Tag: Dviejų veiksnių autentifikavimas

  • Gyvename internete, bet darome šią klaidą: tyrimas atskleidė, kur lietuviai praranda budrumą

    Kasdien vis daugiau reikalų persikelia į telefoną: apsiperkame internetu, apmokame sąskaitas, bendraujame socialiniuose tinkluose ir per žinučių programėles. Tačiau augant patogumui didėja ir rizika, nes sukčiai taikosi į skubėjimą bei automatinį naršymą. Naujausi banko „Bank Pekao S.A.“ užsakymu atlikto tyrimo duomenys rodo, kad žmonės grėsmes atpažįsta, bet elgesys ne visada atitinka žinias.

    Tyrime, kurį įgyvendino rinkos tyrimų bendrovė „IQS“, dalyvavo 1 000 internetine bankininkyste besinaudojančių 18–70 metų respondentų. Apklausos rezultatai pabrėžia bendrą tendenciją: pagrindiniu skaitmeninių paslaugų įrankiu išlieka išmanusis telefonas, todėl sukčiavimo scenarijai vis dažniau pritaikomi mobiliajai kasdienybei.

    Jaučiamės saugūs, bet rizika išlieka

    Beveik pusė apklaustųjų teigė, kad internete jaučiasi saugiai, tačiau didelė dalis pripažįsta, kad tapti kibernetinio išpuolio ar apgavystės auka yra realu. Tyrimas rodo, kad 40 proc. respondentų mano galintys nukentėti nuo kibernetinių nusikaltėlių, o tik 16 proc. tokią galimybę visiškai atmeta.

    Kas penktas apklaustasis nurodė, kad jis pats arba jo artimoje aplinkoje buvo susidūręs su bandymu apgauti. Dažniausiai minimi atvejai siejami su bandymais išvilioti prisijungimo duomenis, pinigus ar patvirtinimus mokėjimams, pasinaudojant skubėjimu ir įtikinamai atrodančiomis žinutėmis.

    Žinome taisykles, bet jų nesilaikome

    Tyrimas atskleidžia ryškų atotrūkį tarp deklaruojamų žinių ir realių įpročių. Nors dauguma žmonių atpažįsta akivaizdžias apgaules, pavyzdžiui, įtartinas SMS žinutes ar el. laiškus, kasdienybėje vis dar pasitaiko rizikingų veiksmų. 25 proc. respondentų prisipažino kartais paspaudžiantys gautą nuorodą jos nepatikrinę.

    Dar 20 proc. teigė, kad jungdamiesi prie interneto banko ne visada patikrina svetainės adresą, o 19 proc. yra suvedę mokėjimo kortelės duomenis svetimame įrenginyje. Tokie veiksmai ypač pavojingi, nes suklastotos svetainės ir netikros mokėjimo formos šiandien kuriamos taip, kad vizualiai beveik nesiskirtų nuo tikrųjų.

    Kokie įpročiai labiausiai padeda?

    Respondentai dažniausiai rinkosi paprastas, lengvai įjungiamas apsaugos priemones. Tyrimo duomenimis, 69 proc. naudojasi pranešimais apie prisijungimus, 56 proc. taiko dviejų veiksnių tapatybės patvirtinimą, o 52 proc. mini asmens kodo apsaugos priemones. Tai rodo, kad žmonės linkę rinktis sprendimus, kurie nereikalauja papildomos kasdienės disciplinos.

    Kur kas rečiau pasirenkamos priemonės, kurios ilgainiui reikšmingai sumažina riziką, bet reikalauja įpročių keitimo: slaptažodžių tvarkyklės, unikalūs slaptažodžiai skirtingoms paskyroms, reguliarios programėlių ir operacinės sistemos atnaujinimo praktikos ar atsarginės kopijos. Ekspertai pabrėžia, kad būtent šios priemonės dažnai apsaugo tada, kai apgaulė atrodo įtikinamai arba kai duomenys nuteka iš trečiųjų šalių paslaugų.

    Tyrimo autoriai daro išvadą, kad vien žinoti apie grėsmes nepakanka. Didžiausią skirtumą lemia nuoseklūs kasdieniai įpročiai, ypač mobiliajame telefone, kur sprendimai dažnai priimami per kelias sekundes ir be papildomo tikrinimo.

