Tag: Dušo geliai

  • ES nuo 2027 metų spalio uždraus kai kuriuos mikroplastiko turinčius šampūnus ir dušo gelius

    Nuo 2027 metų spalio 17 dienos Europos Sąjungoje bus uždrausta parduoti dalį kosmetikos priemonių, į kurių sudėtį mikroplastikas buvo įmaišytas sąmoningai. Pokytis palies šampūnus, dušo gelius ir kitas vandeniu nuplaunamas higienos priemones.

    Apie šį draudimą, remdamasis ES patvirtintu reglamentu, rašo ispanų leidinys Mundodeportivo. Akcentuojama, kad kalbama ne apie visus „plastikinius“ ingredientus, o apie tam tikras sintetinių polimerų daleles, kurios vandenyje neištirpsta ir aplinkoje suyra itin sunkiai.

    ES reglamentą, ribojantį tyčinį mikroplastiko naudojimą kai kuriuose produktuose, Sąjunga patvirtino 2023 metų rugsėjį. Vienas iš etapų – 2027 metais įsigaliosianti nuplaunamų kosmetikos priemonių dalies prekybos draudimo nuostata.

    Praktiškai tai reiškia, kad gamintojams, norintiems toliau prekiauti ES rinkoje, teks keisti formules ir ieškoti alternatyvų ribojamoms mikroplastiko dalelėms.

    Kas tiksliai bus draudžiama

    Draudimas taikomas nuplaunamiems produktams – tai priemonės, kurios po naudojimo pašalinamos vandeniu. Tarp jų įvardijami šampūnai, dušo geliai ir kitos panašios kosmetikos priemonės, jei jų sudėtyje yra mikroplastiko dalelių, patenkančių į nustatytus ribojimus.

    Svarbu tai, kad reglamentas nukreiptas į mikrodaleles, kurios specialiai dedamos į sudėtį dėl technologinių priežasčių – pavyzdžiui, norint pakeisti tekstūrą, stabilizuoti formulę ar suteikti konkretų efektą. Kai tokios dalelės nuplaunamos, jos gali patekti į nuotekas ir galiausiai į aplinką.

    Ribojimai plėsis iki 2035 metų

    Tekste taip pat nurodoma, kad ateityje ES planuoja riboti mikroplastiko naudojimą ir kosmetikoje, kuri nėra nuplaunama, taip pat dekoratyvinėje kosmetikoje bei kai kuriose lūpų ir nagų priemonėse.

    Bendras ribojimų įgyvendinimo grafikas numatytas iki 2035 metų – iki tol gamintojai turėtų rasti mažiau aplinką teršiančius sprendimus ir palaipsniui keisti receptūras.

    Kodėl mikroplastikas kelia tiek problemų

    Mikroplastikas laikomas viena ryškiausių aplinkos taršos problemų, nes itin mažos plastiko dalelės aptinkamos vandenyje, dirvožemyje ir net maisto produktuose bei gėrimuose.

    Dalis mikroplastiko susidaro yrant didesnėms plastiko atliekoms, tačiau kita dalis į aplinką patenka tiesiogiai per kasdienius produktus. Nuplaunamos kosmetikos atveju dalelės kartu su vandeniu gali patekti į aplinką, o jas pašalinti vėliau yra sudėtinga.

  • Rossmann rudens akcijos: „Isana“ naujienos su pumpkin spice ir Halloween kaukėmis jau parduotuvėse

    Artėjant vėsesniam sezonui „Rossmann“ siūlo rudens akcijas, o „Isana“ pristato riboto leidimo naujienas: veido kaukes su Halloween nuotaika, pumpkin spice aromato dušo gelį ir hidrogelinius paakių pleistrus su šokolado kvapu.

    Ruduo grožio prekių rinkoje tradiciškai siejamas su intensyvesne odos priežiūra: atvėsęs oras ir šildymo sezonas dažniau sausina odą, todėl vartotojai ieško drėkinančių, švelniai valančių ir komforto suteikiančių priemonių. Tokiame kontekste ribotos kolekcijos su sezoniniais aromatais tampa ne tik praktišku, bet ir emociniu pasirinkimu.

    „Isana“ rudens kolekcijoje akcentuojamas žaismingas dizainas ir kvapai, būdingi šaltajam sezonui. Tarp ryškiausių naujienų minimi produktai paakiams, kūnui ir veidui, o dalis jų orientuota į halloween tematiką, kuri pastaraisiais metais vis dažniau atsispindi ir kosmetikos pakuotėse.

