CP v2

Tag: Duomenų suverenitetas

  • „Flower Labs“ pristatė Endeavor 1.0: DI modelį, kurį įmonės gali diegti vietoje, o ne per API

    „Flower Labs“ pristatė Endeavor 1.0: DI modelį, kurį įmonės gali diegti vietoje, o ne per API

    Iš Kembridžo universiteto ekosistemos išaugęs startuolis „Flower Labs“ pristatė naują bendros paskirties dirbtinis intelektas (DI) modelį Endeavor 1.0. Bendrovė teigia, kad tai vadinamosios pažangiausios klasės sprendimas, galintis konkuruoti su JAV lyderių kuriamais modeliais.

    Pagrindinis „Flower Labs“ akcentas yra diegimas vietoje, įmonės infrastruktūroje, o ne tik naudojimas per nuotolinę programavimo sąsają. Tai reiškia, kad jautrūs duomenys gali likti organizacijos valdomose sistemose, mažinant perdavimo ir prieigos rizikas.

    Kodėl vietinis diegimas tampa privalumu

    Įmonėms ir viešajam sektoriui vis dažniau svarbūs duomenų suvereniteto, atitikties ir kibernetinio saugumo klausimai. Todėl modeliai, kuriuos galima valdyti pačios organizacijos aplinkoje, tampa patrauklūs sveikatos apsaugai, finansams ir kritinei infrastruktūrai.

    „Flower Labs“ vysto vadinamąją federuoto mokymo kryptį, kai DI mokomas taip, kad duomenys nebūtų sutelkiami viename centriniame serveryje. Praktikoje tai gali leisti, pavyzdžiui, ligoninėms gerinti modelius neperkeliant pacientų duomenų už vidinių sistemų ribų.

    Kas žinoma apie Endeavor 1.0

    Bendrovė nurodo, kad Endeavor 1.0 sukurtas remiantis atvirojo kodo modeliais, tačiau papildomai pasitelkia nuosavo modelio samprotavimo galimybes ir įmonės kuriamą programinę įrangą. Taip siekiama sujungti atvirojo kodo lankstumą ir uždarų sistemų našumą.

    „Flower Labs“ pozicionuoja Endeavor kaip alternatyvą uždariems JAV modeliams, kurie dažnai pasiekiami tik per nuotolinius sprendimus. Bendrovė tikina, kad kai kuriose užduotyse modelio rezultatai prilygsta rinkos lyderiams, nors realus pritaikomumas priklausys nuo konkrečių naudojimo scenarijų, duomenų ir diegimo aplinkos.

    Europos kontekstas ir DI suverenitetas

    Endeavor pristatymas sutampa su didėjančiu Europos dėmesiu vietinėms DI galimybėms, duomenų kontrolei ir saugumo reikalavimams. Vis daugiau organizacijų ieško modelių, kuriuos galima pritaikyti viduje, integruoti su turimomis sistemomis ir kontroliuoti naudojimo sąnaudas.

    „Europa neturėtų amžinai nuomotis savo intelekto iš kelių JAV bendrovių“, – sakė „Flower Labs“ vienas įkūrėjų ir vyriausiasis mokslininkas Nicholas Lane.

    „Flower Labs“ nurodo, kad Endeavor 1.0 bus siūlomas pagal licenciją, o pradžioje prieiga bus suteikiama ribotam organizacijų ratui. Bendrovė taip pat signalizuoja, kad platesnis diegimas priklausys nuo skaičiavimo išteklių didinimo ir partnerystės plėtros.

  • Danijos DI startuolis „Velatir“ pritraukė 5 mln. eurų: žada plėsti infrastruktūrą visoje Europoje

    Danijos DI startuolis „Velatir“ pritraukė 5 mln. eurų: žada plėsti infrastruktūrą visoje Europoje

    Danijos dirbtinio intelekto startuolis „Velatir“ pritraukė 5 mln. eurų pradinės stadijos investiciją ir planuoja sparčiau plėsti savo DI infrastruktūros platformą Europoje bei auginti komandą. Finansavimo etapą bendrai vedė naujas investuotojas „Spintop Ventures“ ir esamas investuotojas „Ugly Duckling Ventures“.

