Tag: Dujų rinka

  • Orlen prieš III ketv. rezultatų skelbimą: rafinavimas tempią į priekį, dujų verslas silpnesnis

    Lenkijos energetikos koncernas „Orlen“ ketina paskelbti 2026 metų trečiojo ketvirčio finansinius rezultatus, o rinkoje jau skamba analitikų vertinimai, ko galima tikėtis. Bendra žinutė aiški: stipriausias variklis išlieka rafinavimas, tačiau dujų kryptis, bent dalyje veiklų, atrodo silpnesnė.

    Kaip nurodoma portale WNP, savo prognozes ir komentarus prieš rezultatų pristatymą pateikė XTB ir „Trigon“ analitikai. Jų vertinimuose daug dėmesio skiriama ne vien pajamų augimui, bet ir tam, kiek pelno bendrovei pavyks „išlaikyti“ po korekcijų, mokesčių bei didelių investicijų.

    XTB atstovas Kamilas Szczepańskis pabrėžia, kad „Orlen“ situacija sudėtingesnė dėl rinkos lūkesčių nei dėl pačios bendrovės fundamentalių problemų. Anot jo, spaudimą rezultatams gali didinti kapitalui imlūs projektai, augantys veiklos kaštai ir vyriausybės mokesčių politika, kuri ypač jautri akcininkų nuotaikoms.

    Tuo metu „Trigon“ senior analitikas Michałas Kozakas prognozuoja labai tvirtą rafinavimo rezultatą, bet santykinai silpnesnį upstream segmente. Jo vertinimu, investuotojai gali tikėtis ir mažesnio grynojo skolos lygio, o bendrą rezultatų priėmimą rinka gali vertinti neutraliai.

    Ko iš vadovybės tikisi rinka

    Pasak XTB, rinkai svarbu ne tik skaičiai ataskaitoje, bet ir aiški strategija, kaip „Orlen“ ketina veikti nepastovioje aplinkoje. Akcentuojama, kad daug dėmesio gali tekti tam, kaip maksimaliai išnaudojamos palankios kainos ir rafinavimo maržos, o galutinis grynasis rezultatas gali būti itin jautrus korekcijoms ir mokesčiams.

    Analitikas taip pat atkreipia dėmesį į geopolitikos įtaką maržoms bei vertinimui. Jo teigimu, situacijos normalizacija Hormūzo sąsiauryje ar sumažėję smūgiai Rusijos perdirbimo infrastruktūrai teoriškai galėtų mažinti „Orlen“ pozicijos stiprumą, tačiau kol kas nėra daug ženklų, kad toks scenarijus artimas.

    Be geopolitinių veiksnių, viena iš neapibrėžtumų sričių išlieka „Nowa Chemia“ projektas – „Orlen“ petrochemijos pajėgumų plėtros kryptis. XTB pabrėžia, kad investuotojams svarbus ne tik apskaitinis projekto kaštas, bet ir realūs būsimų investicijų poreikiai, grafikas bei pinigų srautų perspektyva.

    „Trigon“ prognozė: rafinacija stipri, petrochemija su minusu

    „Trigon“ skaičiavimu, trečiąjį 2026 metų ketvirtį „Orlen“ galėjo pasiekti 15,2 mlrd. zlotų „išgrynintos“ EBITDA LIFO – tai būtų 9 proc. daugiau nei antrąjį ketvirtį ir 112 proc. daugiau per metus. Tuo pat metu prognozuojamas ir 7,1 mlrd. zlotų grynasis pelnas, įvertinus finansinį balansą, efektyvų mokestinį tarifą bei galimą dar vieną atidėjinių poveikį.

    Analitikas nurodo, kad „Downstream“ segmente tikimasi 7,4 mlrd. zlotų EBITDA LIFO, o rafinavimo dalyje – 7,7 mlrd. zlotų, įskaitant neigiamą apsidraudimo (hedging) efektą. „Trigon“ taip pat daro prielaidą, jog nuo trečiojo ketvirčio bendrovė galėjo aktyviau apsidrausti rafinavimo maržą.

    Petrochemijos kryptis, pagal „Trigon“, galėjo būti nuostolinga: prognozuojama apie minus 0,3 mlrd. zlotų EBITDA LIFO. Tarp veiksnių minimi kritęs petrochemijos maržų rodiklis, mažesni pardavimų apimčių lūkesčiai bei planinis remontas „Anwil“ įmonėje.