  • Atostogose daugelis daro šią Wi‑Fi klaidą: ekspertai perspėja dėl banko ir slaptažodžių

    Nemokamas viešasis belaidis internetas viešbučiuose, oro uostuose ar kavinėse atrodo patogus būdas sutaupyti mobiliojo ryšio duomenų. Tačiau prisijungimas prie banko, el. pašto ar kitų paskyrų tokiose vietose gali baigtis duomenų vagyste. Kibernetinio saugumo ekspertai primena, kad viešieji „hotspotai“ neretai tampa sukčių spąstais.

    Viena dažniausių keliautojų klaidų yra jungtis prie pirmo matomo tinklo sąraše, nepatikrinus, ar jis tikrai priklauso konkrečiai vietai. Sukčiai dažnai sukuria labai panašiai pavadintus tinklus, kad žmogus suklystų ir prisijungtų prie netikro prieigos taško.

    „Vien pavadinimas, kuriame minimas viešbutis ar kavinė, dar nereiškia, kad tinklas saugus“, – pabrėžia kibernetinio saugumo specialistai.

    Saugiausia prieš jungiantis visada pasiteirauti darbuotojų tikslaus oficialaus tinklo pavadinimo ir prisijungimo tvarkos. Tai ypač svarbu oro uostuose, dideliuose viešbučiuose ar konferencijose, kur vienu metu veikia keli panašiai pavadinti tinklai.

    Prisijungus prie viešo „Wi‑Fi“, patariama vengti bet kokių finansinių operacijų ir jautrių veiksmų, tokių kaip prisijungimas prie banko, mokėjimų patvirtinimai ar slaptažodžių keitimas. Jei būtina tvarkyti svarbius reikalus, patikimiau naudoti mobilųjį internetą arba asmeninį ryšio dalijimąsi iš telefono.

    Ekspertai taip pat primena atkreipti dėmesį, ar svetainė naudoja šifruotą ryšį. Nors dauguma šiuolaikinių puslapių veikia per HTTPS, tai savaime neapsaugo nuo visų grėsmių, jei prisijungta prie kenkėjiško tinklo ir vartotojas apgaule nukreipiamas į netikrą puslapį.

    Dar viena rizika, apie kurią žmonės dažnai pamiršta, yra automatinis prisijungimas prie tinklų. Jei telefone palikta įjungta funkcija, leidžianti įrenginiui jungtis automatiškai, jis gali prisikabinti prie panašiai pavadinto „Wi‑Fi“ net neįtariant, kad tai spąstai.

    Prieš kelionę verta atnaujinti telefono operacinę sistemą ir programėles, įjungti ekrano užraktą bei dviejų žingsnių tapatybės patvirtinimą svarbiausiose paskyrose. Dirbantiems nuotoliu per viešą internetą rekomenduojama naudoti VPN sprendimus, ypač jei prisijungiama prie darbinių sistemų ar perduodami jautrūs dokumentai.

    Galiausiai, pasinaudojus viešu „Wi‑Fi“, pravartu tinklą pamiršti įrenginio nustatymuose, kad vėliau telefonas neprisijungtų automatiškai. Nemokamas internetas gali būti naudingas kasdienėms užduotims, tačiau prieš įvedant slaptažodį ar mokėjimo duomenis verta sustoti ir įvertinti riziką.

  • „IQ Dental“ perspėja apie incidentą: ar nutekėjo pacientų duomenys ir kiek klinikų galėjo paliesti?

    „IQ Dental“ perspėja apie incidentą: ar nutekėjo pacientų duomenys ir kiek klinikų galėjo paliesti?

    Lenkijoje odontologijos klinikoms programinę įrangą tiekianti bendrovė „IQ Dental“ informavo partnerius apie saugumo incidentą, dėl kurio galėjo būti neteisėtai gauta dalis duomenų. Įmonė nurodė, kad įtartina veikla užfiksuota prieš kelias dienas, o situacija tiriama.

    Pasak viešai skelbtos informacijos, „IQ Dental“ bendradarbiauja su maždaug 6 500 odontologų, todėl potenciali rizika iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti didelė. Vis dėlto pranešimuose teigiama, kad šis incidentas galėjo paliesti ne visą tinklą, o iki 36 atskirų gydymo įstaigų.

    Incidentų analizė rodo, kad prieiga galėjo būti pasiekta per sistemos administratoriaus paskyrą, o vėliau, kaip teigiama, galėjo būti sugeneruotas API priėjimas, leidžiantis vykdyti užklausas apie pasirinktų klinikų duomenis. Toks scenarijus dažnai reiškia, kad didžiausia rizika kyla ne dėl vieno darbuotojo klaidos, o dėl paskyrų apsaugos, teisių valdymo ir prisijungimų kontrolės spragų.

