Tag: Dusulys

  • 4 ankstyvi vėžio požymiai, kurių gydytojai ragina neignoruoti

    Person coughing while covering their mouth holding their chest

    Person coughing while covering their mouth holding their chest

    Credit:

    Getty Images. EatingWell design.


    Key Points
    • Persistent cough or shortness of breath may signal lung cancer—see a doctor if symptoms last weeks.
    • Unexplained weight changes, paired with fatigue, could indicate cancer—consult your health care provider.
    • Lasting changes in bowel habits, like constipation or bleeding, may be early signs of colorectal cancer.

    When life gets busy (that’s all the time, right?), it’s easy to brush aside seemingly minor symptoms like a cough that lasts for almost a month or weight loss that you weren’t expecting. But symptoms like these actually deserve a bit of attention—especially when they’re persistent—because they could be signs of cancer.

    “Early cancer symptoms often mimic mundane, everyday ailments, but the difference is they don’t go away,” says Bradley Scott Colton, M.D. “They gradually worsen over weeks.”

    Here are some early cancer symptoms doctors say you shouldn’t ignore.

    1. A Lingering Cough

    Shortness of breath or a lingering cough that just doesn’t ever seem to go away can be symptoms of lung cancer.

    “The reason lung cancer can cause changes in breathing or a cough is because the tumor affects the airways or interferes with normal lung functioning,” says Jay Luthar, M.D. “When this happens, someone may feel out of breath climbing stairs when they could do so before with ease. Or they may believe they have caught a cold, only for the cough to last for months.

    However, cancer isn’t the only possible cause of a lingering cough, Luthar says. Many other health conditions can cause similar symptoms, including asthma, respiratory infections, chronic lung disease and other lung conditions.

    If a cough or shortness of breath is related to lung cancer, you may also experience other symptoms like chest discomfort, a hoarse voice, fatigue, repeated chest infections, coughing up blood or unexplained weight loss, Luthar says.

    “See a doctor if a cough lasts longer than three weeks, there’s a noticeable change in a cough or you experience breathlessness doing activities that you can usually manage,” Luthar says. From there, your health care provider can help determine the underlying cause.

    2. Unexplained Weight Loss

    Some types of cancer can affect appetite, metabolism or nutrient absorption and may cause unexplained weight loss or gain. You may notice that you’re not eating as much as usual, or your clothing is looser.

    “Unexpected weight loss due to cancer is often accompanied by fatigue, weakness or feeling full quicker than usual,” Luthar says.

    If you notice any unexpected weight changes and haven’t recently changed your diet or exercise habits, it’s a good idea to see your primary care provider. There are many possible reasons you might lose weight—many of which have nothing to do with cancer—but your doctor can help determine the cause.

    It’s also important to stay up-to-date on your preventive health care visits and recommended cancer screenings. “These preventive care appointments also let your primary care provider establish a baseline for how your body operates, which allows them to better identify any changes in the future,” Luthar says.

    3. Changes in Your Bowel Habits

    A change in bowel habits can be a sign of colorectal cancer. These changes can be caused by a growing tumor that’s obstructing the colon or irritating the bowel lining, Colton says.

    “This isn’t a single day of an upset stomach,” Colton says. “It’s a noticeable shift from your baseline—like new-onset constipation, diarrhea or a narrowing of the stool to a pencil-thin caliber—that lasts for weeks.” Other bowel symptoms include abdominal pain and rectal bleeding.

    If a change in bowel habits persists for more than two or three weeks, it’s a good idea to see a doctor, Colton says. He also recommends seeking immediate care if you notice symptoms like blood in the stool, severe abdominal pain or unexplained weight loss. You’ll also want to stay up-to-date on recommended screenings, including colonoscopies.

    4. Fatigue That Doesn’t Improve After Resting

    Intense fatigue that doesn’t let up is a well-known warning sign of cancer.

    “Unlike normal tiredness, cancer-related fatigue is exhaustion that doesn’t improve with rest or sleep,” Colton says. “It happens because tumors consume vast amounts of the body’s energy and release inflammatory proteins, or cause microscopic internal bleeding that leads to severe anemia.”

    If you’re experiencing severe exhaustion for seemingly no reason and it lasts more than two weeks even when you’re getting enough rest, see a doctor. They can assess your symptoms and get started with testing to determine what’s going on.

    Our Expert Take

    A lingering cough, unexplained weight loss, changes in your bowel habits and fatigue that doesn’t get better with rest are all early cancer warning signs. Experiencing these symptoms doesn’t mean you definitely have cancer—other conditions can cause the same symptoms. But when these symptoms persist, you should consider seeing your health care provider to get to the root cause.

    Read More:
    Was this page helpful?


    Sources

    EatingWell is committed to using high-quality, reputable sources—including peer-reviewed studies—to support the facts in our articles. Read about our editorial policies and standards to learn more about how we fact check our content for accuracy.
    1. American Cancer Society. Signs and Symptoms of Cancer.

    2. American Cancer Society. Signs and Symptoms of Lung Cancer.

    3. Nicholson BD, Thompson MJ, Hobbs FDR, et al. Measured weight loss as a precursor to cancer diagnosis: retrospective cohort analysis of 43 302 primary care patients. J Cachexia Sarcopenia Muscle. 2022;13(5):2492-2503. doi:10.1002/jcsm.13051

    4. U.S. Centers for Disease Control and Prevention. Symptoms of Colorectal Cancer.

    5. Fritz CDL, Otegbeye EE, Zong X, et al. Red-flag signs and symptoms for earlier diagnosis of early-onset colorectal cancer. J Natl Cancer Inst. 2023;115(8):909-916. doi:10.1093/jnci/djad068

    6. U.S. Centers for Disease Control and Prevention. Screening for Colorectal Cancer.

    7. National Institutes of Health, National Cancer Institute. Cancer Fatigue.

    Key Points
    • Persistent cough or shortness of breath may signal lung cancer—see a doctor if symptoms last weeks.
    • Unexplained weight changes, paired with fatigue, could indicate cancer—consult your health care provider.
    • Lasting changes in bowel habits, like constipation or bleeding, may be early signs of colorectal cancer.

    When life gets busy (that’s all the time, right?), it’s easy to brush aside seemingly minor symptoms like a cough that lasts for almost a month or weight loss that you weren’t expecting. But symptoms like these actually deserve a bit of attention—especially when they’re persistent—because they could be signs of cancer.

    “Early cancer symptoms often mimic mundane, everyday ailments, but the difference is they don’t go away,” says Bradley Scott Colton, M.D. “They gradually worsen over weeks.”

    Here are some early cancer symptoms doctors say you shouldn’t ignore.

    1. A Lingering Cough

    Shortness of breath or a lingering cough that just doesn’t ever seem to go away can be symptoms of lung cancer.