    Prie investicijos taip pat prisidėjo „Norrsken Evolve“ ir grupė verslo angelų, o Danijos Eksporto ir investicijų fondas EIFO dalyvavo per atitinkamą paskolą. Šis etapas įvyko praėjus maždaug pusmečiui po ankstesnio „Velatir“ finansavimo ir po komercinio produkto paleidimo.

    Ką siūlo „Velatir“ platforma

    Bendrovę įkūrė Michael Sørensen, Elias Sørensen, Christian Møller ir Andreas Paulli. „Velatir“ kuria infrastruktūros sluoksnį, skirtą įmonėms valdyti sparčiai augantį DI įrankių ir autonominių agentų naudojimą organizacijose.

    Platforma siekia suteikti matomumą ir kontrolę per skirtingus DI įrankius, darbuotojus, agentus, tiekėjus, įrenginius ir pačią infrastruktūrą. Praktikoje tai reiškia, kad įmonės gali geriau suprasti, kur ir kaip naudojamas DI, kokie duomenys perduodami bei ar laikomasi vidinių politikų.

    Tokio tipo sprendimų poreikį didina saugumo ir atitikties rizikos, kylančios DI priemonėms tampant kasdieniu darbo įrankiu. Organizacijoms svarbu ne tik leisti produktyviai naudoti DI, bet ir užtikrinti, kad jautri informacija nepatektų ten, kur neturėtų, o naudojimas atitiktų reguliacinius reikalavimus.

    Akcentas – europinė infrastruktūra

    „Velatir“ pabrėžia, kad platforma sukurta remiantis Europoje valdomais ir Europoje talpinamais ištekliais, nesiremiant JAV hiperskalės paslaugų teikėjais. Bendrovė tai sieja su duomenų suvereniteto, atsparumo ir kontrolės klausimais, kurie vis dažniau atsiduria Europos įmonių darbotvarkėje.

    „Suverenus debesis tapo dažnai vartojama fraze, tačiau neretai tai reiškia amerikietiškas platformas su europietiška etikete. „Velatir“ nuo pat pradžių kūrėme ant Europoje valdomos ir talpinamos infrastruktūros. Tai sunkesnis kelias, bet mums vienintelis prasmingas“, – sakė „Velatir“ operacijų vadovas ir vienas iš įkūrėjų Christian Møller.

    Pasak bendrovės, naujos lėšos bus skirtos plėtrai Europos rinkose ir papildomų specialistų samdai, kad būtų patenkinta auganti paklausa. DI naudojimui tampant labiau centralizuotam ir reguliuojamam, DI saugumo, stebėsenos ir politikų įgyvendinimo sprendimai tampa viena sparčiausiai augančių įmonių technologijų krypčių.

  • Prancūzija ir Vokietija ieško alternatyvos „Palantir“: žada kurti europinę karinių duomenų platformą

    Prancūzija ir Vokietija ieško alternatyvos „Palantir“: žada kurti europinę karinių duomenų platformą

    Prancūzija ir Vokietija susitarė įvertinti galimybes kurti europinę alternatyvą JAV bendrovės „Palantir“ karinei programinei įrangai. Šis žingsnis atspindi vis stiprėjantį Europos siekį mažinti priklausomybę nuo JAV technologijų gynybos srityje ir stiprinti vadinamąjį duomenų suverenitetą.

    Bendrame pareiškime po Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono ir Vokietijos kanclerio Friedricho Merzo derybų pabrėžta, kad šalys nagrinės europinės suverenios skaitmeninės infrastruktūros plėtrą. Akcentuojami duomenimis grįsti saugumo sprendimai, DI ir debesijos technologijos, kurias būtų galima kurti bei diegti pasitelkiant abiejų valstybių pajėgumus.

    Prancūzija jau signalizuoja kryptį: šalies vidaus žvalgybos tarnyba birželį pranešė nutraukianti sutartį su „Palantir“. Tuo pat metu Vokietijos žvalgybos institucijos, remiantis viešais pranešimais, pasirinko prancūzišką alternatyvą „ChapsVision“, taip dar labiau išryškindamos politinę valią ieškoti europinių sprendimų.