    Įmonė nurodė, kad šiuo metu atlikta techninė analizė neparodė prieigos prie kitų jautrių medicininių duomenų, pavyzdžiui, su receptais ar paskirtais vaistais susijusios informacijos. Kartu pabrėžiama, kad tyrimas tęsiamas, todėl galutinės išvados priklausys nuo tolesnių audito rezultatų.

    Tokiais atvejais pagrindinis klausimas pacientams yra paprastas: ar buvo pasiekti asmens duomenys, kurie galėtų būti panaudoti sukčiavimui ar tapatybės vagystei. Praktikoje riziką didina tai, kad net ir riboti duomenų rinkiniai gali būti išnaudoti tikslinėms apgaulėms, kai žmonėms siunčiami įtikinami laiškai ar skambinama apsimetant klinika.

    Jei paaiškėtų, kad konkrečioje klinikoje įvyko asmens duomenų saugumo pažeidimas, pacientus apie tai paprastai informuoja pati gydymo įstaiga. Tokiuose pranešimuose turėtų būti nurodyta, kokie duomenys galėjo būti paveikti, kokia rizika vertinama ir kokių veiksmų rekomenduojama imtis.

    „IQ Dental“ partneriams taip pat rekomendavo įjungti dviejų veiksnių autentifikavimą prisijungimams prie paskyrų. Kibernetinio saugumo praktikoje tai laikoma vienu efektyviausių būdų sumažinti riziką, kai slaptažodžiai nuteka ar būna atspėjami, ypač sistemose, kurios valdo jautrią klientų ar pacientų informaciją.

  • Visagino savivaldybėje kibernetinio saugumo pamoka visiems: kokių klaidų prašo nebedaryti

    Visagino savivaldybėje kibernetinio saugumo pamoka visiems: kokių klaidų prašo nebedaryti

    Rugsėjo 25 dieną Visagino savivaldybės administracijoje surengti kibernetinio saugumo mokymai, kuriuose dalyvavo visi administracijos darbuotojai. Mokymų tikslas – sumažinti rizikas, kurios dažniausiai kyla dėl kasdienių įpročių ir žmogiškų klaidų.

    Praktika rodo, kad dauguma incidentų prasideda nuo paprastų veiksmų: neatsargiai atidaryto laiško, paspaustos nuorodos ar per silpno slaptažodžio. Viešajame sektoriuje tai ypač jautru, nes tvarkomi gyventojų duomenys ir vidaus dokumentai, o sutrikimai gali paveikti paslaugų teikimą.

    Mokymuose daug dėmesio skirta sukčiavimo pranešimų atpažinimui, saugių slaptažodžių kūrimui ir kelių veiksnių autentifikavimui. Taip pat aptarta, kaip saugiai tvarkyti dokumentus, atpažinti įtartinus veiksmus ir kokia turi būti pirmoji reakcija pastebėjus galimą incidentą.

    Atskirai nagrinėtos ir su DI susijusios grėsmės, kurios pastaruoju metu tampa vis aktualesnės. Sukčiai vis dažniau pasitelkia automatizuotus įrankius, kad pranešimai atrodytų įtikinamai, o tai didina riziką suklysti net ir patyrusiems darbuotojams.

    Administracijoje pabrėžta, kad kibernetinis saugumas prasideda nuo nuoseklios kasdienės higienos: kritinio požiūrio į laiškus, atsargaus prisijungimų valdymo ir aiškaus veiksmų plano. Reguliarūs mokymai padeda greičiau atpažinti besikeičiančias grėsmes ir užtikrinti saugesnį darbą su informacija.

  • Svarbus pokytis visiems TPS „Vartai“ naudotojams: nuo rugsėjo privalomas 2VA

    Kas keičiasi portale

    VšĮ „Statybos sektoriaus vystymo agentūra“ pranešė, kad portale TPS „Vartai“ įdiegtas privalomas dviejų veiksnių autentifikavimas. Naujovė įsigalios 2026 metų rugsėjo 24 dieną ir bus taikoma visiems sistemos naudotojams.

    SSVA teigia, kad sprendimas priimtas nuosekliai stiprinant kibernetinį saugumą ir siekiant geriau apsaugoti naudotojų paskyras. Dviejų veiksnių autentifikavimas laikomas viena efektyviausių priemonių mažinant neteisėto prisijungimo riziką, kai slaptažodžiai nuteka ar būna atspėjami.