    Dujų kainos kilo, bet lūkesčiai – ne visur geri

    Upstream segmente „Trigon“ tikisi 5,2 mlrd. zlotų EBITDA, numatydami mažesnes gamybos apimtis, bet didesnes dujų kainas. Pateikiama, kad TTF day-ahead dujų kaina vidutiniškai galėjo kilti 40 proc. per ketvirtį, o kainos Lenkijos TGE – 35 proc., tuo pačiu metu „dated Brent“ naftos kaina, jų prielaidomis, galėjo mažėti 7 proc.

    Vis dėlto analitikas išskiria, kad už lūkesčius gali „užkliūti“ dujų verslo rezultatai Lenkijoje už LNG prekybos ribų. „Trigon“ teigimu, žvelgiant į dabartinius TTF lygius, nuostoliai šioje dalyje per artimiausius du ketvirčius gali didėti, o ryškesnės LNG prekybos rezultatų pagerėjimo jie labiau lauktų tik 2027 metų antrą–trečią ketvirtį.

    Energetikos segmente „Trigon“ prognozuoja 2,3 mlrd. zlotų EBITDA, o „Consumers & Products“ – 1,38 mlrd. zlotų EBITDA, kuri, jų vertinimu, galėjo mažėti ketvirčio palyginimu dėl prastėjančių ne degalų maržų.

    Galiausiai, vertindami pinigų srautus, „Trigon“ numato 70 proc. OCF/EBITDA LIFO konversiją ir 8,1 mlrd. zlotų capex. Taip pat į prognozę įtraukiamas teigiamas efektas, susijęs su depozito už „Energa“ akcijas atsiskaitymu ir 5,1 mlrd. zlotų perklasifikavimu į konsoliduotą grynųjų poziciją, dėl ko grynoji skola, jų skaičiavimu, galėjo sumažėti.

  • Vokietija ruošiasi parduoti „Uniper“ kontrolę: dėl daugiau nei 13 mlrd. eurų varžosi keli stambūs žaidėjai

    Vyriausybė pradėjo pardavimo procesą

    Vokietijos finansų ministerija tęsia pasirengimą parduoti kontrolinį energetikos bendrovės „Uniper“ paketą ir jau renka pirminius pasiūlymus. Tai vienas didžiausių pastarųjų metų sandorių Europos energetikos sektoriuje, galintis iš esmės pakeisti jėgų balansą dujų importo ir elektros gamybos grandinėje.

    Šiuo metu valstybė valdo apie 99,12 proc. „Uniper“ akcijų, tačiau planuojama atsisakyti iki 74,12 proc. paketo. Tai reiškia, kad kontrolė turėtų sugrįžti į privačias rankas, o valstybės vaidmuo įmonėje mažėtų iki mažumos lygio.

    Kodėl reikia parduoti iki 2027 metų?

    Pardavimo priežastis siejasi su 2022 metais suteikta valstybės pagalba, kai „Uniper“ gelbėjimui buvo skirta apie 13,5 mlrd. eurų. Tuomet, išaugus dujų kainoms ir nutrūkus daliai rusiškų tiekimų, bendrovė patyrė didžiulių nuostolių vykdydama įsipareigojimus pagal ankstesnes ilgalaikes sutartis.

    Europos Komisijai vertinant valstybės pagalbos sąlygas, Vokietija įsipareigojo iki 2027 metų pabaigos sumažinti dalyvavimą „Uniper“ kapitale. Praktikoje tai reiškia pareigą parduoti kontrolę, paliekant galimybę turėti tik blokuojančią dalį, jei būtų pasirinktas toks scenarijus.

    „Pagal Europos Komisijos sprendimą Vokietija turi iki 2027 metų pabaigos perleisti kontrolę, palikdama tik mažumos paketą“, – sakė su procesu susipažinęs šaltinis.

    Kas domisi „Uniper“?

    Tarp potencialių pirkėjų minimi tiek strateginiai energetikos rinkos dalyviai, tiek stambūs investiciniai fondai. Rinkoje aptariamas Norvegijos „Equinor“ interesas, Čekijos energetikos grupė EPH, taip pat Šiaurės Amerikos kapitalo fondai ir konsorciumai.

    Viešai aptariama, kad pasiūlymus ar susidomėjimą yra išreiškę „Brookfield“ kartu su Kanados pensijų investicijų valdytoju, taip pat „KKR“ su Vokietijos RWE, o tarp naujesnių vardų minimas „Apollo Global Management“. Šiame etape paprastai vertinamas ne tik siūlomas įkainis, bet ir pirkėjo gebėjimas užtikrinti ilgalaikį finansavimą bei suderinamumą su energetinio saugumo reikalavimais.

    Kuo „Uniper“ patraukli investuotojams?

