Tag: Dvigubos paskirties technologijos

  • Dideli pinigai gynybos pramonei: kokiais fondais ir bankais įmonės gali finansuoti plėtrą

    Gynybos pramonės plėtra Europoje ir Lenkijoje tampa strateginiu prioritetu, o kartu sparčiai auga ir finansavimo pasirinkimų spektras. Ekspertai pabrėžia, kad sektoriui reikia ne tik daugiau pinigų, bet ir prognozuojamų užsakymų, aiškių taisyklių bei stabilios reguliacinės aplinkos, kad investicijos į pajėgumus nevirstų rizikingais eksperimentais.

    Diskusijose apie pramonės pasirengimą pabrėžiama, kad artimiausiais metais svarbiausios kryptys bus naujų gamyklų statyba, gamybos linijų modernizavimas, tiekimo grandinių stiprinimas ir dvigubos paskirties technologijos. Pastarosios leidžia tuos pačius sprendimus taikyti tiek kariuomenei, tiek civilinėje rinkoje, o tai padeda sumažinti priklausomybę nuo vieno užsakovo ir lengviau pritraukti kapitalą.

    Paklausa auga ir užsienyje

    Gynybos produktų ir paslaugų paklausą kelia ne vien nacionaliniai pirkimai: ją didina NATO valstybių planai atnaujinti atsargas, plėsti infrastruktūrą ir spartinti amunicijos bei įrangos gamybą. Dėl to vis daugiau įmonių, anksčiau dirbusių aviacijos ar automobilių sektoriams, vertina galimybę tapti gynybos tiekimo grandinės dalimi.

    Eksporto perspektyvos įvardijamos kaip viena stipriausių motyvacijų investuoti, tačiau kartu akcentuojama ir apimtis: didėjant užsakymams, vien technologinės kompetencijos nebeužtenka, reikia greitai didinti pajėgumus. Tai reiškia papildomas lėšas patalpoms, įrangai, sertifikavimui, saugumo reikalavimų įgyvendinimui ir darbuotojų kvalifikacijai.

    Kokie finansavimo šaltiniai atsiveria įmonėms?

    Įmonėms, planuojančioms plėtrą gynybos srityje, šiandien svarbiausia žinia ta, kad finansavimo šaltinių daugėja, o bankų ir viešųjų institucijų požiūris į sektorių tampa palankesnis. Šalia įprastų bankų paskolų ir plėtros finansavimo priemonių vis dažniau minimos specialios nacionalinės ir europinės programos.

    Vienas akcentuojamų instrumentų yra Europos Komisijos iniciatyvos, skirtos gynybos pajėgumų stiprinimui ir bendriems projektams, taip pat Europos gynybos finansavimo mechanizmai, orientuoti į inovacijas ir bendradarbiavimą tarp valstybių. Greta jų svarbų vaidmenį išlaiko Europos investicijų bankas, kurio dalyvavimas gali mažinti projektų riziką ir pagerinti skolinimosi sąlygas.

    Lenkijoje papildomai veikia nacionaliniai instrumentai per valstybinį plėtros banką ir atskiri fondai, kurie nukreipiami į gynybos technologijas bei gamybos pajėgumus. Pramonės atstovai pabrėžia, kad tokios priemonės ypač reikšmingos mažoms ir vidutinėms įmonėms, kurios dažnai turi kompetenciją, bet neturi pakankamai kapitalo greitam mastelio didinimui.

    Didžiausia rizika – ne pinigai, o pasirengimas

    Finansavimo prieinamumas dar nereiškia automatinių investicijų: praktikoje daug lemia tai, kaip parengtas projektas, ar aiškiai pagrįsta investicijos grąža ir kaip tiksliai aprašyti pajėgumai, kuriuos įmonė sukurs. Konsultantai, dirbantys su subsidijomis ir lengvatomis, atkreipia dėmesį, kad gynybos sektorius ilgą laiką turėjo daugiau apribojimų naudotis dalimi paramos, tačiau situacija keičiasi, o dabar didžiausias barjeras dažnai tampa procedūriniai niuansai.

    „Šiandien problema dažniau yra ne lėšų trūkumas, o tai, ar įmonės tiksliai žino, kokio finansavimo joms reikia ir kaip teisingai suformuluoti projektą“, – sakė vienas diskusijos dalyvių.