    “The reason lung cancer can cause changes in breathing or a cough is because the tumor affects the airways or interferes with normal lung functioning,” says Jay Luthar, M.D. “When this happens, someone may feel out of breath climbing stairs when they could do so before with ease. Or they may believe they have caught a cold, only for the cough to last for months.

    However, cancer isn’t the only possible cause of a lingering cough, Luthar says. Many other health conditions can cause similar symptoms, including asthma, respiratory infections, chronic lung disease and other lung conditions.

    If a cough or shortness of breath is related to lung cancer, you may also experience other symptoms like chest discomfort, a hoarse voice, fatigue, repeated chest infections, coughing up blood or unexplained weight loss, Luthar says.

    “See a doctor if a cough lasts longer than three weeks, there’s a noticeable change in a cough or you experience breathlessness doing activities that you can usually manage,” Luthar says. From there, your health care provider can help determine the underlying cause.

    2. Unexplained Weight Loss

    Some types of cancer can affect appetite, metabolism or nutrient absorption and may cause unexplained weight loss or gain. You may notice that you’re not eating as much as usual, or your clothing is looser.

    “Unexpected weight loss due to cancer is often accompanied by fatigue, weakness or feeling full quicker than usual,” Luthar says.

    If you notice any unexpected weight changes and haven’t recently changed your diet or exercise habits, it’s a good idea to see your primary care provider. There are many possible reasons you might lose weight—many of which have nothing to do with cancer—but your doctor can help determine the cause.

    It’s also important to stay up-to-date on your preventive health care visits and recommended cancer screenings. “These preventive care appointments also let your primary care provider establish a baseline for how your body operates, which allows them to better identify any changes in the future,” Luthar says.

    3. Changes in Your Bowel Habits

    A change in bowel habits can be a sign of colorectal cancer. These changes can be caused by a growing tumor that’s obstructing the colon or irritating the bowel lining, Colton says.

    “This isn’t a single day of an upset stomach,” Colton says. “It’s a noticeable shift from your baseline—like new-onset constipation, diarrhea or a narrowing of the stool to a pencil-thin caliber—that lasts for weeks.” Other bowel symptoms include abdominal pain and rectal bleeding.

    If a change in bowel habits persists for more than two or three weeks, it’s a good idea to see a doctor, Colton says. He also recommends seeking immediate care if you notice symptoms like blood in the stool, severe abdominal pain or unexplained weight loss. You’ll also want to stay up-to-date on recommended screenings, including colonoscopies.

    4. Fatigue That Doesn’t Improve After Resting

    Intense fatigue that doesn’t let up is a well-known warning sign of cancer.

    “Unlike normal tiredness, cancer-related fatigue is exhaustion that doesn’t improve with rest or sleep,” Colton says. “It happens because tumors consume vast amounts of the body’s energy and release inflammatory proteins, or cause microscopic internal bleeding that leads to severe anemia.”

    If you’re experiencing severe exhaustion for seemingly no reason and it lasts more than two weeks even when you’re getting enough rest, see a doctor. They can assess your symptoms and get started with testing to determine what’s going on.

    Our Expert Take

    A lingering cough, unexplained weight loss, changes in your bowel habits and fatigue that doesn’t get better with rest are all early cancer warning signs. Experiencing these symptoms doesn’t mean you definitely have cancer—other conditions can cause the same symptoms. But when these symptoms persist, you should consider seeing your health care provider to get to the root cause.

    Read More:
    Was this page helpful?


    Sources

    EatingWell is committed to using high-quality, reputable sources—including peer-reviewed studies—to support the facts in our articles. Read about our editorial policies and standards to learn more about how we fact check our content for accuracy.
    1. American Cancer Society. Signs and Symptoms of Cancer.

    2. American Cancer Society. Signs and Symptoms of Lung Cancer.

    3. Nicholson BD, Thompson MJ, Hobbs FDR, et al. Measured weight loss as a precursor to cancer diagnosis: retrospective cohort analysis of 43 302 primary care patients. J Cachexia Sarcopenia Muscle. 2022;13(5):2492-2503. doi:10.1002/jcsm.13051

    4. U.S. Centers for Disease Control and Prevention. Symptoms of Colorectal Cancer.

    5. Fritz CDL, Otegbeye EE, Zong X, et al. Red-flag signs and symptoms for earlier diagnosis of early-onset colorectal cancer. J Natl Cancer Inst. 2023;115(8):909-916. doi:10.1093/jnci/djad068

    6. U.S. Centers for Disease Control and Prevention. Screening for Colorectal Cancer.

    7. National Institutes of Health, National Cancer Institute. Cancer Fatigue.

  • Šeši požymiai, kuriuos lengva supainioti su astma: taip prasideda plaučių fibrozė

    Plaučių fibrozė – tai būklė, kai plaučių audinyje formuojasi randiniai pakitimai, dėl kurių plaučiai standėja ir prastėja deguonies patekimas į kraują. Dėl to žmogus gali jausti dusulį, greičiau pavargti, o simptomai neretai ilgai atrodo panašūs į kitas, dažnesnes ligas.

    Fibroziniai pakitimai gali vystytis sergant įvairiomis intersticinėmis plaučių ligomis, esant autoimuninėms būklėms ar po ilgalaikio kontakto su kenksmingomis dulkėmis ir aerozoliais. Kartais net ir atlikus išsamius tyrimus priežasties nustatyti nepavyksta – tuomet diagnozuojama idiopatinė plaučių fibrozė.

    Vienas didžiausių iššūkių – atpažinti ligą anksti, kai simptomai dar nėra ryškūs ir progresuoja pamažu. Specialistai pabrėžia, kad užsitęsę kvėpavimo sutrikimai, ypač vyresniame amžiuje, turėtų būti vertinami rimtai, nes vėluojant gali sparčiau mažėti plaučių funkcija.

    Šeši simptomai, kurių nereikėtų ignoruoti

    Vienas dažniausių ankstyvų požymių yra sausas, dirginantis kosulys, trunkantis kelias savaites ar ilgiau. Jis dažnai nebūna lydimas gausių skreplių, todėl gali priminti alerginį kosulį arba užsitęsusį kosulį po infekcijos.

    Kitas svarbus signalas – didėjantis dusulys: iš pradžių jis pasireiškia tik lipant laiptais ar greičiau einant, bet laikui bėgant gali varginti ir atliekant paprastus kasdienius darbus. Jei tolerancija fiziniam krūviui akivaizdžiai mažėja, verta nelaukti, kol simptomai taps nuolatiniai.

    Trečias požymis – nuolatinis, nepraeinantis nuovargis ir bendras silpnumas, net kai fizinis krūvis nėra didelis. Tai gali būti susiję su prastesne dujų apykaita plaučiuose, kai organizmas gauna mažiau deguonies.

