CP v2

Tag: Dvigubos paskirties technologijos

  • Gynyba vilioja verslą: DI, kosmosas ir dronai vis dažniau taikosi į karinius užsakymus

    Gynybos sektorius vis aktyviau traukia civilines įmones, kurios mato augančią paklausą technologijoms, pritaikomoms ir kasdienėse, ir karinėse srityse. Lenkijoje atlikta verslo apklausa rodo, kad technologijos, vadinamos dvigubos paskirties, vis dažniau įvardijamos kaip reali plėtros kryptis.

    Ši tendencija apima ne tik tradicinę gynybos pramonę, bet ir pažangias sritis, kuriose sprendimai kuriami civilinei rinkai, o vėliau gali būti greitai adaptuojami saugumo poreikiams. Daugiausia dėmesio tenka kibernetiniam saugumui, dirbtiniam intelektui, pažangiai sensorių ir stebėsenos įrangai, autonominėms sistemoms bei kosmoso technologijoms.

    Kas yra dvigubos paskirties technologijos?

    Dvigubos paskirties technologijomis laikomi produktai ar sprendimai, kurie sukurti civiliniam naudojimui, tačiau gali būti pritaikyti ir gynybos tikslams. Praktikoje tai reiškia, kad įmonėms nebūtina gaminti amunicijos ar kurti išskirtinai karinės paskirties įrangos, kad jos galėtų dalyvauti gynybos tiekimo grandinėje.

    Pavyzdžiui, duomenų analizės platformos, vaizdo atpažinimo sprendimai, ryšio saugumo įrankiai ar jutiklių sistemos gali būti diegiami infrastruktūros apsaugai, pasienio stebėsenai ar kritinių objektų saugumui. Dėl sparčios technologijų raidos tokie sprendimai neretai tampa patrauklūs ir viešiesiems pirkimams.

    Kosmoso sektorius įgauna svorį

    Ypatingas dėmesys skiriamas kosmoso pramonei, nes palydovinės technologijos tiesiogiai siejasi su stebėsena, ryšiu ir situacijos supratimu. Tokios sistemos praverčia ne tik komercinėms reikmėms, bet ir valstybės saugumo uždaviniams, įskaitant monitoringo bei krizinių situacijų valdymą.

    Kosmoso sprendimų komercializacija didina ir jų reikšmę gynybos srityje, nes valstybės ieško patikimų duomenų šaltinių bei atsparių ryšio kanalų. Dėl to įmonės, dirbančios su palydovais, nuotoliniu stebėjimu ar duomenų apdorojimu, vis dažniau mato galimybę augti greta gynybos užsakymų.

    Verslas planuoja R&D ir naujas pajamas

    Apklausos duomenys rodo, kad daugiau nei pusė pramonės ir technologijų įmonių jau vykdo arba per artimiausius 12–24 mėnesius planuoja pradėti mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros darbus, susijusius su dvigubos paskirties sprendimais. Tai signalizuoja, kad dvigubos paskirties rinka nebėra tik nišinė, o tampa sistemingo planavimo dalimi.

    Įmonės skirtingai vertina šios krypties svarbą: daliai tai atrodo kaip nuolatinė papildoma verslo linija, kitos ją mato kaip pavienių projektų ir rinkos testavimo galimybę. Reikšminga dalis dvigubos paskirties technologijas įvardija kaip vieną pagrindinių augimo variklių artimiausiais metais.

    „Kalbama ne apie amunicijos gamybą ar išskirtinai karinių produktų kūrimą, o apie civilinius sprendimus, kuriuos galima greitai pritaikyti gynybos reikmėms“, – sakė tyrimą cituojantys apžvalgininkai.

    Ekspertai atkreipia dėmesį, kad dvigubos paskirties technologijų augimą skatina keli veiksniai: didesnis gynybos finansavimas, NATO šalių siekis stiprinti tiekimo grandinių atsparumą ir spartėjantis inovacijų diegimas. Verslui tai reiškia daugiau galimybių, bet kartu ir griežtesnius reikalavimus dėl eksporto kontrolės, tiekėjų patikimumo bei informacijos saugumo.

  • ES ir Ukraina skiria 160 mln. eurų gynybos technologijoms: ar pinigai pasieks fronto sprendimus?

    Europos Sąjunga ir Ukraina pristatė gynybos inovacijų programą, kurios bendra vertė siekia apie 160 mln. eurų. Iniciatyva siekiama paspartinti dvigubos paskirties technologijų kūrimą ir gamybą, tačiau pagrindinis klausimas lieka praktinis: ar finansavimas laiku pasieks įmones, kurios sprendimus realiai diegia mūšio lauke.

    Programa paskelbta Briuselyje vykusio ES ir Ukrainos verslo susitikimo metu, o jos prioritetai apima bepilotes oro, sausumos ir jūrų sistemas, elektroninės apsaugos sprendimus, ryšių ir navigacijos technologijas, kosmoso srities komponentus bei kitas šiuolaikinei gynybai kritiškai svarbias kryptis. Šios sritys per pastaruosius metus tapo ypač svarbios dėl sparčiai kintančio karo pobūdžio ir trumpėjančių technologinių ciklų.

