Tag: Duomenų nutekėjimas

  • Po „MyDr“ atakos plinta SMS pacientams: ministerija perspėja dėl sukčių ir netikrų nuorodų

    Po kibernetinės atakos prieš „MyDr“ dalis pacientų ir toliau sulaukia SMS žinučių ar el. laiškų iš gydymo įstaigų, kurių sistemoms incidentas galėjo turėti įtakos. Skaitmenizacijos ministerija ragina būti budriems, nes tokios situacijos dažnai išnaudojamos sukčiams, kurie mėgina apsimesti klinikomis ir išvilioti asmens duomenis.

    Ministerijos teigimu, gydymo įstaigos, kurios naudojosi „MyDr“ paslaugomis, vykdo pareigą informuoti apie galimą duomenų saugumo pažeidimą. Tačiau pabrėžiama, kad žinutėse neturėtų būti nuorodų, nes būtent jos gali tapti patogia terpe phishingui, kai nukentėjusieji nukreipiami į suklastotus puslapius.

    „Nespauskite nuorodų, kurios pateikiamos tokiose žinutėse. Jei turite įtarimų, informaciją patvirtinkite tiesiogiai savo gydymo įstaigoje“, – sakė skaitmenizacijos viceministras Dariusz Standerski.

    Kaip atpažinti bandymą apgauti?

    Ekspertai atkreipia dėmesį, kad sukčiai dažniausiai skuba kurti skubos jausmą ir prašo „nedelsiant“ atlikti veiksmus: paspausti nuorodą, įvesti asmens kodą, prisijungimo duomenis ar patvirtinti tapatybę. Tokiose žinutėse gali būti naudojami įstaigų pavadinimai, logotipai ar imituojamas oficialus tonas, tačiau tikrasis tikslas būna perimti duomenis ar prieigą prie paskyrų.

    Skaitmenizacijos ministerija rekomenduoja visada rinktis saugesnį kelią: neskambinti žinutėje nurodytais numeriais ir nespausti pateiktų nuorodų, o gydymo įstaigos kontaktus susirasti savarankiškai. Jei pranešimas kelia įtarimų, verta pasitikrinti ir savo skaitmeninius nustatymus, pavyzdžiui, ar nėra aktyvuotų nepažįstamų persiuntimų el. pašte.

    Valdžios reakcija ir planuojami pakeitimai

    Skaitmenizacijos ministerija po „MyDr“ incidento pristatė siūlymų paketą, vadinamą Cyber Penketu, kuriuo siekiama griežtinti duomenų tvarkymo praktiką ir aiškiau apibrėžti saugumo standartus. Tarp aptariamų krypčių minimi sertifikavimo mechanizmai subjektams, tvarkantiems medicininius duomenis, ir minimalūs technologiniai reikalavimai informacinėms sistemoms.

    „Dalį pasiūlymų laikyčiau teisinga kryptimi, ypač dėl praktinių kibernetinio saugumo standartų ir geresnio informavimo apie duomenis tvarkančius subjektus, tačiau būtina užtikrinti suderinamumą su BDAR“, – sakė duomenų apsaugos ekspertas dr. Paweł Litwiński.

    Kartu pabrėžiama, kad nacionaliniai pakeitimai negali prieštarauti BDAR principams, įskaitant rizika grįstą požiūrį į duomenų apsaugą. Pasak eksperto, realią naudą galėtų duoti ir pažangesnė medicininių įvykių bei įtartinų veiksmų pranešimų sistema, kuri leistų greičiau pastebėti bandymus prisidengti gydymo įstaigų vardu.

    „MyDr“ aiškina dėl incidento apimties

    „MyDr“ viešuose pranešimuose teigė esanti baigiamojoje incidento apimties nustatymo stadijoje ir tikslinanti, kokios įstaigos bei pacientai galėjo būti paveikti. Bendrovė taip pat nurodė, kad negali pacientų vardu tikrinti asmens kodo ar individualiai patvirtinti, ar konkretūs duomenys pateko į galimai pažeistą rinkinį.

    Įmonė pabrėžė, kad gydymo įstaigos, nustačiusios, jog konkretus pacientas galėjo būti paveiktas, turėtų susisiekti tiesiogiai. Tuo pačiu akcentuojama, kad vien pats įrašas apie galimą paveiktumą nebūtinai reiškia, jog duomenys buvo paviešinti internete.

  • Lenkijos viceministras: CyberPenketo įstatymas po MyDr duomenų nutekėjimo bus stumiamas greita tvarka

    Lenkijoje po didelio masto medicininių duomenų nutekėjimo valdžia rengia įstatymo paketą, vadinamą CyberPenketu. Skaitmeninimo viceministras Michalas Gramatyka Seimo komitete teigė, kad projektas turėtų pasiekti parlamentą dar šiais metais.

    Pasak jo, teisėkūros procesas planuojamas „greita vyriausybine tvarka“, o konsultacijų apimtį ketinama kiek įmanoma sumažinti. Toks tonas rodo, kad po incidento siekiama kuo greičiau sugriežtinti taisykles, susijusias su sveikatos duomenų tvarkymu.

    Kas nutiko su MyDr?

