Tag: Dunaliella salina

  • Karščiai beveik išdžiovino unikalų rožinį Solonec-Tuzly ežerą: vietoje vandens – druskos laukas

    Nikolajivo srityje esantis unikalus rožinis Solonec-Tuzly ežeras dėl užsitęsusios kaitros ir sausros smarkiai nuseko. Nacionalinio gamtos parko Beloberežė Švatoslava administracija praneša, kad didelė ežero dalis jau primena druskos dykumą.

    Pasak parko specialistų, karšti ir sausringi orai toliau mažina vandens lygį, o atsitraukus vandeniui paviršiuje lieka savaime nusėdanti druska. Dėl to vietomis susiformuoja vientisas druskos sluoksnis, kuris atspindi saulę ir dar labiau paryškina sausros vaizdą.

    „Karšta ir sausringa oro masė skatina tolesnį Solonec-Tuzly ežero vandens lygio kritimą“, – teigiama parko administracijos pranešime.

    Nors druska dažniausiai būna balta, dalyje plotų ji įgauna švelnų rožinį atspalvį. Parko aiškinimu, tokia spalva siejama su mikrodumbliais Dunaliella salina ir sūrių telkinių vėžiagyviais Artemia salina, kurie prisideda prie būdingos rožinės ežero „paletės“.

    Ekspertai pažymi, kad staigūs vandens lygio svyravimai sūriuose ežeruose nėra neįprasti, tačiau ilgėjant karščių periodams didėja rizika, kad seklūs telkiniai vasaromis vis dažniau trauksis iki druskos plokščių. Tokie epizodai paprastai susiję su kritulių stygiumi, aukšta oro temperatūra ir spartesniu garavimu.

    Parko darbuotojai apžiūrų metu taip pat fiksavo laukinės gyvūnijos aktyvumą: teritorijoje pastebėti rožiniai pelikanai, įvairūs vandens ir pakrančių paukščiai, o smėlingose bei druskingose vietose rasta šakalų, šernų, stirnų ir lapių pėdsakų. Specialistai pabrėžia, kad tokios teritorijos yra jautrios ir priklausomos nuo natūralaus vandens režimo.

    „Tai dar kartą primena, kokie vertingi ir pažeidžiami yra parko gamtiniai kompleksai, kuriems reikia bendros priežiūros ir apsaugos“, – akcentuoja parko administracija.

    Pastaraisiais metais Europoje ir regione vis dažniau fiksuojami ekstremalūs karščiai, ilgesnės sausros bei vandens telkinių nusekimas, todėl gamtosaugininkai ragina stebėti hidrologinę situaciją ir mažinti žmogaus daromą spaudimą jautrioms ekosistemoms. Tokie reiškiniai ypač ryškūs sekliose lagūnose ir druskinguose ežeruose, kuriuose pusiausvyrą greitai pakeičia net kelių savaičių kritulių trūkumas.

  • Odesos srities Tuzlų limanuose vanduo paraudo: mokslininkai paaiškino, kokie mikroorganizmai tai lemia

    Apie pokyčius pranešė parko tyrimų padalinio vadovas, biologijos mokslų daktaras Ivanas Rusevas. Pasak jo, tokia spalva dažniausiai pasirodo tuomet, kai dėl aukštos temperatūros ir stiprios saulės spinduliuotės staigiai pakinta telkinių druskingumas.

    Pagrindiniu „dažytoju“ įvardijami mikrodumbliai Dunaliella salina. Įprastomis sąlygomis ši vienaląstė rūšis atrodo žalsva, tačiau didėjant druskingumui ir saulės intensyvumui ji pradeda gaminti daug beta karotino.

    Beta karotinas yra oranžiškai raudonas pigmentas, padedantis mikroorganizmams apsisaugoti nuo ultravioletinių spindulių ir oksidacinio streso. Dėl to vanduo, ypač sekliose ir labiau įšylančiose vietose, gali įgauti rausvą ar net sodriai raudoną spalvą.

    Specialistai pabrėžia, kad svarbus ir kitas veiksnys: telkiniams toliau garuojant bei didėjant druskų koncentracijai, suaktyvėja halofilinės archėjos, tarp jų Halobacterium. Šie mikroorganizmai turi pigmentą bakteriorodopsiną, kuris sustiprina purpurinius ir raudonus atspalvius.

    Mokslininkai pažymi, kad pats vandens paraudimas nebūtinai signalizuoja taršą ar avariją. Dažniausiai tai sezoninis pokytis sūriuose limanuose, kai karštis, mažas kritulių kiekis ir aktyvus garavimas sukuria palankias sąlygas ekstremofilams daugintis.

    Vis dėlto tokie epizodai yra ir indikatorius, kaip jautriai ekosistemos reaguoja į orų anomalijas bei ilgėjančius karščio laikotarpius. Parko specialistai ragina stebėti telkinių būklę, o lankytojams primena laikytis saugomų teritorijų taisyklių ir netrikdyti jautrių pakrančių buveinių.