    Kaip veiks 2VA

    Nuo nurodytos datos prisijungiant prie TPS „Vartai“ reikės atlikti papildomą žingsnį: įvesti vienkartinį saugumo kodą, gautą el. paštu. Šis reikalavimas skirtas patvirtinti, kad prie paskyros jungiasi būtent jos valdytojas.

    SSVA nurodo, kad pirmą kartą jungiantis po pokyčio visi naudotojai turės patvirtinti savo el. pašto adresą. El. pašto patvirtinimas bus privalomas nepriklausomai nuo to, ar prisijungiama su naudotojo vardu ir slaptažodžiu, ar per Elektroninius valdžios vartus.

    Vėliau vienkartiniai kodai el. paštu bus siunčiami tiems, kurie ir toliau rinksis prisijungimą su naudotojo vardu ir slaptažodžiu. Tuo metu per Elektroninius valdžios vartus prisijungiantiems naudotojams papildomo kodo kiekvieną kartą įvesti nereikės.

    Kodėl to reikia ir ką daryti dabar

    Kibernetinio saugumo praktikoje 2VA diegimas siejamas su augančiu bandymų perimti paskyras skaičiumi, ypač kai naudojami tie patys slaptažodžiai keliose paslaugose ar pasitaiko apgaulingų laiškų. Papildomas patvirtinimas sumažina riziką net ir tuo atveju, jei slaptažodis patektų į pašalinių rankas.

    Naudotojams patariama iš anksto pasitikrinti, ar paskyroje nurodytas teisingas el. pašto adresas ir ar prie jo yra nuolatinė prieiga. Taip pat verta įsitikinti, kad sistemos siunčiami laiškai nepatenka į šlamšto aplanką, nes kodas bus reikalingas prisijungimo metu.

    TPS „Vartai“ portalas naudojamas elektroniniu būdu teikiant paslaugas, susijusias su teritorijų planavimu, statybos procesais, topografija ir inžinerine infrastruktūra bei valstybinės žemės administravimu. SSVA primena, kad sistemoje veikia keli tarpusavyje integruoti sprendimai ir registrai, todėl prisijungimo saugumas tiesiogiai svarbus tiek gyventojams, tiek įmonėms.

    Kilus klausimų dėl naujo prisijungimo proceso, SSVA ragina kreiptis į agentūros konsultantus įprastais klientų aptarnavimo kanalais. Iki įsigaliojimo datos naudotojams rekomenduojama neatidėlioti el. pašto patikslinimo, kad prisijungimas po pokyčio nekeltų trikdžių.

  • Didžiulis sveikatos sistemos nutekėjimas: kaip greitai patikrinti el. paštą ir PESEL?

    Didžiulis sveikatos sistemos nutekėjimas: kaip greitai patikrinti el. paštą ir PESEL?

    Kibernetinio saugumo tema vėl atsidūrė dėmesio centre po atakos prieš sistemą „MyDr“, kuria naudojosi daugiau nei 12 000 medicinos įstaigų. Lenkijos Skaitmenizacijos ministerija nurodė, kad incidentas galėjo paveikti apie 18,8 mln. žmonių duomenis, įskaitant PESEL numerius ir dalį gydymo įstaigų saugomos informacijos.

    Po tokio masto nutekėjimų gyventojai dažniausiai klausia, ar į nusikaltėlių rankas galėjo patekti ir jų el. pašto adresas arba telefono numeris. Vienareikšmiškai tai nustatyti pavyksta ne visada, tačiau yra keli patikimi būdai, padedantys įvertinti riziką ir laiku imtis veiksmų.

    Kaip patikrinti el. pašto saugumą?

    El. pašto adresą patikrinti paprasčiausia, nes egzistuoja viešai prieinami įrankiai, kaupiantys duomenis apie žinomus nutekėjimus. Vienas plačiausiai naudojamų sprendimų yra „Have I Been Pwned“, parodantis, ar konkretus adresas buvo aptiktas nutekintose duomenų bazėse ir su kokiais incidentais tai siejama.

    Vis dėlto neigiamas rezultatas negarantuoja, kad adresas tikrai nebuvo pavogtas. Ne visi nutekinti rinkiniai tampa vieši, dalis jų cirkuliuoja uždarose nusikalstamose bendruomenėse, todėl papildomai verta stebėti įspėjimus apie bandymus atkurti slaptažodį, prisijungimus iš naujų įrenginių ar kitus neįprastus paskyros veiksmus.

