CP v2

Tag: Duomenų saugumas

  • „OpenAI“ atsiprašė Australijos dėl neteisėtos prieigos prie „Medicare“ duomenų: kas nutiko?

    „OpenAI“ atsiprašė Australijos po incidento, kai bendrovės DI agentai be leidimo pasiekė su „Medicare“ susijusius statistinius duomenis. Bendrovė teigia, kad tai įvyko per vidinius mokymų ir modelių vertinimo procesus, o ne vykdant tyčinę ataką.

    Viešai apie šį atvejį prabilta po kelių mėnesių, kai „OpenAI“ pripažino, jog jos sistemos valstybinių institucijų svetaines naudojo „būdais, kuriems neturėjo autorizacijos“. Tai reiškia, kad duomenų pasiekimas įvyko pažeidžiant nustatytas prieigos taisykles, net jei informacija buvo statistinė, o ne individualių pacientų įrašai.

    Ką pripažino „OpenAI“

    Bendrovė pareiškė, kad apgailestauja dėl įvykio ir žada keisti praktiką, kad panašūs atvejai nepasikartotų. „OpenAI“ pabrėžė sieksianti atkurti pasitikėjimą ir glaudžiau bendradarbiauti su Australijos puse.

    „Atsiprašome ir dirbame, kad ateityje elgtumėmės geriau“, – sakė „OpenAI“ pareiškime.

    Pasak bendrovės, ši situacija esą atspindi naujo tipo kibernetinių incidentų realybę, kai DI sistemos gali neplanuotai imtis veiksmų, kurie peržengia leistinas ribas. Tai ypač aktualu tada, kai agentai automatizuotai renka ar tikrina informaciją iš viešų ar pusiau ribotų šaltinių.

    Kodėl šis incidentas svarbus valdžios institucijoms

    Valstybiniai sveikatos duomenys yra vieni jautriausių, todėl net ir statistikos lygmens informacijos pasiekimas be leidimo kelia klausimų dėl kontrolės priemonių. Valdžios institucijoms svarbu suprasti, kaip DI kūrėjai valdo automatizuotą naršymą, duomenų užklausas ir prieigos ribojimus.

    Šis atvejis taip pat parodo praktinę spragą: technologijų įmonės gali turėti vidinius testavimo scenarijus, kurie realiame internete susiduria su taisyklėmis, skirtomis žmonėms ar įprastoms sistemoms, bet ne autonominiams agentams. Dėl to kyla poreikis aiškesniems standartams, kaip identifikuoti, atskleisti ir suvaldyti DI sukeltą kibernetinę elgseną.

    Kokie gali būti kiti žingsniai

    „OpenAI“ nurodė ketinanti prisiimti atsakomybę ir kartu su Australija ieškoti praktiškų būdų, kaip DI kūrėjai ir valdžios institucijos turėtų fiksuoti, skelbti ir valdyti panašius incidentus. Tai gali apimti griežtesnius agentų apribojimus, aiškesnę identifikaciją užklausose ir greitesnes incidentų pranešimo procedūras.

    Augant DI agentų naudojimui, tokie atvejai gali tapti precedentu, kaip valstybės vertins automatizuotas sistemas, veikiančias internete. Ekspertų vertinimu, ateityje vis daugiau dėmesio bus skiriama ne tik duomenų apsaugai, bet ir tam, ar agentai laikosi konkrečių platformų bei institucijų prieigos taisyklių.

  • Norvegai masiškai perka kiniškus elektromobilius, bet vis dažniau bijo duomenų nutekėjimo

    Norvegai masiškai perka kiniškus elektromobilius, bet vis dažniau bijo duomenų nutekėjimo

    Norvegijoje, kur elektromobiliai sudaro didžiąją dalį naujų automobilių registracijų, sparčiai auga kiniškų ir Kinijos kapitalo valdomų prekių ženklų dalis. Tačiau kartu ryškėja ir visuomenės nerimas dėl duomenų saugumo, privatumo bei geopolitinių rizikų.

    Norvegijos elektrinių automobilių asociacijos apklausa, atlikta kovo 31 dieną–gegužės 3 dieną ir apėmusi beveik 15 000 elektromobilių savininkų, parodė, kad 31 proc. vairuotojų vengtų pirkti kinišką automobilį dėl politinių priežasčių. Prieš metus taip atsakiusių buvo 23 proc., tad skepticizmas per metus pastebimai sustiprėjo.

    „Nauji automobiliai iš esmės yra kompiuteriai ant ratų“, – sakė Norvegijos elektrinių automobilių asociacijos generalinė sekretorė Christina Bu.

    „Kai duomenų saugumui ir privatumui skiriama vis daugiau dėmesio, natūralu, kad dalis vartotojų ima labiau domėtis, iš kur atkeliauja automobiliai ir kaip tvarkomi jų duomenys“, – pridūrė ji.

    Šias baimes Norvegijoje kursto ir ankstesni incidentai bei bandymai, kuriuose buvo keliami klausimai dėl transporto priemonių ryšio su gamintojų infrastruktūra. Skaitmenizacija, nuotoliniai programinės įrangos atnaujinimai ir nuolatinis ryšys su debesijos paslaugomis reiškia, kad automobiliuose kaupiasi vis daugiau informacijos: nuo buvimo vietos istorijos iki vairavimo įpročių.

    Nepaisant to, kiniškų prekių ženklų, tokių kaip BYD, NIO ar „Dongfeng“, bei Kinijos bendrovių valdomų gamintojų, pavyzdžiui, „Volvo“ ir „Polestar“, pardavimai auga. 2026 metų pirmąjį pusmetį tokie automobiliai sudarė apie ketvirtadalį naujai registruotų elektromobilių Norvegijoje, nors dar 2019 metais jų beveik nebuvo.

