Netoli Ararato kalno Turkijoje tyrėjai pranešė aptikę apdegusios medienos fragmentų maždaug 9 metrų gylyje. Radinys iškeltas gręžiniais Durupınar formacijoje – vietoje, kuri jau dešimtmečius siejama su bandymais rasti Nojaus arkos pėdsakų.
Kaip skelbiama „GlobeNewswire“ pranešime, kartu pristatyti ir georadaro tyrimų duomenys, kuriuose fiksuojamos reguliarios anomalijos. Jos primena galimus koridorius, patalpas ir kelių lygių struktūrą po žeme.
Didžiausią susidomėjimą kelia tai, kad mediena rasta ne paviršiuje, kur ją galėjo atnešti vanduo ar vėjas, o giliai geologiniame sluoksnyje. Vis dėlto patys tyrėjai pabrėžia, jog dar per anksti daryti išvadą, kad tai būtų biblinio tvano laikų liekanos.
Mėginiai perduoti laboratorijoms: planuojama nustatyti jų amžių radiokarboniniu C-14 metodu ir identifikuoti medienos rūšį. Atsakymai turėtų padėti įvertinti, kaip toks materialas atsidūrė tiriamoje vietoje ir ar jis nebuvo perneštas natūralių procesų.
Kas žinoma apie georadaro „anomalijas“
Tyrėjas Khosrow Bakhtar pranešė, kad georadaro skenavimuose matomos taisyklingos struktūros, kurias galima interpretuoti kaip ertmes ar vidines erdves. Pasak jo, gali būti, kad formacijos viduje slypi kelių aukštų konstrukcija.
Ši detalė kai kuriems tyrimo entuziastams atrodo intriguojanti, nes biblinis pasakojimas apie Nojaus arką mini tris „kondygnacijas“. Tačiau kol kas tai tėra interpretacija – be tiesioginių įrodymų, patvirtinančių žmogaus sukurtą objektą.
Be to, patys archeologai neatmeta ir kur kas proziškesnių paaiškinimų. Tarp jų – galimybė, kad apdegusi mediena galėjo būti, pavyzdžiui, senovinio laužo liekana, likusi nuo čia kadaise buvusių piemenų.
Kodėl ši vieta taip traukia dėmesį
Durupınar formacija yra netoli Ararato kalno ir dėmesį pritraukia nuo 1959 metų. Iš oro ji primena didžiulės valties formą, o jos ilgis siekia apie 157 metrus.
Vis dėlto iki šiol, nepaisant ekspedicijų, nebuvo pateikta visuotinai priimtų įrodymų, kad ši struktūra yra dirbtinės kilmės. Dalis geologų laikosi nuomonės, kad tokį pavidalą galėjo suformuoti natūralūs geologiniai procesai.
Todėl lemiamu veiksniu gali tapti laboratorinių tyrimų rezultatai: būtent C-14 datavimas ir medienos identifikavimas turėtų suteikti aiškesnį atsakymą, ar radiniai gali būti siejami su senovine konstrukcija, ar tai tik atsitiktinės kilmės organinė medžiaga.