    Ketvirtas galimas simptomas – nepaaiškinamas svorio kritimas, ypač jei jis derinasi su dusuliu ir silpnumu. Pažengus ligai kvėpavimas gali reikalauti daugiau energijos, o prasta savijauta neretai mažina apetitą, tačiau bet kokiu atveju priežastį turi įvertinti gydytojas.

    Penktas, pavojingas ženklas – pamėlusios ar pilkšvos lūpos, galinčios rodyti ryškų deguonies trūkumą. Staiga atsiradus pamėlynavimui, ypač jei kartu stiprėja dusulys, reikalinga skubi medicinos pagalba.

    Šeštas požymis – pakitę pirštų galai ir nagų forma, vadinamoji būgno lazdelių fenomeno išvaizda. Jis pasireiškia ne visiems, tačiau kartu su lėtiniu kosuliu ar dusuliu turėtų paskatinti kreiptis dėl ištyrimo.

    Kodėl tai painiojama su astma ar LOPL?

    Plaučių fibrozės simptomai gali priminti astmą, nes pasireiškia kosuliu, dusuliu, kartais girdimu švokštimu. Skirtumas tas, kad astmai dažniau būdingi priepuoliai ir kintantis simptomų intensyvumas, o plaučių fibrozei – lėtas, nuoseklus fizinio pajėgumo blogėjimas.

    Kita dažna painiava – lėtinė obstrukcinė plaučių liga, kai taip pat vargina dusulys ir kosulys, dažnai su atsikosėjimu. LOPL atveju pagrindinė problema yra oro srauto apribojimas kvėpavimo takuose, o plaučių fibrozėje – audinio standėjimas ir sutrikusi dujų apykaita.

    Dusulys ir nuovargis gali būti susiję ir su širdies nepakankamumu, ypač jei vargina patinimai, blogėja savijauta gulint. Taip pat panašius pojūčius kartais sukelia prasta fizinė forma, antsvoris ar ilgalaikis nejudrumas, todėl savidiagnostika gali klaidinti.

    Kaip nustatoma diagnozė ir gydoma?

    Jei kosulys tęsiasi ilgai, dusulys stiprėja arba atsiranda neaiškus silpnumas ir svorio kritimas, pirmasis žingsnis – šeimos gydytojo konsultacija. Įvertinęs nusiskundimus ir atlikęs pradinius tyrimus, gydytojas gali nukreipti pas pulmonologą.

    Apžiūros metu gydytojas, klausydamas plaučių, kartais girdi smulkius traškesius įkvėpimo pabaigoje, o pulso oksimetrija padeda įvertinti kraujo įsotinimą deguonimi. Plaučių funkcijai nustatyti atliekama spirometrija ir kiti kvėpavimo funkcijos tyrimai.

    Vienu svarbiausių tyrimų laikoma didelės skiriamosios gebos kompiuterinė tomografija, leidžianti įvertinti fibrozinių pakitimų pobūdį ir išplitimą. Prireikus atliekami ir papildomi tyrimai, įskaitant kraujo tyrimus dėl autoimuninių ligų ar kitų galimų priežasčių.

    Plaučių fibrozė paprastai laikoma negrįžtama, tačiau gydymo tikslas – sulėtinti ligos progresavimą ir palengvinti simptomus. Idiopatinės plaučių fibrozės atvejais taikomi antifibroziniai vaistai, pavyzdžiui, pirfenidonas ir nintedanibas, kurie gali lėtinti plaučių funkcijos blogėjimą.

    Jei fibrozė susijusi su konkrečia priežastimi, svarbu ją pašalinti arba kontroliuoti, pavyzdžiui, nutraukti kenksmingą ekspoziciją ar koreguoti gydymą, sukėlusį plaučių pažeidimą. Kai kuriems pacientams, priklausomai nuo ligos tipo, gali būti skiriamas priešuždegiminis ar imunitetą slopinantis gydymas.

    Esant deguonies trūkumui gali būti taikoma deguonies terapija, o kasdieniam pajėgumui gerinti svarbi kvėpavimo reabilitacija. Pažengusiais atvejais, kruopščiai įvertinus būklę, gali būti svarstoma plaučių transplantacija.

    Ligos paplitimą įvertinti sudėtinga, nes fibrozė gali lydėti skirtingas diagnozes, tačiau idiopatinė plaučių fibrozė laikoma reta ir dažniau nustatoma vyresniame amžiuje. Vertinimai rodo, kad Lenkijoje su šia diagnoze gali gyventi apie 6 000 žmonių, o kasmet nustatoma dar apie 1 800–2 000 naujų atvejų.

    Tarptautiniu mastu IPF paplitimas dažniausiai nurodomas kaip keliolika atvejų 100 000 gyventojų, o kai kuriuose vertinimuose minimi ir didesni skaičiai, priklausomai nuo šalių diagnostikos praktikos. Specialistai pabrėžia, kad ankstyvas atpažinimas ir kryptingas ištyrimas išlieka vienu svarbiausių veiksnių siekiant laiku pradėti gydymą.

  • Gydytojas įspėja apie retus plaučių vėžio signalus: šie 5 požymiai dažnai pražiūrimi

    Plaučių vėžys ankstyvose stadijose neretai vystosi beveik nepastebimai, todėl dalis žmonių į gydytojus kreipiasi per vėlai. Specialistai pabrėžia, kad budrumą turėtų kelti ne tik ilgai trunkantis kosulys ar atkosėjamas kraujas, bet ir rečiau su šia liga siejami simptomai.

    Šeimos gydytojai ir onkologai primena, kad pavienis požymis dažniausiai dar nereiškia vėžio. Vis dėlto užsitęsę ar nepaaiškinami pokyčiai, ypač rūkantiems ar anksčiau rūkusiems žmonėms, yra signalas neatidėlioti konsultacijos ir išsamesnių tyrimų.

    Kokius simptomus žmonės nuvertina?

    Vienas iš rečiau aptariamų ženklų yra neaiškus skausmas krūtinėje, petyje ar viršutinėje nugaros dalyje. Jei skausmas nepraeina, nėra susijęs su trauma ar raumenų patempimu ir kartojasi, gydytojai rekomenduoja išsiaiškinti priežastį.

    Dar vienas svarbus signalas yra nuolatinis užkimimas. Medikai aiškina, kad navikas krūtinės srityje kartais gali dirginti nervus, susijusius su balso stygų veikla, todėl balsas gali keistis be akivaizdžios peršalimo priežasties.

    Įspėjamuoju ženklu laikomas ir svorio kritimas be aiškaus paaiškinimo, kai žmogus nekeičia mitybos ar fizinio aktyvumo. Toks simptomas gali būti susijęs su įvairiomis ligomis, tačiau, jei jis progresuoja, verta atlikti tyrimus.