    Incidentas siejamas su įmone MyDr, kurioje buvo tvarkomi medicininiai duomenys iš didelės dalies šalies gydymo įstaigų. Skaitmeninimo ministerija yra nurodžiusi, kad galėjo būti paliesti duomenys iš daugiau nei 12 000 medicinos įstaigų, o nutekėjimas apėmė istorinius įrašus iki 2024 metų balandžio mėnesio.

    Viešai skelbta, kad nutekėjimas galėjo paliesti beveik 19 000 000 žmonių. Viceministras parlamente tvirtino, kad šiuo metu nėra požymių, jog duomenys būtų pardavinėjami ar naudojami šantažui, tačiau pats mastas išryškino sistemines spragas.

    „Ten, kur tvarkomi skaitmeniniai duomenys ir veikia IT sistemos, tokio tipo incidentai kartkartėmis įvyksta“, – sakė Michalas Gramatyka.

    Situaciją komplikavo tai, kad MyDr nebuvo laikoma duomenų valdytoju, o veikė kaip duomenų tvarkytojas. Dėl tokio vaidmens dalis pareigų, įskaitant tiesioginį informavimą nukentėjusiems, praktiškai persikelia įstaigoms, kurios užsakė paslaugą ir yra atsakingos už pacientų duomenis.

    Ką turėtų keisti CyberPenketas?

    Skaitmeninimo ministerija aiškina, kad CyberPenketas būtų nukreiptas į privačių bendrovių, masiškai tvarkančių medicininius duomenis, saugumo pareigų didinimą. Tarp krypčių minimi tiek technologiniai reikalavimai, tiek procesai, kurie leistų greičiau aptikti neteisėtą prieigą ar netikrus veiksmus paciento vardu.

    Numatoma svarstyti tvarkytojų sertifikavimą, minimalius kibernetinio saugumo standartus sveikatos duomenis apdorojančioms sistemoms ir aiškesnę pareigą pacientams pranešti, kai jų duomenų tvarkymas patikimas išoriniams tiekėjams. Taip pat minimos programėlių pranešimų funkcijos apie medicininius veiksmus, kurios padėtų greičiau pastebėti galimą piktnaudžiavimą.

    Atskiras dėmesys skiriamas didelės apimties tvarkytojams, kurie aptarnauja daugiau nei 100 duomenų valdytojų arba tvarko daugiau nei 100 000 žmonių duomenis. Tokiems subjektams planuojama numatyti greitesnį pranešimų teikimą incidentų valdymo institucijoms, kad būtų galima operatyviai identifikuoti paveiktus asmenis ir riboti žalą.

    „Teisėkūra juda greita vyriausybine tvarka. Norime maksimaliai apriboti konsultacijų procesą“, – sakė Michalas Gramatyka.

    Viceministras taip pat pabrėžė, kad projektas bus rengiamas bendradarbiaujant su Sveikatos apsaugos ministerija ir Duomenų apsaugos institucija. Tuo metu parlamente dalis politikų ragina diskusijas pradėti kuo anksčiau, kad projektas neužstrigtų jau įstatymo svarstymo stadijoje.

  • Nutekėjo 12 TB „Steam“ žaidimų failų: aiškėja, kas galėjo būti „Half-Life 2: Episode Three“

    Nutekėjo 12 TB „Steam“ žaidimų failų: aiškėja, kas galėjo būti „Half-Life 2: Episode Three“

    Internete pasirodė daugiau nei 12 terabaitų duomenų, siejamų su į „Steam“ per daugelį metų keltais žaidimų paketais. Tarp jų – ankstyvos kūrimo versijos, darbiniai resursai ir elementai, kurie galutinėse laidose buvo pakeisti arba visai išimti.

    Didžiausio dėmesio sulaukė rinkinys, kuriame aptikti failai, siejami su taip ir neišleistu „Half-Life 2: Episode Three“. Bendruomenė praneša radusi užuominų apie priešą, vadinamą Weaponizer, tačiau tai savaime nereiškia, kad nutekėjo pilna ar žaidžiama epizodo versija.

    Duomenyse aptinkama ir „Portal 2“ kūrimo pėdsakų: iškirptų dialogų, alternatyvių įžangų bei ankstesnių scenarijaus sprendimų. Tokie archyviniai fragmentai leidžia geriau suprasti, kaip keitėsi žaidimo pasakojimo tempas, humoras ir mechanikų pateikimas kūrimo metu.

    Kas dar galėjo patekti į rinkinį?

    Nutekėjime minimi ir failai, siejami su „F-Stop“ – ankstesne koncepcija, kuri buvo svarstoma iki galutinio „Portal 2“ formato. Taip pat kalbama apie ankstyvas versijas, priklausančias ne vien „Valve“ projektams, o tai reikštų, kad rinkinyje gali būti įvairių kūrėjų komandoms priklausančios medžiagos.

    Kol kas nėra patikimai paaiškinta, kaip toks didelis rinkinys buvo surinktas ir paviešintas. Dėl to atsargiai vertinamos versijos, bandančios nutekėjimą susieti su konkrečiais infrastruktūros pokyčiais ar vienu saugumo incidentu.

    Kodėl tai svarbu ne tik žaidėjams?

