CP v2

Tag: Dusetos

  • Dusetos plečiasi: po Vyriausybės sprendimo daliai gyventojų pasikeitė adresas – ką būtina žinoti

    Dusetos plečiasi: po Vyriausybės sprendimo daliai gyventojų pasikeitė adresas – ką būtina žinoti

    Po Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2026 metų kovo 18 dieną priimto nutarimo Nr. 171 pakeistos Zarasų rajono savivaldybės Dusetų miesto, Padustėlio ir Užtiltės kaimų teritorijų ribos. Dusetų miesto teritorija išplėsta, prie jos prijungiant plane nustatytas Padustėlio ir Užtiltės kaimų teritorijų dalis.

    Dėl šių ribų korekcijų daliai adreso objektų prijungtose teritorijose buvo pakeista oficiali adreso dalis, nurodanti gyvenamąją vietovę. Vietoje Padustėlio kaimo arba Užtiltės kaimo dabar nurodomas Dusetų miestas, tačiau gatvių pavadinimai ir namų numeriai liko tokie patys.

    Ar gyventojams reikia ką nors daryti?

    Svarbiausia žinia gyventojams yra ta, kad papildomų veiksmų dėl gyvenamosios vietos deklaravimo atlikti nereikia. Atnaujinus registrų duomenis, Gyventojų registre deklaruotos gyvenamosios vietos informacija atnaujinama automatiškai.

    Zarasų rajono savivaldybė nurodo, kad pasikeitimai taikomi tik tiems objektams, kurie patenka į prie Dusetų miesto prijungtas teritorijų dalis. Praktikoje tai reiškia, kad ne visi Padustėlio ar Užtiltės kaimų gyventojai automatiškai tampa dusetiškiais, o tik tie, kurių adresai patenka į patvirtintą prijungimo zoną.

    Kodėl dalyje sistemų dar matomas senas adresas?

    Institucijos ir paslaugų teikėjai aktualius adresų duomenis paprastai gauna iš registrų, tačiau jų informacinės sistemos atnaujinamos pagal kiekvienos įstaigos nustatytą periodiškumą. Dėl to kurį laiką gali pasitaikyti situacijų, kai vienoje sistemoje jau rodoma, kad gyvenamoji vietovė yra Dusetų miestas, o kitoje dar matomas ankstesnis įrašas.

    Toks laikinas nesutapimas nereiškia, kad teritorijų ribų pakeitimai negalioja. Teisiškai galioja Vyriausybės patvirtinti ribų pakeitimai ir su jais susiję adresų duomenys, o skirtingas sistemų atnaujinimo tempas yra administracinis, o ne teisinis klausimas.

    Kada pokyčiai atsispindės statistikoje ir ženkluose?

    Apie ribų keitimą informuota Valstybės duomenų agentūra, kuri šiuos pokyčius įvertins skaičiuodama ir skelbdama 2026 metų gyventojų skaičiaus statistinius rodiklius. Kadangi jau paskelbta statistinė informacija paprastai nėra tikslinama, Dusetų teritorijos išplėtimas viešai skelbiamuose rodikliuose turėtų atsispindėti 2027 metais, kai bus paskelbti 2026 metų duomenys.

    Taip pat turės būti atnaujinti gyvenamosios vietovės pradžią ir pabaigą žymintys kelio ženklai. Valstybinės reikšmės keliuose jų atnaujinimą organizuoja akcinė bendrovė „Via Lietuva“, o vietinės reikšmės keliuose ir gatvėse darbus organizuoja Zarasų rajono savivaldybės administracija.

    Gyventojams pabrėžiama, kad dėl paties teritorijų ribų pakeitimo atskirai informuoti greitosios medicinos pagalbos, priešgaisrinių gelbėjimo tarnybų, pašto ar kitų paslaugų teikėjų nereikia. Šios institucijos duomenis gauna per registrus ir juos atnaujina pagal savo nustatytą tvarką.