    Telefono numeris ir PESEL: ką rodo praktika?

    Telefono numerio atveju situacija sudėtingesnė, nes nėra vienos išsamios viešos bazės, kurioje būtų galima patikrinti visus tokio tipo nutekėjimus. Įspėjamaisiais signalais dažnai tampa staigus suasmenintų SMS žinučių ar skambučių pagausėjimas, ypač kai siuntėjas žino vardą, banką ar gydymo įstaigą ir derina tai su raginimu skubiai atlikti veiksmą.

    Vien šlamštas dar nereiškia, kad numeris būtinai buvo pavogtas, nes jis galėjo patekti į rinkodaros sąrašus arba būti parinktas automatiškai. Didesnė rizika kyla tuomet, kai žinutėse ar skambučiuose pateikiami teisingi asmens duomenys ir prašoma atskleisti prisijungimus, SMS kodą, banko duomenis ar paspausti nuorodą.

    Valstybiniai patikrinimo įrankiai ir apsauga

    Lenkijoje svarbiausias valstybės įrankis, skirtas tokiems incidentams tikrinti, yra portalas bezpiecznedane.gov.pl. Jame kaupiama informacija apie aptiktus nutekėjimus, kuriuose galėjo būti PESEL numeriai, el. pašto adresai, telefono numeriai ar prisijungimo duomenys, taip pat sudaryta galimybė patikrinti, ar konkretus PESEL galėjo patekti į su „MyDr“ siejamą rinkinį.

    Net ir toks patikrinimas nėra absoliutus atsakymas, nes jis rodo tik tai, kas identifikuota institucijų ir reagavimo komandų turimuose rinkiniuose. Jei nutekėjimas patvirtintas, o reikia sužinoti tikslų pažeistų duomenų spektrą, paprastai tenka kreiptis į duomenų valdytoją, pavyzdžiui, į gydymo įstaigą ar paslaugų teikėją.

    Praktikoje vienas efektyviausių žingsnių, mažinančių pasekmes, yra PESEL numerio zastrzeżenie, kuris gali apsunkinti bandymus jūsų vardu paimti kreditą ar sudaryti sutartis, kur reikalinga tapatybės patikra. Tuo pat metu būtina pasirūpinti paskyromis: pakeisti slaptažodžius ten, kur kyla įtarimų, o el. paštui taikyti unikalų slaptažodį ir dviejų veiksnių autentifikavimą.

    Kibernetiniai nusikaltėliai po didelių nutekėjimų dažnai suaktyvina sukčiavimo kampanijas, apsimesdami bankais, valstybės institucijomis ar net paslaugų teikėjais. Saugiausia taisyklė išlieka ta pati: jokio kodo, slaptažodžio ar prisijungimų niekam neperduoti, o informaciją tikrinti savarankiškai, prisijungiant prie oficialių paslaugų kanalų, o ne spaudžiant gautas nuorodas.

    „Po didelių nutekėjimų svarbiausia tampa ne panika, o greiti, praktiški veiksmai: apsauga el. pašte ir budrumas dėl sukčiavimo“, – pabrėžia kibernetinio saugumo specialistai.

  • Naujai paleista „X“ mokėjimų paslauga „X Money“ sulaukė atakos: ką būtina padaryti dabar

    Naujai paleista „X“ mokėjimų paslauga „X Money“ sulaukė atakos: ką būtina padaryti dabar

    Socialinis tinklas „X“ pranešė tiriantis įtartiną aktyvumą, pasirodžiusį netrukus po mokėjimų paslaugos „X Money“ plėtros. Dalis naudotojų ėmė masiškai gauti netikėtus slaptažodžio atstatymo laiškus, nors patys tokių užklausų neteikė.

    Kol kas nėra patvirtintų duomenų, kad paskyros būtų perimtos, tačiau pats laiškų srautas rodo koordinuotą bandymą trikdyti paskyrų saugumą. Kibernetinio saugumo specialistai tokias kampanijas dažnai sieja su bandymais automatizuotai sukelti slaptažodžio keitimo procesą, naudojant viešai matomus vartotojų vardus.

    Kas iš tikrųjų gali vykti?

