CP v2

Tag: Dušo geliai

  • Kietas muilas ar dušo gelis? Mikrobiologė paaiškino, kas vonioje kelia didžiausią riziką

    Kas higieniškiau kasdienai?

    Renkantis tarp kieto muilo ir dušo gelio, svarbiausias skirtumas dažnai slypi ne sudėtyje, o naudojimo būde. Klinikinė mikrobiologė Primrose Freestone aiškina, kad kasdienėje rutinoje skysti prausikliai paprastai turi pranašumą, kai vonios kambariu naudojasi keli žmonės.

    Skystas muilas ar dušo gelis dažniausiai laikomas uždaroje pakuotėje su dozatoriumi, todėl jo turinys beveik nekontaktuoja su oda ar aplinka. Tai sumažina tikimybę, kad priemonė bus papildomai užteršta bakterijomis ar grybeliais per pakartotinį naudojimą.

    Ką reiškia kieto muilo naudojimas?

    Kietas muilas kiekvieno plovimo metu neišvengiamai „surenka“ dalį mikroorganizmų nuo odos paviršiaus. Tyrimuose yra fiksuota, kad kuo daugiau žmonių naudoja tą patį muilo gabalėlį ir kuo dažniau tai vyksta, tuo daugiau mikrobų gali būti aptinkama ant jo paviršiaus.

    Vis dėlto tai nereiškia, kad kietas muilas automatiškai sukelia infekciją. Pats muilas sukurtas taip, kad padėtų suskaidyti riebalus ir nešvarumus, o kartu su tekančiu vandeniu nuo odos pašalinami ir mikroorganizmai, įskaitant dalį virusų bei grybelių.

    Praktinė išvada paprasta: jei kietą muilą naudoja vienas žmogus, rizika paprastai laikoma maža, o lemiamas veiksnys tampa rankų plovimo trukmė ir kruopštumas. Jei muilu dalijasi keli šeimos nariai, higieniškiau rinktis skystą priemonę su dozatoriumi.

    Didžiausia grėsmė slypi kitur

    Mikrobiologės vertinimu, didesnį pavojų kasdienėje prausimosi rutinoje dažnai kelia ne muilas, o kempinės, šveistukai ir lufos. Jų porėtoje struktūroje užsilaiko drėgmė, odos ląstelių likučiai ir nešvarumai, o šilta vonios aplinka sudaro palankias sąlygas mikroorganizmams daugintis.

    Be to, šiurkštūs šveistukai gali sukelti mikroskopinių odos pažeidimų. Tokie įbrėžimai tampa lengvesniu „įėjimu“ bakterijoms, todėl jautresnę ar sudirgusią odą turintiems žmonėms verta rinktis švelnesnį prausimą rankomis arba itin minkštą priemonę.

    „Jei vonios kambariu naudojasi keli žmonės, skystas prausiklis su dozatoriumi paprastai yra saugesnis pasirinkimas, o didžiausią dėmesį verta skirti kempinių švarai“, – sakė P. Freestone.

    Norint sumažinti riziką, kietą muilą rekomenduojama po naudojimo perplauti ir laikyti muilinėje, kur vanduo neužsistovi. Kempines ir šveistukus verta dažnai keisti, kruopščiai išskalauti po prausimosi ir išdžiovinti ne nuolat drėgnoje aplinkoje.

  • Plaunate plaukus vyrišku dušo geliu? Specialistė paaiškino, kuo tai gali baigtis

    Socialiniuose tinkluose ir kasdienybėje vis dar pasitaiko įprotis plaukus išsiplauti vyrišku dušo geliu, pavyzdžiui, „Old Spice“. Po tokio plovimo plaukai neretai atrodo itin švarūs, šaknys lengvesnės, o dėl gausios putos atsiranda apimties įspūdis.

    Vis dėlto toks efektas nereiškia, kad priemonė tinka reguliariai galvos odos ir plaukų priežiūrai. Dušo gelis pirmiausia kuriamas kūno odai, kad greitai pašalintų prakaitą, kvapą ir riebalų perteklių, o galvos oda reikalauja švelnesnio balanso.

    Kodėl dušo gelis nėra šampūnas

    Dažnas dušo gelis valymui naudoja stipresnes paviršiaus aktyviąsias medžiagas, kurios suteikia daug putų ir labai ryškų švaros pojūtį. Tačiau pernelyg intensyvus riebalų nuplovimas gali trikdyti galvos odos apsauginį barjerą, todėl atsiranda tempimas, sausumas ar jautrumas.

    Ilgainiui tai gali pasireikšti niežėjimu, pleiskanojimu ar deginimo jausmu, o plaukų ilgis tampa šiurkštesnis, labiau pūkuojasi, prasčiau šukuojasi ir lengviau lūžinėja. Kartais žmonės pastebi ir priešingą efektą, kai galvos oda ima riebaluotis greičiau, nes oda stengiasi kompensuoti per stiprų nuriebalinimą.

    Kas dažniausiai nutinka naudojant nuolat

    Reguliariai plaunant galvą priemone, kuri nėra pritaikyta galvos odai, efektas paprastai būna kaupiamasis. Iš pradžių džiugina švaros pojūtis, tačiau vėliau atsiranda diskomfortas, o plaukai praranda glotnumą ir tampa labiau pažeidžiami nuo šukavimo bei trinties.

    Ypač atsargiems reikėtų būti turintiems jautrią galvos odą ar polinkį į seborėjinį dermatitą, kai netinkamos priežiūros priemonės gali paaštrinti simptomus. Papildomą riziką kelia dažymas ir formavimo priemonės, nes tuomet galvos oda ir plaukų ilgis paprastai būna labiau pažeisti.

    „Vieną kartą iš bėdos taip išsiplauti plaukus galima, bet kaip įprastos priežiūros aš to nerekomenduočiau. Jei priemonė gerai nuplauna riebalus, tai dar nereiškia, kad ji tinka galvos odai“, – pabrėžė specialistė.

    Į ką atkreipti dėmesį renkantis priemones

    Šampūnai kuriami atsižvelgiant į galvos odos poreikius: svarbus pH, švelnesnis valymas ir sudedamosios dalys, kurios padeda sumažinti trintį per plauko ilgį. Dėl to plaukai po plovimo paprastai būna lengviau iššukuojami, mažiau elektrinasi ir lėčiau praranda drėgmę.

    Dušo geliuose dažnai būna kvapiklių, dažiklių, tirštiklių ir konservantų, kurie kūno odai dažniausiai netrukdo, tačiau jautresnei galvos odai gali būti per intensyvūs. Jei vis dėlto tenka vieną kartą naudoti dušo gelį, verta po plovimo būtinai naudoti kondicionierių ir stebėti, ar neatsiranda sudirgimo požymių.

    „Nereikia demonizuoti vyriško dušo gelio, bet nereikėtų jo ir laikyti galvos odos priežiūros priemone. Retkarčiais galima, tačiau nuolat naudoti neverta“, – akcentavo specialistė.