    „Uniper“ laikoma strategiškai svarbia dėl reikšmingo vaidmens Vokietijos energijos sistemoje: ji dalyvauja dujų importo grandinėje, valdo infrastruktūrą ir užima svarbią vietą elektros gamyboje. Bendrovė taip pat turi didelės apimties dujų saugyklų pajėgumus, kurie tapo kritiškai svarbūs po 2022 metų energetikos krizės.

    Patrauklumą didina ir diversifikuotas gamybos portfelis, apimantis dujines elektrines bei atsinaujinančią energetiką. Tokia struktūra suteikia investuotojams galimybę dalyvauti tiek trumpalaikiuose rinkos stabilizavimo sprendimuose, tiek ilgalaikėje energetikos transformacijoje.

    Sandorį konsultuoja investiciniai bankai „UBS“ ir „JPMorgan“, kurie turėtų atrinkti dalyvius į kitą etapą. Galutiniai sprendimai priklausys nuo kainos, reguliacinių institucijų požiūrio ir to, kokį vaidmenį Vokietija nuspręs pasilikti strateginėje infrastruktūroje.

  • ECB kelia palūkanas dėl brangios energijos: ar tai sustabdys infliaciją, ar smogs augimui?

    ECB kelia palūkanas dėl brangios energijos: ar tai sustabdys infliaciją, ar smogs augimui?

    Energetikos šokas vėl kaitina kainas

    Euro zonoje atsinaujino dvigubas spaudimas: energija brangsta, o skolinimasis dėl centrinių bankų sprendimų darosi sunkesnis. Tai klasikinė situacija, kai pasiūlos šokas per energijos kainas persiduoda į kasdienes išlaidas ir verslo kaštus.

    Europos Centrinis Bankas ketvirtadienį pagrindines tris palūkanų normas padidino 0,25 proc., o indėlių palūkanų normą pakėlė iki 2,5 proc. Tai antras kėlimas per tris mėnesius, o pagrindinis argumentas – rizika, kad energijos brangimas įsišaknys kainų ir atlyginimų dinamikoje.

    Naftos rinkoje „Brent“ kaina vėl kilo virš 100 JAV dolerių už barelį, o įtampą stiprina sutrikimai svarbiuose tiekimo maršrutuose. Dujų rinkoje spaudimas Europai dar aštresnis: Nyderlandų TTF etalonas, plačiai naudojamas kaip regiono orientyras, nuo metų pradžios buvo pašokęs apie 190 proc.

    Ką palūkanos gali padaryti, o ko ne

    ECB vadovė Christine Lagarde sprendimą apibūdino kaip akivaizdų, pabrėždama, kad geopolitiniai konfliktai ir energijos kainos toliau kuria infliacinį spaudimą. Tuo pat metu ji pripažino, kad tai bus ilgesnis laikotarpis, kai infliacija išliks aukščiau tikslo.

    „Artimųjų Rytų konfliktas ir toliau kelia infliacinį spaudimą, o infliacija ilgą laiką išliks gerokai virš tikslo“, – sakė Christine Lagarde.

    Palūkanų normos negali padidinti naftos gavybos ar greičiau pripildyti dujų saugyklų prieš žiemą. Tačiau jos gali sumažinti paklausą vidaus rinkoje ir pristabdyti kainų kilimo persidavimą į kitus sektorius, ypač paslaugas, kur kainas labiau veikia atlyginimai ir vartojimas.

    Iki šiol požymiai, kad energijos šokas būtų pilnai virtęs plačiu vidaus kainų įsibėgėjimu, buvo mišrūs. Bendroji infliacija rugpjūtį euro zonoje paspartėjo iki 3,3 proc., o energijos kainos per metus augo 14,3 proc., kai mėnesiu anksčiau metinis augimas siekė 10,3 proc.

    Didžiausias taikinys – lūkesčiai

    ECB dėmesys vis labiau krypsta į tai, ką ekonomistai vadina infliacijos lūkesčiais: jei gyventojai ir verslai ima tikėti, kad kainos nuolat kils, atlyginimų derybos ir kainodara tampa savaime infliaciją palaikančiu mechanizmu. Tokiu atveju vien energijos brangimas tampa nebe vienkartiniu epizodu, o ilgiau trunkančiu režimu.

    Rugpjūtį bazinė infliacija, neįskaičiuojanti energijos, maisto, alkoholio ir tabako, sumažėjo iki 2,4 proc. nuo 2,5 proc. Paslaugų infliacija, kurią ECB dažnai traktuoja kaip vidaus spaudimo barometrą, taip pat lėtėjo iki 3,0 proc. nuo 3,3 proc.

