CP v2

Tag: DVB-T2

  • Kiek nemokamų kanalų gausite per anteną ir kodėl jų nematote: paprasti žingsniai viską sutvarkys

    Kiek nemokamų kanalų gausite per anteną ir kodėl jų nematote: paprasti žingsniai viską sutvarkys

    Nemokama antžeminė televizija daugeliui vis dar yra paprasčiausias būdas žiūrėti pagrindinius kanalus be abonentinio mokesčio. Didžiąją pasiūlos dalį sudaro vadinamieji multipleksai, kai keli kanalai transliuojami tuo pačiu dažniu, o imtuvas juos išskaido į atskiras programas.

    Įprastoje vietovėje dažniausiai pavyksta rasti apie 35–40 nekoduotų kanalų, tačiau skaičius gali pastebimai skirtis. Tam įtakos turi siųstuvų padengimas, regioninės transliacijos ir tai, ar jūsų namuose pasiekiami vietiniai multipleksai, kurių sudėtis periodiškai keičiasi.

    Kas lemia, kiek kanalų matysite?

    Pastaraisiais metais daugelyje Europos šalių antžeminė TV plačiai pereina prie DVB-T2 su HEVC vaizdo kodavimu, nes taip efektyviau naudojamas radijo dažnių spektras ir galima pasiūlyti daugiau HD turinio. Jei jūsų televizorius ar priedėlis nepalaiko DVB-T2 ir HEVC, dalies kanalų galite apskritai nematyti.

    Ne mažiau svarbus ir garsas: dalis transliacijų naudoja „Dolby Digital Plus“ (E-AC-3), todėl senesni ar pigesni priedėliai kartais rodo vaizdą, bet „praranda“ garsą. Tokiu atveju verta patikrinti įrenginio specifikaciją ir garso išvesties nustatymus.

    Kada problema yra antena?

    Antena reikalinga visais atvejais, tačiau jos tipas turi atitikti gyvenamąją vietą ir siųstuvo atstumą. Arti siųstuvo neretai pakanka paprastos UHF kryptinės antenos, o sudėtingesnėse vietovėse prireikia didesnio stiprinimo, teisingesnio krypties parinkimo ar geresnės montavimo vietos.

    Atskirą dėmesį verta skirti tam, kad skirtingi multipleksai gali būti transliuojami skirtinguose dažnių ruožuose, todėl universali antena ne visada veikia vienodai gerai visiems paketams. Praktikoje tai dažnai atrodo taip: vieni kanalai rodomi puikiai, o kiti dingsta arba „kvadratuoja“.

    Kaip teisingai surasti kanalus?

    Kanalų paieška televizoriuje ir išoriniame priedėlyje vyksta panašiai: prijunkite anteną, meniu pasirinkite signalą DVB-T arba DVB-T2 ir paleiskite automatinę kanalų paiešką. Po kelių minučių įrenginys išsaugo rastas stotis, dažnai pagal loginę numeraciją, jei ji įjungta nustatymuose.

    Jei kai kurių kanalų trūksta, verta patikrinti, ar įjungta LCN funkcija, ar teisingai parinkta šalis ar regionas, taip pat ar nėra išjungtas DVB-T2 režimas. Kai neveikia tik vienas multipleksas, dažnai padeda rankinė paieška, įvedant konkretaus siųstuvo dažnį.

    Transliacijų parametrai ir kanalų sudėtis laikui bėgant keičiasi, todėl kanalų paiešką naudinga periodiškai pakartoti. Tai ypač aktualu po techninių darbų siųstuvuose, persitvarkius regioninėms transliacijoms ar pakeitus anteną.

  • Naujas MUX-5 jau pakeliui: prasidėjo operatoriaus konkursas, o nemokamų HD kanalų gali daugėti

    Naujas MUX-5 jau pakeliui: prasidėjo operatoriaus konkursas, o nemokamų HD kanalų gali daugėti

    2026 metų liepos 14 dieną Lenkijos elektroninių ryšių reguliuotojas pradėjo konkursą, kuriuo siekiama išrinkti nacionalinės antžeminės skaitmeninės TV tinklo MUX-5 operatorių. Paraiškos priimamos iki 2026 metų rugpjūčio 31 dienos, o laimėtojui numatyta UHF 470–694 MHz dažnių juostos rezervacija iki 2033 metų pabaigos.

    Svarbu tai, kad šiame etape renkamasi ne televizijos kanalų transliuotojas, o įmonė, kuri pastatys ir eksploatuos siųstuvų tinklą. Tik vėliau dėl vietų naujajame multiplekse spręs Krajowa Rada Radiofonii i Telewizji, kuri išduoda transliavimo licencijas.