    Paakių pleistrai ir drėkinimas

    Kolekcijoje išskiriami hidrogeliniai paakių pleistrai, kurių formulėje minimi hialurono rūgštis, moliūgų ekstraktas ir kofeinas. Tokie ingredientai dažniausiai siejami su drėkinimo pojūčiu ir laikinu paburkimo ar nuovargio žymių sumažinimu, ypač kai priemonė naudojama atvėsinta.

    Praktiškas patarimas, dažnai taikomas tokio tipo produktams, yra trumpai palaikyti juos šaldytuve prieš naudojimą. Vėsinimo efektas gali suteikti greitesnį gaivumo pojūtį ir vizualiai sumažinti patinimą, nors rezultatas paprastai būna laikinas.

    Dušo gelis su pumpkin spice

    Dar viena naujiena yra kreminis dušo gelis su vanilės ir pumpkin spice krypties aromatu. Šio tipo kvapai rudenį išpopuliarėja dėl asociacijų su prieskoniais, desertais ir šiluma, o kreminės tekstūros priemonės dažnai pasirenkamos tada, kai norisi švelnesnio pojūčio odai.

    Kasdienėje rutinoje tokie produktai dažnai vertinami už komfortą po prausimosi, ypač jei oda linkusi sausėti. Nors aromatas yra asmeninis pasirinkimas, sezoniškumas kosmetikoje išlieka viena ryškiausių vartotojų tendencijų.

    Halloween įkvėptos veido kaukės

    „Isana“ taip pat pristato lakštines kaukes ir atskirą kaktos zonai skirtą kaukę, kurioje minimi gervuogių ekstraktas ir hialurono rūgštis. Tokios priemonės dažniausiai naudojamos kaip greita drėkinamoji procedūra namuose, ypač kai oda jaučia tempimą po dienos arba po buvimo sausame ore.

    Kaktos zonai skirta kaukė siūloma kaip pagalba T zonai, o pritaikymo idėja apima ir kaklo bei dekoltė sritį. Lakštinės kaukės išlieka populiarios dėl paprasto naudojimo, o sezoniniai dizainai suteikia papildomą motyvaciją skirti laiko savijautai ir poilsiui.

  • Muilas ar dušo gelis: dermatologai įspėja apie pH klaidą, kuri sausina ir dirgina odą

    Muilas ar dušo gelis: dermatologai įspėja apie pH klaidą, kuri sausina ir dirgina odą

    Daugelis kasdien renkasi vieną iš dviejų priemonių kūnui prausti: kietą muilą arba dušo gelį. Dermatologai pabrėžia, kad „geresnio“ pasirinkimo visiems nėra, tačiau skirtumus dažniausiai lemia sudėtis, odos tipas ir produkto pH.

    Odos paviršius natūraliai yra silpnai rūgštinis, todėl per šarminės prausimosi priemonės gali labiau sausinti ir didinti sudirginimo riziką. Dėl to daliai žmonių po prausimosi atsiranda tempimas, pleiskanojimas ar niežėjimas, nors pati higiena atliekama teisingai.

    pH ir sudėtis svarbiau už formą

    Kietas muilas dažnai siejamas su aukštesniu, labiau šarminiu pH, ypač jei tai klasikinis muilas, skirtas rankoms. Toks variantas ne visada tinka sausai, jautriai ar į atopinį dermatitą linkusiai odai, nes gali labiau ardyti apsauginį odos barjerą.

    „Tradiciniai kieti muilai neretai turi aukštesnį, labiau šarminį pH nei natūrali odos terpė, todėl oda gali tapti sausesnė ir jautresnė“, – sakė dermatologas Brendanas Campas.

    Dušo geliai dažnai kuriami taip, kad jų pH būtų artimesnis odai, be to, juose neretai būna drėkinamųjų priedų. Vis dėlto dermatologai atkreipia dėmesį, kad kai kurie geliai gali turėti kvapiųjų medžiagų ar kitų dirgiklių, todėl svarbiausia yra ne produkto forma, o sudedamųjų dalių sąrašas.

    Ką rinktis sausai, jautriai ir riebiai odai?