    „Šiame etape atlyginimai nerodo reikšmingos reakcijos į energijos šoką“, – sakė Christine Lagarde.

    Vis dėlto ECB prognozėse vėlesnių metų infliacijos trajektorija buvo peržiūrėta į viršų, o bankas atvirai kalba apie rizikas: papildomus tiekimo sutrikimus, šaltą žiemą ar mažesnes dujų atsargas. Tokie veiksniai gali vėl kelti energijos kainas ir per transporto, logistikos bei gamybos grandines spausti bendrą kainų lygį.

    Ar norma gali pasiekti 3 proc.?

    Finansų rinkos po sprendimo dar aktyviau svarsto scenarijų, kad indėlių palūkanų norma galėtų kilti iki 3,0 proc. Per spaudos konferenciją Christine Lagarde tiesiogiai neįsipareigojo nei dėl tolimesnio kėlimo, nei dėl pauzės, pabrėždama, kad sprendimai priklausys nuo naujausių duomenų.

    Ekonomistai išsiskiria vertindami, kiek dar griežtinimo reikės ir kokia bus kaina ekonomikos augimui. Viena vertus, griežtesnė pinigų politika slopina vartojimą ir investicijas, kita vertus, per didelė infliacija ilgainiui taip pat ardo perkamąją galią ir didina neapibrėžtumą.

    Didžiausia rizika – kad brangi energija ir aukštesnės palūkanos vienu metu suspaus ir namų ūkius, ir įmones. Didesnės paskolų įmokos gali atvėsinti būsto rinką, o brangesnis finansavimas verčia verslą atidėti plėtrą, ypač mažesnes įmones, kurioms kredito kaina yra kritinis veiksnys.

    Tuo pat metu ECB atnaujintose projekcijose augimo perspektyvos šiems ir kitiems metams įvertintos kiek palankiau, o kai kurias ekonomikos veiklas palaiko technologijų sektoriaus dinamika ir fiskalinės priemonės, ypač Vokietijoje. Vis dėlto galutinis rezultatas priklausys nuo to, kaip greitai Europoje atslūgs energetinis spaudimas ir ar šis šokas nepersikels į plačiai išplitusią kainų ir atlyginimų spiralę.

  • „EDF Energy“ taikosi į „So Energy“: ką britams reikš sąskaitos, rinka ir PVM?

    „EDF Energy“ taikosi į „So Energy“: ką britams reikš sąskaitos, rinka ir PVM?

    Derybos dėl „So Energy“

    Prancūzijos kapitalo „EDF Energy“ derasi dėl britų tiekėjo „So Energy“ įsigijimo, skelbia Jungtinės Karalystės žiniasklaida. Teigiama, kad aukcione dalyvauja ir bent vienas kitas pirkėjas, tačiau jo tapatybė kol kas neįvardijama.

    Sandoris dar nėra pasiektas, o derybos vyksta tuo metu, kai Jungtinės Karalystės mažmeninėje dujų ir elektros rinkoje tęsiasi konsolidacija. Pastaraisiais metais dalis mažesnių tiekėjų buvo perimti arba pasitraukė, todėl didieji žaidėjai stiprina pozicijas per klientų portfelių įsigijimus.

    Kas iš tiesų gali būti perkama

    Rinkos dalyviai neatmeta, kad „EDF Energy“ labiau domina ne visa „So Energy“ įmonė, o jos klientų portfelis. Tokia schema dažnai laikoma pigesniu keliu augti, nes leidžia perimti sutartis ir sąskaitų bazę, neperimant visų veiklos procesų.

    „So Energy“ turi apie 300 000 buitinių elektros klientų ir buvo įkurta 2015 metais. Kontrolinį akcijų paketą 2021 metais įsigijo Airijos įmonė ESB, o šią vasarą verslui pradėta ieškoti pirkėjo, pardavimo procesą koordinuojant „PwC“.

    „Mūsų patronuojanti bendrovė ESB pradėjo procesą, kuriuo vertinamos galimos „So Energy“ pardavimo alternatyvos, o pati ESB planuoja labiau koncentruotis į pagrindinę veiklą“, – sakė „So Energy“ atstovas spaudai.

    Kodėl tai svarbu vartotojams

    „EDF Energy“ Jungtinėje Karalystėje yra vienas istorinių didžiųjų tiekėjų, tačiau pastaruoju metu atsiliko nuo rinkos lyderių, tarp jų „Octopus Energy“ ir „Centrica“ valdomos „British Gas“. Įsigijusi „So Energy“ klientų bazę, bendrovė galėtų greičiau didinti mastą ir mažinti atsilikimą konkurencinėje kovoje.