    Dėl MUX-5 aptarnavimo ilgą laiką viešai minima kelių rinkos žaidėjų konkurencija, o daugiausia diskusijų kelia dominuojanti „Emitel“ pozicija. Konkurentai pabrėžia, kad priklausomybė nuo vieno operatoriaus gali didinti transliavimo sąnaudas, o „Emitel“ argumentuoja, jog išplėtota infrastruktūra leidžia greičiau pasiekti beveik visos šalies aprėptį.

    Pagal konkurso logiką operatorius būtų įpareigotas tinklą plėsti etapais, kad per 15 mėnesių signalas pasiektų bent pusę šalies, o per dvejus metus aprėptis siektų 95 proc. Vis dėlto reali naujų kanalų pradžia gali užtrukti, nes po konkurso dar reikalingi rezervacijos sprendimai, techninis diegimas ir atskiri licencijavimo procesai transliuotojams.

    Planuojama, kad MUX-5 galėtų talpinti iki aštuonių nemokamų HD kanalų, transliuojamų DVB-T2/HEVC standartu. Šis standartas laikomas efektyvesniu už ankstesnius sprendimus, nes leidžia viename dažnių resurse perduoti daugiau aukštos raiškos programų, išlaikant panašius techninius apribojimus.

    Multipleksas yra vienas dažnių kanalas, kuriuo vienu metu perduodamas kelių televizijos programų paketas ir papildomos paslaugos. Būtent todėl antžeminėje skaitmeninėje televizijoje kanalo talpa priklauso nuo suspaudimo technologijų, vaizdo kokybės ir pasirinktų transliavimo parametrų.

    Žiūrovams konkurso startas dar nereiškia tiesioginių pokyčių, nes iki reguliarios transliacijos būtina užbaigti organizacinius ir techninius darbus. Kai MUX-5 pradės veikti, nauji kanalai paprastai bus randami atlikus automatinę kanalų paiešką televizoriuje arba priedėlyje, o įrenginiai, kurie jau palaiko DVB-T2/HEVC, turėtų būti suderinami ir su nauju multipleksu.

  • Juodas ekranas ir nėra signalo? Štai kodėl staiga dingo antžeminė televizija ir ką daryti

    Juodas ekranas ir nėra signalo? Štai kodėl staiga dingo antžeminė televizija ir ką daryti

    Staiga įjungus televizorių pasitinka juodas ekranas ir pranešimas nėra signalo, tačiau tai ne visada reiškia sugedusį įrenginį ar anteną. Dažna priežastis – suplanuoti techniniai darbai siųstuvuose, dėl kurių antžeminės televizijos transliacijos laikinai sustabdomos.

    Antžeminė televizija veikia per siųstuvų tinklą, o kanalai transliuojami paketais, vadinamais multipleksais. Kai konkrečiame siųstuve vyksta profilaktika, testavimas ar modernizacija, tame regione trumpam dingsta visas multipleksas, todėl vienu metu gali neberodyti keliolika kanalų.

    Svarbu tai, kad tokie sutrikimai paprastai būna lokalūs ir paliečia tik tas vietoves, kur tuo metu aptarnaujama įranga. Pasibaigus darbams signalas dažniausiai grįžta automatiškai, o televizoriaus iš naujo derinti nereikia, nebent operatorius pakeičia transliacijos parametrus.

    Jei signalas dingo netikėtai, pirmiausia verta patikrinti, ar problema ne namuose: ar tvirtai prijungtas antenos kabelis, ar nepasikeitė televizoriaus įvesties šaltinis, ar antenos stiprintuvas gauna maitinimą. Kai kuriuose televizoriuose praverčia ir paprastas perkrovimas, ypač jei imtuvas ilgai veikė budėjimo režimu.

    Dar viena dažna priežastis – priėmimo sąlygų pokyčiai: stiprus vėjas gali pasukti anteną, o intensyvūs krituliai kartais trumpam pablogina signalo kokybę. Jeigu rodomas ne visiškas signalo nebuvimas, o vaizdas trūkinėja, kvadratėja ar dingsta tik dalis kanalų, tai dažnai rodo silpną arba nestabilų priėmimą.

    Taip pat verta prisiminti, kad dalis kanalų transliuojami skirtingais standartais, todėl ne visi imtuvai vienodai juos priima. Jeigu televizorius ar priedėlis nepalaiko DVB-T2 ir HEVC, dalies paketų jis gali nerodyti net ir esant stipriam signalui, o tuomet problema atrodys kaip staigus dingimas.