    Dėmesio reikalauja ir padidėję limfmazgiai kakle arba ties raktikauliu. Jei patinimas nepraeina maždaug tris savaites ar didėja, gydytojai pataria neatidėlioti apsilankymo, nes tai gali rodyti organizmo uždegimą, infekciją arba kitus rimtesnius procesus.

    Dar vienas požymis yra nepaaiškinamas dusulys, kai anksčiau įprasti kasdieniai darbai staiga pradeda varginti. Dusulį gali sukelti daugybė būklių, tačiau staigus pokytis, ypač kartu su kitais simptomais, turėtų būti įvertintas mediciniškai.

    „Dažniausiai tai greičiausiai nebus vėžys, bet tokius dalykus geriau pasitikrinti kuo anksčiau“, – sakė gydytojas Amiras Khanas.

    Kada ypač svarbu pasitikrinti?

    Plaučių vėžio rizika didėja rūkantiems ir anksčiau rūkusiems žmonėms, taip pat patiriantiems ilgalaikį kontaktą su tabako dūmais. Riziką gali didinti ir radono poveikis patalpose, tam tikros profesinės ekspozicijos bei oro tarša.

    Gydytojai pabrėžia, kad ankstyvas ištyrimas svarbus dėl to, kad dalį plaučių vėžio atvejų galima aptikti dar iki ryškių simptomų atsiradimo. Kai kuriose šalyse rizikos grupėms taikoma mažos dozės kompiuterinės tomografijos patikra, o tyrimų duomenys rodo, kad ji gali padėti sumažinti mirštamumą.

    Ką daryti pastebėjus pokyčius?

    Jei simptomai kartojasi ar nepraeina, rekomenduojama kreiptis į šeimos gydytoją. Gydytojas įvertins rizikos veiksnius, simptomų trukmę, paskirs kraujo tyrimus, krūtinės ląstos rentgenogramą ar nukreips papildomiems tyrimams, pavyzdžiui, kompiuterinei tomografijai.

    Medikai primena, kad savidiagnostika internete dažnai klaidina, o delsiant galima prarasti laiką. Ankstyvas kreipimasis dažniausiai reiškia daugiau gydymo galimybių ir tikslesnį atsakymą, kas iš tiesų sukėlė savijautos pokyčius.

  • Šie tylūs ženklai gali įspėti apie plaučių vėžį: gydytojai ragina neatidėlioti

    Nuovargis, užsitęsęs kosulys ar dusulys neretai priskiriami peršalimui, alergijoms ar įtampai darbe. Vis dėlto medikai primena, kad kai kurie, iš pirmo žvilgsnio, menki simptomai gali būti rimtesnės ligos, įskaitant plaučių vėžį, pradžia.

    Jungtinės Karalystės Nacionalinė sveikatos tarnyba (NHS) ragina kreiptis į šeimos gydytoją, jei kelias savaites nepraeina arba stiprėja kvėpavimo sistemos nusiskundimai. Ankstyvas ištyrimas svarbus todėl, kad plaučių vėžys ilgą laiką gali progresuoti beveik nepastebimai.

    Dažniausiai minimi įspėjamieji požymiai yra kosulys, trunkantis tris savaites ar ilgiau, ir kosulys, kuris laikui bėgant ryškėja. Taip pat verta sunerimti, jei kartojasi krūtinės infekcijos arba atsiranda kraujo atkosėjimas.

    Gydytojai atkreipia dėmesį ir į kitus simptomus: krūtinės skausmą ar diskomfortą kvėpuojant bei kosint, nuolatinį dusulį ir užsitęsusį išsekimą. Įspėjamuoju signalu gali tapti ir apetito sumažėjimas bei nepaaiškinamas svorio kritimas.

    „Jei pastebėjote bet kurį iš šių požymių ar simptomų, kreipkitės į savo šeimos gydytoją“, – pabrėžia NHS.

    Specialistai primena, kad šiuos simptomus dažnai sukelia ne vėžys, o, pavyzdžiui, infekcijos, lėtinės plaučių ligos ar gastroezofaginis refliuksas. Tačiau būtent patikra ir tyrimai leidžia laiku atmesti pavojingiausias priežastis arba pradėti gydymą, kai jis efektyviausias.

    Didžiausias plaučių vėžio rizikos veiksnys išlieka rūkymas, tačiau susirgti gali ir niekada nerūkę žmonės. Riziką taip pat didina pasyvus rūkymas, ilgalaikis kenksmingų dalelių įkvėpimas darbe, oro tarša, radono poveikis ir amžius.

    Cancer Research UK duomenimis, Jungtinėje Karalystėje kasmet nustatoma apie 48 000–50 000 naujų plaučių vėžio atvejų, o maždaug 33 000–35 000 žmonių nuo šios ligos miršta. Organizacija taip pat nurodo, kad didelė dalis atvejų yra susiję su išvengiamais rizikos veiksniais, pirmiausia rūkymu.

    Medikai akcentuoja paprastą taisyklę: jei kosulys, dusulys, krūtinės skausmas ar nepaaiškinamas svorio kritimas užsitęsia ir nepraeina įprastais būdais, delsti nereikėtų. Šeimos gydytojas įvertins būklę ir, jei prireiks, paskirs kraujo tyrimus, krūtinės ląstos rentgenogramą ar nukreips detalesniam ištyrimui.

  • Kosulys ir dusulys ne visada prasta forma: paprastas tyrimas gali laiku aptikti plaučių ligą

    Kosulys ir dusulys ne visada prasta forma: paprastas tyrimas gali laiku aptikti plaučių ligą

    Sitęsiantis kosulys, švokštimas ar netikėtai atsiradęs dusulys neretai nurašomi nuovargiui ar prastai fizinei formai. Tačiau gydytojai primena, kad tokie simptomai gali rodyti lėtines kvėpavimo takų ligas, ypač astmą arba lėtinę obstrukcinę plaučių ligą.

    Vienas svarbiausių pirminių tyrimų, padedančių tai įvertinti, yra spirometrija. Ji parodo, kiek oro žmogus gali iškvėpti ir kokiu greičiu oras prateka per kvėpavimo takus, todėl leidžia pastebėti bronchų susiaurėjimą, kuris trukdo laisvai kvėpuoti.

    Kada verta sunerimti?

    Didžiausią dėmesį gydytojai siūlo atkreipti į kosulį, kuris tęsiasi kelias savaites ar ilgiau, į pasikartojantį dusulį bei švokštimą. Įspėjamasis ženklas gali būti ir spaudimo jausmas krūtinėje bei mažėjanti fizinio krūvio tolerancija.