  • Po 30 metų JAV grįžęs lietuvis turi planą Zarasams: ambasadorius kiekvienoje šalyje

    Po 30 metų JAV grįžęs lietuvis turi planą Zarasams: ambasadorius kiekvienoje šalyje

    Į Zarasų rajono savivaldybės iniciatyvą telkti užsienyje gyvenančius kraštiečius įsitraukia į Lietuvą sugrįžęs Laurynas R. Misevičius, daugiau kaip tris dešimtmečius gyvenęs Jungtinėse Amerikos Valstijose. Jis siekia, kad Zarasų vardą pasaulyje atstovautų aktyvūs žmonės, galintys ne tik pasakoti apie kraštą, bet ir padėti pritraukti idėjų, partnerių bei iniciatyvų.

    Laurynas R. Misevičius į JAV išvyko 1994 metais, jau turėdamas studijų ir darbo patirties finansų sektoriuje Lietuvoje. Kaip pasakoja pašnekovas, sprendimą lėmė noras tęsti mokslus, įgyti tarptautinės patirties ir savarankiškai kurti savo kelią, o ne vien ekonominės priežastys.

    „Mano gyvenimas visą laiką buvo veidu į Lietuvą. Vienintelis dalykas, dėl kurio dabar gailiuosi, kad negrįžau dešimtmečiu anksčiau“, – sakė Laurynas R. Misevičius.

    Sugrįžęs jis įsikūrė Druskininkuose ir sako iš naujo atradęs per tris dešimtmečius pasikeitusią šalį. Jo teigimu, didžiausi pokyčiai matomi gyvenimo kokybėje, paslaugų prieinamume, infrastruktūroje ir visuomenės atvirume, o tai, pasak pašnekovo, sustiprino įsitikinimą, kad sprendimas grįžti buvo teisingas.

    Gyvendamas už Atlanto jis aktyviai įsitraukė į diasporos veiklą, dirbo su lietuvių organizacijomis ir sporto iniciatyvomis, rašė spaudai, telkė bendruomenes. Ši patirtis, jo teigimu, padeda suprasti, kaip pasiekti skirtingose šalyse gyvenančius lietuvius ir kaip ilgainiui keičiasi jų santykis su gimtine.

    Pašnekovas atkreipia dėmesį, kad pirmuosius metus emigracijoje daugeliui svarbiausia įsitvirtinti, o bendruomeninei veiklai dažnai pritrūksta laiko. Vis dėlto vėliau ryšio su Lietuva poreikis dažnai stiprėja, o įsitraukimą skatina lituanistinės mokyklos, kultūros renginiai, sporto klubai, taip pat šeimų noras perduoti kalbą ir tapatybę vaikams.

    Ryšį su Zarasų kraštu Laurynas R. Misevičius sieja su šeimos istorija ir Dusetomis, iš kurių kilusios jo artimosios. Jo teigimu, tai nėra vien formalus susidomėjimas regionu, o asmeninis ryšys, kuris natūraliai veda prie noro prisidėti prie krašto ateities.

    Aktyvesnis bendradarbiavimas su Zarasais, anot pašnekovo, prasidėjo po susitikimų su Zarasų rajono savivaldybės mere Nijole Guobiene Pasaulio Lietuvių Bendruomenės renginiuose. Tuomet, jo teigimu, pokalbiai apie diasporą peraugo į konkretesnę kryptį, kaip surasti po pasaulį pasklidusius zarasiškius ir pasiūlyti jiems aiškų būdą įsitraukti.

    Viena iš idėjų, kurią jis mini, yra simboliškai matoma erdvė Zarasuose, skirta pasaulio zarasiškiams ir jų paliekamam pėdsakui. Tokia vieta, pasak pašnekovo, galėtų tapti ne tik atminimo ženklu, bet ir susitikimų tašku sugrįžtantiems kraštiečiams, jų šeimoms bei vaikams.

    Kita kryptis yra atpažįstamas ženklas ar simbolis, kurį krašto ambasadoriai galėtų naudoti renginiuose ir susitikimuose. Pasak Lauryno R. Misevičiaus, tokie paprasti sprendimai dažnai sukuria natūralią progą pokalbiui, o kartais būtent trumpas kontaktas padeda užmegzti svarbų ryšį ar paskatina žmogų apsilankyti regione.

    „Uždavinys labai paprastas – kiekvienoje šalyje surasti po Zarasų ambasadorių“, – sakė Laurynas R. Misevičius.

