Lenkijos aukštosios mokyklos vis dažniau atsiduria kibernetinių nusikaltėlių taikinyje: nuo duomenų nutekinimų iki išpirkos reikalaujančių programų ir apgaulingų laiškų. Specialistai pabrėžia, kad universitetai kaupia ne tik studentų ir darbuotojų asmens duomenis, bet ir didelės vertės mokslinių tyrimų rezultatus.
Ekspertai akcentuoja, kad labiausiai pasirengusios paprastai yra didžiosios mokslinių tyrimų krypties institucijos, kurios investuoja į grėsmių stebėseną ir incidentų analizę. Tuo metu mažesni universitetai dažnai susiduria su ribotu biudžetu, menkesniais IT resursais ir sunkiau pritraukiamais saugumo specialistais.
„Universitetai išlieka patraukliu taikiniu, nes saugo vertingus tyrimų duomenis, intelektinę nuosavybę ir aukštos vertės technologijas“, – sakė Silezijos technologijos universiteto rektoriaus įgaliotinis kibernetiniam saugumui Jarosławas Homa.
Dažniausi scenarijai aukštajame moksle panašūs į verslo sektorių, tačiau mastas išskirtinis: tūkstančiai vartotojų, daug skirtingų sistemų, atviri tinklai ir nuolatinė kaita dėl studijų ciklų. Phishing atakos siekia perimti paskyras, o sėkmės atveju užpuolikai gali pasiekti vidines sistemas, tyrimų aplankus ar el. pašto dėžutes.
Ransomware atakos šiame sektoriuje ypač pavojingos todėl, kad jos dažnai derina du veiksmus: iš pradžių išvilioja ar išsineša duomenis, o vėliau juos užšifruoja ir reikalauja išpirkos. Net ir atkūrus sistemas iš kopijų, nutekintų duomenų žala gali likti ilgalaikė, ypač jei paveikiami tyrimai, partnerystės ar patentuotina informacija.
„Didžiausias iššūkis ne visada yra technologija: silpnoji vieta dažnai tampa kvalifikuotų kibernetinio saugumo specialistų trūkumas“, – sakė Jarosławas Homa.
Dar viena ryškėjanti tendencija susijusi su priklausomybe nuo išorinių tiekėjų. Universitetai plačiai naudoja debesijos paslaugas, komercines platformas studijoms, karjeros paslaugoms, tapatybės valdymui ar dokumentų apsikeitimui, todėl tiekėjo spraga gali tiesiogiai virsti incidentu universitete.
Pastarųjų mėnesių incidentai Vakarų Europoje priminė, kad pažeidžiamumas gali atsirasti ne universiteto serveryje, o trečiosios šalies sistemoje, kurioje saugomi studentų ar absolventų duomenys. Tokiais atvejais rizika išauga, nes incidento valdymas priklauso nuo kelių organizacijų greičio ir bendradarbiavimo.
Specialistų teigimu, praktinė gynyba prasideda nuo bazinių dalykų: greitų saugumo atnaujinimų, nuoseklaus pažeidžiamumų valdymo ir aiškių prieigos teisių. Ne mažiau svarbu ir kibernetinė higiena bendruomenėje, nes socialinė inžinerija vis dar išlieka vienu pigiausių ir efektyviausių būdų patekti į sistemas.
Universitetams, kurių veikla grindžiama atvirumu ir plačia prieiga, tenka sudėtinga užduotis suderinti akademinę laisvę su griežtesniais saugumo standartais. Dėl to vis dažniau diegiamos nuolatinės stebėsenos priemonės, stiprinamas tapatybės valdymas ir peržiūrimi susitarimai su paslaugų tiekėjais, kad atsakomybės dėl incidentų būtų apibrėžtos aiškiai.