    Jei oda sausa ar lengvai sudirgsta, dažniau rekomenduojamos švelnios, drėkinančios prausimosi priemonės arba vadinamosios syndet tipo kietos prausyklės, kurios paprastai turi odai palankesnį pH. Tokie produktai gali būti panašiai švelnūs kaip dušo geliai, tačiau svarbu vertinti konkrečią sudėtį.

    „Šiuolaikinės syndet tipo prausyklės dažnai turi subalansuotą pH ir geriau dera su oda“, – sakė dermatologė Azadeh Shirazi.

    Riebesnė oda paprastai toleruoja platesnį prausiklių pasirinkimą, tačiau ir jai per agresyvūs plovikliai gali sukelti priešingą efektą, kai oda pradeda kompensuoti sausumą išskirdama daugiau sebumo. Specialistai pataria stebėti, ar po prausimosi neatsiranda tempimo jausmas, paraudimas ar pablogėja esamos odos būklės.

    Mitas apie bakterijas ant muilo

    Dar viena dažna baimė susijusi su kietu muilu, esą jis tampa bakterijų židiniu. Dermatologai pabrėžia, kad pats putojimo ir nuplovimo procesas paprastai pašalina daugumą mikroorganizmų, tačiau higienos sumetimais kietu muilu geriau nesidalyti su kitais.

    „Muilinimo ir nuskalavimo procesas paprastai efektyviai pašalina mikroorganizmus, tačiau savo muilu su kitais dalintis nereikėtų“, – sakė Brendanas Campas.

    Jei prausimosi priemonės dažnai sukelia niežėjimą, deginimą ar bėrimus, verta pasitarti su dermatologu. Tokiais atvejais problema dažnai slypi ne pačioje higienoje, o netinkančiose sudedamosiose dalyse ir per dažname ar per intensyviame odos nuriebalinime.

  • Kietas muilas ar dušo gelis? Mikrobiologė paaiškino, kas vonioje kelia didžiausią riziką

    Kas higieniškiau kasdienai?

    Renkantis tarp kieto muilo ir dušo gelio, svarbiausias skirtumas dažnai slypi ne sudėtyje, o naudojimo būde. Klinikinė mikrobiologė Primrose Freestone aiškina, kad kasdienėje rutinoje skysti prausikliai paprastai turi pranašumą, kai vonios kambariu naudojasi keli žmonės.

    Skystas muilas ar dušo gelis dažniausiai laikomas uždaroje pakuotėje su dozatoriumi, todėl jo turinys beveik nekontaktuoja su oda ar aplinka. Tai sumažina tikimybę, kad priemonė bus papildomai užteršta bakterijomis ar grybeliais per pakartotinį naudojimą.

    Ką reiškia kieto muilo naudojimas?

    Kietas muilas kiekvieno plovimo metu neišvengiamai „surenka“ dalį mikroorganizmų nuo odos paviršiaus. Tyrimuose yra fiksuota, kad kuo daugiau žmonių naudoja tą patį muilo gabalėlį ir kuo dažniau tai vyksta, tuo daugiau mikrobų gali būti aptinkama ant jo paviršiaus.

    Vis dėlto tai nereiškia, kad kietas muilas automatiškai sukelia infekciją. Pats muilas sukurtas taip, kad padėtų suskaidyti riebalus ir nešvarumus, o kartu su tekančiu vandeniu nuo odos pašalinami ir mikroorganizmai, įskaitant dalį virusų bei grybelių.

    Praktinė išvada paprasta: jei kietą muilą naudoja vienas žmogus, rizika paprastai laikoma maža, o lemiamas veiksnys tampa rankų plovimo trukmė ir kruopštumas. Jei muilu dalijasi keli šeimos nariai, higieniškiau rinktis skystą priemonę su dozatoriumi.

    Didžiausia grėsmė slypi kitur

    Mikrobiologės vertinimu, didesnį pavojų kasdienėje prausimosi rutinoje dažnai kelia ne muilas, o kempinės, šveistukai ir lufos. Jų porėtoje struktūroje užsilaiko drėgmė, odos ląstelių likučiai ir nešvarumai, o šilta vonios aplinka sudaro palankias sąlygas mikroorganizmams daugintis.

    Be to, šiurkštūs šveistukai gali sukelti mikroskopinių odos pažeidimų. Tokie įbrėžimai tampa lengvesniu „įėjimu“ bakterijoms, todėl jautresnę ar sudirgusią odą turintiems žmonėms verta rinktis švelnesnį prausimą rankomis arba itin minkštą priemonę.