    Jo teigimu, garbės ambasadoriaus vardas turėtų reikšti ne vien titulą, o praktinę naudą: greitesnį ryšį su diaspora, galimus projektų partnerius, investicines ir kultūrines iniciatyvas, idėjų mainus. Pasak pašnekovo, pasaulio lietuvių tinklas apima dešimtis šalių, todėl ilgalaikis tikslas galėtų būti platus ir nuosekliai plečiamas ambasadorių ratas, kad Zarasų kraštas būtų matomas ir pasiekiamas tarptautinėje erdvėje.

    Laurynas R. Misevičius pabrėžia, kad vienas iš veiksmingų tiltų tarp skirtingų kartų ir skirtingų patirčių yra sportas. Jo vertinimu, sporto renginiai, žygiai ir aktyvaus poilsio iniciatyvos Zarasų krašte galėtų padėti įtraukti ir tuos, kurie lietuviškai kalba ne taip tvirtai, bet nori jaustis bendruomenės dalimi ir turėti ryšį su šaknimis.

    Pasak pašnekovo, svarbiausia yra aktyvūs žmonės, kurie savo aplinkoje gebėtų ne tik pasakoti apie Zarasus, bet ir imtis konkrečių darbų. Jo teigimu, net vienas pokalbis, viena pažintis ar viena idėja gali tapti pradžia projektui, vizitui ar grįžimui, o ilgainiui tai kuria ir stipresnę regiono bendruomenę.

  • Kan. Stanislovas Krumpliauskas pelnė 2026 metų Felikso Jakubausko premiją: įvertinta kūryba ir vertybės

    Kan. Stanislovas Krumpliauskas pelnė 2026 metų Felikso Jakubausko premiją: įvertinta kūryba ir vertybės

    2026 metais kan. Stanislovui Krumpliauskui skirta literatūrinė Felikso Jakubausko premija. Sprendimas priimtas įvertinus jo autentišką kūrybą, kuria nuosekliai puoselėjamos dvasinės ir pilietinės vertybės bei stiprinama bendruomeniškumo kultūra.

    Kandidatūrą premijai pateikė asociacija „Mintija“, akcentavusi dvasininko indėlį į Zarasų krašto kultūrinį ir dvasinį gyvenimą. Asociacijos vertinimu, jo tekstai kultūrinėje ir religinėje spaudoje išsiskiria kalbos jautrumu ir gebėjimu aktualiai kalbėti apie tikėjimą, žmogaus vidinį gyvenimą ir bendruomenės vertybes.

    Kas ir už ką įvertinta?

    Premija skirta už literatūrinės kūrybos kultūrinę ir švietėjišką vertę, taip pat už dvasinių ir pilietinių nuostatų puoselėjimą. Vertinant pabrėžtas ir platesnis kontekstas: reikšmingas indėlis į Utenos regiono atminties, Zarasų krašto istorijos ir Lietuvos katalikybės puoselėjimą.

    Rekomendacijas kandidatūrai parengė UAB „Anykštos redakcija“ ir UAB „Utenos Indra“. Galutinį sprendimą, Zarasų rajono savivaldybės tarybos Kultūros ir meno premijų komisijai rekomendavus, priėmė Zarasų rajono savivaldybės merė Nijolė Guobienė.

    Biografija ir tarnystės kelias

    Kan. Stanislovas Krumpliauskas gimė Zarasų krašte, Ciciliškių kaime, kilęs iš bajoriškos Krumplevskių giminės. 1974 metais Panevėžyje jis įšventintas kunigu, vėliau tarnavo Biržų, Kupiškio, Papilio ir Anykščių parapijose.

    Nuo 2012 metų jis yra Dusetų Švč. Trejybės parapijos klebonas ir Antalieptės Šv. Kryžiaus Atradimo parapijos administratorius. Ši ilgalaikė tarnystė dažnai minima kaip viena priežasčių, kodėl jo tekstuose ryškiai atsispindi vietos žmonių patirtys ir bendruomenės atmintis.

    Knygos ir ankstesni įvertinimai

    Už veiklą ir kūrybą kan. S. Krumpliauskas yra pelnęs ne vieną įvertinimą: 2015 metais jam suteiktas Dusetų krašto garbės piliečio vardas, 2023 metais – Zarasų krašto garbės piliečio vardas. 2021 metais įteikta Dominyko Bukonto premija, o 2025 metais jis apdovanotas Emilijos Pliaterytės atminimo medaliu.