    „Siekdamos stiprinti duomenų suverenitetą, Prancūzija ir Vokietija nagrinės europinės suverenios skaitmeninės infrastruktūros kūrimą, atsižvelgdamos į duomenimis grįstą saugumą, DI ir debesijos sprendimus iš abiejų šalių“, – teigiama bendrame šalių pareiškime.

    Pareiškime kaip pavyzdys minima Prancūzijos platforma „Arcadia“ ir panašūs sprendimai Vokietijoje. Prancūzijos kariuomenė anksčiau yra rodžiusi ambiciją pristatyti „Arcadia“ kaip alternatyvą „Palantir“ kuriamai ir NATO naudojamai „Maven“ tipo komandų ir valdymo ekosistemai, tačiau Aljanso vadovybėje dar visai neseniai skambėjo vertinimai, kad Europoje realios alternatyvos stinga.

    Kartu Paryžius ir Berlynas siekia platesnio technologinio suderinamumo gynyboje. Šalys kalba apie europinį bendradarbiavimo kovos standartą, kuris leistų skirtingų valstybių kuriamiems naikintuvams, koviniams dronams ir kitiems orlaiviams keistis duomenimis ir veikti vienoje sistemoje, kas šiandien tampa esminiu modernaus karo elementu.

    Antžeminėje dimensijoje numatoma pradėti tyrimų programą MGCS projekte, kuris ateityje turėtų pakeisti Vokietijos „Leopard 2“ ir Prancūzijos „Leclerc“ tankus. Tyrimuose planuojama vertinti autonominio vairavimo, jutiklių ir mūšio lauko tinklaveikos sprendimus, siekiant pasiekti koncepcijos įrodymo etapą.

    Trečias svarbus blokas susijęs su tolimojo nuotolio ginkluote ir kosmosu. Prancūzija ir Vokietija kartu su Jungtine Karalyste ketina nagrinėti bendradarbiavimą kuriant raketines sistemas, kurios galėtų pasiekti iki 2 500 kilometrų nuotolį, o kosmose žada glaudesnę žvalgybinių palydovų partnerystę ir didesnį europinių raketų, įskaitant „Ariane 6“, naudojimą kariniams paleidimams.

    Šie planai pateikiami augant klausimams, kiek ilgai Europa gali remtis JAV tiek gynybos technologijomis, tiek platesnėmis saugumo garantijomis. Praktikoje tai reiškia didesnį spaudimą kurti europinius sprendimus, kurie būtų ne tik politiškai patrauklūs, bet ir techniškai konkurencingi, greitai diegiami bei suderinami su NATO standartais.

  • Ne nafta, o duomenis: kodėl Europa skuba kurti suverenią debesiją ir centrus Lenkijoje

    Ne nafta, o duomenis: kodėl Europa skuba kurti suverenią debesiją ir centrus Lenkijoje

    Duomenų suverenitetas tapo geopolitika

    Dar prieš 2022 metais prasidėjusį Rusijos karą prieš Ukrainą terminas duomenų suverenitetas buvo nišinis, dažniau girdimas IT ir reguliavimo specialistų aplinkoje. Tačiau reali karo grėsmė ir kibernetinių atakų mastas privertė valstybes bei verslą iš naujo įvertinti, kur laikomi jų duomenys ir kas iš tikrųjų juos kontroliuoja.

    Ukrainos patirtis, kai dalis kritinių sistemų buvo perkelta į užsienyje veikiančią debesiją, tapo svarbiu argumentu, kad vien fizinė serverių vieta nėra viskas. Esminis klausimas yra jurisdikcija, prieigos teisės ir galimybė tęsti veiklą krizės metu.

    Kodėl Europa atsitraukia nuo JAV debesijų

    Europos institucijos ir vyriausybės jau kurį laiką nerimauja dėl priklausomybės nuo amerikietiškų skaitmeninių tiekėjų, ypač po to, kai duomenų apsauga tapo griežtesnė įsigaliojus BDAR. Tačiau pastaraisiais metais priklausomybės tema vis dažniau keliama ne tik kaip privatumo, bet ir kaip nacionalinio saugumo bei ekonominio atsparumo klausimas.