    „Jei vonios kambariu naudojasi keli žmonės, skystas prausiklis su dozatoriumi paprastai yra saugesnis pasirinkimas, o didžiausią dėmesį verta skirti kempinių švarai“, – sakė P. Freestone.

    Norint sumažinti riziką, kietą muilą rekomenduojama po naudojimo perplauti ir laikyti muilinėje, kur vanduo neužsistovi. Kempines ir šveistukus verta dažnai keisti, kruopščiai išskalauti po prausimosi ir išdžiovinti ne nuolat drėgnoje aplinkoje.

  • Plaunate plaukus vyrišku dušo geliu? Specialistė paaiškino, kuo tai gali baigtis

    Socialiniuose tinkluose ir kasdienybėje vis dar pasitaiko įprotis plaukus išsiplauti vyrišku dušo geliu, pavyzdžiui, „Old Spice“. Po tokio plovimo plaukai neretai atrodo itin švarūs, šaknys lengvesnės, o dėl gausios putos atsiranda apimties įspūdis.

    Vis dėlto toks efektas nereiškia, kad priemonė tinka reguliariai galvos odos ir plaukų priežiūrai. Dušo gelis pirmiausia kuriamas kūno odai, kad greitai pašalintų prakaitą, kvapą ir riebalų perteklių, o galvos oda reikalauja švelnesnio balanso.

    Kodėl dušo gelis nėra šampūnas

    Dažnas dušo gelis valymui naudoja stipresnes paviršiaus aktyviąsias medžiagas, kurios suteikia daug putų ir labai ryškų švaros pojūtį. Tačiau pernelyg intensyvus riebalų nuplovimas gali trikdyti galvos odos apsauginį barjerą, todėl atsiranda tempimas, sausumas ar jautrumas.

    Ilgainiui tai gali pasireikšti niežėjimu, pleiskanojimu ar deginimo jausmu, o plaukų ilgis tampa šiurkštesnis, labiau pūkuojasi, prasčiau šukuojasi ir lengviau lūžinėja. Kartais žmonės pastebi ir priešingą efektą, kai galvos oda ima riebaluotis greičiau, nes oda stengiasi kompensuoti per stiprų nuriebalinimą.

    Kas dažniausiai nutinka naudojant nuolat

    Reguliariai plaunant galvą priemone, kuri nėra pritaikyta galvos odai, efektas paprastai būna kaupiamasis. Iš pradžių džiugina švaros pojūtis, tačiau vėliau atsiranda diskomfortas, o plaukai praranda glotnumą ir tampa labiau pažeidžiami nuo šukavimo bei trinties.

    Ypač atsargiems reikėtų būti turintiems jautrią galvos odą ar polinkį į seborėjinį dermatitą, kai netinkamos priežiūros priemonės gali paaštrinti simptomus. Papildomą riziką kelia dažymas ir formavimo priemonės, nes tuomet galvos oda ir plaukų ilgis paprastai būna labiau pažeisti.

    „Vieną kartą iš bėdos taip išsiplauti plaukus galima, bet kaip įprastos priežiūros aš to nerekomenduočiau. Jei priemonė gerai nuplauna riebalus, tai dar nereiškia, kad ji tinka galvos odai“, – pabrėžė specialistė.

    Į ką atkreipti dėmesį renkantis priemones

    Šampūnai kuriami atsižvelgiant į galvos odos poreikius: svarbus pH, švelnesnis valymas ir sudedamosios dalys, kurios padeda sumažinti trintį per plauko ilgį. Dėl to plaukai po plovimo paprastai būna lengviau iššukuojami, mažiau elektrinasi ir lėčiau praranda drėgmę.

    Dušo geliuose dažnai būna kvapiklių, dažiklių, tirštiklių ir konservantų, kurie kūno odai dažniausiai netrukdo, tačiau jautresnei galvos odai gali būti per intensyvūs. Jei vis dėlto tenka vieną kartą naudoti dušo gelį, verta po plovimo būtinai naudoti kondicionierių ir stebėti, ar neatsiranda sudirgimo požymių.

    „Nereikia demonizuoti vyriško dušo gelio, bet nereikėtų jo ir laikyti galvos odos priežiūros priemone. Retkarčiais galima, tačiau nuolat naudoti neverta“, – akcentavo specialistė.