    Vien tik slaptažodžio atstatymo laiškas nebūtinai reiškia įsilaužimą, ypač jei įjungtas kelių veiksnių patvirtinimas. Vis dėlto tai gali būti pirmas etapas didesnėje sukčiavimo schemoje, kai po teisėtai atrodančių pranešimų siunčiami papildomi laiškai su netikromis nuorodomis.

    Tokiose žinutėse naudotojai raginami skubiai keisti slaptažodį, o paspaudus nuorodą atsiduriama suklastotame puslapyje. Ten suvedus prisijungimo duomenis jie atsiduria nusikaltėlių rankose, o vėliau gali būti bandoma perimti ne tik „X“ paskyrą, bet ir susietas paslaugas.

    Kodėl „X Money“ kelia papildomą riziką?

    „X Money“ leidžia laikyti lėšas, siųsti ir gauti mokėjimus bei atlikti pervedimus tarp naudotojų pačioje „X“ platformoje. Dėl to paskyros perėmimas gali turėti ne tik reputacinių, bet ir tiesioginių finansinių pasekmių, ypač jei paskyra naudojama atsiskaitymams ar pinigų laikymui.

    „X“ teisininkas Jamesas Burnhamas pabrėžė, kad bendrovės saugumo ir teisinės komandos sieks identifikuoti ir patraukti atsakomybėn visus, bandančius pakenkti platformos naudotojams.

    „„X“ teisinės ir saugumo komandos nesustos, kol nustatys, suras ir patrauks baudžiamojon atsakomybėn kiekvieną, bandantį nuskriausti mūsų naudotojus“, – sakė Jamesas Burnhamas.

    Ką daryti naudotojams?

    Pirmiausia rekomenduojama įjungti dviejų veiksnių autentifikavimą ir įsitikinti, kad paskyroje nurodytas atnaujintas el. pašto adresas bei telefono numeris. Taip pat verta patikrinti aktyvių prisijungimų sąrašą ir nedelsiant pašalinti nepažįstamus įrenginius ar sesijas.

    Gavus slaptažodžio atstatymo laišką, saugiausia ne spausti jame esančių nuorodų, o prisijungti prie paskyros per oficialią programėlę ar naršyklėje ranka įvedus adresą. Jei gaunate papildomus laiškus su raginimu keisti slaptažodį, kritiškai įvertinkite siuntėją, domeną ir bet kokius skubinimo elementus.

    Ekspertai primena, kad sukčiai vis dažniau taiko kelių žingsnių atakas: pirmiausia sukuria triukšmą ir sumaištį, o vėliau pateikia suklastotą sprendimą. Tokiais atvejais geriausia taisyklė paprasta: prisijungimo duomenų niekada neveskite iš laiško atidarytoje nuorodoje, jei nesate šimtu procentų tikri dėl jos autentiškumo.

  • DI klonuoja balsą per 3 sekundes: ekspertai įspėja, kaip nepakliūti į sukčių pinkles

    DI klonuoja balsą per 3 sekundes: ekspertai įspėja, kaip nepakliūti į sukčių pinkles

    Dirbtinis intelektas sparčiai atpigino ir supaprastino kibernetinius nusikaltimus: šiandien sukčiams užtenka kelių sekundžių garso įrašo ar vienos nuotraukos, kad sukurtų įtikinamą klastotę. Didžiausią riziką kelia vadinamieji deepfake įrašai ir balso klonavimas, kurie vis dažniau naudojami apgauti šeimas, darbuotojus ir įmones.

    JAV institucijų duomenys rodo, kad vien per pastaruosius metus su DI siejami finansiniai nusikaltimai atnešė šimtus milijonų eurų nuostolių, o reikšminga dalis jų susijusi su investiciniais ir mokėjimų sukčiavimais. Ekspertai pabrėžia, kad žala kyla ne tik dėl technologijų, bet ir dėl to, kaip greitai jos pritaikomos socialinei inžinerijai.

    Kaip veikia balso klonavimas

    Balso klonavimui gali pakakti maždaug 3 sekundžių garso, kad būtų sugeneruotas panašus tembras ir kalbėjimo maniera. Tokie skambučiai dažnai kuriami skubos ir emocijų principu: prašoma skubiai pervesti pinigus, atsiųsti kodą ar patvirtinti mokėjimą, apsimetant artimuoju ar vadovu.

