Naujame tyrime mokslininkai nustatė, kad vaikų požiūrį į daržoves galima pradėti formuoti dar dar negimus. Nėštumo metu per mamos mitybą vaisius susiduria su skirtingais skoniais ir kvapais, o tai, panašu, palieka ilgalaikį pėdsaką.
Tyrėjai stebėjo, kaip trejų metų vaikai reaguoja į tam tikrų daržovių kvapus. Paaiškėjo, kad tie, kurie nėštumo pabaigoje per mamos mitybą buvo „supažindinti“ su konkrečia daržove, vėliau į jos kvapą dažniau reagavo palankiau.
Tyrimą atliko Durhamo universiteto ir Astono universiteto komanda Jungtinėje Karalystėje. Dar nėštumo metu, maždaug 32 ir 36 nėštumo savaitę, buvo fiksuojamos vaisiaus veido išraiškos po to, kai mama suvartodavo kapsulę su kopūsto lapinio arba morkos milteliais.
Vėliau, vaikams sulaukus trejų metų, jiems buvo pateikti abiejų daržovių kvapai, o reakcijos įvertintos pagal mimiką. Apskritai vaikai rečiau rodė neigiamą reakciją į tą daržovę, su kuria buvo susidūrę dar gimdoje, nors kartesnio skonio daržovės dažniau sukeldavo nepasitenkinimą.
Mokslininkai pabrėžia, kad tai buvo nedidelės apimties tyrimas, todėl išvadoms reikia atsargumo. Be to, vaikai daržovių nevalgė, buvo vertinama tik reakcija į kvapą, o laikotarpiu nuo gimimo iki trejų metų nebuvo nuosekliai fiksuojama, kaip dažnai jie su šiomis daržovėmis susidurdavo kasdienėje aplinkoje.
Vis dėlto rezultatai papildo vis daugiau įrodymų, kad trečiąjį nėštumo trimestrą vaisius jau gali užuosti ir „ragauti“ per vaisiaus vandenis perduodamus aromatus. Tai siejama su tuo, kad mamos mitybos medžiagos ir kvapų junginiai per placentą gali pasiekti vaisiaus aplinką.
„Matome, kad vaikai ir po kelerių metų palankiau reaguoja į daržoves, su kuriomis susidūrė dar būdami gimdoje“, – sakė Durhamo universiteto psichologė Nadja Reissland.
„Šie duomenys rodo, kad vėlyvuoju nėštumo laikotarpiu patiriami skoniai ir kvapai gali sukurti ilgalaikę atmintį, kuri vėliau formuoja maisto pasirinkimus“, – pridūrė ji.
Tyrėjai taip pat akcentuoja, kad vaikų mitybos įpročius lemia ne vien prenatalinė patirtis. Reikšmės turi genetika, šeimos aplinka, kultūra, tėvų mitybos pavyzdys, taip pat tai, kaip dažnai ir kokiomis aplinkybėmis vaikas susiduria su konkrečiais produktais.
„Svarbu suprasti, kad skonio preferencijas veikia sudėtinga genetinių, aplinkos ir kultūrinių veiksnių sąveika“, – rašė tyrėjai publikuotame darbe.
Praktine prasme tai nereiškia greito recepto, kaip išspręsti vaikų išrankumą, tačiau tyrimas iškelia aiškią kryptį: ankstyvas, įvairus ir subalansuotas skonių spektras gali padėti mažinti natūralią vaikų baimę kartesnėms daržovėms. Ekspertai paprastai pabrėžia ir kitą principą: net jei vaikas iš pradžių atsisako, pakartotinis, ramus siūlymas laikui bėgant dažnai didina priėmimą.
Tyrimas publikuotas mokslo žurnale „Developmental Psychobiology“. Mokslininkai nurodo, kad ateities darbams reikėtų didesnių dalyvių imčių ir detalesnio stebėjimo, įvertinant, kaip vaiko mitybą nuo gimimo veikia šeimos įpročiai ir kiti kasdieniai veiksniai.