    Asociacija pabrėžia, kad pirkėjai dažnai vertina kelis kriterijus vienu metu. Vieniems svarbiausia kaina, garantijos ir technologijos, kitiems didesnį svorį turi reputacija, kilmės šalis, moraliniai argumentai ir tai, kaip aiškiai gamintojas apibrėžia duomenų tvarkymo taisykles.

    Kodėl Norvegijos rinka tokia svarbi?

    Norvegija laikoma pasauliniu elektromobilių plėtros etalonu, todėl konkurencija šioje rinkoje gamintojams yra strategiškai reikšminga. Norvegijos kelių federacijos (OFV) duomenimis, 2026 metų pirmuosius aštuonis mėnesius elektromobiliai sudarė 97,8 proc. naujų automobilių registracijų.

    Tuo metu Europos Sąjungoje elektromobilių dalis buvo gerokai mažesnė: Europos automobilių gamintojų asociacijos (ACEA) skaičiavimu, sausio–rugpjūčio mėnesiais ji siekė 21,7 proc. Vis dėlto Kinijos prekių ženklų įtaka didėja ir ES, o registracijų augimas dalyje grupių rodo, kad kaina ir komplektacija daugeliui pirkėjų tebėra lemiami argumentai.

    Keičiasi požiūris ir į „Tesla“

    Apklausa parodė, kad politinis atstūmimas Norvegijoje mažėja ne tik kiniškiems automobiliams jautriose grupėse, bet ir „Tesla“ atžvilgiu. Teigusių, kad vengtų „Tesla“ dėl politinių priežasčių, dalis krito iki 24 proc., kai prieš metus siekė 43 proc.

    Vis dėlto „Tesla“ išlieka perkamiausiu naujų automobilių prekės ženklu Norvegijoje. OFV duomenimis, iki rugsėjo 24 dienos šiais metais „Tesla“ dalis sudarė 17,5 proc. visų naujų registracijų.

    Ekspertai pažymi, kad artimiausiais metais Europos rinkose ryškės dvi lygiagrečios tendencijos: didėjanti kinų gamintojų konkurencija dėl kainos ir technologijų bei augantis reguliuotojų dėmesys kibernetiniam saugumui. Vartotojams tai reikš daugiau klausimų apie programinės įrangos atnaujinimus, duomenų saugojimo vietą, nuotolinės prieigos galimybes ir gamintojų atskaitomybę.

  • Mongolija taikosi į Azijos duomenų centrų žemėlapį: vilioja pigia energija, šalčiu ir mokesčių lengvatomis

    Mongolija taikosi į Azijos duomenų centrų žemėlapį: vilioja pigia energija, šalčiu ir mokesčių lengvatomis

    Mongolijos planas: duomenų centrai

    Mongolija siekia tapti regioniniu duomenų centrų centru ir šį tikslą aktyviai pristatė Ulan Batore vykusios COP17 konferencijos užkulisiuose. Šalies valdžia skelbia pasirašiusi susitarimus dėl 863 megavatų planuojamos duomenų centrų galios, tikėdamasi pritraukti tarptautinį kapitalą ir technologijų įmones.

    Tokį posūkį Ulan Batoras pateikia kaip konkrečiausią ekonominį rezultatą šalia Jungtinių Tautų kovos su dykumėjimu darbotvarkės. Pagrindinė žinutė investuotojams paprasta: Mongolija gali pasiūlyti tai, ko šiuo metu trūksta daugeliui rinkų, sparčiai plečiančių skaitmeninę infrastruktūrą.

    Pasak Mongolijos vicepremjero Togmido Doržchando, šalies pranašumai remiasi trimis dėmenimis: pigesne energija, šaltu klimatu ir didelėmis teritorijomis bei, valdžios teigimu, investuotojams palankia teisine aplinka. Būtent aušinimas yra viena didžiausių duomenų centrų sąnaudų dalių, todėl ilgas šaltasis sezonas šalyje pristatomas kaip praktinis konkurencinis pranašumas.

    „Esame labai šalta šalis, aštuonis mėnesius per metus vyrauja šaltis. Duomenų centrams tai svarbu, nes jiems reikia daug aušinimo, o kuo šalčiau, tuo daugiau sutaupoma“, – sakė Togmidas Doržchandas.

    Pigi elektra ir 24 mėnesių terminas

    Vyriausybės atstovai investuotojams nurodo, kad duomenų centrų elektros kaina Mongolijoje galėtų būti mažesnė nei 0,04 euro už kilovatvalandę. Taip pat teigiama, kad prijungimą prie tinklo būtų galima užtikrinti per 24 mėnesius, o investuotojams žadoma iki maždaug 18 proc. siekianti grąža.

    Šie skaičiai rinkoje skamba ambicingai, ypač tuo metu, kai daugelyje šalių duomenų centrų plėtrą riboja tinklo pralaidumas, leidimų terminai ir brangstanti elektra. Būtent dėl to valstybės vis dažniau varžosi ne tik mokesčių režimais, bet ir realiais pažadais dėl infrastruktūros parengties.

    Investicinis renginys, pavadintas Sovereign by Design – Mongolia’s Green DI Data Centre Initiative, buvo pristatytas kaip bandymas sujungti skaitmeninę plėtrą su žaliosios energetikos darbotvarke. Mongolijos skaitmeninės plėtros, inovacijų ir ryšių ministrė Chinbat Nomin akcentavo duomenų saugumą ir vadinamąjį duomenų suverenitetą.

    „Siūlome ne vien gamtinius išteklius, bet ir saugumą bei duomenų suverenitetą. Kartą saugomi duomenys yra apsaugoti, o ryšys taip pat yra suverenus ir saugus“, – sakė Chinbat Nomin.

    Ministrė taip pat užsiminė apie geopolitinį argumentą: Mongolija mato galimybę aptarnauti Kinijos rinką, tačiau duomenis laikyti už Kinijos ribų. Tokia strategija gali būti patraukli daliai tarptautinių bendrovių, kurios ieško vietų, leidžiančių derinti artumą didelėms rinkoms ir aiškesnį teisinį režimą duomenų laikymui.