    Jei lipimas laiptais, spartesnis ėjimas ar kelias iki viešojo transporto ima kelti dusulį, nors anksčiau taip nebuvo, vien amžiumi to aiškinti nereikėtų. Tokie pokyčiai gali reikšti, kad kvėpavimo sistema ventiliuoja prasčiau, nei turėtų.

    „Spirometrija yra pagrindinis funkcinis kvėpavimo sistemos tyrimas. Ji parodo, ar plaučių ventiliacinis pajėgumas nėra sutrikęs“, – sakė gydytojas pulmonologas Piotras Dąbrowieckis.

    Kas rizikuoja labiausiai?

    Ypač budrūs turėtų būti vyresni nei 40 metų žmonės, kurie rūko arba rūkė anksčiau. Vis dėlto LOPL nėra vien rūkalių liga, o kvėpavimo takų pažeidimus gali skatinti ir ilgalaikis užteršto oro, dulkių, dūmų ar cheminių dirgiklių poveikis.

    Gydytojai pabrėžia, kad vadinamasis rūkaliaus kosulys ar dusulys einant įprastu tempu neturėtų būti laikomi norma. Kuo anksčiau nustatoma problema, tuo daugiau galimybių sulėtinti ligos progresavimą ir sumažinti paūmėjimų riziką.

    Kaip atliekama spirometrija?

    Spirometrija yra neskausminga ir neinvazinė. Tyrimo metu žmogus giliai įkvepia ir per specialų kandiklį išpučia orą kiek įmanoma stipriau, greičiau ir ilgiau, o procedūra dažniausiai kartojama kelis kartus, kad rezultatai būtų patikimi.

    Kai kuriais atvejais taikoma ir vadinamoji bronchus plečianti mėginio dalis: po pirmo matavimo įkvepiamas vaistas, o po tam tikro laiko tyrimas kartojamas. Tai padeda tiksliau įvertinti, ar kvėpavimo takų susiaurėjimas yra grįžtamas, kas svarbu diferencijuojant astmą ir kitus sutrikimus.

    „Svarbus ne tik aparatas. Reikia apmokyto specialisto, kuris tinkamai instruktuoja pacientą, įvertina bandymų kokybę ir teisingai interpretuoja rezultatą“, – sakė Piotras Dąbrowieckis.

    Specialistai pabrėžia, kad spirometrija nepakeičia gydytojo konsultacijos. Rezultatai turi būti vertinami kartu su simptomais, ligos istorija ir kitais tyrimais, nes, pavyzdžiui, astma gali būti kintanti ir tyrimo metu rodikliai kartais būna normalūs.

    Vis dėlto spirometrija svarbi ne tik diagnozei nustatyti, bet ir gydymo efektyvumui stebėti. Sergant astma tinkamai parinktas gydymas dažnai leidžia ilgai gyventi beveik be simptomų, o sergant LOPL, nors jau atsiradusių plaučių pokyčių ne visada įmanoma panaikinti, ligos eigą galima sulėtinti.

    „Ankstyvas LOPL atpažinimas leidžia sulėtinti ligos progresavimą, ypač jei žmogus nustoja rūkyti ir laiku pradeda gydymą“, – sakė Piotras Dąbrowieckis.

    Lenkijoje Spirometrijos diena minima rugsėjo 30 dieną, kai dalyje vietų tyrimą galima atlikti nemokamai be siuntimo. Tačiau gydytojai ragina nelaukti proginių akcijų ir, atsiradus įtartiniems simptomams, kreiptis į šeimos gydytoją ar pulmonologą dėl tinkamiausio ištyrimo.

  • Tinsta pėdos ir spaudžia batai? Gydytojai įspėja: tai gali būti širdies nepakankamumo ženklas

    Tinsta pėdos ir spaudžia batai? Gydytojai įspėja: tai gali būti širdies nepakankamumo ženklas

    Tinstančios pėdos ar kulkšnys dažnai nurašomos karščiui, nuovargiui ar ilgam sėdėjimui. Tačiau gydytojai primena, kad pasikartojantys patinimai gali būti ankstyvas širdies nepakankamumo signalas, ypač jei atsiranda ir kiti simptomai.

    Širdies nepakankamumas nereiškia, kad širdis staiga nustoja plakti. Tai būklė, kai širdis nebesugeba pakankamai efektyviai pumpuoti kraujo, todėl organizmui ima stigti deguonies, o audiniuose lengviau kaupiasi skysčiai.

    Viena dažniausių priežasčių, kodėl tinsta kojos, yra skysčių susilaikymas. Kai širdis dirba silpniau, kraujas linkęs užsistovėti venose, o inkstai sulaiko daugiau natrio ir vandens, todėl skysčių perteklius persikelia į audinius.

    Dėl gravitacijos patinimas dažniausiai ryškėja žemiausiose kūno vietose, ypač pėdose, kulkšnyse ir blauzdose. Dienos pabaigoje batai gali tapti ankšti, kojinės palikti gilesnes žymes, o ryte patinimas būna mažesnis.

    Su širdies nepakankamumu susiję patinimai dažnai apima abi kojas. Ligai progresuojant patinimas gali plisti į blauzdas, šlaunis, o pažengusiais atvejais skysčiai gali kauptis ir pilvo srityje.

    Vien pėdų išvaizdos diagnozei nepakanka, todėl svarbu įvertinti visą simptomų vaizdą. Nerimą turėtų kelti dusulys einant ar lipant laiptais, dusulys atsigulus, prabudimai naktį dėl oro trūkumo, nuolatinis nuovargis, silpnumas, širdies permušimai, kosulys ir aiškiai sumažėjusi fizinio krūvio tolerancija.

    Patinusios pėdos ne visada reiškia širdies ligą. Jos gali atsirasti po ilgos kelionės, ilgai stovint, esant karščiui ar suvartojus daugiau druskos, taip pat dėl venų nepakankamumo, inkstų ar kepenų ligų, limfinės sistemos sutrikimų, nėštumo, traumos, infekcijos ar kai kurių vaistų poveikio.

    Dėl to nerekomenduojama savarankiškai pradėti vartoti šlapimo išsiskyrimą skatinančių vaistų ar nutraukti gydytojo paskirtų preparatų. Jei patinimas laikosi kelias dienas, reguliariai kartojasi, didėja ar atsiranda be aiškios priežasties, verta kreiptis į šeimos gydytoją.

    Skubios pagalbos reikia, jei patinimą lydi staigus ar stiprus dusulys, krūtinės skausmas ar spaudimas, alpimas, pamėlę lūpų kraštai, sumišimas ar rausvos, putotos išskyros atkosint. Tokie požymiai gali rodyti ūmų širdies ar kvėpavimo sistemos sutrikimą.

    Ypač pavojingas staigus, skausmingas vienos kojos patinimas, kai oda paraudusi ar šiltesnė. Tai gali būti giliųjų venų trombozės požymis, keliantis plaučių embolijos riziką.

