Tag: Dujinis šildymas

  • Atsisakė dujinio šildymo ir įsirengė šilumos siurblį: po 3 metų tiksliai suskaičiavo sąnaudas

    Dujas pakeitė šilumos siurbliu

    Augančios energijos kainos vis daugiau gyventojų skatina svarstyti, ar dujinį šildymą verta keisti šilumos siurbliu. Nors toks sprendimas dažnai pristatomas kaip taupesnis ir modernesnis, galutinis rezultatas priklauso nuo konkrečių namo sąlygų ir pasirinktos įrangos.

    Vieno individualaus namo savininkės pavyzdys rodo, kad pokytis gali sumažinti metines išlaidas, tačiau pradinė investicija ir pasirengimo darbai neretai tampa didžiausiu iššūkiu. Skaičiai labiausiai išryškėja tada, kai sukaupiama bent kelių šildymo sezonų statistika.

    Kainavo brangiai, bet atsipirko dalimi

    Maždaug 140 kvadratinių metrų ploto name dujinis katilas buvo pakeistas oras–vanduo tipo šilumos siurbliu. Iki pokyčio vieno šildymo sezono metu šildymas ir karšto vandens ruošimas kainavo daugiau kaip 1 800 eurų.

    Pats įrenginys su montavimu kainavo apie 8 400 eurų, o papildomai prireikė pritaikyti šildymo sistemą ir pakeisti dalį radiatorių. Gavus paramą, bendra savininkės mokėta suma sumažėjo iki maždaug 5 700 eurų.

    Realių sąskaitų pokytis po trijų sezonų

    Po trijų šildymo sezonų savininkė suskaičiavo faktines eksploatacijos išlaidas: šildymas ir karšto vandens ruošimas dabar per metus atsieina apie 900–1 000 eurų. Lyginant su ankstesniu dujiniu šildymu, metinis skirtumas sudaro kelis šimtus eurų ir gali siekti apie 800–900 eurų, priklausomai nuo sezono.

    Toks rezultatas reiškia, kad vien šilumos siurblio ekonomika nėra vien sąskaitų palyginimas prieš ir po. Svarbu įvertinti ir tai, kiek kainavo paruošiamieji darbai, kokia gauta parama bei kokios elektros kainos taikomos konkrečiam ūkiui.

    Kas labiausiai lemia, ar apsimokės?

    Didžiausią įtaką šilumos siurblio atsiperkamumui turi pastato šiluminė būklė ir teisingai parinkta įrenginio galia. Prastai apšiltintuose namuose energijos poreikis išlieka didelis, todėl elektros sąnaudos gali smarkiai išaugti, o investicijos grąža nusikelti į tolimesnę ateitį.

    Šiame pavyz reikšmingą vaidmenį suvaidino ir ankstesnė pastato renovacija, taip pat saulės elektrinė, kuri sumažino dalį suvartojamos elektros kainos. Tokia kombinacija dažnai tampa esminiu veiksniu, kodėl galutinės sąskaitos krenta labiau, nei pakeitus tik šilumos šaltinį.

    „Ar šilumos siurblys bus finansiškai naudingas, dažniausiai lemia namo izoliacija ir tai, ar įrenginys parinktas bei sureguliuotas teisingai“, – sakė energetikos sprendimus vertinantis specialistas.

    Ekspertai pabrėžia, kad prieš priimant sprendimą verta pasidaryti šilumos nuostolių vertinimą, įsivertinti esamą šildymo sistemą ir numatyti, ar reikės žematemperatūrio šildymo sprendimų. Tuomet aiškiau matyti, ar šilumos siurblys bus reali priemonė mažinti sąskaitas, ar tik brangi modernizacija su ilgu atsipirkimu.

  • Dujinis šildymas pinga, bet lieka tarp brangiausių: kiek per metus kainuoja 150 kv. m namui?

    Dujomis vis dar šildosi milijonai Lenkijos namų ūkių, tačiau naujausi skaičiavimai rodo netikėtą pokytį – metinės išlaidos 150 kv. m namui sumažėjo. Remiantis Centraline pastatų emisijų apskaitos sistema, dujinį šildymą naudoja apie 5 000 000 namų ir butų savininkų.

    Pagal Lenkijos smogo pavojaus signalą, 2026 metais 150 kv. m namo šildymas gamtinėmis dujomis atsieina apie 1 995 eurus per metus. Palyginti su ankstesniu laikotarpiu, tai yra maždaug 31 euru mažiau, tačiau dujos vis dar išlieka vienu brangesnių pasirinkimų.

    Brangiausias šildymo būdas išlieka katilas kūrenamas šildymo alyva – apie 3 427 eurai per metus. Tuo metu granulių (A1) katilo sąnaudos šoktelėjo iki maždaug 2 960 eurų per metus, todėl granulės reitinge aplenkė dujas ir tapo antru brangiausiu sprendimu.

    Kur pigiausia šildytis?

    Organizacijos vertinimu, pigiausia alternatyva yra šilumos siurblys. Priklausomai nuo sistemos tipo, metinės 150 kv. m namo šildymo išlaidos gali siekti apie 1 082–1 657 eurus.

    Mažiausios sąnaudos paprastai fiksuojamos tuomet, kai naudojamas grunto šilumos siurblys ir žematemperatūrinė sistema, pavyzdžiui, grindinis šildymas. Toks derinys leidžia efektyviau išnaudoti elektros energiją ir sumažinti bendrą šildymo kainą.

    „Šilumos šaltinį namams reikia rinktis labai atsakingai ir geriausia tai daryti pasikonsultavus su patikimu ekokonsultantu, montuotoju arba energijos auditoriumi“, – sakė Piotras Siergiejus.

    Ekspertai pabrėžia, kad vien kuro ar energijos kaina ne visada parodo tikrąjį vaizdą. Galutinė sąskaita priklauso nuo namo šilumos izoliacijos, šildymo sistemos efektyvumo, temperatūrinių režimų, taip pat nuo to, ar gyventojai investuoja į energijos taupymo sprendimus.