    Renginyje, ministrės teigimu, pasirašyta dešimt ketinimų protokolų. Vyriausybė pabrėžia, kad duomenų centrų pati nestatys ir nevaldys, o sieks sukurti sąlygas, kad tai padarytų privatūs vietos ir užsienio investuotojai.

    COP17 fonas ir dykumėjimo mastas

    Duomenų centrų iniciatyva vyko greta COP17 diskusijų apie žemės degradaciją, sausrą ir dykumėjimą. Jungtinių Tautų konvencija dėl kovos su dykumėjimu priimta 1994 metais ir vienija 197 šalis, o konferencijose paprastai dalyvauja ne tik vyriausybės, bet ir mokslininkai bei finansų institucijos.

    Mongolija čia turi itin jautrų interesą: šalies institucijos ir tarptautinės organizacijos ne kartą yra įvardijusios, kad didelė teritorijos dalis patiria dykumėjimo procesus, o klimato šiltėjimas regione vyksta sparčiai. Todėl valdžia mėgina parodyti, kad tarptautinių renginių nauda bus ne vien diplomatinė, bet ir ekonominė.

    Ulan Batoro pasirinktas naratyvas remiasi idėja, kad šaltas klimatas ir atsinaujinančios energetikos potencialas gali tapti tvaraus augimo varikliu. Tačiau investuotojams esminiai klausimai išliks praktiniai: ar pažadėta pigi energija bus užtikrinta ilguoju laikotarpiu, kaip greitai bus plečiami tinklai ir kokios bus realios duomenų apsaugos bei reguliavimo sąlygos.

    Šalies valdžia skelbia rengianti Duomenų įstatymą ir strateginę sistemą, paremtą energijos, ryšių ir teisine bei reguliacine „suvereniteto“ kryptimis. Jei šie planai bus įgyvendinti, Mongolija gali tapti nauju tašku Azijos duomenų centrų geografijoje, kur šiuo metu vyksta ypač intensyvi konkurencija.

  • Trumpų šeima viešai kritikuoja Kinijos DI, bet užkulisiuose uždirba iš platformos su „DeepSeek“

    Trumpų šeima viešai kritikuoja Kinijos DI, bet užkulisiuose uždirba iš platformos su „DeepSeek“

    Donaldo Trumpo aplinką vėl pasiekė kaltinimai dvigubais standartais: viešai pabrėžiant nepasitikėjimą Kinijos technologijomis, šeimos verslo interesai siejami su DI platforma, kuri suteikia prieigą prie Kinijoje kurtų modelių. Dėmesio centre atsidūrė agentinių sprendimų platforma „WorldClaw“, kurios veikla susieta ir su kriptovaliutų atsiskaitymais.

    Pasak tarptautinės žiniasklaidos, „WorldClaw“ vartotojams siūlo prieigą prie Kinijos bendrovių „DeepSeek“ ir „Moonshot“ modelių. Tuo pat metu JAV politikos diskurse vis dažniau keliami klausimai dėl Kinijos DI tiekėjų duomenų saugos, galimos cenzūros ir intelektinės nuosavybės apsaugos.

    Kaip susiję DI ir kriptoturtas

    Viešai skelbiama, kad „WorldClaw“ nėra valdoma ir nekontroliuojama su Trumpų šeima siejamų subjektų, tačiau bendradarbiavimo nauda abiem pusėms akivaizdi. Platforma, be kitų atsiskaitymo būdų, priima stablekoiną USD1, siejamą su kriptovaliutų projektu „World Liberty“.

    Nurodoma, kad Trumpų šeima valdo 38 proc. „World Liberty“ akcijų ir uždirba iš žetonų pardavimo bei naudojimo. Tai atgaivino diskusiją, kur baigiasi politinė retorika apie nacionalinį saugumą ir prasideda verslo logika, ypač kai kalbama apie sparčiai augantį DI ir kriptoturto sektorių.

    Rizikos: duomenys, cenzūra ir tiekimo grandinė

    Saugumo ekspertai pabrėžia, kad naudojant užsienio tiekėjų modelius svarbiausia tampa duomenų valdymo grandinė: kur keliauja užklausos, kas mato įvestus duomenis ir kaip jie gali būti panaudoti. Agentiniai DI sprendimai papildomai kelia riziką, nes tokios sistemos gali gauti prieigas prie el. pašto, kalendorių ar mokėjimų, tad pažeidimo kaina tampa didesnė.

    Center for a New American Security ekspertas Danielis Remleris įspėjo, kad Kinijos modelių naudojimas gali atverti kelią šnipinėjimui, rezultatų cenzūravimui ar kenkėjiško kodo scenarijams, kai per užduotis būtų bandoma perimti agentų kontrolę. Šios grėsmės dažniausiai siejamos ne tik su pačiu modeliu, bet ir su integracijomis, papildiniais bei tarpinėmis platformomis.

    Politinis fonas ir besikeičianti linija

    Trumpas ne kartą akcentavo, kad JAV svarbu aplenkti Kiniją technologijų ir DI varžybose, tačiau praktikoje politika dažnai balansuoja tarp griežtesnės kontrolės ir verslui palankaus požiūrio. Pastaraisiais metais JAV institucijos didino dėmesį eksporto kontrolei, puslaidininkių tiekimo ribojimams ir strateginių technologijų apsaugai.

    „Iš vienos pusės, tai administracija, kuri deklaruoja griežtą laikyseną Kinijos atžvilgiu, todėl tokia verslo partnerystė kelia įtampą“, – sakė advokatas Peteris Jeydelis, vadovaujantis sankcijų ir prekybos kontrolės praktikai Vašingtone.

    „Iš kitos pusės, galima teigti, kad šis laikotarpis mažiau orientuotas į Kinijos įmonių taikymąsi ir labiau į verslą, todėl toks bendradarbiavimas tam neprieštarautų“, – pridūrė jis.