    Kartu su literate Giedre Mičiūniene jis parengė ir išleido knygas „Žmogaus rankos daro stebuklus“ (2021 metais), „Dusetų Švč. Trejybės parapijos šimtmečiai“ (2021 metais), „Kunigas – žmogus“ (2022 metais), „Laiškai – dvasinis lobynas“ (2024 metais) ir „Duotybės“ (2025 metais).

    Asociacija „Mintija“ pabrėžia, kad ši kūryba glaudžiai susijusi su Zarasų krašto kultūrinio identiteto stiprinimu, pagarba vietos istorijai, žmonėms ir tradicijoms. Knygose ir publikacijose įamžinamos Dusetų ir aplinkinių vietovių bendruomenės patirtys, kultūrinė atmintis ir dvasinės vertybės.

    Premijos skyrimas laikomas ir reikšmingu dėmesiu regioninei kultūrai, kai vietos istorijos, parapijų metraščiai ir asmeninės bendruomenių patirtys tampa ne tik atminties saugojimu, bet ir gyvu švietėjišku pasakojimu. Šis žanras Lietuvoje išlieka svarbus, nes padeda užfiksuoti mažesnių miestų ir kaimų istoriją bei perduoti ją platesniam skaitytojų ratui.

    Laureatui linkima stiprios sveikatos ir kūrybinės energijos, o jo darbai, pasak teikėjų, ir toliau išliks svarbiu šaltiniu Zarasų krašto kultūrinei atminčiai ir bendruomenių savivokai.

  • Sartų žirgų lenktynių tradicija įrašyta į nematerialaus paveldo sąvadą: ką tai keičia Dusetoms

    Sartų žirgų lenktynių tradicija įrašyta į nematerialaus paveldo sąvadą: ką tai keičia Dusetoms

    Sartų žirgų lenktynių tradicija Dusetose oficialiai įrašyta į Lietuvos nematerialaus kultūros paveldo vertybių sąvadą. Sertifikatas Zarasų krašto atstovams įteiktas gegužės 19 dieną Vilniaus rotušėje vykusiose iškilmėse „Tapatybės kodas“.

    Renginyje bendruomenes ir tradicijų puoselėtojus sveikino Kultūros ministerijos kancleris Lukas Alsys, o ceremonijoje dalyvavo Lietuvos nacionalinio kultūros centro direktorius Saulius Liausa. Programą vedė žurnalistas ir LRT laidų vedėjas Kristupas Naraškevičius.

    Į iškilmes atvyko ir Zarasų krašto delegacija: merė Nijolė Guobienė, savivaldybės administracijos direktorius Aurelijus Banys, savivaldybės atstovai, kultūros įstaigų darbuotojai, Dusetų dailės galerijos komanda bei tradicinė kapela „Sadūnai“.

    Kas yra nematerialus paveldas?

    Nematerialus kultūros paveldas apima gyvas tradicijas, žinias ir praktikas, kurias bendruomenės perduoda iš kartos į kartą. Tai gali būti šventės, amatai, muzikinės ir kulinarinės tradicijos, taip pat su gamta susiję įgūdžiai, kai svarbiausia yra ne objektas, o žmonių kuriama ir nuolat atnaujinama praktika.

    Lietuvos nematerialaus kultūros paveldo vertybių sąvadas pradėtas formuoti 2017 metais, o jo tvarkymą koordinuoja Lietuvos nacionalinis kultūros centras kartu su Kultūros ministerija ir ekspertais. Įtrauktos vertybės vertinamos pagal gyvybingumą, bendruomenės vaidmenį ir realias išsaugojimo priemones.

    „Sartai“ – daugiau nei varžybos

    Sartų žirgų lenktynės Dusetose ilgą laiką buvo suvokiamos kaip sporto ir žiemos šventės derinys, tačiau bendruomenei tai yra platesnė tapatybės forma. Renginys jungia žirgininkystės kultūrą, vietos istoriją, mugės tradicijas, muziką ir stiprų ryšį tarp žmogaus ir žirgo.

