CP v2

Tag: Dujų sauga

  • Dujinė viryklė liepsnoja geltonai? Tai gali reikšti pavojų – ką daryti nedelsiant

    Taisyklinga dujinės viryklės liepsna paprastai būna ryškiai melsva ir tolygi. Jei ji ima geltonuoti, oranžėti ar tampa „pūkuota“, tai dažnai rodo sutrikusį degimą, o kartais ir rimtesnę riziką namų saugumui. Tokį signalą verta įvertinti nedelsiant, net jei viryklė, atrodytų, veikia.

    Liepsnos spalva tiesiogiai priklauso nuo dujų ir oro santykio. Kai oro trūksta, degimas tampa nepilnas, gali didėti suodžių kiekis, blogėti kaitinimo efektyvumas ir atsirasti anglies monoksido grėsmė. Būtent todėl geltona ar oranžinė liepsna neturėtų būti ignoruojama.

    Dažniausios priežastys virtuvėje

    Dažniausias kaltininkas yra nešvarūs degikliai arba užsikimšusios purkštukų angos. Išsiliejęs maistas, riebalai ir dulkės trukdo patekti orui, o nešvarumai įkaitę patys gali nudažyti liepsną oranžine spalva. Kartais pakanka kruopščiai nuvalyti ir gerai išdžiovinti degiklio dalis.

    Kita dažna priežastis yra nepakankama ventiliacija. Sandariai uždaryti langai, užneštos ar uždengtos ventiliacijos grotelės sumažina šviežio oro kiekį, todėl keičiasi liepsnos spalva ir stabilumas. Jei patalpoje tvanku, o liepsna geltonuoja, pirmas žingsnis yra užtikrinti vėdinimą.

    Netikėtas veiksnys gali būti drėgmė ir ultragarsinis oro drėkintuvas. Jei naudojamas prietaisas su vandeniu iš čiaupo, ore gali sklandyti mineralų dalelės, kurios liepsną nudažo ryškesne oranžine spalva. Panašus efektas galimas ir ką tik nuplovus degiklius, kai dalys dar pilnai neišdžiūvo.

    Dar viena smulkmena, kurią lengva praleisti, yra neteisingai uždėtas degiklio dangtelis. Pakanka kelių milimetrų poslinkio, kad dujos pasiskirstytų netolygiai, o liepsna taptų gelsva ir nelygi. Po valymo verta patikrinti, ar visos dalys sudėtos tiksliai į savo vietas.

    Kada būtina kviesti meistrą

    Jei nuvalius ir išdžiovinus degiklius, užtikrinus vėdinimą ir teisingai sudėjus detales liepsna vis tiek išlieka geltona ar oranžinė, savarankiškai eksperimentuoti nereikėtų. Priežastis gali būti netinkamas slėgis, sureguliavimo problemos, susidėvėję purkštukai ar kiti mazgai, kuriuos turi įvertinti sertifikuotas dujų įrangos specialistas.

    Papildomi pavojaus ženklai yra suodžiai ant puodų, aitrus degimo kvapas, neįprastai „šokinėjanti“ liepsna ar dažnai užgęstantis degiklis. Tokiais atvejais saugiausia nutraukti naudojimą, išvėdinti patalpą ir kreiptis į specialistus. Melsva, stabili liepsna reiškia ne tik efektyvesnį gaminimą, bet ir didesnį saugumą namuose.

  • Kuchnia iki lubų: gražu nuotraukose, bet viena klaida gali brangiai kainuoti jūsų saugumui

    Virtuvės baldų užstatymas iki pat lubų pastaraisiais metais tapo ryškiu interjero trendu: mažiau vizualinio triukšmo, daugiau sandėliavimo, lengviau išlaikyti švarą, nes nelieka dulkių „lentynėlės“ virš spintelių. Tačiau specialistai primena, kad kartu didėja rizika, kai dėl dizaino sprendimų tampa sunku greitai pasiekti svarbiausias komunikacijas.

    Didžiausia problema dažniausiai susijusi su dujomis. Avarinėje situacijoje dujų tiekimą turi būti galima užsukti nedelsiant, todėl čia svarbiausia ne spintelių vientisumas, o reali prieiga prie uždarymo vožtuvo ir jungčių be baldų ardymo ar sunkios technikos stumdymo.

    Dujų vožtuvas turi būti pasiekiamas

    Techniniai reikalavimai numato, kad dujų uždarymo vožtuvas turi būti tame pačiame patalpos tūryje, kur yra dujinis prietaisas, ir lengvai pasiekiamas. Praktikoje tai reiškia, kad užsakant užstatymą būtina iš anksto numatyti aptarnavimo angas, lengvai atidaromas spinteles ar kitą sprendimą, leidžiantį pasiekti vožtuvą per kelias sekundes.

    Dažnas scenarijus, kai po kaitlente įmontuojama orkaitė, šalia planuojami stalčiai, o viską uždengia vientisi fasadai. Jei vožtuvas atsiduria „už fasado“, kurio negalima greitai atidaryti, kritiniu momentu dujų užsukimas gali užtrukti, o tai didina nuostolių ir pavojaus sveikatai tikimybę.

    Pavojus – per sandari virtuvė

    Ne mažiau svarbi tema yra ventiliacija. Patalpose, kur veikia degimo procesai, reikia pastovaus oro pritekėjimo ir tinkamo ištraukimo, todėl ventiliacijos grotelių slėpimas „dėl grožio“ yra bloga praktika, galinti pabloginti oro apykaitą.

    Ugniagesiai gelbėtojai nuolat akcentuoja, kad dėl prastos traukos ir nepakankamo vėdinimo didėja apsinuodijimo smalkėmis rizika. Smalkės yra bespalvės ir bekvapės, todėl žmonės dažnai pavojų pajunta per vėlai, ypač sandariuose būstuose po langų keitimo ar renovacijos.

    Ką apgalvoti prieš montuojant

    Problemos išryškėja ne tik avarijų metu. Net ir įprastas aptarnavimas ar smulkus remontas gali tapti brangus, jei meistras neturi prieigos prie dujų, vandens ar sifono mazgų, o bet koks darbas prasideda nuo spintelių ardymo.

    Dar viena rizika – vandens pratekėjimas už sandarios uždangos. Nedidelis lašėjimas po kriaukle ar už indaplovės gali ilgai likti nepastebėtas, kol išbrinks plokštės, atsiras pelėsis, bus pažeistos grindys ar sienos, o tuomet remonto sąmata išauga kelis kartus.

    Planuojant virtuvę verta numatyti aiškų ir patogų aptarnavimo kelią iki dujų uždarymo vožtuvo, ventiliacijos grotelių, vandens uždarymo čiaupų ir jungčių. Taip pat pravartu prieš uždengiant komunikacijas pasidaryti nuotraukas, kad vėliau būtų lengviau tiksliai žinoti, kur kas įrengta.

    Galiausiai, saugumą stiprina periodinės patikros. Statinių priežiūros praktikoje akcentuojama, kad dujų įranga ir dūmų, išmetamųjų dujų bei vėdinimo kanalai turi būti tikrinami reguliariai, o elektros instaliacija periodiškai įvertinama pagal nustatytą tvarką. Papildomai rekomenduojama įsirengti autonominius dūmų ir smalkių detektorius, tačiau jie nepakeičia tvarkingos ventiliacijos ir tinkamai prižiūrimų sistemų.