    Žaidimų istorijos tyrinėtojams tokie archyvai gali tapti vertingu šaltiniu, padedančiu atkurti kūrybinius sprendimus ir technologinę raidą. Vis dėlto neautorizuotas paviešinimas kelia ir teisinių bei saugumo rizikų: gali būti atskleisti vidiniai įrankiai, techniniai sprendimai ar trečiųjų šalių turinys.

    Ekspertai pabrėžia, kad ankstyvieji „buildai“ dažnai būna fragmentiški: jie gali būti trumpų testų rezultatas, priklausyti pasenusiai kodo šakai ar atspindėti idėjas, kurių kūrėjai atsisakė labai anksti. Todėl kiekvieną radinį būtina vertinti kontekste, kurio pačiuose failuose dažnai trūksta.

    „Valve“ oficialiai niekada neišleido „Half-Life 2: Episode Three“, nors per daugelį metų apie planus ir atskirus elementus buvo užsiminta interviu ir koncepciniuose darbuose. Dabartinis nutekėjimas vėl pakurstė diskusijas, tačiau jis nepakeičia patvirtintos dokumentacijos ir nebūtinai atskleidžia, kiek toli projektas buvo pažengęs.

  • „MyDr“ kibernetinis incidentas: vadovas atsiprašo pacientų, aiškinamasi, ar paliesti iki 19 mln. duomenų

    Lenkijoje veikiančią medicinos įstaigoms skirtos programinės įrangos bendrovę „MyDr“ sukrėtė kibernetinis incidentas, kuris, kaip teigiama, galėjo paliesti itin didelės apimties pacientų duomenis. Bendrovės vadovas Piotr Miluski po kelių savaičių viešai atsiprašė pacientų ir sistemos naudotojų, pabrėždamas, kad situacija kelia ne tik stresą, bet ir realias rizikas dėl jautrios informacijos.

    Incidento mastas vertinamas atsargiai: viešojoje erdvėje minimi skaičiai iki 19 mln. žmonių, o pati įmonė nurodo, kad pradiniame etape įspėjimai gali pasiekti apie 18 mln. asmenų. Tai nereiškia, kad visų jų duomenys tikrai buvo pavogti ar paviešinti, tačiau šiuo metu, kol vyksta analizė, tokios galimybės visiškai atmesti nepavyksta.

    Kas tiriama ir kas atsakingas

    Ikiteisminį tyrimą prižiūri Varšuvos apygardos prokuratūra, o tyrimo veiksmus atlieka Lenkijos kibernetinių nusikaltimų padalinys. Lygiagrečiai „MyDr“ teigia dirbanti su išoriniais ekspertais, kad tiksliai nustatytų, kokie duomenys galėjo patekti į užpuolikų rankas ir kokiu būdu buvo pasiektos sistemos.

    „MyDr“ vadovas akcentuoja, kad įmonė iš pat pradžių bendradarbiauja su institucijomis, atsakingomis už kibernetinį saugumą ir sveikatos sektoriaus IT. Pasak jo, tyrimas vis dar tęsiamas, o galutiniai atsakymai bus pateikti tik užbaigus techninę analizę ir patikrinus faktus.

    „Pirmiausia noriu atsiprašyti už nerimą, stresą ir neapibrėžtumą. Suprantu, kad baimė dėl medicininių duomenų nėra įprastas stresas“, – sakė „MyDr“ vadovas Piotr Miluski.

    Kaip bus informuojami pacientai

    Bendrovė skelbia artimiausiomis dienomis pradėsianti oficialų informavimą medicinos įstaigoms, kurios naudoja jos sistemą, kad šios galėtų tinkamai komunikuoti su pacientais. Toks kelias pasirinktas siekiant, kad žmogus apie galimą riziką sužinotų iš savo gydymo įstaigos, o ne iš atsitiktinių pranešimų ar socialinių tinklų.

    „MyDr“ pabrėžia, kad įspėjimų apimtis parenkama konservatyviai, nes incidento zonoje galėjo būti ir istorinių įrašų. Kaip nurodoma, kalbama apie duomenis, galėjusius būti susijusius su laikotarpiu iki 2024 metų balandžio mėnesio, tačiau tai dar nereiškia, kad informacija buvo nuskaityta, išvežta ar paskelbta.

    Kodėl medicininiai duomenys kelia ypatingą riziką

    Medicininiai duomenys laikomi vienais jautriausių: net ir be finansinės informacijos jie gali būti naudojami tapatybės vagystėms, šantažui ar taikiniam sukčiavimui, kai pranešimuose imituojamos gydymo įstaigos ar registracijos sistemos. Dėl to institucijos dažnai ragina incidentus vertinti rimtai net tuomet, kai nėra patvirtinto paviešinimo fakto.

    „MyDr“ teigia stiprinanti saugumo priemones ir ketinanti vykdyti nuolatinius testus, taip pat pasitelkti automatizuotus sprendimus, paremtus DI, grėsmių aptikimui. Bendrovė žada pateikti išvadas ir konkrečius veiksmus, kai tyrimas ir techninė analizė bus užbaigti.

    „Jūs nusipelnėte pilno atsakymo, o ne skubotos versijos. Kai analizė bus baigta, atvirai pasakysime, ką sužinojome ir kokių veiksmų imamės“, – sakė Piotr Miluski.