    Ką apie save skelbia platforma

    Apie „WorldClaw“ viešai žinoma nedaug, tačiau įmonė teigia esanti nepriklausoma ir diegianti privatumo apsaugos priemones. Taip pat nurodoma, kad įmonė gali dalintis įmonių klientų įvestais duomenimis su modelių tiekėjais, todėl organizacijoms tai tampa esmine rizikos vertinimo vieta.

    Platformos aprašymuose minima, kad jos agregavimo įrankis „WorldRouter“ aptarnauja daugiau nei 10 000 vartotojų ir apdoroja daugiau nei 50 mln. užduočių per dieną. Įmonė taip pat kuria agentines funkcijas kasdienėms užduotims, pavyzdžiui, maisto užsakymui ar el. laiškų santraukų rengimui.

    Tuo metu Trumpų sūnūs, kurie prisideda prie su šeimos verslu siejamų iniciatyvų komunikacijos, socialiniuose tinkluose viešino „WorldClaw“ projektus ir konkursus. Kritikai tai vertina kaip pavyzdį, kaip DI, kriptoturtas ir politika vis dažniau susipina, o auditorijai vis sunkiau atskirti nacionalinio saugumo argumentus nuo komercinių interesų.

  • Lenkų CAISE platforma žada DI be duomenų atidavimo: kaip ji keis teismus, mokyklas, ligonines

    Lenkų CAISE platforma žada DI be duomenų atidavimo: kaip ji keis teismus, mokyklas, ligonines

    Lenkijoje kuriama debesų platforma CAISE siekia padėti institucijoms diegti DI sprendimus taip, kad jautrūs duomenys neliktų „juodoje dėžėje“ pas išorinius tiekėjus. Projektą vysto Gdansko technologijos universitetas, o akcentas dedamas į saugų darbą su dokumentais ir atsakomybės išlaikymą, kai sprendimuose dalyvauja algoritmai.

    Platformos idėja paprasta: sukurti vientisą aplinką, kurioje būtų galima projektuoti, mokyti, diegti ir mastelinti DI paslaugas, neklijuojant sprendimo iš atskirų įrankių. Praktikoje tai reiškia infrastruktūrą, duomenų valdymą, modelių treniravimą, diegimą ir kokybės stebėseną vienoje ekosistemoje.

    Kas yra CAISE platforma?

    CAISE pristatoma kaip integruota debesų aplinka išmaniosioms paslaugoms kurti ir eksploatuoti. Tokia platforma aktuali ten, kur dokumentai sudėtingi, duomenys jautrūs, o sprendimai turi būti audituojami ir paaiškinami, pavyzdžiui, sveikatos apsaugoje ar teisingumo sistemoje.

    Vietoje kiekvieno projekto starto nuo nulio siūlomas standartizuotas kelias nuo eksperimentų iki realios paslaugos. Tai svarbu institucijoms, nes joms neužtenka demonstracijos konferencijoje, reikalingas stabilus sprendimas su aiškiais procesais, prieigomis ir saugumo taisyklėmis.

    Debesis arčiau duomenų

    CAISE remiasi TASKcloud infrastruktūra, kurią valdo Gdansko technologijos universiteto TASK informatikos centras, ir numato didelės spartos skaičiavimo išteklių naudojimą, įskaitant superkompiuterio klasės resursus. Tokia galia reikalinga treniruojant giliuosius modelius, ypač kai apdorojami dideli dokumentų archyvai ar medicininiai vaizdai.

    Projektas išryškina ir platesnę tendenciją Europoje: siekį mažinti kritinę priklausomybę nuo uždarų, globalių ekosistemų, kai kalbama apie viešąjį sektorių ir jautrius duomenis. Praktinis klausimas čia labai konkretus: kas kontroliuoja duomenų apdorojimo vietą, prieigas ir naudojimo taisykles.

    Dokumentai tampa pagrindine riba

    Didelė CAISE dalis orientuota į skaitmeninių dokumentų analizę lenkų kalba, tačiau principas aktualus ir kitoms šalims. Viešasis sektorius kasdien veikia dokumentais: nuo teisės aktų ir bylų iki medicininių epikrizių, skenuotų formų, ataskaitų ar mokomosios medžiagos.

    Žmogui dokumento struktūra atrodo savaime suprantama, o sistemai tai dažnai tik tekstas, vaizdas ir išdėstymas, kurį reikia „išmokti“ suprasti. Tam neužtenka vien modelio, reikia ir duomenų paruošimo, kokybės vertinimo, integracijos su vidinėmis sistemomis bei saugių API.

    Vienas iš demonstratorių siejamas su medicininių užrašų analize ir jų pavertimu žinių grafu, kuris parodo ryšius tarp ligų, simptomų, vaistų ar procedūrų. Tokie sprendimai gali padėti struktūruoti neapibrėžtą tekstą ir greičiau rasti reikšmingas sąsajas, tačiau jie nepakeičia gydytojo sprendimo ir tam nėra skirti.

    Kitas pavyzdys susijęs su DICOM medicininių vaizdų pseudoanonimizacija, kai paciento identifikavimo duomenys pakeičiami pseudoidentifikatoriais. Tai leidžia saugiau naudoti vaizdus moksliniams tyrimams ar DI modelių rengimui, mažinant asmens duomenų atskleidimo riziką.

    „Institucijoms reikia ne efektingo prototipo, o sprendimo, kurį galima kontroliuoti, audituoti ir saugiai plėsti“, – pabrėžia projekto autoriai, pristatydami CAISE kryptį.

    Kodėl svarbus atvirumas?

    CAISE koncepcijoje akcentuojamas atvirojo kodo naudojimas ir „vendor lock-in“ rizikos mažinimas, kai organizacija tampa priklausoma nuo vieno uždaro tiekėjo. Viešajame sektoriuje tai ypač jautru, nes paslaugų tęstinumas ir duomenų kontrolė negali tapti licencijų ar kainodaros sprendimų įkaitais.