    Ekspertai akcentuoja, kad sėkmingiausi bus tie gamintojai, kurie investicijas planuos keliais etapais: nuo pradinio pajėgumų pakėlimo iki ilgalaikės technologinės plėtros. Toks modelis padeda pritraukti ir privačias lėšas, nes investuotojai vertina ne vien idėją, bet ir realius užsakymus, pirmąsias pajamas bei aiškų kelią į mastelio didinimą.

    Gynybos pramonės finansavimas vis labiau traktuojamas kaip saugumo politikos dalis, todėl didėja ir valstybės suinteresuotumas kurti ilgalaikes, prognozuojamas taisykles. Tai svarbu įmonėms, kurios priima sprendimus dėl brangių gamybos linijų, licencijavimo ar dvigubos paskirties technologijų, kurios gali tapti konkurenciniu pranašumu tiek kariniuose, tiek civiliniuose sektoriuose.

  • Rinkos lūžis: civilinės įmonės vis dažniau pereina į gynybos pramonę, o DI keičia gamybą

    Europoje stiprėjant gynybos finansavimui ir keičiantis saugumo situacijai, vis daugiau anksčiau civilinę produkciją gaminusių įmonių ieško nišų gynybos pramonėje. Praktika paprasta: plečiamas produktų portfelis, kuriami dvigubos paskirties sprendimai ir mezgami ryšiai su tiekimo grandinėmis, kurios anksčiau buvo uždaros.

    Tarptautinių suvirinimo technologijų ir pramonės renginių kontekste šią kryptį pastebi ir gamybos įrangos tiekėjai. Pasak CLOOS Polska pardavimų vadovo Tomaszo Jastrzębskio, robotizacijos ir automatizacijos tempą šiuo metu dažniausiai diktuoja dvi sritys – gynyba ir transportas.

    „Įmonės, kurios anksčiau dirbo tik civilinei rinkai, vis dažniau prie savo pavadinimų prideda žodį defence ir ieško bendradarbiavimo su gynybos sektoriumi“, – sakė Tomasz Jastrzębski.

    Pašnekovas atkreipia dėmesį, kad kartu matomas ir transporto sektoriaus persiorientavimas, ypač po ankstesnio sulėtėjimo kelių transporto segmente. Dalis su transportu susijusių verslų pradeda investuoti į gamybą, kuri galėtų būti pritaikyta gynybos pramonei, taip mažindami priklausomybę nuo vienos rinkos ciklų.

    Tuo pat metu keičiasi ir robotizacijos varikliai: ilgą laiką automatizacijos statistiką Europoje reikšmingai „tempė“ automobilių pramonė, tačiau pastaraisiais metais jos investicijos kai kuriose rinkose sulėtėjo. Dėl to gamintojų dėmesys vis labiau krypsta į sektorius, kur užsakymai stabilizuojami valstybės ilgalaikiais pirkimais ir modernizavimo programomis.

    DI atveria naują automatizacijos etapą

    Gamybos automatizacijoje vis ryškesnį vaidmenį ima vaidinti DI, ypač ten, kur svarbi kokybės kontrolė, tikslumas ir atsekamumas. Suvirinimo ir metalo apdirbimo procesuose DI įrankiai leidžia geriau „matyti“ tai, ko anksčiau robotai negalėdavo įvertinti be papildomos jutiklių infrastruktūros.

    DI pritaikymas apima detalių analizę prieš suvirinimą, proceso stebėseną realiuoju laiku ir pagamintos siūlės kokybės vertinimą po darbų. Toks požiūris didina automatizacijos lygį, mažina broko riziką ir padeda suvienodinti rezultatą, kai gamyba plečiama arba dirbama keliomis pamainomis.

    „Anksčiau sakydavome, kad robotas be jutiklių yra tarsi aklas įrankis, o dabar, taikant DI sprendimus, atsiveria praktiškai neribotos galimybės analizuoti procesą ir rezultatą“, – sakė Tomasz Jastrzębski.