    Praktinė rizika dažnai siejama su JAV Cloud Act, kuris tam tikromis aplinkybėmis gali įpareigoti JAV bendroves pateikti turimus duomenis valdžios institucijoms. Tai reiškia, kad net jei duomenys fiziškai laikomi Europos Sąjungoje, vien tiekėjas gali lemti, kokiems teisiniams reikalavimams tie duomenys realiai paklūsta.

    „Duomenų suverenitetas reiškia, kad savininkas žino, kur yra jo duomenys, kas gali prie jų prieiti ir kad jie nebus perduoti be jo žinios ir sutikimo“, – sakė skaitmenizacijos viceministras Dariusz Standerski.

    Šiame kontekste Europos Komisija ėmėsi kurti vadinamąją suverenią debesiją savo institucijoms, o dalis Europos valstybių viešajame sektoriuje svarsto arba jau pradėjo migracijas nuo uždarų ekosistemų prie atviresnių sprendimų. Tokias kryptis paprastai skatina du motyvai: mažesnė tiekėjų priklausomybė ir aiškesnė duomenų kontrolė.

    Lenkija tampa duomenų centrų traukos tašku

    Vienas ryškiausių pastarųjų metų signalų yra duomenų centrų plėtra Vidurio Europoje, ypač Lenkijoje. Prancūzijos duomenų centrų operatorė „Data4“ netoli Varšuvos atidarė naują objektą Jawczycėse, o bendras įmonės investicijų mastas Lenkijoje, jos teigimu, jau pasiekė apie 200 milijonų eurų.

    Bendrovė skelbia, kad iki 2030 metų investicijas planuoja didinti maždaug tris kartus, o kampuse Jawczycėse numatyti dar keli etapai. Šiuo metu atidaryto pastato galia siekia 10 megavatų, o ilgalaikis tikslas tame pačiame sklype – išauginti iki 60 megavatų bendros galios.

    „Stabili skaitmeninė infrastruktūra šiandien yra sąlyga tolesnei skaitmeninės ekonomikos plėtrai“, – sakė „Data4“ vadovas Lenkijoje Adam Ponichtera.

    Duomenų centrų rinką dar labiau kaitina spartėjanti DI plėtra, nes moderniems modeliams ir jų diegimui reikia daugiau skaičiavimo galios, grafinių procesorių, aušinimo ir patikimo elektros tiekimo. Tai tampa konkurenciniu faktoriumi: regionai, kurie greičiau užtikrina infrastruktūrą ir energijos prieinamumą, pritraukia daugiau investicijų.

    Lenkija čia mato galimybę: šalies valdžios atstovai viešai pabrėžia, kad duomenų centrai gali tapti ilgalaikiu ekonomikos varikliu. Tuo pačiu tai kelia praktinius klausimus dėl elektros tinklų, energetikos pajėgumų, tiekimo grandinių ir aplinkosauginių standartų.

    „Nėra stiprios ekonomikos be technologinio suverenumo“, – sakė Lenkijos finansų ir ekonomikos ministras Andrzej Domański.

    Plėtojant infrastruktūrą vis dažniau akcentuojamas ir tvarumas. „Data4“ teigimu, naujasis centras atitinka BREEAM standartą, o dalis konstrukcijų buvo gaminama iš anksto, siekiant sumažinti statybų poveikį aplinkai. Tokie argumentai tampa svarbūs, nes duomenų centrai visoje Europoje vis dažniau vertinami ne tik kaip IT objektai, bet ir kaip dideli energijos bei vandens vartotojai.

    Duomenų suvereniteto diskusija, prasidėjusi nuo privatumo ir kibernetinių grėsmių, šiandien vis labiau primena strateginę varžybą dėl kontrolės, reguliavimo ir infrastruktūros. Kai duomenys tampa ekonomikos kuru, klausimas, kam priklauso jų saugyklos ir taisyklės, ima reikšti tiek pat, kiek kadaise reiškė naftos tiekimo grandinės.