    Atviri komponentai patys savaime neišsprendžia visų problemų, tačiau dažnai suteikia daugiau skaidrumo, audito galimybių ir lankstumo. Toks kelias taip pat padeda kaupti vietines kompetencijas, kurios tampa kritiškai svarbios, kai DI sprendimai pereina iš eksperimentų į valstybės infrastruktūros dalį.

    Projekto komanda CAISE pristato kaip tiltą tarp mokslo ir diegimo, nes kuriant paslaugas įtraukiami realūs sektorių poreikiai ir praktinės patikros. Planuojama, kad darbai vyks etapais, demonstruojant paslaugas ir atliekant jų validaciją, o užbaigimo terminas siejamas su 2026 metų spalio mėnesiu.

    Globalūs debesų tiekėjai ir toliau dominuos daugelyje sričių, tačiau CAISE rodo kitą kryptį: strateginėse, jautriuose procesuose institucijos vis dažniau ieško sprendimų, kurie leidžia kurti DI paslaugas arčiau savo duomenų, kalbos ir teisinės aplinkos. Būtent tokia „tyli“ infrastruktūra dažnai pakeičia daugiau nei viena garsi, bet trumpalaikė programėlė.

  • Ukraina kuria savo „ChatGPT“: valdžia atskleidė, kur jis atsiras ir kodėl tai svarbu duomenims

    Ukraina pradėjo kurti nuosavą didelį kalbos modelį, kuris būtų nacionalinis „ChatGPT“ tipo sprendimo atitikmuo. Apie projektą pranešė Ukrainos Skaitmeninės transformacijos ministerija, pabrėždama, kad tikslas yra spartinti viešųjų paslaugų teikimą ir automatizuoti dalį administracinių procesų.

    Pastaraisiais metais dideli kalbos modeliai tapo ne vien pokalbių robotais: jie vis dažniau naudojami dokumentų analizėje, užklausų klasifikavime, tekstų santraukose ir sprendimų paramoje. Valstybėms tai reiškia galimybę greičiau aptarnauti gyventojus ir mažinti biurokratines „rankines“ procedūras, kurios įprastai užtrunka dienas ar savaites.

    Nuo saugumo iki kalbos tikslumo

    Viena svarbiausių priežasčių, kodėl kuriamas nacionalinis modelis, yra duomenų saugumas ir kontrolė. Naudojant užsienio tiekėjų sistemas, dalis informacijos gali būti apdorojama infrastruktūroje, kuri nepriklauso valstybei, o tai kelia papildomų rizikų jautriems duomenims ir kritinių paslaugų tęstinumui.

    Kitas argumentas susijęs su kalbos tikslumu ir teisine aplinka. Nacionalinis modelis gali būti mokomas iš ukrainietiškų šaltinių, įskaitant teisės aktus, administracinius dokumentus ir oficialią terminiją, todėl turėtų geriau suprasti formuluotes, kontekstą bei dažniausiai pasitaikančius gyventojų klausimus.

    Kur gali būti pritaikytas?

    Ministerija nurodo, kad tokia technologija pirmiausia galėtų būti integruota į skaitmeninių paslaugų ekosistemą „Dija“. Praktikoje tai reikštų, kad gyventojas galėtų paprasta kalba paklausti, kokių veiksmų reikia norint gauti konkrečią paslaugą, o sistema pateiktų aiškų veiksmų planą ir nukreiptų į tinkamas procedūras.

    Tokie sprendimai taip pat dažnai naudojami kontaktų centruose, kur DI gali padėti išrūšiuoti užklausas, pasiūlyti atsakymų juodraščius arba aptarnauti dalį tipinių klausimų visą parą. Tai mažina eiles ir leidžia darbuotojams sutelkti dėmesį į sudėtingesnes situacijas, kur reikalingas žmogaus sprendimas.

    Ambicijos ir realūs iššūkiai

    Ukraina viešai deklaruoja ambiciją patekti tarp pasaulio lyderių pagal DI naudojimą viešajame sektoriuje. Tokie tikslai dera su ankstesniais šalies skaitmenizacijos sprendimais, tačiau nacionalinio modelio kūrimas paprastai reikalauja didelių skaičiavimo resursų, patikimų duomenų rinkinių, aiškių atsakomybės taisyklių ir nuolatinio kokybės vertinimo.

    Ne mažiau svarbu ir tai, kaip bus valdoma rizika: dideli kalbos modeliai gali pateikti netikslią informaciją, todėl viešajame sektoriuje būtini patikros mechanizmai, aiškūs naudojimo scenarijai ir ribos, kad automatiniai atsakymai nepakeistų oficialių sprendimų priėmimo tvarkos.

    Ministerija projektą sieja ir su technologiniu suverenitetu, kai kritinės skaitmeninės paslaugos remiasi vietine infrastruktūra bei kompetencijomis. Tokiu atveju DI tampa ne vien produktyvumo įrankiu, bet ir atsparumo elementu, ypač kai auga kibernetinių grėsmių ir informacinių atakų mastas.

  • Vien nuotraukų trinti neužtenka: štai kaip saugiai paruošti išmanųjį telefoną pardavimui

    Vien nuotraukų trinti neužtenka: štai kaip saugiai paruošti išmanųjį telefoną pardavimui

    Parduoti naudotą išmanųjį telefoną dažnai atrodo paprasta: nufotografuoti, nustatyti kainą ir įkelti skelbimą. Tačiau svarbiausi veiksmai atliekami dar prieš susitikimą su pirkėju. Tinkamas paruošimas padeda apsaugoti asmeninius duomenis ir sumažina riziką, kad jie liks pasiekiami kitam žmogui.