    Nuo mėnesių iki savaičių

    Pokyčiai siejami ne tik su technine įranga, bet ir su programinės dalies kūrimu, kuri yra kritiškai svarbi integruojant robotizuotas linijas. Gamybos įmonėms vis dažniau reikia ne atskiro roboto, o visos sistemos, kuri „susikalba“ su staklėmis, matavimo įranga, kokybės moduliais ir duomenų rinkimo sprendimais.

    Pašnekovo teigimu, DI įrankiai sutrumpino individualizuotos programinės įrangos kūrimo ir pritaikymo terminus: tai, kas anksčiau trukdavo kelis mėnesius, dabar gali būti padaroma per kelias savaites ar net dienas. Verslui tai reiškia greitesnį diegimą, trumpesnes prastovas ir spartesnį investicijų atsipirkimą.

    Šie procesai rodo platesnę tendenciją: gynybos užsakymų augimas ir technologijų šuolis gamyboje skatina civilines įmones ieškoti dvigubos paskirties produktų. Kartu DI tampa praktiniu įrankiu, kuris leidžia greičiau pritaikyti gamybą naujiems standartams ir užsakymų specifikai.

  • Kodėl gynybos technologijoms neužtenka „Excel“: Ukrainos patirtis ir pamokos Lenkijai

    Lenkijoje netrūksta technologinių idėjų, tačiau didžiausi iššūkiai prasideda tada, kai sprendimą reikia perkelti iš laboratorijos į realias sąlygas, užtikrinti saugumą, rasti finansavimą ir įdiegti. AGH (Krokuvos mokslo ir technologijų universiteto) parengtoje baltojoje knygoje pabrėžiama, kad be bendros sistemos šalis rizikuoja kartoti klaidas ir kurti projektus, kurie gerai atrodo tik „Excel“ lentelėse.

    Dokumentas remiasi ekspertų diskusijomis apie kibernetinį saugumą ir dvigubos paskirties technologijas, vykusiomis konferencijos CYBERSEC EXPO & FORUM metu. Pagrindinė mintis paprasta: technologijos gynybai ir civiliniam sektoriui turi būti vystomos pagal aiškią, valstybės mastu suderintą trajektoriją, o ne pagal pavienius, tarpusavyje nesusisiejančius procesus.

    Bendra dvigubos paskirties „trasa“

    Baltojoje knygoje siūloma sukurti nacionalinę dvigubos paskirties technologijų vystymo „trasą“, apimančią visą ciklą nuo poreikio identifikavimo iki diegimo ir priežiūros. Tai reikštų nuoseklią eigą: technologijos priskyrimą dvigubos paskirties sričiai, komponentų analizę, saugumą nuo projektavimo pradžios, atitikties reikalavimus, prototipo demonstravimą, operacinius bandymus, pilotavimą, diegimą ir palaikymą.

    Ekspertai pabrėžia, kad tokia schema turi būti taikoma ne tik moksliniuose projektuose, bet ir finansavimo programose, akceleratoriuose, viešuosiuose pirkimuose bei bandomuosiuose diegimuose. Priešingu atveju kiekvienas projektas susikuria savas taisykles, o tai virsta chaosu, klaidų kartojimu ir sukauptų žinių praradimu.

    Operaciniai bandymai, o ne „Excel“ pažadai

    Vienas ryškiausių dokumento akcentų susijęs su testavimo kultūra: technologijos neturėtų būti vertinamos vien pagal laboratorinę demonstraciją ar rinkodaros medžiagą. Gynybos sprendimai privalo būti tikrinami sąlygomis, kurios primena realų naudojimą: esant prastam orui, ribotai infrastruktūrai, ryšio trikdžiams, neišsamiems duomenims ir operatoriaus nuovargiui.

    „Daug kur gaminame dėl „Excel“ ir dėl marketingo. O kai ateina tikras veikimas vėjyje ir purve, kaip Ukrainoje, paaiškėja, kad daugelis įmonių tam išvis nepasiruošusios“, – sakė dvigubos paskirties technologijų ekspertas Wojciechas Góreckis.

    Baltojoje knygoje aiškinama, kad laboratorinė demonstracija parodo, jog produktas gali veikti, tačiau operacinis bandymas atsako į klausimą, ar jis veiks tada, kai sąlygos yra blogos, sprendimams trūksta laiko, o aplinka aktyviai „priešinasi“ trikdžiais ir apribojimais. Ukrainos karo patirtis čia pateikiama kaip realybės testas, priverčiantis atsisakyti „popierinių“ sėkmės kriterijų.