    Įtariant širdies nepakankamumą, gydytojai vertina patinimo pobūdį, klauso širdies ir plaučių, matuoja kraujospūdį, tikslinasi simptomų trukmę ir vartojamus vaistus. Dažnai skiriami kraujo tyrimai, įskaitant natriurezinių peptidų BNP arba NT-proBNP nustatymą, elektrokardiograma ir echokardiografija, o prireikus ir tyrimai kitoms patinimo priežastims atmesti.

    Patinusios pėdos gali būti matomas signalas, kurį lengva nuvertinti, ypač jei jis progresuoja pamažu. Laiku pasikonsultavus galima greičiau nustatyti priežastį ir pradėti gydymą dar prieš tai, kai simptomai ryškiai apriboja kasdienę veiklą.

  • Dusulys sergant LOPL: paprastas triukas su sučiauptomis lūpomis gali greitai palengvinti

    Dusulys sergant LOPL: paprastas triukas su sučiauptomis lūpomis gali greitai palengvinti

    LOPL, arba lėtinė obstrukcinė plaučių liga, sukelia ilgalaikį kvėpavimo takų susiaurėjimą ir plaučių audinio pažeidimą. Dėl to orui sunkiau tiek patekti į plaučius, tiek iš jų pasišalinti, o žmogus gali jausti oro trūkumą, spaudimą krūtinėje ar poreikį kvėpuoti vis giliau.

    Dusulys dažnai sustiprėja fizinio krūvio metu, lipant laiptais, skubant, taip pat peršalus ar paūmėjus ligai. Jį gali paaštrinti ir aplinkos dirgikliai, pavyzdžiui, cigarečių dūmai, dulkės, stiprūs kvapai ar šaltas oras.

    Gydymo pagrindas – bronchus plečiantys vaistai, o daliai pacientų skiriami ir įkvepiamieji gliukokortikosteroidai ar kiti preparatai pagal ligos sunkumą. Reguliarus vaistų vartojimas padeda sumažinti simptomus, pagerinti oro tėkmę ir mažinti paūmėjimų riziką.

    Ne mažiau svarbu tinkamai naudoti inhaliatorių, nes net gerai parinktas vaistas gali veikti prasčiau, jei įkvepiama neteisingai. Gydytojai ir vaistininkai pataria periodiškai pasitikrinti inhaliavimo techniką, ypač jei simptomai ima blogėti ar vaistas, atrodo, nepadeda.

    Kaip atlikti kvėpavimą pro sučiauptas lūpas?

    Viena paprasčiausių ir dažnai rekomenduojamų savipagalbos technikų – kvėpavimas pro lengvai sučiauptas lūpas. Ji padeda išlaikyti smulkiuosius kvėpavimo takus atviresnius, lengvina oro pasišalinimą iš plaučių ir gali sumažinti oro trūkumo jausmą.

    Technika atliekama taip: įkvėpkite per nosį, ramiai, maždaug 2 sekundes. Tuomet lėtai iškvėpkite pro sučiauptas lūpas tarsi švelniai pūstumėte žvakę, iškvėpimą pailgindami iki maždaug 4 sekundžių, tačiau nespausdami oro per jėgą.

    Dusulys neretai sukelia nerimą, o nerimas dar labiau pagreitina kvėpavimą ir sustiprina diskomfortą. Dėl to sąmoningai sulėtintas kvėpavimas ir dėmesio sutelkimas į iškvėpimą daugeliui pacientų padeda „nutraukti“ užburtą ratą.

    Ką daryti staiga prasidėjus dusuliui?

    Jei dusulys staiga sustiprėjo, pirmiausia patariama sustoti ir nutraukti veiklą. Dažnai palengvina padėtis, kai žmogus šiek tiek pasilenkia į priekį ir pasirėmęs rankomis į kelius ar stalą atpalaiduoja pečius.

    Tuomet svarbu kvėpuoti lėtai, geriausia taikant kvėpavimą pro sučiauptas lūpas, ir stengtis nekalbėti bei nedaryti staigių judesių. Sergant LOPL taip pat rekomenduojama visada turėti su savimi gydytojo paskirtus vaistus, ypač greito poveikio, jei jie skirti.

    Jei dusulį lydi stiprus silpnumas, mėlynuojančios lūpos, sumišimas, krūtinės skausmas ar labai greitai blogėjanti būklė, būtina skubiai kreiptis dėl medicinos pagalbos. Staigus paūmėjimas gali būti susijęs ne tik su LOPL, bet ir su kitomis pavojingomis būklėmis.

    Judėjimas ir plaučių reabilitacija

    Nors dalis žmonių vengia judėjimo bijodami dusulio, ilgalaikis neaktyvumas silpnina raumenis ir gali dar labiau pabloginti savijautą fizinio krūvio metu. Daugeliui tinka paprasti, reguliarūs užsiėmimai, pavyzdžiui, kasdienis vaikščiojimas ar mankšta pagal individualias galimybes.

    Reikšmingą naudą gali suteikti plaučių reabilitacija, kurioje derinamas fizinis aktyvumas, kvėpavimo treniruotės ir paciento mokymas. Tyrimai rodo, kad tokios programos gali mažinti dusulį, didinti fizinį pajėgumą ir gerinti gyvenimo kokybę.

    Kasdienybėje svarbu kiek įmanoma vengti dirgiklių, dažniau vėdinti patalpas ir pasirūpinti tinkamu mikroklimatu. Kūno svoris taip pat turi įtakos kvėpavimui: antsvoris didina kvėpavimo sistemos apkrovą, o per mažas svoris gali silpninti kvėpavimo raumenis.

    Didžiausią įtaką ligos progresavimui paprastai turi rūkymas, todėl metimas rūkyti laikomas svarbiausiu žingsniu siekiant sulėtinti LOPL eigą. Ilgalaikiuose stebėjimuose nustatyta, kad metus rūkyti plaučių funkcijos blogėjimo tempas gali sumažėti maždaug perpus, o nauda pastebima net ir ilgai rūkantiems žmonėms.

    LOPL sukeliamas dusulys gali smarkiai riboti kasdienį gyvenimą, tačiau tinkamai suderintas gydymas, taisyklinga inhaliatoriaus technika, kvėpavimo pratimai ir palaipsnis aktyvumas leidžia daugeliui pacientų geriau kontroliuoti simptomus ir rečiau patirti paūmėjimus.

  • Jei į 4 aukštą užlipate per tiek laiko, kardiologai sako: neatidėliokite patikros

    Jei į 4 aukštą užlipate per tiek laiko, kardiologai sako: neatidėliokite patikros

    Ką parodė laiptų testas?