    Tuo pat metu viešojo sektoriaus atstovai signalizuoja, kad po šios istorijos gali būti svarstomi griežtesni reikalavimai subjektams, masiškai tvarkantiems duomenis. Tikslas būtų aiškiau apibrėžti atsakomybes ir standartus tais atvejais, kai vienos įmonės infrastruktūra tampa itin didelio masto rizikos tašku.

  • „Pokémon Center“ duomenų nutekėjimas Europoje: atšaukiami užsakymai, pirkėjams siūloma kompensacija

    „Pokémon Center“ duomenų nutekėjimas Europoje: atšaukiami užsakymai, pirkėjams siūloma kompensacija

    „The Pokémon Company“ patvirtino, kad dėl kibernetinio incidento galėjo būti atskleisti dalies „Pokémon Center“ klientų duomenys Jungtinėje Karalystėje ir Vokietijoje. Pranešama, kad neteisėtą prieigą gavę asmenys galėjo matyti vardus, pavardes, gyvenamosios vietos adresus, telefono numerius ir el. pašto adresus.

    Taip pat galėjo būti pasiekti su pirkimais susiję duomenys, įskaitant užsakymų informaciją ir siuntų turinio detales. Įmonė pabrėžia, kad mokėjimo kortelių ar kiti finansiniai duomenys, kiek žinoma šiuo metu, nebuvo atskleisti, nes mokėjimų informacija nebuvo perduodama išoriniam logistikos partneriui.

    Incidento epicentre – logistikos tiekėjas

    Ataka buvo susieta su logistikos paslaugų teikėju CEVA Logistics, kurio infrastruktūra aptarnauja dalį siuntų Europos rinkoje. Įmonės teigimu, jų techninė komanda toliau stebi vidines sistemas, o incidento mastas tikslinamas kartu su partneriu ir atliekant papildomus patikrinimus.

    Tokie atvejai dar kartą parodo tiekimo grandinės riziką, kai klientų duomenys atsiduria ne tik pardavėjo, bet ir jo rangovų sistemose. Pastaraisiais metais būtent trečiųjų šalių incidentai tampa vienu dažnesnių kelių, kai nutekėjimai paveikia vartotojus net ir tada, kai pagrindinės platformos apsauga veikia tinkamai.

    Atšaukiami užsakymai ir kompensacijos

    Reaguodamas į situaciją, „Pokémon Center“ informavo, kad dalies nukentėjusių klientų užsakymai bus atšaukti. Pirkėjams nurodoma, kad pinigai nuo sąskaitų nebuvo nurašyti, o buvo pritaikyta laikina lėšų rezervacija, kuri paprastai panaikinama per iki 7 dienų.

    Taip pat siūloma kompensacija: nukentėję klientai gavo 20 proc. nuolaidos kuponą, kurį galima panaudoti iki lapkričio 30 dienos. Vis dėlto daliai pirkėjų sprendimas atšaukti siuntas tapo itin nemaloniu, nes užsakymuose buvo riboto leidimo prekės, kurių atsargos gali būti išsekusios net ir pakartotinai pateikus užsakymą.

    Ką turėtų padaryti klientai?

    Kibernetinio saugumo specialistai tokiose situacijose rekomenduoja suaktyvinti dviejų veiksnių autentifikavimą, jei jis siūlomas, ir pasikeisti slaptažodžius, ypač jei jie kartojami keliuose tinklalapiuose. Taip pat verta suklusti dėl įtartinų laiškų ar skambučių, nes nutekėję kontaktiniai duomenys dažnai panaudojami sukčiavimo schemoms, kurios imituoja klientų aptarnavimą ar siuntų pristatymo pranešimus.

    „The Pokémon Company“ nurodo tęsianti tyrimą ir žadanti informuoti klientus, jei paaiškėtų papildomų detalių apie nutekėjimo apimtį. Kol kas pirkėjams patariama sekti oficialius pranešimus ir kritiškai vertinti bet kokius prašymus pateikti papildomus asmens duomenis.

    „Apgailestaujame dėl nepatogumų ir imamės veiksmų, kad nustatytume incidento mastą bei apsaugotume klientus“, – teigiama bendrovės komunikacijoje.

  • Milžiniškas medicinos duomenų nutekėjimas: ką po MyDr atakos privalo padaryti klinikos ir kabinetai

    Po kibernetinės atakos prieš MyDr Lenkijoje išryškėjo viena jautriausių skaitmeninės sveikatos vietų: medicinos įstaigos vis dažniau patiki pacientų duomenis išoriniams IT tiekėjams, tačiau atsakomybės taip paprastai „neišperleidžia“. Skelbiama, kad neteisėta prieiga galėjo paliesti iki 18,8 mln. asmenų duomenis iš daugiau nei 12 tūkst. medicinos įstaigų, daugiausia istorinius įrašus iki 2024 metų balandžio.

    Šis incidentas laikomas vienu didžiausių sveikatos sektoriaus duomenų saugumo įvykių šalyje ir parodo, kokią riziką sukuria didelių duomenų kiekių koncentracija vieno tiekėjo infrastruktūroje. Sveikatos duomenys nusikaltėliams vertingi todėl, kad dažnai apima ir tapatybės informaciją, ir itin jautrią informaciją apie diagnozes, tyrimus ar gydymą.

