CP v2

Tag: Dujų atsargos

  • Europos dujų kainos perkopė 100 eurų už MWh: rinkas spaudžia Artimųjų Rytų rizikos

    Europos gamtinių dujų kainos vėl peržengė 100 eurų už megavatvalandę ribą, o rinkos nervingumą kursto geopolitinė įtampa Artimuosiuose Rytuose. Investuotojai vertina scenarijus, kad galimi JAV ir Izraelio veiksmai prieš Iraną gali dar labiau sutrikdyti energijos žaliavų tiekimą.

    Didžiausią dėmesį rinkoje tradiciškai traukia Amsterdamo TTF indeksas, laikomas pagrindiniu Europos dujų kainų etalonu. Šio etalono ateities sandoriai kilo iki maždaug 101,9 euro už megavatvalandę ir pasiekė aukščiausią lygį nuo 2022 metų pabaigos.

    Prie brangimo prisideda ir sezoniniai veiksniai: atvėsę orai didina šildymo poreikį, todėl greičiau naudojamos saugyklose sukauptos atsargos. Kai atsargų lygis mažesnis, rinkoje jautriau reaguojama į bet kokias naujienas apie galimus tiekimo sutrikimus.

    Geopolitinė rizika šį kartą siejama su Artimųjų Rytų regionu, kuris yra svarbus suskystintų gamtinių dujų tiekimo grandinei. Rinkos dalyviai baiminasi, kad užsitęsę ar išsiplėtę neramumai gali riboti srautus, o tai reikštų papildomą spaudimą kainoms Europoje, ypač žiemos sezono metu.

    Analitikai pabrėžia, kad kainas palaiko ir tai, jog Europos dujų atsargos šiuo metu yra palyginti žemos pagal pastarųjų metų standartus. Kai kuriuose vertinimuose nurodoma, kad atsargų užpildymas Europoje siekia apie 75 proc., o tai yra žemiausias tokio metų laiko lygis nuo 2011 metų.

    Didžiausią įtampą patiria Vokietija, kuri yra didžiausia Europos ekonomika ir vienas svarbiausių dujų vartotojų regione. Skelbiama, kad Vokietijos saugyklų užpildymas nesiekia 62 proc., todėl šalis ir visas regionas tampa labiau pažeidžiami, jei šaltasis laikotarpis užsitęstų arba sustiprėtų konkurencija dėl SGD krovinių.

    „Mes irgi norėtume, kad dujų atsargų lygis būtų kiek aukštesnis“, – sakė Federalinės tinklų agentūros vadovas Klausas Mülleris.

    Kartu rinkoje vertinamas ir pasaulinis SGD kainų poveikis paklausai. Jei SGD išlieka brangios, dalis kainoms jautrių regionų, ypač Pietų ir Pietryčių Azijoje, gali mažinti pirkimus, tačiau Europai tai nebūtinai garantuoja pigesnį importą, jei tuo pačiu metu išlieka didelė geopolitinė rizika.

    Ekspertai įspėja, kad žemų atsargų ir įtampos Artimuosiuose Rytuose derinys gali ilgiau išlaikyti dideles trumpalaikių kontraktų kainas. Blogiausiu atveju reikšmingesni tiekimo sutrikimai galėtų turėti pasekmių ir keliems ateinantiems sezonams, todėl rinkos dalyviai stebi tiek orų prognozes, tiek politinius signalus.

  • Europos dujų atsargos tirpsta: Vokietija ir Nyderlandai įžengia į šildymo sezoną su rekordiškai mažais rezervais

    Artėjant naujiems dujų metams Europa į šildymo sezoną žengia su neįprastai menkomis atsargomis. Didžiausią nerimą kelia padėtis Vokietijoje ir Nyderlanduose, nes būtent šios šalys daro itin didelę įtaką visam regiono dujų balansui.

    Po 2022 metų krizės Europos Sąjunga siekė, kad saugyklos prieš žiemą būtų užpildytos kuo labiau, o orientyras daugelyje diskusijų – 90 proc. Vis dėlto šių metų dinamika rodo, kad rinką spaudžia ne vien fizinis dujų trūkumas, bet ir kainų bei rizikų derinys, stabdantis pirkimus.

    Kur slypi didžiausia rizika?

    Europos dujų saugyklų užpildymas šiuo metu siekia apie 69,92 proc., tai yra kiek daugiau nei 80 mlrd. kubinių metrų. Tai prasčiausias rodiklis šiuo laikotarpiu per mažiausiai pastarąjį dešimtmetį, o vidurkis neatskleidžia visų skirtumų tarp valstybių.

    Vokietijos saugyklos užpildytos tik maždaug 56,55 proc., o Nyderlandų – apie 55,06 proc. Abiem atvejais tai išskirtinai žemas lygis, turint omenyje jų vaidmenį Europos dujų vartojime ir srautuose per tarpvalstybinius tinklus.

    Jei didžiausiam Europos vartotojui prireiktų skubiai pirkti didelius kiekius rinkoje, tai galėtų pakelti kainas ir apsunkinti situaciją kaimynams. Tuo labiau, kad per Vokietiją dujas importuoja ir kitos šalys, o Nyderlandai svarbūs ne tik kaip vartotojas, bet ir kaip tranzito mazgas.

    Kainos stabdo pirkimus

    Vienas pagrindinių veiksnių, mažinančių užpildymo tempą, yra aukštos dujų kainos. Europos etaloninėje TTF rinkoje dujų kaina siekia apie 76,48 euro už megavatvalandę, kai prieš metus ji buvo apie 31,46 euro už megavatvalandę.

    Tokia kainų disproporcija verčia tiekėjus ir energetikos bendroves elgtis atsargiai: brangiai supirktos dujos saugyklose gali virsti finansiniais nuostoliais, jei geopolitinė įtampa atslūgtų ir kainos kristų. Įmonės baiminasi, kad vėliau klientai reikalaus mažesnių tarifų, o patirtų nuostolių niekas nekompensuos.

    Dėl to vis dažniau keliama valstybės garantijų ar rizikos pasidalijimo klausimas, ypač ten, kur saugyklų užpildymas atsilieka nuo įprasto sezoniškumo. Be aiškaus mechanizmo dalis rinkos dalyvių linkę laukti, o tai didina riziką, kad šaltesnė žiema ar sutrikę tiekimo srautai sukels naują kainų šuolį.

    Kodėl Lietuva atrodo saugesnė?

    Regiono kontekste Lenkija išsiskiria itin aukštu atsargų lygiu – apie 98,42 proc., o tai yra vienas didžiausių rodiklių Europoje. Tai svarbu ir Baltijos šalims, nes didesnis saugumo jausmas regione mažina poreikį skubiems pirkimams piko metu.

    Vis dėlto ekspertai pabrėžia, kad vien užpildymo procentas neparodo visko: kai kurių valstybių saugyklų talpa yra santykinai maža, todėl ilgesniam šaltam laikotarpiui gali nepakakti vien vidinių rezervų. Dėl to Europos energetinis saugumas ir toliau priklausys nuo importo, infrastruktūros pralaidumo ir kainų stabilumo.