    Šiuolaikiniuose telefonuose saugomos ne tik nuotraukos ar vaizdo įrašai. Juose dažnai lieka kontaktai, žinutės, dokumentai, prisijungimai prie el. pašto, socialinių tinklų, o kartais ir banko programėlių informacija. Dėl to pirmas žingsnis turėtų būti pilna atsarginė kopija, kad nepamestumėte svarbių failų ir galėtumėte sklandžiai persikelti duomenis į naują įrenginį.

    Pradėkite nuo paskyrų saugumo

    Prieš perduodant telefoną kitam žmogui būtina atsijungti nuo visų paskyrų, kurias įrenginyje naudojote kasdien. Tai apima el. paštą, programėlių parduotuves, debesijos paslaugas, socialinius tinklus, susirašinėjimo programėles ir bankininkystę. Palikta aktyvi paskyra gali ne tik atverti prieigą prie jūsų informacijos, bet ir sukelti problemų pirkėjui, bandančiam telefoną aktyvuoti.

    Ypač svarbu atsijungti nuo pagrindinės gamintojo ar paslaugų teikėjo paskyros, nes po atkūrimo gali įsijungti aktyvavimo užraktas. Tokiais atvejais naujas savininkas gali likti pririštas prie jūsų prisijungimų, o jūs rizikuojate ginčais ir papildomais prašymais „sutvarkyti“ telefoną po pardavimo.

    Kodėl neužtenka ištrinti nuotraukų?

    Vien ištrintos nuotraukos ar pašalintos programėlės dar nereiškia, kad telefone nebeliko jautrios informacijos. Dalis duomenų gali išlikti atmintyje arba būti atkurti specialiomis priemonėmis, ypač jei nebuvo atliktas pilnas sistemos atstatymas. Dėl to patikimiausias sprendimas yra gamyklinių nustatymų atkūrimas.

    Prieš pradedant atstatymą verta dar kartą patikrinti, ar atsarginė kopija tikrai sukurta ir pasiekiama, o paskyros atjungtos. Atkūrus gamyklinius nustatymus telefonas grįžta į pradinę būseną, tarsi ką tik būtų išimtas iš dėžutės, ir pirkėjas gali jį konfigūruoti nuo nulio.

    Išvaizda taip pat parduoda

    Praktika rodo, kad pirkėjai vertina ne tik techninę būklę, bet ir tai, kaip įrenginys atrodo rankose. Net tvarkingas telefonas gali pasirodyti „nuvargęs“, jei ekranas riebaluotas, o garsiakalbių angose ir įkrovimo jungtyje susikaupę dulkių. Kruopštus nuvalymas dažnai pagerina pirmą įspūdį ir padeda išvengti bereikalingų klausimų.

    Valymui tinka minkšta mikropluošto šluostė, o jei reikia, galima naudoti elektronikai skirtas priemones, nepaliekančias drėgmės pertekliaus. Jei turite originalią dėžutę, laidą ar įkroviklį, juos verta pridėti, nes pilnas komplektas paprastai didina pasitikėjimą ir gali padėti lengviau derėtis dėl geresnės kainos.

    Galiausiai, pardavėją saugo ne tik tvarkinga techninė procedūra, bet ir aiški komunikacija. Jei pirkėjui parodysite, kad telefonas atstatytas, atsietas nuo paskyrų ir paruoštas naujai konfigūracijai, sandoris dažniausiai vyksta sklandžiau, o rizika dėl duomenų saugumo sumažėja iki minimumo.

  • Europos Komisija griežtina prieigą prie ES rinkos: užsienio tiekėjams – nauji saugumo filtrai

    Europos Komisija griežtina prieigą prie ES rinkos: užsienio tiekėjams – nauji saugumo filtrai

    Europos Komisija rengia naują reglamentą, kuriuo būtų sugriežtinta užsienio bendrovių prieiga prie Europos Sąjungos viešųjų pirkimų rinkos. Projekte numatyta suteikti perkančiosioms organizacijoms aiškesnę teisę atmesti tiekėjus, jei kyla rizika dėl kišimosi, duomenų saugumo ar spaudimo iš trečiųjų šalių.

    Dokumentą planuojama pristatyti 2026 metų rugsėjį. Jis rengiamas didėjant geopolitinei įtampai ir ES institucijoms vis dažniau įvardijant, kad kritinių paslaugų duomenys ir tiekimo grandinės gali tapti išorės įtakos įrankiu.

    Kas keistųsi viešuosiuose pirkimuose

    Reglamento projekte pabrėžiama, kad pirkėjai turėtų imtis priemonių visame procese: nuo planavimo ir rinkos konsultacijų iki sutarties skyrimo ir vykdymo. Tikslas būtų užtikrinti ES saugumo ir viešosios tvarkos interesų apsaugą, ypač ten, kur pirkimai susiję su jautriais duomenimis ar infrastruktūra.

    Projekte numatyta, kad rizika gali kilti dėl tiekėjo nuosavybės, kontrolės ar finansavimo struktūros, jei ji sudaro prielaidas neteisėtai įtakai. Taip pat būtų vertinama, ar trečiosios šalies teisės aktai gali įpareigoti bendrovę atskleisti jautrią informaciją arba paveikti sutarties vykdymą.

    „Viešieji pirkėjai turi taikyti tinkamas priemones, kad būtų apsaugoti Sąjungos saugumo ir viešojo saugumo interesai“, – rašoma reglamento projekto formuluotėje.

    Europos preferencija – galima, bet ne privaloma

    Dokumente taip pat numatoma galimybė taikyti europinę preferenciją, kai konkurse būtų suteikiamas prioritetas Europos tiekėjams. Vis dėlto tai netaptų privaloma taisykle, o būtų papildoma priemonė, kurią šalys galėtų taikyti pagal konkretaus pirkimo rizikas.

    Numatomi sektoriai apimtų energetiką, vandens ūkį, transportą, pašto paslaugas, taip pat naftos ir dujų gavybą. Būtent šiose srityse sutartys dažnai siejamos su infrastruktūra, dideliais duomenų kiekiais ir strateginiu atsparumu.