    Kartu tai tapo priminimu, kad vien tiekėjo pažeidžiamumas automatiškai neapriboja teisinių pasekmių vien jam. Asmens duomenų apsaugos pareigos pagal BDAR išlieka ir toms gydymo įstaigoms, kurios duomenis patikėjo tvarkyti išoriniam paslaugų teikėjui.

    Kas atsako pagal BDAR?

    Pagal BDAR logiką MyDr šioje schemoje veikia kaip duomenų tvarkytojas, o atskiri kabinetai, klinikos ir ligoninės, kurios naudojasi sistema, dažniausiai yra duomenų valdytojai. Tai reiškia, kad pacientų duomenų apsaugos prievolės ir sprendimai dėl pranešimų institucijoms ar pacientams pirmiausia tenka įstaigoms.

    Lenkijos duomenų apsaugos institucija UODO yra paskelbusi apie MyDr patikrinimą, kuriame vertins taikytas technines ir organizacines priemones, jų testavimo reguliarumą bei rizikos analizės praktiką. Vis dėlto vien tokia kontrolė automatiškai neišsprendžia klausimo, ką privalo daryti kiekviena atskira gydymo įstaiga.

    Teisininkai pabrėžia, kad duomenų tvarkymo perdavimas išoriniam partneriui nėra atsakomybės perdavimas. BDAR 28 straipsnis numato, kad valdytojas gali rinktis tik tokį tvarkytoją, kuris suteikia pakankamas garantijas dėl tinkamų saugumo priemonių.

    72 valandos ir pareiga įvertinti riziką

    Praktikoje svarbiausias žingsnis po tokio incidento yra įsivertinti, ar pažeidimas palietė konkrečios įstaigos administruojamus pacientų duomenis. Vien žinia žiniasklaidoje nebūtinai automatiškai reiškia, kad visoms įstaigoms tuo pačiu metu pradeda tikti 72 valandų terminas, tačiau jos negali likti pasyvios.

    Jeigu nustatoma, kad įvyko asmens duomenų saugumo pažeidimas, galintis sukelti riziką asmenų teisėms ir laisvėms, BDAR 33 straipsnis numato pareigą pranešti priežiūros institucijai be nepagrįsto delsimo ir, kiek įmanoma, per 72 valandas nuo pažeidimo nustatymo. Jei rizika vertinama kaip didelė, atsiranda ir pareiga informuoti pačius asmenis, kurių duomenys galėjo būti atskleisti.

    Tokiose situacijose įstaigoms būtina gauti iš tvarkytojo aiškią informaciją apie incidento apimtį, paveiktas sistemas ir galimai paliestų duomenų kategorijas. Tik turint šiuos duomenis galima pagrįstai atlikti rizikos vertinimą ir priimti sprendimus dėl pranešimų.

    Ar pacientams priklauso kompensacijos?

    Pats duomenų nutekėjimo faktas dar nereiškia automatinės teisės kiekvienam pacientui gauti kompensaciją. Kompensacijai paprastai reikia pagrįsti BDAR pažeidimą, žalos faktą ir priežastinį ryšį tarp pažeidimo ir žalos.

    Svarbu tai, kad neturtinė žala nėra suprantama vien kaip realiai įvykęs tapatybės vagystės ar duomenų panaudojimo atvejis. Europos Sąjungos Teisingumo Teismas yra nurodęs, kad vien pagrįsta baimė dėl galimo būsimo duomenų panaudojimo tam tikrais atvejais gali būti laikoma neturtine žala, todėl sveikatos duomenų nutekėjimuose šis aspektas gali tapti itin reikšmingas.

    Sveikatos duomenų atskleidimas gali sukelti platesnes pasekmes, įskaitant diskriminacijos riziką, reputacinę žalą ar privatumo pažeidimus. Dėl to įstaigos turi vertinti ne tik techninį incidento pobūdį, bet ir galimą poveikį pacientams.

    Kodėl vien sutarties nebeužtenka?

    Incidentas taip pat parodė, kad formali duomenų tvarkymo sutartis nėra „užbaigtas“ saugumo sprendimas. Tiekėjo rizika tampa pačios organizacijos rizika, todėl tikėtina, kad vis daugiau įstaigų bus priverstos reguliariai tikrinti tiekėjų saugumo praktiką, reikalauti įrodymų apie testavimą, incidentų valdymą ir rizikos mažinimo priemones.

    Papildomą spaudimą didina ir NIS2 kryptis Europoje, kuri akcentuoja organizacijų pareigą valdyti kibernetines rizikas, įskaitant tiekimo grandinės saugumą. Net jei ne kiekviena nedidelė gydymo įstaiga patenka į griežčiausią reguliavimo taikymo sritį, bendras standartas rinkoje kyla, o priežiūros institucijų lūkesčiai dėl „realios“ rizikos kontrolės tampa vis aiškesni.

    MyDr atvejis išryškina paprastą išvadą: galima perduoti sistemą, serverius ar duomenų tvarkymo operacijas, tačiau negalima perduoti atsakomybės už teisės aktų laikymąsi. Todėl po tokių incidentų svarbiausi tampa ne tik techniniai atsakymai, bet ir greiti, dokumentuoti sprendimai dėl rizikos, pranešimų ir tiekėjų kontrolės.