    Startuoliai, atitiktis ir technologinis suverenumas

    Dokumente daug dėmesio skiriama startuoliams ir mažoms įmonėms: būtent jos dažnai kuria greičiausius ir netikėčiausius sprendimus, tačiau joms sunkiausia įveikti atitikties, kokybės ir informacijos apsaugos reikalavimus. Ekspertai siūlo ne mažinti saugumo standartus, o mažinti jų įgyvendinimo kainą, kuriant bendras testavimo aplinkas, saugias kūrimo platformas ir teisinės bei eksporto kompetencijos „stuburą“.

    „Negalima tikėtis, kad startuolis nuo pirmos dienos veiks kaip didelis gynybos koncernas. Tačiau reikia mechanizmo, kuris leistų jam saugiai subręsti iki gynybos sektoriaus reikalavimų“, – sakė W. Góreckis.

    Kalbant apie technologinį suverenitetą, baltojoje knygoje pabrėžiama, kad tai nėra deklaracija, jog viskas turi būti pagaminta šalies viduje. Praktinis suverenitetas reiškia gebėjimą kontroliuoti kritinius technologijos elementus, sąmoningai valdyti priklausomybes, kurti nacionalinę intelektinę nuosavybę ten, kur tai strategiškai pagrįsta, ir užtikrinti sistemų palaikymą bei adaptaciją krizės sąlygomis.

    Autoriai teigia, kad Lenkija turi potencialą kurti stipresnį dvigubos paskirties ekosistemą: inžinierių, universitetų, kibernetinio saugumo patirčių ir augančių gynybos poreikių. Tačiau lemiamas veiksnys yra koordinuojantis mechanizmas, sujungiantis idėjas, bandymus, finansavimą, pirkimus ir diegimą į vieną logišką grandinę, kad sprendimai „iš Excel“ pereitų į realius pajėgumus.

  • Gynyba vilioja verslą: DI, kosmosas ir dronai vis dažniau taikosi į karinius užsakymus

    Gynybos sektorius vis aktyviau traukia civilines įmones, kurios mato augančią paklausą technologijoms, pritaikomoms ir kasdienėse, ir karinėse srityse. Lenkijoje atlikta verslo apklausa rodo, kad technologijos, vadinamos dvigubos paskirties, vis dažniau įvardijamos kaip reali plėtros kryptis.

    Ši tendencija apima ne tik tradicinę gynybos pramonę, bet ir pažangias sritis, kuriose sprendimai kuriami civilinei rinkai, o vėliau gali būti greitai adaptuojami saugumo poreikiams. Daugiausia dėmesio tenka kibernetiniam saugumui, dirbtiniam intelektui, pažangiai sensorių ir stebėsenos įrangai, autonominėms sistemoms bei kosmoso technologijoms.

    Kas yra dvigubos paskirties technologijos?

    Dvigubos paskirties technologijomis laikomi produktai ar sprendimai, kurie sukurti civiliniam naudojimui, tačiau gali būti pritaikyti ir gynybos tikslams. Praktikoje tai reiškia, kad įmonėms nebūtina gaminti amunicijos ar kurti išskirtinai karinės paskirties įrangos, kad jos galėtų dalyvauti gynybos tiekimo grandinėje.

    Pavyzdžiui, duomenų analizės platformos, vaizdo atpažinimo sprendimai, ryšio saugumo įrankiai ar jutiklių sistemos gali būti diegiami infrastruktūros apsaugai, pasienio stebėsenai ar kritinių objektų saugumui. Dėl sparčios technologijų raidos tokie sprendimai neretai tampa patrauklūs ir viešiesiems pirkimams.

    Kosmoso sektorius įgauna svorį

    Ypatingas dėmesys skiriamas kosmoso pramonei, nes palydovinės technologijos tiesiogiai siejasi su stebėsena, ryšiu ir situacijos supratimu. Tokios sistemos praverčia ne tik komercinėms reikmėms, bet ir valstybės saugumo uždaviniams, įskaitant monitoringo bei krizinių situacijų valdymą.