    Kaip sudėliotas finansavimas

    Numatoma, kad apie 140 mln. eurų sudarys ES garantijos, o dar apie 21 mln. eurų bus skirta investicinėms dotacijoms. Tokia struktūra kuriama tam, kad per bankus ir finansų tarpininkus būtų galima pritraukti gerokai didesnį finansavimo srautą ir, pagal programos logiką, atverti kelią iki maždaug 400 mln. eurų paskolų kapitalo investicijoms bei apyvartinėms lėšoms.

    Gynybos technologijų rinkoje tai reikšminga detalė, nes daugeliui komandų didžiausia kliūtis būna ne idėjos ar prototipai, o galimybė stabiliai finansuoti gamybą, komponentų tiekimą, atsargas ir diegimą. Kitaip tariant, poreikis dažnai artimesnis gamybos ir tiekimo grandinių finansavimui nei klasikinei rizikos kapitalo logikai.

    Ukrainos ekosistemos akcentas: mastelis, o ne tik inovacija

    Su Ukraina susiję gynybos technologijų kūrėjai pabrėžia, kad garantijų mechanizmas gali būti geriau pritaikytas sektoriaus realybei nei vien dotacijos. Londone ir Kyjive veikianti „Offset Labs“, kuri kuria DI modelius signalų ir balso apdorojimui operacinėse sąlygose, teigia, kad būtent skolos finansavimas daugeliui gynybos technologijų įmonių labiau dera su verslo modeliu, kai reikia užtikrinti tiekimą ir vykdyti sutartinius įsipareigojimus.

    „Didžiausias šios programos privalumas yra 140 mln. eurų ES garantijų. Dotacijos ir rizikos kapitalas dažnai atsiduria dėmesio centre, tačiau skolos finansavimas labiau atitinka daugumos gynybos technologijų įmonių modelį“, – sakė „Offset Labs“ bendraįkūrėjas Borysas Nadykto.

    Kita iniciatyvos ašis yra patikimumas: ar finansavimas bus nukreiptas į sprendimus, kurie praeina realius bandymus, o ne lieka pristatymų skaidrėse. Londone įkurta „Occam Industries“, vystanti kompiuterine rega paremtą autopilotą FPV dronams, akcentuoja, kad karo sąlygomis technologijos vertinamos be nuolaidų, todėl paramos programų sėkmė priklauso nuo gebėjimo finansuoti tikrą, pamatuojamą naudą.

    „Ukraina yra savotiškas slėginis katilas, kuriame greitai paaiškėja, kas veikia, o kas ne. Kare nėra vietos sprendimams tik dėl grožio, svarbiausia yra vertė ir realus pritaikymas“, – sakė „Occam Industries“ vadovas Gui Wainwright.

    Kyjive veikianti gynybos inovacijų bendruomenė taip pat primena, kad nemaža dalis Ukrainos komandų jau turi patikrintas technologijas ir net pasirašytas pirkimų sutartis. Tačiau praktikoje dažnai trūksta ne naujų idėjų, o apyvartinių lėšų ir instrumentų, leidžiančių vykdyti užsakymus, finansuoti gamybą ir valdyti rizikas.

    „Ukrainos kūrėjams iš Europos partnerių reikia daugiau nei vien paskirtų sumų. Reikalingos apyvartinių lėšų priemonės, sąskaitų finansavimas, užsakymų pagrindu teikiamos paskolos, eksporto kreditai ir draudimas, susietas su sutartine paklausa“, – sakė „Defence Builder Ecosystem“ prezidentė Daria Yaniieva.

    Kas lems, ar programa suveiks

    Ekspertų vertinimu, šios iniciatyvos sėkmę lems keli veiksniai: greitis, biurokratinių barjerų mažinimas, aiškūs atrankos kriterijai ir reali integracija į Europos pirkimų bei tiekimo grandines. Jei įmonės gaus finansavimą per vėlai arba jis bus per smulkiai išskaidytas, programa gali prarasti poveikį dinamiškoje gynybos technologijų rinkoje.

    Kita vertus, jei garantijos ir investicinės dotacijos bus suderintos su bankais, gamintojais ir viešaisiais pirkimais taip, kad įmonės galėtų planuoti gamybą mėnesiais, o ne savaitėmis, tai gali tapti lūžio tašku. Tuomet ES parama būtų matuojama ne pareiškimais, o realiai pagamintais, pristatytais ir veikiančiais sprendimais.

    Galiausiai ši programa vertinama ir kaip platesnio Ukrainos technologijų įsitvirtinimo Europoje dalis. Su Ukraina siejami technologijų kūrėjai pabrėžia, kad talentų netrūksta, tačiau augimą riboja prieiga prie kapitalo, rinkų ir distribucijos kanalų, todėl kryžminės partnerystės su Europos pramone ir finansų sektoriumi gali turėti ilgalaikį efektą.

    „Ukraina tapo viena greičiausiai besimokančių DI ekosistemų iš būtinybės. Silpnoji vieta nėra talentai, o prieiga: prie kapitalo, platinimo ir gilesnės integracijos su Europos rinkomis“, – sakė „Reface“ bendra vadovas Anton Volovyk.

    Apibendrinant, 160 mln. eurų programa gali būti reikšminga ne dėl simbolikos, o dėl mažiau matomų, bet kritiškai svarbių dalykų: garantijų, apyvartinių lėšų, gamybos pajėgumų ir užsakymų užtikrinimo. Būtent šiose vietose ir spręsis, ar Europa sugebės greitai paversti paramą gynybos pajėgumais.