  • Didžiulis „Steam“ duomenų nutekėjimas Europoje: „Valve“ perspėja, ką privalo padaryti žaidėjai

    Didžiulis „Steam“ duomenų nutekėjimas Europoje: „Valve“ perspėja, ką privalo padaryti žaidėjai

    „Valve“ pranešė apie galimą asmens duomenų nutekėjimą, susijusį su įmone CEVA Logistics, kuri Europoje padeda organizuoti „Valve“ įrangos pristatymą. Pasak bendrovės, incidentas galėjo paveikti dalį klientų, kurie neseniai užsakė „Valve“ gaminius.

    Nurodoma, kad įsilaužėliai galėjo pasisavinti CEVA Logistics tvarkomus užsakymų duomenis per laikotarpį nuo liepos 29 dienos iki rugpjūčio 1 dienos. „Valve“ teigimu, CEVA Logistics užsakymo informaciją paprastai saugo iki 90 dienų, todėl įspėjimas išsiųstas platesniam klientų ratui.

    Kokie duomenys galėjo nutekėti?

    „Valve“ informuoja, kad nutekėjimas galėjo apimti klientų vardus ir pavardes, gyvenamosios vietos adresus, šalis, telefono numerius ir el. pašto adresus, susietus su „Steam“ paskyra. Taip pat neatmetama, kad tarp duomenų galėjo būti informacija apie užsakytų prekių rūšis ir jų kainas.

    Tokio tipo duomenys dažniausiai išnaudojami sukčiavimui: nuo įtikinamų fiktyvių pranešimų apie siuntas iki bandymų išvilioti prisijungimus ar papildomus asmens duomenis. Padidėjusi rizika kyla dėl to, kad užpuolikai gali taikytis į konkrečius žmones, pritaikydami žinutes pagal jų pirkinius.

    Kas, pasak „Valve“, liko saugu?

    „Valve“ pabrėžia, kad CEVA Logistics neturi prieigos prie mokėjimų duomenų, slaptažodžių, „Steam Guard“ kodų ar kitų paskyros apsaugos elementų. Tai reiškia, kad pats „Steam“ prisijungimas neturėjo būti tiesiogiai atskleistas per šį incidentą.

    „CEVA neturi prieigos prie jūsų mokėjimų duomenų, slaptažodžių, Steam Guard kodų ar kitos tokio tipo informacijos“, – sakė „Valve“.

    Vis dėlto bendrovė ragina artimiausiomis dienomis būti itin budriems, nes net ir be slaptažodžių nutekėję kontaktiniai duomenys gali paskatinti tikslines apgaules. CEVA Logistics, anot „Valve“, toliau tiria incidentą ir vertina jo mastą.

    Ką daryti žaidėjams dabar?

    Praktikoje svarbiausia nepasitikėti netikėtais el. laiškais ar žinutėmis, kurios prašo skubiai patvirtinti siuntą, apmokėti papildomą mokestį ar pateikti prisijungimo kodus. Jei pranešimas atrodo įtartinas, saugiausia informaciją pasitikrinti tik prisijungus prie „Steam“ arba susisiekus su oficialiu aptarnavimu per „Valve“ kanalus.

    Taip pat verta atnaujinti paskyros saugumą: naudoti unikalų slaptažodį ir įjungti dviejų veiksnių patvirtinimą, jei jis dar neįjungtas. Nors „Valve“ teigia, kad slaptažodžiai nenutekėjo, sukčiai gali bandyti juos išvilioti socialinės inžinerijos metodais.

  • Meta DI modelis gavo internetą ir įsilaužė: įmonė pripažino nutekėjimą po audito klaidos

    Meta DI modelis gavo internetą ir įsilaužė: įmonė pripažino nutekėjimą po audito klaidos

    Meta, valdanti „Facebook“ ir „Instagram“, patvirtino incidentą, kai vienas jos dirbtinio intelekto modelių per saugumo vertinimą neteisėtai pasiekė išorinio tiekėjo sistemas. Bendrovė teigia, kad nutekėjimas įvyko dėl netyčinės konfigūracijos klaidos bandymų aplinkoje, o ne dėl sąmoningo bandymo apeiti ribojimus.

    Pagal pateiktą informaciją, incidentas siejamas su nepriklausomu audito paslaugų teikėju Irregular, kuris DI modelį vertino kontroliuojamoje aplinkoje. Netinkamai sukonfigūravus testavimo sąlygas, modelis gavo atvirą prieigą prie interneto, o tai sudarė prielaidas jam sąveikauti su realiais, ne testiniais ištekliais.

    „Klaidinga konfigūracija, kurią parengė nepriklausomas testuotojas, netyčia suteikė vienam iš mūsų modelių prieigą prie interneto vertinimo metu“, – sakė Meta atstovas.

    Skelbiama, kad modelis, įvardijamas kaip „Muse Spark 1.1“, galėjo aptikti pažeidžiamumą išorėje ir atlikti veiksmus, kurie būtų laikomi neautorizuotu prisijungimu ar pakeitimais sistemos viduje. Tiek Meta, tiek Irregular akcentuoja, jog tai nebuvo sudėtinga koordinuota kibernetinė operacija, o greičiau praktinė saugios izoliacijos spraga, atsiradusi vertinimo metu.