    Vos kelių dešimčių sekundžių užduotis gali tapti paprastu signalu, kad verta atidžiau įvertinti širdies ir plaučių būklę. Kardiologo Jesúso Peteiro vadovautame tyrime dalyvavo 165 pacientai, kurie buvo siunčiami atlikti krūvio mėginio dėl įtariamos ar nustatytos išeminės širdies ligos.

    Dalis jų skundėsi krūtinės skausmu ar dusuliu fizinio krūvio metu, todėl jiems buvo vertinama fizinė ištvermė, EKG pokyčiai, o daugeliui ir širdies darbas echoskopijoje. Tyrėjai siekė palyginti laboratorinio krūvio testo rezultatus su kasdienėje aplinkoje lengvai pakartojama užduotimi.

    Po bent 15 minučių poilsio dalyviai turėjo greitu, tolygiu žingsniu užlipti į ketvirtą aukštą, įveikdami 60 laiptų pakopų. Jiems nebuvo leidžiama bėgti ar sustoti. Vėliau mokslininkai palygino užlipimo laiką su krūvio mėginio rezultatais.

    Išvada buvo aiški: geresnės fizinės būklės žmonės laiptais paprastai užkopia greičiau, o ilgesnis laikas dažniau siejosi su mažesne funkcine ištverme. Vis dėlto tai nėra diagnostinis testas, o tik papildoma užuomina.

    Kas yra MET ir kodėl tai svarbu?

    Tyrime buvo naudojamas MET rodiklis, vadinamas metaboliniu ekvivalentu, kuris padeda įvertinti, kiek intensyviai dirba organizmas ir kiek energijos jam reikia konkretaus krūvio metu. Apytikriai 1 MET atitinka energijos sąnaudas ramiai sėdint.

    Kuo daugiau MET žmogus pasiekia kontroliuojamo krūvio mėginio metu, tuo geresnė paprastai būna jo širdies ir kvėpavimo sistemos ištvermė. Ankstesniuose tyrimuose apie 10 MET dažniau buvo siejama su palankesnėmis prognozėmis, o mažiau nei 8 MET rodė didesnę riziką, tačiau tai nėra asmeninės prognozės skaičiuoklė.

    Tyrėjai pastebėjo, kad žmonės, į ketvirtą aukštą užlipę maždaug per 40–45 sekundes, krūvio mėginyje dažniau pasiekdavo bent 9–10 MET. Tie, kuriems prireikdavo 90 sekundžių ar daugiau, dažniausiai neperžengdavo 8 MET ribos.

    Praktinė riba buvo viena minutė: ji gana gerai atskyrė dalyvius, galinčius pasiekti apie 10 MET. O laikas, viršijantis pusantros minutės, su didele tikimybe rodė prastesnę ištvermę, ypač jei žmogus turėjo simptomų.

    Kada verta kreiptis į gydytoją?

    Vien laiptų laikas dar nereiškia, kad širdis sveika arba kad liga tikrai yra. Tyrime matyta ir tai, kad nenormalus krūvio tyrimo ar širdies vaizdinimo rezultatas nustatytas 32 proc. pacientų, kurie į ketvirtą aukštą užkopė greičiau nei per minutę.

    Tačiau signalas stiprėja, jei užlipti darosi vis sunkiau nei anksčiau, prireikia sustoti, o užduotis staiga užtrunka aiškiai ilgiau. Didesnį dėmesį reikėtų skirti ne skaičiams, o pojūčiams ir naujai atsiradusiems simptomams.

    „Jei fizinio krūvio metu atsiranda neįprasta dusulys, spaudimas ar skausmas krūtinėje, širdies plakimas, svaigulys ar silpnumas, svarbiau ne fiksuoti sekundes, o pasitarti su gydytoju“, – akcentuoja kardiologai, vertinantys krūvio toleranciją klinikinėje praktikoje.

    Laiptų bandymo nereikėtų specialiai daryti ūmios infekcijos metu, netrukus po miokardo infarkto, esant stipriam krūtinės skausmui, nekontroliuojamiems ritmo sutrikimams ar paūmėjusiai širdies nepakankamumo būklei. Jei skausmas krūtinėje yra staigus, stiprus, nepraeina ilsintis arba kartu atsiranda dusulys, šaltas prakaitas ar alpimas, reikia skubios medicinos pagalbos.

    Laiptai gali padėti pastebėti, kad ištvermė prastėja, bet jie neišrašo širdžiai sveikatos pažymos. Jei į ketvirtą aukštą užlipti užtrunka ilgiau nei 90 sekundžių, ypač kai yra krūtinės skausmas ar dusulys, tai turėtų paskatinti neatidėlioti konsultacijos.

  • Dusulys naktį ir poreikis sėstis lovoje: gydytojai įspėja apie galimą širdies nepakankamumą

    Dusulys naktį ir poreikis sėstis lovoje: gydytojai įspėja apie galimą širdies nepakankamumą

    Vienkartinis dusulio epizodas naktį gali turėti daug priežasčių: nuo peršalimo, alergijų ar nerimo iki obstrukcinės miego apnėjos. Tačiau medikai ragina suklusti, jei kartojasi konkretus scenarijus: atsigulate, po kurio laiko prabundate dėl oro trūkumo, jaučiate spaudimą krūtinėje ir instinktyviai norite atsisėsti.

    Jei atsisėdus ar pakėlus viršutinę kūno dalį kvėpavimas pamažu palengvėja, tai gali būti su kūno padėtimi susijęs dusulys. Kardiologijoje toks požymis dažnai siejamas su širdies nepakankamumu, kai širdies raumuo kraują pumpuoja nepakankamai efektyviai.

    Kai sutrinka kairiosios širdies pusės darbas, pasekmės neretai pirmiausia juntamos plaučiuose. Dėl kraujo sąstovio plaučių kraujagyslėse gali atsirasti sunkumo jausmas krūtinėje, nepilno įkvėpimo pojūtis, kosulys, švokštimas ar vis labiau varginantis nuovargis.

    Dieną dalis skysčių dėl gravitacijos kaupiasi apatinėse galūnėse, dažniausiai čiurnų ir blauzdų srityje. Atsigulus skysčiai lengviau persiskirsto į centrinę kraujotaką, ir sveika širdis paprastai su tuo susitvarko.

    Jei širdis nusilpusi, papildomas kraujo tūris gali ją perkrauti, todėl didėja spaudimas plaučių kraujagyslėse. Tuomet kvėpuoti gulint tampa sunkiau, o atsisėdus ar pasiremus pagalvėmis palengvėja. Ilgainiui atsiranda būdingas įprotis: vienos pagalvės nebepakanka, prireikia dviejų ar trijų, o kartais miegama tik pusiau sėdint.