    Istoriškai tradicija siejama su paprotiniais pasivažinėjimais per Užgavėnes, kurie laikui bėgant virto organizuotu renginiu. Bėgant metams keitėsi ir pati forma, bet esmė išliko ta pati: tai susitikimo vieta, kurioje dalyvauja ir profesionalai, ir vietos entuziastai, o šventę palaiko plati bendruomenė.

    „Sertifikatas patvirtina, kad tai ne tik vietos šventė, bet ir visos šalies kultūros vertybė, kurią saugo pati bendruomenė“, – sakė sertifikatą įteikęs menotyrininkas ir etnologas Vytautas Tumėnas.

    Ką praktiškai keičia įrašymas?

    Įrašymas į sąvadą pirmiausia yra oficialus pripažinimas, kad tradicija turi aiškų kultūrinį turinį ir yra gyvybinga. Toks statusas dažnai padeda lengviau telkti partnerius, pagrįsti edukacines veiklas ir planuoti tradicijos tęstinumą, nes atsiranda daugiau argumentų savivaldybėms ir kultūros įstaigoms investuoti į išsaugojimą.

    Kartu tai yra ir įsipareigojimas: nematerialaus paveldo vertybės turi būti puoselėjamos taip, kad išliktų autentiškas turinys, o tradicija nebūtų pakeista vien komerciniu renginiu. Dusetoms tai reiškia didesnį dėmesį tradicijos perdavimui, žirgininkystės kultūros sklaidai ir bendruomenės įtraukimui.

    Šiemet sąvadą papildė 13 naujų reiškinių, tarp jų ir regioninės kulinarijos, muzikavimo, švenčių bei žvejybos tradicijos. Šiuo metu sąvade yra 83 vertybės, atspindinčios skirtingų Lietuvos regionų kultūrinę įvairovę.

    Sartų žirgų lenktynių tradicijos įrašymas į sąvadą Zarasų kraštui tampa ne tik simboline pergale, bet ir aiškiu ženklu, kad Dusetose puoselėjamas reiškinys yra svarbus nacionaliniu mastu. Tai kartu ir priminimas, kad gyvas paveldas išlieka tik tada, kai jį nuosekliai kuria ir perduoda patys žmonės.

  • Gegužės 4 dieną KPD nuotoliniame posėdyje spręs dėl Dusetų istorinės dalies vertinimo akto

    Gegužės 4 dieną KPD nuotoliniame posėdyje spręs dėl Dusetų istorinės dalies vertinimo akto

    2026 metais gegužės 4 dieną nuo 9 valandos vyks Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Antrosios nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos nuotolinis posėdis. Jo metu planuojama svarstyti Dusetų miesto istorinės dalies (unikalus kodas 31 690) vertinimo tarybos akto projekto klausimą.

    Tokie posėdžiai yra viena svarbiausių grandžių formuojant nekilnojamojo kultūros paveldo apskaitą: čia tikslinami teritorijų vertingųjų savybių aprašai, ribos ir apsaugos poreikiai. Nuo tarybos išvadų priklauso, kaip konkreti vietovė ateityje bus vertinama planavimo dokumentuose ir kokie apsaugos reikalavimai gali būti taikomi.

    Dusetų istorinė dalis į paveldo apskaitą įtraukiama kaip vietovė, kurioje svarbus urbanistinis audinys, istorinė raida ir išlikę kultūrinės reikšmės elementai. Vertinimo akto projekte paprastai apibrėžiama, kuo vietovė išsiskiria, kokie jos bruožai laikomi vertingais ir kokios jų išsaugojimo sąlygos būtų pagrįstos.

    Posėdis vyks nuotoliniu būdu, todėl dalyvavimu besidomintys asmenys kviečiami iš anksto kreiptis į Kultūros paveldo departamento specialistus. Informacija apie darbotvarkę ir posėdžio organizavimo detales skelbiama departamento interneto svetainėje.

    Klausimais dėl posėdžio ir dalyvavimo jame galima kreiptis į Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Apskaitos, inventorizavimo ir registro skyriaus vyriausiąją specialistę Rimą Žilinskaitę. Nurodomas telefono numeris: +370 615 61626.