    Jei po kelių valandų transliacijos neatsistato, o kaimynai taip pat nemato kanalų, tikėtina, kad darbai užtruko arba įvyko nenumatytas gedimas siųstuve. Tokiu atveju naudinga pasitikrinti oficialius planinių darbų pranešimus ir gedimų informaciją, o jei problema tik jūsų namuose, gali prireikti antenos meistro patikros.

  • Nemokami HD kanalai bute: ši kambarinė antena gali išgelbėti, bet viena klaida viską sugadina

    Nemokami HD kanalai bute: ši kambarinė antena gali išgelbėti, bet viena klaida viską sugadina

    Norint žiūrėti nemokamą skaitmeninę antžeminę televiziją DVB-T2 HD kokybe, ne visada reikia stogo ar balkono antenos. Daugeliui gyvenančių daugiabučiuose išeitis yra kambarinė antena, tačiau ji veikia ne visomis sąlygomis ir reikalauja tinkamo pastatymo.

    Kambarinė antena signalą priima patalpoje ir perduoda jį televizoriui arba priedėliui su DVB-T2 imtuvu. Lietuvoje antžeminės televizijos priėmimo kokybė labiausiai priklauso nuo atstumo iki siųstuvo, pastato konstrukcijų ir to, ar tarp antenos ir siųstuvo nėra didelių kliūčių.

    Praktiškai kambarinė antena dažniausiai pasiteisina, kai siųstuvas yra netoli, o signalą mažiau slopina gelžbetonis, metalizuoti langai ar storos sienos. Jei gyvenate toliau nuo siųstuvo arba signalą „užstoja“ reljefas ir tankus užstatymas, patikimesnė gali būti lauko antena, montuojama išorėje.

    Į ką žiūrėti renkantis anteną

    Renkantis kambarinę anteną svarbu patikrinti, ar ji palaiko UHF dažnių ruožą, kuriame dažniausiai transliuojami antžeminės televizijos multipleksai. Kai kuriose vietovėse gali būti aktualus ir VHF ruožas, todėl universalesni modeliai paprastai suteikia daugiau lankstumo.

    Dar vienas parametras yra stiprinimas, paprastai nurodomas decibelais. Didesnis stiprinimas gali padėti, kai signalas silpnesnis, tačiau jis neišsprendžia problemos, jei signalas iš esmės „neateina“ dėl kliūčių arba netinkamos krypties.

    Jei antena turi aktyvų stiprintuvą, jai gali reikėti maitinimo per USB arba atskirą adapterį. Toks sprendimas kartais pagerina priėmimą, bet vietose su stipriu signalu gali sukelti trikdžius, todėl svarbu įvertinti realias sąlygas namuose.

    Kur pastatyti, kad veiktų HD

    Geriausia pradėti nuo siųstuvo krypties įvertinimo ir anteną statyti prie lango, kuris „žiūri“ į siųstuvą. Net kelių metrų skirtumas bute gali pakeisti rezultatą, nes signalą smarkiai veikia sienos, perdangos ir metaliniai paviršiai.

    Pastatę anteną įjunkite kanalų paiešką ir patikrinkite signalo stiprumą bei kokybę televizoriaus nustatymuose. Jei vaizdas stringa ar garsas trūkinėja, pabandykite perkelti anteną aukščiau, pavyzdžiui, ant spintelės, ir pasukti ją keliais laipsniais.

    Dažna klaida yra anteną paslėpti už televizoriaus, tarp laidų, lentynoje ar prie metalinių daiktų, kurie gali ekranizuoti signalą. Taip pat verta laikyti atokiau nuo „Wi-Fi“ maršrutizatorių, kompiuterių ir kitų elektronikos prietaisų, jei pastebite papildomus trukdžius.

    Kada verčiau rinktis lauko anteną

    Jei kambarinė antena net ir prie lango neužtikrina stabilaus vaizdo, tikėtina, kad signalas jūsų būste yra per silpnas arba per daug iškraipytas. Tokiais atvejais dažnai padeda lauko antena, nes ji montuojama ten, kur mažiau kliūčių ir geresnė „matomumo“ zona siųstuvo kryptimi.

    Taip pat svarbu įsitikinti, kad televizorius ar priedėlis iš tiesų palaiko DVB-T2 ir vaizdo kodavimą, naudojamą transliacijose. Jei įranga senesnė, gali reikėti atskiro DVB-T2 imtuvo, kitaip net ir geras signalas negarantuos vaizdo.

    Galiausiai, jei situacija neaiški, verta atlikti paprastą testą: kelioms valandoms pasiskolinti kitą anteną ir palyginti rezultatą. Skirtingi modeliai dėl konstrukcijos ir stiprinimo realiomis sąlygomis gali elgtis nevienodai, todėl „popieriniai“ parametrai ne visada pasako viską.