    Vartotojams šios derybos svarbios ir dėl kainų fono. Reguliuotojas Ofgem pranešė rudenį didinantis kainų lubas 4 proc., todėl vidutinės metinės sąskaitos tipiniams namų ūkiams augs iki maždaug 2 020 eurų, perskaičiavus iš 1 723 svarų.

    Tuo pat metu politinė darbotvarkė juda priešinga kryptimi: Jungtinės Karalystės vyriausybė viešai signalizuoja apie siekį mažinti mokesčių naštą buitinei energijai. Jei PVM buitinei energijai būtų panaikintas ar sumažintas, galutinių sąskaitų pokytis priklausytų nuo to, kaip greitai tiekėjai perskaičiuotų tarifus ir kokią dalį kaštų kompensuotų rinkos kainų svyravimai.

    Kol kas derybų baigtis neaiški, tačiau rinka atidžiai stebi, ar bus perkamas visas verslas, ar tik klientų portfelis. Nuo pasirinkto modelio priklausys, kaip greitai klientai pajus pokyčius aptarnavime, sutartyse ir pasiūlymų struktūroje.

  • Šiaurės Makedonija kuria gamtinių dujų rinkos operatorių: pasirinktas elektros rinkos „MEMO“ modelis

    Šiaurės Makedonija kuria gamtinių dujų rinkos operatorių: pasirinktas elektros rinkos „MEMO“ modelis

    Sprendimas: operatorių kurti per MEMO

    Šiaurės Makedonijos Vyriausybė pavedė šalies elektros energijos rinkos operatoriui „MEMO“ parengti planą, kaip įsteigti gamtinių dujų rinkos operatorių. Plane turi atsispindėti organizaciniai, techniniai, informacinių technologijų, teisiniai ir finansiniai parametrai.

    Taip pat numatyta, kad „MEMO“ reguliariai, ne rečiau kaip kartą per tris mėnesius, informuos Vyriausybę ir atsakingas ministerijas apie įgyvendinimo pažangą. Tikslas – paspartinti sprendimų priėmimą ir išvengti institucinių spragų, kurios ilgą laiką stabdė dujų rinkos plėtrą.

    Teisinis pagrindas senas, institucijos – tik dabar

    Teisinis dujų rinkos pagrindas Šiaurės Makedonijoje buvo nustatytas 2018 metais Energetikos įstatymu, tačiau praktinė institucinė struktūra dujų sektoriui ėmė formuotis tik palyginti neseniai. Dėl to rinka iš esmės neturėjo pilnai veikiančio mechanizmo prekybai, balansavimui ir skaidriam pajėgumų bei srautų planavimui.

    Vyriausybės užduotis „MEMO“ signalizuoja, kad šalis pereina nuo formalių nuostatų prie realaus rinkos modelio diegimo. Tokia kryptis svarbi ir investuotojams, kuriems reikalingos aiškios taisyklės, prognozuojamas reguliavimas bei patikima atsiskaitymų ir duomenų infrastruktūra.

    Kodėl atsisakyta naujos institucijos

    Prieš priimant sprendimą buvo vertinti regioniniai rinkos modeliai – nuo visiškai liberalizuotų sistemų, taikomų, pavyzdžiui, Austrijoje ir Vengrijoje, iki mišrių modelių Graikijoje, Kroatijoje, Bulgarijoje ir Rumunijoje. Išvadose pažymėta, kad kuriant atskirą, naują juridinį vienetą reikėtų ilgo įgyvendinimo laikotarpio, didelių administracinių ir veiklos sąnaudų bei sudėtingų procedūrų.

    Todėl pasirinktas pragmatiškesnis kelias – pasiremti „MEMO“ patirtimi, sukaupta valdant elektros rinkos procesus. Vyriausybės vertinimu, tai leidžia palaipsniui sukurti integruotą elektros ir gamtinių dujų rinkos operatorių, o ne nuo nulio statyti dar vieną instituciją.

    Infrastruktūra artėja: be operatoriaus ji neveiks pilnai

    Šiaurės Makedonija intensyviai dirba ties pagrindiniais infrastruktūros projektais, kurie turėtų keisti šalies tiekimo galimybes ir prekybos kryptis. Tarp svarbiausių – dujotiekio jungtys su Graikija, kurios, kaip planuojama, turėtų pradėti veikti 2027 metų viduryje, ir su Serbija, numatoma 2028 metų pabaigoje.

    Energetikos ministerijos vertinimu, be veikiančio rinkos operatoriaus nauja infrastruktūra negalėtų būti efektyviai išnaudota: reikalingi standartizuoti pajėgumų paskirstymo, balansavimo, duomenų apsikeitimo ir atsiskaitymo procesai. Be jų atsirastų rizika, kad fizinis pajėgumas bus, tačiau rinkos dalyviai neturės aiškių taisyklių, kaip juo naudotis.