    Kosmoso sprendimų komercializacija didina ir jų reikšmę gynybos srityje, nes valstybės ieško patikimų duomenų šaltinių bei atsparių ryšio kanalų. Dėl to įmonės, dirbančios su palydovais, nuotoliniu stebėjimu ar duomenų apdorojimu, vis dažniau mato galimybę augti greta gynybos užsakymų.

    Verslas planuoja R&D ir naujas pajamas

    Apklausos duomenys rodo, kad daugiau nei pusė pramonės ir technologijų įmonių jau vykdo arba per artimiausius 12–24 mėnesius planuoja pradėti mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros darbus, susijusius su dvigubos paskirties sprendimais. Tai signalizuoja, kad dvigubos paskirties rinka nebėra tik nišinė, o tampa sistemingo planavimo dalimi.

    Įmonės skirtingai vertina šios krypties svarbą: daliai tai atrodo kaip nuolatinė papildoma verslo linija, kitos ją mato kaip pavienių projektų ir rinkos testavimo galimybę. Reikšminga dalis dvigubos paskirties technologijas įvardija kaip vieną pagrindinių augimo variklių artimiausiais metais.

    „Kalbama ne apie amunicijos gamybą ar išskirtinai karinių produktų kūrimą, o apie civilinius sprendimus, kuriuos galima greitai pritaikyti gynybos reikmėms“, – sakė tyrimą cituojantys apžvalgininkai.

    Ekspertai atkreipia dėmesį, kad dvigubos paskirties technologijų augimą skatina keli veiksniai: didesnis gynybos finansavimas, NATO šalių siekis stiprinti tiekimo grandinių atsparumą ir spartėjantis inovacijų diegimas. Verslui tai reiškia daugiau galimybių, bet kartu ir griežtesnius reikalavimus dėl eksporto kontrolės, tiekėjų patikimumo bei informacijos saugumo.

  • ES ir Ukraina skiria 160 mln. eurų gynybos technologijoms: ar pinigai pasieks fronto sprendimus?

    Europos Sąjunga ir Ukraina pristatė gynybos inovacijų programą, kurios bendra vertė siekia apie 160 mln. eurų. Iniciatyva siekiama paspartinti dvigubos paskirties technologijų kūrimą ir gamybą, tačiau pagrindinis klausimas lieka praktinis: ar finansavimas laiku pasieks įmones, kurios sprendimus realiai diegia mūšio lauke.

    Programa paskelbta Briuselyje vykusio ES ir Ukrainos verslo susitikimo metu, o jos prioritetai apima bepilotes oro, sausumos ir jūrų sistemas, elektroninės apsaugos sprendimus, ryšių ir navigacijos technologijas, kosmoso srities komponentus bei kitas šiuolaikinei gynybai kritiškai svarbias kryptis. Šios sritys per pastaruosius metus tapo ypač svarbios dėl sparčiai kintančio karo pobūdžio ir trumpėjančių technologinių ciklų.

    Kaip sudėliotas finansavimas

    Numatoma, kad apie 140 mln. eurų sudarys ES garantijos, o dar apie 21 mln. eurų bus skirta investicinėms dotacijoms. Tokia struktūra kuriama tam, kad per bankus ir finansų tarpininkus būtų galima pritraukti gerokai didesnį finansavimo srautą ir, pagal programos logiką, atverti kelią iki maždaug 400 mln. eurų paskolų kapitalo investicijoms bei apyvartinėms lėšoms.

    Gynybos technologijų rinkoje tai reikšminga detalė, nes daugeliui komandų didžiausia kliūtis būna ne idėjos ar prototipai, o galimybė stabiliai finansuoti gamybą, komponentų tiekimą, atsargas ir diegimą. Kitaip tariant, poreikis dažnai artimesnis gamybos ir tiekimo grandinių finansavimui nei klasikinei rizikos kapitalo logikai.

    Ukrainos ekosistemos akcentas: mastelis, o ne tik inovacija

    Su Ukraina susiję gynybos technologijų kūrėjai pabrėžia, kad garantijų mechanizmas gali būti geriau pritaikytas sektoriaus realybei nei vien dotacijos. Londone ir Kyjive veikianti „Offset Labs“, kuri kuria DI modelius signalų ir balso apdorojimui operacinėse sąlygose, teigia, kad būtent skolos finansavimas daugeliui gynybos technologijų įmonių labiau dera su verslo modeliu, kai reikia užtikrinti tiekimą ir vykdyti sutartinius įsipareigojimus.