    Saugumo specialistai rekomenduoja su šeima ar komanda susitarti dėl paprasto slaptažodžio ar kontrolinio klausimo, kurio sukčius nežinotų. Jei skambutis kelia įtarimų, patariama nedelsiant padėti ragelį ir perskambinti oficialiu, iš anksto žinomu numeriu, o ne tuo, iš kurio buvo skambinta.

    Deepfake vaizdas ir nuotoliniai susitikimai

    DI leidžia realiu laiku keisti veidą ir balsą vaizdo skambučių metu, todėl apgaulė gali atrodyti įtikinama net per „Zoom“ ar „Teams“. Tyrėjai atkreipia dėmesį, kad klastotės dažnai išsiduoda staigiais judesiais, prastu lūpų ir garso sinchronu, neryškiais kraštais aplink veidą ar trumpais „mirksniais“, kai filtras nesuspėja prisitaikyti.

    Praktinis patarimas pokalbio metu paprastas: paprašykite žmogaus pasisukti, atsistoti, priartėti prie kameros ar trumpai uždengti veidą ranka ir atitraukti. Jei vaizdas elgiasi nenatūraliai, verta nutraukti kontaktą ir patikrinti tapatybę kitu kanalu, pavyzdžiui, per įmonės telefonų knygą.

    Slaptažodžiai ir paskyrų apsauga

    DI įrankiai taip pat padeda greičiau spėti slaptažodžius, ypač kai jie kuriami pagal nuspėjamus šablonus, remiantis nutekėjusiais duomenimis ar vieša informacija apie žmogų. Dėl to specialistai siūlo rinktis ilgas slaptafrazes, o ne trumpus slaptažodžius su privalomomis simbolių kombinacijomis.

    Kasdienėje apsaugoje svarbiausia naudoti slaptažodžių tvarkykles, dviejų veiksnių autentifikavimą ir, kur įmanoma, prisijungimą raktiniais prieigos būdais. Taip pat verta reguliariai peržiūrėti, kokios programos turi prieigą prie pašto, kontaktų ar failų, ir atjungti nereikalingas, ypač „Google“, „Microsoft“ ar „Meta“ paskyrose.

    Dar viena auganti grėsmė yra netikros CAPTCHA patikros, kurios vietoj paprasto patvirtinimo ragina įvesti komandą ar atsisiųsti failą. Tokiais atvejais saugiausia yra neužbaigti veiksmų, uždaryti puslapį ir patikrinti, ar neprisijungėte prie suklastotos svetainės, o jei įtarimai rimti, pakeisti slaptažodį ir patikrinti prisijungimų istoriją.

    „Jei kyla nors menkiausia abejonė, saugiausias veiksmas yra padėti ragelį ir patiems perskambinti patikrintu numeriu“, – pabrėžia kibernetinio saugumo ekspertai.

  • „Microsoft“ ištrynė „Xbox“ paskyrą, bet teismas liepė grąžinti: ko bijoti skaitmeninių žaidimų eroje

    „Microsoft“ ištrynė „Xbox“ paskyrą, bet teismas liepė grąžinti: ko bijoti skaitmeninių žaidimų eroje

    Skaitmeninių žaidimų era turi tamsiąją pusę: praradus prieigą prie paskyros, galima netekti ne tik profilio, bet ir visos įsigytos bibliotekos. Internete išplito dar viena istorija apie „Microsoft“ ir „Xbox“ paskyrą, kuri, pasak žaidėjo, buvo panaikinta net po to, kai jis kreipėsi į teismą ir pasiekė jam palankų sprendimą.

    Žaidėjas teigė, kad jo paskyra buvo perimta nepaisant įjungto dviejų veiksnių autentifikavimo. Tokie incidentai pastaraisiais metais dažnėja, o atakos dažnai remiasi slaptažodžių nutekinimais, apgaulingais prisijungimo langais ir bandymais perimti paskyros atkūrimo kanalus.

    Pasak žaidėjo pasakojimo, „Microsoft“ klientų aptarnavimas pripažino, kad paskyra buvo pavogta, tačiau esą jos grąžinti nepavyks, nes įsilaužėlis spėjo pakeisti saugumo duomenis. Kaip vienintelė išeitis buvo siūloma uždaryti paskyrą, o tai reikštų, kad žaidimus tektų pirkti iš naujo.

    „Patvirtinome, kad paskyra buvo pavogta, bet jos atkurti nebegalime, nes pakeisti saugumo nustatymai“, – taip savo gautą atsakymą perteikė žaidėjas.