    Projektai taip pat siejami su platesnėmis tiekimo alternatyvomis, įskaitant galimą prieigą prie suskystintų gamtinių dujų logistikos per regiono infrastruktūrą. Tokiu atveju operatyvi ir skaidri rinkos veikla tampa būtina tam, kad į šalį realiai ateitų konkurencingi tiekėjai ir atsirastų likvidumas.

    Šiuo žingsniu Šiaurės Makedonija siekia įgyvendinti europinio reguliavimo kryptį ir priartėti prie regioninių rinkų integracijos tikslų. Praktikoje tai reiškia, kad kartu su naujais tarpvalstybiniais sujungimais turi atsirasti ir institucinis „variklis“, kuris užtikrins taisyklių vienodumą, skaidrumą bei rinkos dalyvių pasitikėjimą.

  • Lenkija patvirtino „Jamal–Europa“ dujotiekio planą: ką keis 2027 metais startuosianti reforma

    Lenkijos energetikos reguliuotojas URE patvirtino nacionalinį dešimties metų infrastruktūros plėtros planą Lenkijos „Jamal–Europa“ tranzitinio dujotiekio sistemos daliai. Dokumentas apima 2027–2028 metų laikotarpį ir nustato gaires, kaip bus prižiūrimi bei atnaujinami tranzitiniai pajėgumai.

    Planą įgyvendins valstybės valdoma perdavimo sistemos operatorė Gaz-System, valdanti svarbiausią dujų perdavimo infrastruktūrą šalyje. URE sprendimas iš esmės patvirtina strateginį kelią, kuriuo remiantis bus planuojamos investicijos į vamzdynus, apskaitos mazgus ir automatizuotas valdymo sistemas.

    Kas numatyta 2027–2028 metais

    Pagal patvirtintą kryptį prioritetas teikiamas esamų vakarų–rytų perdavimo pajėgumų išlaikymui ir techniniams atnaujinimams. Tai apima modernizavimą ir atskirų elementų keitimą, kad tranzitinė sistema atitiktų saugos, patikimumo ir eksploatacijos reikalavimus.

    Taip pat numatomas tęstinis infrastruktūros atskyrimas, kai patikėtas tranzitinis turtas struktūriškai atskiriamas nuo kitos, ne tranzitui priskirtos infrastruktūros. Toks modelis siejamas su ilgalaikiu patikėjimo susitarimu, galiojančiu iki 2068 metų.

    Vienas balanso taškas ir vienas tarifas

    Vienas reikšmingiausių elementų – rinkos sujungimas, kurį planuojama įgyvendinti 2027 metais. Gaz-System ketina Nacionalinę perdavimo sistemą ir Tranzitinio dujotiekio sistemą integruoti į vieną balansavimo zoną.

    Tokiu atveju turėtų būti taikomas vieningas perdavimo tarifas, o tai gali supaprastinti administravimą ir sumažinti atskirų sistemų dubliavimą. Praktikoje tai taip pat gali keisti rinkos dalyvių planavimą, nes balansavimo ir tarifų logika būtų suvienodinta.

    Kodėl tai svarbu regionui

    „Jamal–Europa“ istoriniame kontekste buvo vienas pagrindinių rusiškų dujų tranzito į Vakarų Europą maršrutų, tačiau pastaraisiais metais jo reikšmė keitėsi dėl geopolitikos ir Europos energetikos politikos poslinkių. Vis dėlto tranzitinė infrastruktūra išlieka svarbi sistemos patikimumui, techninei integracijai ir galimam srautų valdymo lankstumui.

    Lenkijos sprendimas rodo, kad šalis siekia turėti aiškų, reguliuotojo patvirtintą kelią infrastruktūrai eksploatuoti ir modernizuoti net ir pasikeitus regioniniams srautams. Toks planavimas taip pat atliepia platesnę ES kryptį stiprinti energetinį saugumą, užtikrinti tinklų atsparumą ir didinti reguliacinį aiškumą rinkai.

  • „Geoplin“ nuo lapkričio 1 dienos turės naują vadovą: įmonei vadovaus ilgametis „Petrol“ vadovas

    Naujas etapas „Geoplin“ vadovybėje

    Slovėnijos dujų bendrovė „Geoplin“ nuo 2026 metų lapkričio 1 dienos turės naują generalinį direktorių. Į šias pareigas skiriamas Uroš Bider, ilgametis „Petrol Group“ vadovų komandos narys.