    Kodėl akcentuojami duomenys ir priklausomybės

    Pastaraisiais metais ES vis dažniau kelia klausimą, kaip apsaugoti jautrius duomenis, kai paslaugas teikia tarptautinės technologijų bendrovės, o dalis jų veikia teisinėje aplinkoje, kur valstybės institucijos gali reikalauti prieigos prie informacijos. Toks scenarijus vertinamas kaip rizika sveikatos, gynybos, vidaus saugumo ir kitoms kritinėms sritims.

    Kai kurios ES valstybės jau ėmėsi praktinių sprendimų, mažindamos priklausomybę nuo JAV technologijų tiekėjų jautriuose projektuose. Tarp minimų pavyzdžių yra Prancūzijos sprendimai riboti „Microsoft“ vaidmenį sveikatos duomenų infrastruktūroje ir pakeisti „Palantir“ vietiniu tiekėju „ChapsVision“ tvarkant vidaus saugumo tarnybų jautrią informaciją.

    Lygiagrečiai ES šalys pastaraisiais metais kai kuriais atvejais atsisakė arba ribojo Kinijos telekomunikacijų įrangos tiekėjų dalyvavimą projektuose, kai kyla abejonių dėl nacionalinio saugumo. Tokie sprendimai dažniausiai argumentuojami rizika kritiniams tinklams ir galimybe trečiosioms šalims daryti įtaką infrastruktūrai.

    Reglamento projekte taip pat įvardijama būtinybė saugoti kritinę infrastruktūrą, tiekimo grandines, technologijas ir esmines paslaugas, stiprinti atsparumą fizinėms, kibernetinėms ir mišrioms grėsmėms. Akcentuojama ir priklausomybių nuo trečiųjų šalių tiekėjų mažinimo kryptis, ypač kai kalbama apie technologijas ir strategines žaliavas.

    ES požiūrį papildomai formuoja ir spaudimas dėl retųjų žemių elementų bei kitų žaliavų, kurios būtinos žaliajai transformacijai, elektronikai ir gynybos pramonei. Dėl ribotos pasiūlos ir didelės koncentracijos pasaulinėje rinkoje šios grandys laikomos potencialiai pažeidžiamomis, todėl viešieji pirkimai vis dažniau matomi kaip viena iš atsparumo politikos priemonių.

    Jei pasiūlymas būtų priimtas, perkančiosioms organizacijoms tektų daugiau atsakomybės pagrįstai įvertinti saugumo rizikas ir dokumentuoti sprendimus. Verslui tai reikštų griežtesnius reikalavimus skaidrumui, duomenų valdymui ir tiekimo grandinės kontrolei, ypač strateginiuose sektoriuose.

  • DI jau ligoninėse: gydytojai sutaupo savaites, bet įstaigos nespėja diegti sprendimų

    DI jau ligoninėse: gydytojai sutaupo savaites, bet įstaigos nespėja diegti sprendimų

    Dirbtinis intelektas vis plačiau taikomas sveikatos sistemoje ir, kaip rodo naujausi tarptautiniai tyrimai, realiai mažina medikų administracinį krūvį. Vis dėlto praktikoje ryškėja atotrūkis: gydytojai ir slaugytojai nori daugiau skaitmeninių įrankių, tačiau ligoninės ir poliklinikos jų diegimo tempais dažnai nespėja.

    „Philips“ parengtoje ataskaitoje „Future Health Index 2026“ apžvelgtas tyrimas, vykdytas 2026 metais vasario–balandžio mėnesiais. Jame dalyvavo per 2 000 sveikatos priežiūros darbuotojų ir 20 000 pacientų 10 šalių, įskaitant Vokietiją, Prancūziją, Nyderlandus, Jungtinę Karalystę ir JAV.

    Ataskaitoje nurodoma, kad daugiau nei 80 proc. apklaustų medikų optimistiškai vertina DI įtaką gydymo rezultatams. Dar 70 proc. teigia, kad nauda jau dabar nusveria galimas rizikas, nors atsargumas dėl duomenų saugos ir atsakomybės už sprendimus išlieka.

    Vienas aiškiausių pokyčių – laiko taupymas. Beveik pusei klinicistų, 46 proc., DI per metus sutaupo bent 132 valandas, tai atitinka daugiau nei tris pilnas darbo savaites, kurias anksčiau „suvalgydavo“ dokumentai, užrašų perrašymas ar vizitų planavimas.

    Sutaupytas laikas dažniausiai skiriamas tam, ko technologijos nepakeičia: tiesioginiam kontaktui su pacientu, komandiniam darbui ir gilesnei medicininės informacijos analizei. Ataskaitoje pabrėžiama, kad administracinių procesų automatizavimą ypač ryškiai pajunta slaugytojai, kurių darbo dienoje rutininės užduotys sudaro didelę dalį.

    DI poveikis siejamas ir su darbo organizavimo pokyčiais. 71 proc. tyrimo dalyvių teigė pastebintys geresnį darbo srautų efektyvumą, o 50 proc. nurodė, kad dėl technologijų gali priimti daugiau pacientų. Dar 50 proc. apklaustųjų įvardijo mažesnį stresą ir geresnę darbo bei asmeninio gyvenimo pusiausvyrą.

    Medicinos saugos kontekste taip pat fiksuojamas apčiuopiamas efektas. 39 proc. respondentų nurodė, kad per pastaruosius tris mėnesius DI jiems bent tris kartus padėjo aptikti arba išvengti medicininės klaidos, o 65 proc. sakė dėl skaitmeninės pagalbos labiau pasitikintys sprendimais.

    Tačiau kartu ryškėja kita tendencija – kai organizacijos diegia sprendimus per lėtai, darbuotojai ieško alternatyvų patys. Ataskaitoje teigiama, kad beveik du trečdaliai sveikatos priežiūros specialistų prisipažįsta naudojantys privačius DI įrankius, kai įstaigos siūlomos sistemos jų poreikių nepadengia.