    „Didžiausias šios programos privalumas yra 140 mln. eurų ES garantijų. Dotacijos ir rizikos kapitalas dažnai atsiduria dėmesio centre, tačiau skolos finansavimas labiau atitinka daugumos gynybos technologijų įmonių modelį“, – sakė „Offset Labs“ bendraįkūrėjas Borysas Nadykto.

    Kita iniciatyvos ašis yra patikimumas: ar finansavimas bus nukreiptas į sprendimus, kurie praeina realius bandymus, o ne lieka pristatymų skaidrėse. Londone įkurta „Occam Industries“, vystanti kompiuterine rega paremtą autopilotą FPV dronams, akcentuoja, kad karo sąlygomis technologijos vertinamos be nuolaidų, todėl paramos programų sėkmė priklauso nuo gebėjimo finansuoti tikrą, pamatuojamą naudą.

    „Ukraina yra savotiškas slėginis katilas, kuriame greitai paaiškėja, kas veikia, o kas ne. Kare nėra vietos sprendimams tik dėl grožio, svarbiausia yra vertė ir realus pritaikymas“, – sakė „Occam Industries“ vadovas Gui Wainwright.

    Kyjive veikianti gynybos inovacijų bendruomenė taip pat primena, kad nemaža dalis Ukrainos komandų jau turi patikrintas technologijas ir net pasirašytas pirkimų sutartis. Tačiau praktikoje dažnai trūksta ne naujų idėjų, o apyvartinių lėšų ir instrumentų, leidžiančių vykdyti užsakymus, finansuoti gamybą ir valdyti rizikas.

    „Ukrainos kūrėjams iš Europos partnerių reikia daugiau nei vien paskirtų sumų. Reikalingos apyvartinių lėšų priemonės, sąskaitų finansavimas, užsakymų pagrindu teikiamos paskolos, eksporto kreditai ir draudimas, susietas su sutartine paklausa“, – sakė „Defence Builder Ecosystem“ prezidentė Daria Yaniieva.

    Kas lems, ar programa suveiks

    Ekspertų vertinimu, šios iniciatyvos sėkmę lems keli veiksniai: greitis, biurokratinių barjerų mažinimas, aiškūs atrankos kriterijai ir reali integracija į Europos pirkimų bei tiekimo grandines. Jei įmonės gaus finansavimą per vėlai arba jis bus per smulkiai išskaidytas, programa gali prarasti poveikį dinamiškoje gynybos technologijų rinkoje.

    Kita vertus, jei garantijos ir investicinės dotacijos bus suderintos su bankais, gamintojais ir viešaisiais pirkimais taip, kad įmonės galėtų planuoti gamybą mėnesiais, o ne savaitėmis, tai gali tapti lūžio tašku. Tuomet ES parama būtų matuojama ne pareiškimais, o realiai pagamintais, pristatytais ir veikiančiais sprendimais.

    Galiausiai ši programa vertinama ir kaip platesnio Ukrainos technologijų įsitvirtinimo Europoje dalis. Su Ukraina siejami technologijų kūrėjai pabrėžia, kad talentų netrūksta, tačiau augimą riboja prieiga prie kapitalo, rinkų ir distribucijos kanalų, todėl kryžminės partnerystės su Europos pramone ir finansų sektoriumi gali turėti ilgalaikį efektą.

    „Ukraina tapo viena greičiausiai besimokančių DI ekosistemų iš būtinybės. Silpnoji vieta nėra talentai, o prieiga: prie kapitalo, platinimo ir gilesnės integracijos su Europos rinkomis“, – sakė „Reface“ bendra vadovas Anton Volovyk.

    Apibendrinant, 160 mln. eurų programa gali būti reikšminga ne dėl simbolikos, o dėl mažiau matomų, bet kritiškai svarbių dalykų: garantijų, apyvartinių lėšų, gamybos pajėgumų ir užsakymų užtikrinimo. Būtent šiose vietose ir spręsis, ar Europa sugebės greitai paversti paramą gynybos pajėgumais.