    Apie sprendimą pranešė „Petrol Group“, kuriai priklauso „Geoplin“. Bendrovė pabrėžė, kad vadovo pasikeitimas turėtų užtikrinti veiklos tęstinumą ir suplanuotų tikslų įgyvendinimą.

    Kas keičiasi ir kas lieka

    Dabartinis „Geoplin“ vadovas Simon Urbancl pareigas eis iki kadencijos pabaigos 2026 metų spalį. Po to jis, kaip nurodoma pranešime, karjerą tęs užsienyje.

    Tuo pačiu išlaikomas ir dalies vadovybės stabilumas: direktorė Simona Kostrevc ir toliau liks bendrovės valdymo komandos nare. Tokia struktūra dažnai pasirenkama siekiant sklandaus perėjimo, kai keičiama aukščiausioji vadovo grandis.

    Uroš Bider patirtis energetikos sektoriuje

    Uroš Bider „Petrol Group“ dirba daugiau nei tris dešimtmečius, per kuriuos ėjo įvairias vadovaujančias pareigas Slovėnijoje ir regione. Pastaraisiais metais jis vadovavo „Petrol“ ir „Beogas“ veiklai Serbijoje.

    „Petrol Group“ teigimu, jo vadovavimo patirtis ir gilus energetikos sektoriaus išmanymas turėtų padėti užtikrinti „Geoplin“ strategijos tęstinumą. Energetikos įmonėms tai ypač svarbu dėl rinkos svyravimų, reguliavimo pokyčių ir tiekimo saugumo klausimų.

    „Jo didelė vadovavimo patirtis ir puikus energetikos sektoriaus išmanymas užtikrins „Geoplin“ valdymo tęstinumą bei tolesnį plėtros ir verslo tikslų įgyvendinimą“, – pranešime nurodė „Petrol Group“.

  • Šiaurės Makedonija ir Serbija pasirašė dujotiekio jungties sutartį: 70 km maršrutas keičia regioną

    Šiaurės Makedonija žengia į praktinį naujos dujų jungties su Serbija etapą: šalies dujų perdavimo sistemos operatorė NOMAGAS pasirašė projektavimo ir statybos sutartį su bendrove „Rapid Build“. Šiaurės Makedonijos Energetikos ministerija šį žingsnį įvardijo kaip perėjimą nuo pasirengimo prie realaus įgyvendinimo.

    Planuojamas dujotiekio interkonektorius sujungs abiejų šalių sistemas 70 kilometrų trasa, iš kurios 23 kilometrai drieksis Šiaurės Makedonijoje, o 47 kilometrai Serbijoje. Šiaurės Makedonijoje jungtis bus prijungta prie esamo vamzdyno netoli Klečovcės, o Serbijoje prie tinklo netoli Vranjės.

    Projekto tikslas – išplėsti prieigą prie skirtingų dujų tiekimo krypčių ir padidinti tiekimo patikimumą. Tokios jungtys paprastai vertinamos kaip priemonė mažinti vienos krypties ar vieno šaltinio riziką, ypač mažesnėms rinkoms, kurios istoriškai turėjo ribotas alternatyvas.

    „Šiandien klojame infrastruktūrinį pagrindą naujam energetiniam ryšiui tarp Šiaurės Makedonijos, regiono ir Europos“, – sakė energetikos ministrė Sanja Božinovska.

    Ministrė pabrėžė, kad jungtis su Serbija įgauna dar didesnę reikšmę lygiagrečiai vystant interkonektorių su Graikija. Ši kombinacija, anot jos, gali keisti Šiaurės Makedonijos vaidmenį nuo galutinio taško dujų maršrute prie labiau su regioninėmis rinkomis susietos šalies.

    „Prisijungę prie Graikijos ir Serbijos, nebūsime tik dujų maršruto pabaiga. Kuriame šalies, galinčios tapti tranzito ir energetine jungtimi tarp Pietų ir Šiaurės Europos, poziciją“, – sakė Sanja Božinovska.

    Energetikos ministerijos vertinimu, naujoji jungtis prisidės prie labiau integruotos ir lankstesnės regioninės rinkos kūrimo. Numatoma, kad infrastruktūra sudarys prielaidas dujas transportuoti abiem kryptimis, o tai gali pagerinti sistemos valdymą krizės metu ir efektyviau išnaudoti esamus bei naujus pajėgumus.

    Platesniame kontekste tokie interkonektoriai Europoje siejami su ilgalaike energetinio saugumo darbotvarke, kurioje akcentuojamas tinklų sujungiamumas, alternatyvūs tiekimo keliai ir rinkos konkurencija. Nors dujų vaidmuo pereinamuoju laikotarpiu vertinamas nevienareikšmiškai, trumpuoju ir vidutiniu laikotarpiu infrastruktūros lankstumas daugeliui šalių išlieka svarbus.