    Ekspertai tokiose situacijose akcentuoja duomenų apsaugos rizikas. Į bendro naudojimo programas įkeliami paciento ar įstaigos vidiniai duomenys gali tapti pažeidžiami, o tai kelia tiek teisinių, tiek reputacinių pasekmių grėsmę, ypač griežtėjant privatumo ir kibernetinio saugumo reikalavimams Europoje.

    Dar viena kliūtis – kompetencijų spraga. 7 iš 10 medikų nurodo, kad DI mokymai darbovietėje yra nepasiekiami, riboti arba nenuoseklūs, todėl technologijų naudojimas neretai tampa individualių pastangų, o ne sisteminės strategijos rezultatu.

    „Tai pirmas kartas, kai matome, kad įrankių perėmimas tarp darbuotojų aplenkia organizacijų gebėjimą juos įdiegti, atsižvelgiant į privatumo, duomenų saugumo ir valdymo reikalavimus“, – sakė „Philips“ inovacijų vadovas Shez Partovi.

    Žvelgiant į ateitį, didžioji dauguma apklaustųjų laukia pokyčių: 96 proc. tikisi, kad DI pakeis jų darbo būdą, o 53 proc. prognozuoja esminę savo vaidmens transformaciją. Vis dėlto 44 proc. nerimauja, kad pernelyg didelė priklausomybė nuo technologijų gali silpninti klinikinius įgūdžius, o 37 proc. jaučia diskomfortą dėl per greito tempo.

    Nepaisant to, bendras požiūris išlieka aiškus: 86 proc. respondentų įsitikinę, kad DI generuojamos analizės turi būti prižiūrimos žmogaus. Daugiau nei 80 proc. teigia, kad technologijos nepakeis santykio su pacientu, o komunikacija ir empatija skaitmenizacijos eroje taps dar svarbesnės.

    Ataskaitos išvada rodo, kad DI medicinoje vis dažniau tampa ne ateities pažadu, o kasdiene darbo priemone. Tačiau tam, kad nauda būtų saugi ir tvari, įstaigoms tenka vienu metu spręsti kelias užduotis: spartinti diegimą, standartizuoti procesus, investuoti į mokymus ir užtikrinti aukščiausią duomenų apsaugos lygį.

  • „Google“ tyliai testuoja „Gmail“ pokytį: be telefono numerio – tik 5 GB nemokamos vietos?

    „Google“ tyliai testuoja „Gmail“ pokytį: be telefono numerio – tik 5 GB nemokamos vietos?

    „Google“ gali tyliai testuoti prieštaringai vertinamą „Gmail“ taisyklę, kuri paliestų naujus paskyrų kūrėjus. Socialiniuose tinkluose ir forumuose daugėja pranešimų, kad daliai naujų paskyrų nemokama atmintis sumažinama nuo 15 GB iki 5 GB, jei vartotojas neprideda ir nepatvirtina telefono numerio.

    Pagal vartotojų pasidalintą patirtį, 5 GB riba taikoma registruojantis be patvirtinto numerio, o pilni 15 GB atrakinami tik susiejus paskyrą su telefonu. Tokia praktika reikštų, kad telefono numeris taptų ne tik patogumo ar saugumo priemone, bet ir realia sąlyga gauti anksčiau įprastą nemokamą talpą.

    Kol kas požymiai rodo, kad tai gali būti riboto masto A ir B testas, galimai vykdomas atskirose rinkose, įskaitant kai kurias Afrikos šalis, pavyzdžiui, Keniją ar Nigeriją. Tuo pat metu oficiali „Gmail“ pagalbos informacija vis dar nurodo 15 GB nemokamos vietos naujoms „Google“ paskyroms, todėl apie visuotinį pakeitimą kol kas kalbėti per anksti.

    Kas slypi už tokio žingsnio

    Pastaraisiais metais „Google“ palaipsniui griežtino paskyrų kūrimo procesą ir vis dažniau ragina pridėti telefono numerį. Paprastai tai aiškinama saugumu, apsauga nuo šlamšto ir automatizuotų registracijų, tačiau talpos susiejimas su numeriu būtų dar tiesmukesnė paskata rinktis patvirtinimą.

    Toks sprendimas galėtų smogti ir praktikai, kai vartotojai susikuria kelias „Gmail“ paskyras vien tam, kad apeitų vietos trūkumą pagrindinėje. Kadangi 15 GB yra bendra „Google“ paskyros talpa, kurią dalijasi „Gmail“, „Google Drive“ ir „Google Photos“, papildoma paskyra kai kam tampa paprasčiausiu būdu atsidėti daugiau vietos be prenumeratos.

    Kaip tai pakeistų konkurenciją

    Jei 5 GB be telefono numerio taptų nauja norma, „Gmail“ priartėtų prie konkurentų siūlomų bazinių limitų, pavyzdžiui, „iCloud“ nemokamos talpos. Tai būtų ryškus pokytis, nes „Google“ ilgą laiką akcentavo didesnę nemokamą talpą kaip vieną esminių pranašumų, ypač lyginant su kitais el. pašto ir debesijos tiekėjais.

    Įdomu ir tai, kad šios kalbos pasirodė netrukus po pranešimų apie didesnę talpą daliai mokamų planų, susijusių su „Google AI Pro“. Tai stiprina įspūdį, kad bendrovė tuo pačiu metu ieško, kaip labiau diferencijuoti nemokamą ir mokamą naudojimą, skatinti prenumeratas ir mažinti piktnaudžiavimą nemokamais resursais.

    Kol kas vartotojams verta žinoti, kad situacija gali skirtis priklausomai nuo šalies, registracijos būdo ir to, ar sistema paprašo patvirtinti numerį. Jei „Google“ išplės testą, tai gali tapti viena reikšmingiausių „Gmail“ nemokamos talpos sąlygų permainų per pastaruosius metus.