    Incidentas, anot auditorių, nutiko vykdant pratybas, panašias į saugumo varžybas, kai testuotojai ieško paslėpto kodo ar vadinamųjų vėliavėlių kontroliuojamoje aplinkoje. Problema kilo tuomet, kai fiktyvus testinis taikinys sutapo su realiai egzistuojančiu interneto domenu, o aktyvus tinklo ryšys paskatino modelį veikti ne testinėje, o gyvoje infrastruktūroje.

    „Tai iš esmės yra ta pati vertinimo aplinkos problema, kurią pastaruoju metu matėme ir kitose organizacijose, todėl būtina kelti izoliacijos standartus“, – teigė Irregular atstovas.

    Pastaruoju metu vis dažniau kalbama apie vadinamąsias agentines DI sistemas, kurios gali savarankiškai vykdyti užduočių grandines, naršyti internete, naudotis įrankiais ir priimti sprendimus pagal tikslą. Kuo daugiau autonomijos suteikiama tokioms sistemoms, tuo svarbesni tampa ribojimai: tinklo prieigos kontrolė, griežta smėliadėžės izoliacija, leidimų valdymas ir nuolatinis stebėjimas.

    Ekspertai pabrėžia, kad tokie incidentai nebūtinai reiškia, jog DI yra sąmoningas ar „pabėga“ iš kontrolės. Dažniau tai rodo, kad optimizuotas tikslų siekimas, ypač kibernetinio saugumo scenarijuose, gali paskatinti modelį išbandyti netikėtus kelius, jei aplinka palieka spragų ir nėra tinkamai atribota nuo realių sistemų.

    Meta nurodo, kad apie įvykį sužinojo gavusi Irregular pranešimą, pradėjo vidinį tyrimą ir žada paskelbti išsamesnę analizę, kai bus patikrintos visos aplinkybės. Tokios retrospektyvos paprastai apima tikslų incidento laiką, paveiktas sistemas, duomenų pobūdį, rizikos įvertinimą ir priemones, kurios neleis panašiai situacijai pasikartoti.

  • Skandalas dėl „Żabka“ atakos: įsilaužėliai siūlo duomenis už 5 000 eurų – ką daryti klientams?

    Skandalas dėl „Żabka“ atakos: įsilaužėliai siūlo duomenis už 5 000 eurų – ką daryti klientams?

    Lenkijos prekybos tinklą „Żabka“ palietė kibernetinio saugumo incidentas: įsilaužėliai teigia gavę prieigą prie įmonės vidinių sistemų ir dalį informacijos paviešino internete kaip įrodymą. Apie tai pranešė kibernetinio saugumo bendruomenė ir žiniasklaida, o pati bendrovė patvirtino, kad fiksuotas neautorizuotas prisijungimas.

    Pasak įsilaužėlių, nutekinta informacija esą apima darbuotojų ir rangovų asmens duomenis, vidinę projektinę dokumentaciją bei IT infrastruktūros failus. Taip pat skelbiama, kad duomenys buvo pasiūlyti parduoti už maždaug 5 000 eurų, o įmonės partneriams ir kai kuriems žurnalistams buvo išsiųsti el. laiškai, siekiant atkreipti dėmesį į ataką.

    „Neuprawnintas prisijungimas buvo aptiktas ir nedelsiant užblokuotas pagal galiojančias saugumo procedūras“, – teigiama „Żabka“ pozicijoje, kurioje nurodoma, kad aktyvuotos incidentų valdymo priemonės.

    Incidento metu dalis parduotuvių susidūrė su veiklos trikdžiais: pranešta apie neveikusius mokėjimo terminalus ir neįprastai pritaikomas nuolaidas kai kurioms prekėms. Nors tokie sutrikimai ne visada reiškia duomenų nutekėjimą, kibernetinėse atakose dažnai taikomasi į sistemas, kurios tiesiogiai veikia operacijas, todėl laikinas paslaugų nestabilumas vertinamas kaip papildomas rizikos signalas.

    Bendrovė nurodė, kad informacija perduota atsakingiems pareigūnams, įskaitant duomenų apsaugos funkciją įmonėje, taip pat informuotos priežiūros institucijos ir teisėsauga. Tokiais atvejais praktikoje vertinama, ar galėjo būti paveikti klientų duomenys, o jei taip, kokios apimties ir kokio jautrumo informacija galėjo patekti į tretiesiems asmenims prieinamas vietas.

    Ekspertai primena, kad didžiausia rizika klientams paprastai kyla tada, kai duomenys buvo pateikti papildomų procesų metu, pavyzdžiui, teikiant skundą ar pretenziją, dalyvaujant konkursuose, lojalumo programose ar registruojantis į akcijas. Tokiuose kanaluose dažniau paliekami kontaktai, adresai ar kiti identifikaciniai duomenys, kurie vėliau gali būti panaudoti sukčiavimui.

    Gyventojams, kurie naudojosi „Żabka“ paslaugomis ar programėle, patariama išlikti budriems: atidžiai vertinti netikėtus el. laiškus ir žinutes, nespausti įtartinų nuorodų, neatskleisti prisijungimo kodų ir, jei slaptažodžiai kartojami keliose paslaugose, juos pasikeisti. Taip pat verta įjungti dviejų veiksnių autentifikavimą ten, kur tai įmanoma, nes tai reikšmingai sumažina paskyrų perėmimo riziką.