  • „Bulgargaz“ siūlo SGD tiekimą nuo 2026–2027 metų: taip Bulgarija taikosi į regiono rinką

    „Bulgargaz“ siūlo SGD tiekimą nuo 2026–2027 metų: taip Bulgarija taikosi į regiono rinką

    Search

    HomeOil & GasBulgargaz seeks to become a regional LNG provider

    Bulgargaz seeks to become a regional LNG provider

    LNG

    Illustration, Source: Pexels

    Bulgaria’s state-owned Bulgargaz is offering LNG procurement and supply for the short-, medium- and long-term, starting from the 2026/2027 gas year. The company aims to diversify supply sources and routes and position itself as an active player in the regional gas market.

    Companies can express their interest by emailing [email protected] and providing information on their projected needs by gas year, required quantities, the period for receiving the delivered LNG, the preferred point for the gas delivery and any additional services required. A template for the Letter of Interest is available here.

    Interested companies will be invited to negotiations, during which mutually beneficial terms will be determined based on the parameters they have provided.

  • Naujas dujų rinkos etapas Lenkijoje: „Unimot“ iki 2044 metų užsitikrino FSRU 2 pajėgumus

    Lenkijos dujų rinkoje ryškėja naujas konkurencijos etapas: dalis importo infrastruktūros pajėgumų, iki šiol siejamų su vienu dominuojančiu žaidėju, atveriami platesniam dalyvių ratui. Viena didžiausių šios permainos laimėtojų įvardijama „Unimot“ grupė, kuri ilgalaike sutartimi užsitikrino prieigą prie antrojo plaukiojančio SGD terminalo FSRU 2.

    Sutartys pasirašytos su Lenkijos dujų perdavimo sistemos operatoriumi Gaz-System. Pagal susitarimą „Unimot“ kasmet gaus 12 regazifikacijos „langų“ per 15 metų laikotarpį, pradedant 2030 metais, o paslaugos tęsis iki 2044 metų.

    Bendra sutarčių vertė siekia apie 492 mln. eurų. Tai reiškia, kad bendrovė iš anksto rezervuoja kritiškai svarbią importo grandies dalį ir gali planuoti tiekimo portfelį ilgam laikui, nepriklausomai nuo trumpalaikių rinkos svyravimų.

    „Nacionalinis energetinis saugumas stiprinamas investuojant į lanksčią infrastruktūrą ir diversifikuotus tiekimo šaltinius. Regazifikacijos pajėgumai sustiprina mūsų pozicijas ir yra ilgalaikės strategijos dalis“, – sakė „Unimot Energia i Gaz“ valdybos pirmininkas Karol Ilba.

    Bendrovė akcentuoja, kad ilgalaikė prieiga prie FSRU 2 didina tiekimo lankstumą ir leidžia plačiau diversifikuoti SGD kilmę bei logistikos maršrutus. Energetikos rinkoje tokie pajėgumai vertinami kaip svertas, leidžiantis aktyviau konkuruoti tiek didmeninėje, tiek mažmeninėje dujų prekyboje.

    „Unimot“ dujų pardavimai augo sparčiai: 2026 metų pirmąjį ketvirtį, bendrovės duomenimis, pardavimas padidėjo apie 80 proc. per metus ir pasiekė 1,6 TWh. Toks šuolis buvo didesnis nei bendra šalies dujų paklausos dinamika, todėl ilgalaikė infrastruktūros prieiga įgauna papildomą komercinę prasmę.

    Susitarimai sudaryti Gaz-System vykdytoje FSRU 2 Open Season procedūroje, kuria rinkai buvo pasiūlyti būsimojo terminalo pajėgumai. Paslaugos bus teikiamos reguliuojamu tarifiniu modeliu, kur tarifus tvirtina energetikos reguliuotojas, o metodika paremtas sąnaudų pridėjimo principu, todėl dalyviams suteikiamas didesnis atsiskaitymų prognozuojamumas.

    Rinkos dalyviai tikisi, kad didesnis priėjimas prie importo infrastruktūros ilgainiui gali stiprinti konkurenciją ir daryti spaudimą didmeninėms kainoms. Praktikoje kainas vis dar lems pasaulinės SGD tendencijos, regioninė pasiūla ir paklausa bei tiekimo grandinių pajėgumai, tačiau didesnis infrastruktūros prieinamumas paprastai mažina vieno žaidėjo įtaką.