    Naktinis dusulys dažniausiai nebūna vienintelis signalas. Svarbu įvertinti, ar sumažėjo fizinio krūvio tolerancija, pavyzdžiui, ar lipant laiptais ir einant sparčiau greičiau pritrūksta oro nei anksčiau.

    Įtarimą stiprina kojų tinimai, sunkumo jausmas blauzdose, staigus svorio augimas per trumpą laiką, širdies permušimai, nuolatinis nuovargis, galvos svaigimas, naktinis kosulys ar švokštimas. Ypač pavojingas derinys, kai dusulį lydi stiprus krūtinės skausmas ar spaudimas, šaltas prakaitas, ryškus silpnumas, alpimas ar melsvėjantys lūpų bei pirštų galiukai.

    Gydytojo kabinete diagnostika paprastai pradedama nuo detalaus pokalbio: kada dusulys prasideda, kiek trunka, ar priklauso nuo kūno padėties ir ar sumažėja atsisėdus. Taip pat svarbu pasakyti, kiek pagalvių reikia miegui, ar atsirado tinimų, širdies plakimo pojūtis, kosulys, knarkimas ar staigūs prabudimai su dusuliu.

    Toliau įprastai vertinamas kraujospūdis, pulsas, kvėpavimo dažnis, klausomi širdies ir plaučių garsai, apžiūrima, ar nėra skysčių kaupimosi požymių. Dažnai atliekama elektrokardiograma, kraujo tyrimai, deguonies įsotinimo įvertinimas, o prireikus ir natriurezinių peptidų tyrimas, padedantis įvertinti širdies nepakankamumo tikimybę.

    Vienas svarbiausių tyrimų yra echokardiografija, arba širdies echoskopija. Ji leidžia įvertinti širdies kamerų ir vožtuvų būklę bei tai, ar širdis pumpuoja kraują pakankama jėga.

    Atsižvelgdamas į situaciją gydytojas gali skirti krūtinės ląstos rentgenogramą, ilgalaikį elektrokardiogramos stebėjimą, fizinio krūvio mėginį, plaučių funkcijos tyrimus ar miego apnėjos diagnostiką. Naktinis dusulys gali turėti kelias priežastis vienu metu, todėl svarbu įvertinti tiek širdies, tiek kvėpavimo sistemos būklę.

    Jei dusulys staigus, labai stiprus, greitai progresuoja arba jį lydi krūtinės skausmas, alpimas, ryškūs ritmo sutrikimai, sąmonės aptemimas ar melsvėjimas, reikia nedelsiant kviesti greitąją pagalbą. O jei dusulys kartojasi, bet nėra ūmus, jo taip pat nereikėtų nurašyti nuovargiui ar blogam miegui: tai gali būti svarbus signalas, kad reikalinga išsami gydytojo apžiūra.

  • Dusulys vaikštant po 60-ies? Gydytojai įspėja: šio simptomo negalima ignoruoti

    Dusulys vaikštant po 60-ies? Gydytojai įspėja: šio simptomo negalima ignoruoti

    Dusulys, atsirandantis net ramiai vaikštant ar atliekant įprastus buities darbus, vyresniame amžiuje neretai priskiriamas natūraliam senėjimui. Tačiau gydytojai pabrėžia, kad naujai atsiradęs arba greitai stiprėjantis dusulys gali būti svarbus signalas, kurio numoti ranka nevalia.

    Vyresniems nei 60 metų žmonėms fizinis pajėgumas iš tiesų gali mažėti dėl raumenų masės ir širdies bei plaučių rezervų pokyčių. Vis dėlto dusulys, kuris anksčiau nepasireikšdavo, dažnai susijęs ne su amžiumi, o su konkrečiomis sveikatos būklėmis ir gyvenimo būdo veiksniais.

    Ką gali rodyti dusulys?

    Viena dažniausių priežasčių – širdies ir kraujagyslių ligos, kai organizmas negauna pakankamai deguonies fizinio krūvio metu. Dusulys gali pasireikšti sergant širdies nepakankamumu, esant ritmo sutrikimams, išemine širdies liga, taip pat padidėjus kraujospūdžiui.

    Ne mažiau svarbios ir plaučių ligos: lėtinė obstrukcinė plaučių liga, astma, plaučių infekcijos ar plaučių audinio pakitimai. Kai kuriems žmonėms dusulį sustiprina alergijos, rūkymo pasekmės arba ilgalaikis pasyvus rūkymas.

    Dusulį gali sukelti ir mažakraujystė, kai kraujas perneša mažiau deguonies, todėl žmogus greičiau pavargsta. Taip pat įtakos turi antsvoris, cukrinis diabetas, skydliaukės funkcijos sutrikimai, nerimas, miego sutrikimai ir mažas fizinis aktyvumas, kuris ilgainiui silpnina ištvermę.

    Kada būtina skubi pagalba?

    Jei dusulys atsiranda staiga, yra labai stiprus arba nepraeina pailsėjus, tai gali būti skubios būklės požymis. Ypač sunerimti reikėtų, jei kartu atsiranda krūtinės skausmas, stiprus silpnumas, šaltas prakaitas, širdies permušimai, sąmonės aptemimas ar pamėlynavusios lūpos.

    Tokiais atvejais delsti pavojinga – būtina skambinti 112. Skubi pagalba svarbi ir tada, kai dusulį lydi naujas kojų tinimas, staigus svorio augimas per kelias dienas ar kosulys, ypač jei atsikosima krauju.

    Ką aptarti su gydytoju?

    Jei dusulys kartojasi arba pamažu stiprėja, verta kreiptis į šeimos gydytoją, kuris įvertins būklę ir prireikus nukreips pas kardiologą ar pulmonologą. Dažniausiai pradedama nuo kraujospūdžio, pulso, deguonies saturacijos įvertinimo, kraujo tyrimų, elektrokardiogramos, o pagal situaciją gali būti skiriama krūvio mėginys, širdies echoskopija ar plaučių funkcijos tyrimai.

    Gydytojui padeda konkretūs pastebėjimai: kada dusulys prasidėjo, ar jis atsiranda lipant laiptais, vaikštant į kalnelį, ar ir ramybės metu, ar pablogėja atsigulus. Taip pat svarbu paminėti rūkymą, vartojamus vaistus, nes kai kurios būklės gali paaštrėti dėl netinkamo gydymo ar vaistų sąveikų.

    Nors dalį rizikos veiksnių lemia paveldimumas, nemažai priklauso nuo kasdienybės: reguliarus, saugus judėjimas, svorio kontrolė, rūkymo atsisakymas ir subalansuota mityba gali pagerinti ištvermę. Vis dėlto pradėti sportuoti ar didinti krūvį reikėtų tik įvertinus priežastį, nes kai kuriomis situacijomis dusulys yra ženklas, kad organizmui reikia ne daugiau krūvio, o diagnostikos ir gydymo.