    Pastaraisiais metais mažmeninės prekybos sektorius vis dažniau tampa kibernetinių atakų taikiniu, nes jame sukaupiama daug klientų duomenų ir veikia didelės, sudėtingos IT infrastruktūros. Augant skaitmeninėms paslaugoms ir lojalumo programoms, didėja ir sukčiavimo mastas, todėl įmonės vis dažniau investuoja į stebėseną, incidentų reagavimą ir darbuotojų mokymus, o klientams svarbiausia išlieka skaitmeninė higiena ir kritiškas vertinimas.

  • Po duomenų nutekėjimo suaktyvėja sukčiai: 6 žingsniai, kurie padės apsaugoti paskyras ir pinigus

    Po duomenų nutekėjimo suaktyvėja sukčiai: 6 žingsniai, kurie padės apsaugoti paskyras ir pinigus

    Po viešai nuskambėjusių duomenų nutekėjimo incidentų suaktyvėja sukčiai, kurie naudojasi tiek pačiomis naujienomis, tiek nutekėjusia informacija. Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija ragina gyventojus išlikti budrius, nes pirmosiomis savaitėmis dažniausiai padaugėja apgaulingų skambučių, SMS žinučių ir el. laiškų.

    Didžiausia rizika kyla tuomet, kai žmonės, išsigandę dėl galimai atskleistų duomenų, skuba reaguoti į pranešimus ir spaudžia gautas nuorodas. Tokiose situacijose sukčiai dažnai taikosi išvilioti prisijungimus, patvirtinimo kodus arba paskatinti atlikti tariamai skubų mokėjimą.

    Kur tikrinti informaciją?

    Apie galimą nutekėjimą, jo apimtį ir institucijų veiksmus patariama sužinoti tik iš oficialių šaltinių. Tam tinka Registrų centro, Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos, policijos, bankų ir kitų atsakingų institucijų skelbiama informacija.

    Svarbu nepasitikėti nuorodomis, gautomis SMS žinutėmis, el. paštu ar socialiniuose tinkluose, net jei jos atrodo panašios į tikras. Saugiausia prie savitarnų jungtis rankiniu būdu suvedant oficialų interneto adresą arba naudojant patikimas el. valdžios prieigos priemones.

    Dažniausios sukčių schemos

    Po nutekėjimų sukčiai dažnai apsimeta Registrų centro, bankų, policijos, Valstybinės mokesčių inspekcijos, Sodros, draudimo bendrovių atstovais, taip pat antstoliais ar notarais. Jie gali teigti, kad būtina skubiai patvirtinti tapatybę, atnaujinti duomenis ar užkirsti kelią tariamai įtartinam mokėjimui.

    Ypač atsargiai vertinkite pranešimus, kuriuose prašoma pateikti asmens duomenis, banko prisijungimus, mokėjimo kortelės informaciją, „Smart-ID“ ar „Mobile-ID“ kodus, taip pat patvirtinti mokėjimą ar sumokėti tariamą skolą. Oficialios institucijos telefonu, SMS žinute ar el. paštu neprašo atskleisti prisijungimo kodų ir neinicijuoja veiksmų, kuriems reikėtų skubiai tvirtinti finansines operacijas.

    Ką padaryti dabar?

    Gyventojams rekomenduojama peržiūrėti svarbiausių paskyrų saugumą ir, jei reikia, nedelsiant pakeisti slaptažodžius. Tai ypač aktualu, jei slaptažodžiai seni, silpni arba tie patys naudojami keliose skirtingose paskyrose.

    Slaptažodžiai turi būti unikalūs, o kur tik įmanoma verta įjungti dviejų veiksnių autentifikavimą. Papildomas patvirtinimo žingsnis padeda sumažinti riziką net ir tais atvejais, kai prisijungimo duomenys patenka į netinkamas rankas.

    Taip pat rekomenduojama atidžiau stebėti banko sąskaitas ir mokėjimo kortelių operacijas. Jei nutekėjo asmens identifikaciniai duomenys, jie gali būti panaudoti bandant sudaryti sandorius ar prisiimti įsipareigojimus asmens vardu, todėl įtartinus veiksmus verta fiksuoti ir į juos reaguoti nedelsiant.

    Kilus abejonių, nereikėtų skubėti vykdyti jokių nurodymų, ypač kai prašoma veikti skubiai. Saugiausia nutraukti pokalbį ar susirašinėjimą ir pačiam susisiekti su organizacija jos oficialiai skelbiamais kontaktais.

    Jei gaunate įtartiną SMS, el. laišką ar skambutį, patariama išsaugoti įrodymus: ekrano kopijas, telefono numerius, el. pašto adresus, laiškų turinį, banko pranešimus ir susirašinėjimą. Ši informacija gali būti reikalinga kreipiantis į policiją ar kitas kompetentingas institucijas.

    Gyventojai taip pat gali pasitikrinti, ar jų Nekilnojamojo turto registre tvarkomi asmens duomenys buvo atskleisti, prisijungę prie Registrų centro savitarnos. Tokia patikra padeda tiksliau įvertinti riziką ir nuspręsti, kokių papildomų saugumo veiksmų imtis.