    Situacija pasikeitė tik įsitraukus teisininkui ir pradėjus teisminį procesą. Žaidėjas teigė, kad teismas įpareigojo atkurti paskyrą su pirkiniais, o už nevykdymą numatė finansines sankcijas ir kompensaciją už neturtinę žalą.

    Tokie atvejai atkreipia dėmesį į esminį skaitmeninių pirkinių skirtumą nuo fizinių laikmenų: dažniausiai vartotojas ne įsigyja patį produktą, o gauna licenciją naudotis turiniu pagal platformos taisykles. Dėl to paskyros blokavimas ar praradimas praktikoje gali reikšti prieigos prie turinio netektį, net jei už jį sumokėta.

    Saugumo ekspertai ir pačios technologijų bendrovės vis dažniau ragina atsisakyti SMS kodų ir el. pašto patvirtinimų bei pereiti prie passkey sprendimų, paremtų įrenginio biometriniais duomenimis ar PIN. Tai mažina riziką, kad prisijungimas bus perimtas per apgaulingas nuorodas ar nutekintus slaptažodžius.

    Vartotojams, kurie nori sumažinti riziką, verta peržiūrėti paskyros atkūrimo informaciją, išjungti senus ar nebenaudojamus prisijungimo būdus, įjungti papildomus prisijungimo perspėjimus ir reguliariai tikrinti, ar paskyroje neatsirado nežinomų įrenginių. Skaitmeninėje ekosistemoje tai tampa tokia pat svarbia higiena kaip ir bankininkystėje.

  • Gmail vartotojai įspėjami: hakeriai masiškai grobia paskyras – kaip apsisaugoti šiandien

    Gmail vartotojai įspėjami: hakeriai masiškai grobia paskyras – kaip apsisaugoti šiandien

    Pastaraisiais mėnesiais fiksuojama suaktyvėjusi sukčiavimo kampanija, nukreipta į „Google“ pašto „Gmail“ vartotojus. Kibernetiniai nusikaltėliai siunčia įtikinamai atrodančius saugumo pranešimus ir taip bando perimti prisijungimus bei paskyras.

    Kampanija siejama su grupe UNC1151, kuri tarptautiniuose kibernetinio saugumo vertinimuose minima kaip aktyviai naudojanti socialinę inžineriją. Tokios atakos dažniausiai remiasi ne techninėmis spragomis, o žmogaus klaida, kai paspaudžiama nuoroda ir suvedami duomenys netikrame puslapyje.

    Sukčiai paprastai imituoja skubius įspėjimus apie tariamai įtartiną prisijungimą, bandymą pakeisti slaptažodį ar užblokuotą paskyrą. Laiškuose kuriamas spaudimas veikti nedelsiant, nes tai didina tikimybę, kad žmogus nepastebės ženklų, išduodančių apgavystę.

    Dažniausiai nuoroda nuveda į puslapį, vizualiai panašų į „Google“ prisijungimo langą, kur prašoma įvesti el. pašto adresą ir slaptažodį. Kai kuriais atvejais bandoma išvilioti ir dviejų veiksnių patvirtinimo kodus, kad užpuolikai galėtų prisijungti realiu laiku.

    Norint sumažinti riziką, svarbiausia taisyklė yra nespausti nuorodų iš netikėtų saugumo laiškų ir prisijungimą tikrinti tik atsidarius „Gmail“ ar „Google“ paskyros nustatymus tiesiogiai. Taip pat verta įsijungti dviejų veiksnių autentifikavimą ir, jei įmanoma, rinktis patikimesnį būdą nei SMS, pavyzdžiui, autentifikavimo programėlę arba saugumo raktą.

    Jei kyla įtarimų, rekomenduojama nedelsiant pakeisti slaptažodį į unikalų ir ilgą, patikrinti paskyros prisijungimų istoriją, pašalinti nepažįstamus įrenginius ir peržiūrėti paskyros atkūrimo el. paštą bei telefono numerį. Papildomai verta patikrinti, ar neįjungti persiuntimai ir filtrai, nes užpuolikai kartais juos naudoja, kad paslėptų įspėjimus apie įsilaužimą.

    Kibernetinio saugumo ekspertai pabrėžia, kad tokios kampanijos nuolat kinta ir dažnėja, o ypač taikosi į plačiai naudojamas paslaugas. Todėl kasdienės higienos įpročiai, atidumas laiškams ir nuoseklūs paskyros saugos nustatymai išlieka efektyviausia gynyba.