CP v2

Tag: Dviračiai

  • Slapta kelionė dviračiu sukėlė skandalą: kas buvo Ewa Dzieduszycka ir kuo ji išsiskyrė?

    Vaikystė ir griežtos taisyklės

    Ewa Dzieduszycka gimė 1879 metais Chłopicuose, o anksti netekusi motinos augo šeimoje, kurioje artumo ir dėmesio netrūko ne visada. Tėvas Władysławas Koziebrodzkis buvo aktyvus viešojo gyvenimo žmogus, todėl kasdienę priežiūrą perėmė artimieji, o vaikystė prabėgo Kozłowe.

    Išsilavinimą ji gavo kruopščiai organizuotą: pirmiausia mokė privatūs mokytojai, vėliau mokėsi Jarosławio vienuolyno mokykloje. Vėlesniuose prisiminimuose ji šią patirtį vertino kritiškai, atkreipdama dėmesį į higienos stoką ir perdėtą kuklumo sampratą, ypač taikytą merginoms.

    Dviratis, automobilis ir bandymas ištrūkti

    Jaunystėje Ewa daug keliavo ir iš arti matė, kaip skirtingose Europos vietose moterims ir vyrams galioja nevienodos elgesio ir aprangos normos. Šios patirtys formavo jos laikyseną: ji greitai pastebėdavo visuomenės taisyklių nenuoseklumą ir nevengdavo jų įvardyti.

    1900 metais ji ištekėjo už Władysławo Dzieduszyckio ir apsigyveno Jezupolyje, kur gimė trys vaikai. Tačiau dvaro kasdienybė jai ėmė atrodyti monotoniška, todėl vis didesnę reikšmę įgijo aktyvus judėjimas ir kelionės.

    Būtent tada jos gyvenime atsirado dviratis, tapęs ne tik transporto priemone, bet ir laisvės simboliu. Ji priklausė pirmosioms lenkėms, kurios ryžosi važinėti, o mokytis teko slapta, nes vieša moters kelionė dviračiu galėjo virsti apkalbomis ir skandalu.

    Vėliau šeima įsigijo automobilį, laikomą vienu pirmųjų tokių apylinkėje, tačiau Ewa tuo neapsiribojo. Ji jodinėjo, slidinėjo, keliavo pėsčiomis po kalnus, o jos aktyvumas ryškiai kontrastavo su to meto lūkesčiais aristokratų moteriai.

    Kelionės, knygos ir karo smūgiai

    Iš Jezupolio ji organizuodavo vis tolimesnes išvykas: nuo Tatrų ir Zakopanės iki kelionių į Šiaurės Afriką, Palestiną, Graikiją, Rumuniją ir Indiją. Keliaudama ji fiksuodavo įspūdžius užrašuose, o į žygius neretai leisdavosi viena, su savimi pasiimdama ir fotoaparatą.

    Jos vardas siejamas ir su kelionių dokumentavimu: ji laikoma pirmąja lenke, aprašiusi ir užfiksavusi kelionę į Indiją, o šią patirtį apibendrino knygoje apie Indiją ir Himalajus. Pasakojimuose akcentavo ne rekordus, o pažinimą, todėl net svarbius pasiekimus dažnai minėdavo tarsi tarp kitko.

    Ji rašė knygas, apsakymus ir straipsnius, vertė iš anglų bei prancūzų kalbų, o jos tekstai pasiekdavo plačią auditoriją tuometinėje spaudoje. Ši kūryba leido jai išlikti matomai ne tik kaip keliautojai, bet ir kaip pasakotojai, sugebančiai kelionę paversti socialiniu ir kultūriniu komentaru.

    Antrasis pasaulinis karas sudaužė šeimos gyvenimą: vyras pateko į NKVD rankas, dukra buvo ištremta į Kazachstaną, o pati Ewa 1944 metais buvo suimta. Ji kalinta Gross-Rosen stovykloje, o po karo apsigyveno Vroclave pas sūnų.

    Gyvenimo pabaigoje, po traumos, kuri apribojo judėjimą, ji ėmė rašyti atsiminimus ir 1961 metais parengė rankraštį. Ewa Dzieduszycka mirė 1965 metais Vroclave, o jos prisiminimai publikuoti gerokai vėliau, kai šeima ryžosi juos išleisti jau XXI amžiuje.

  • Kretingos centre atidaryta dviračių remonto stotelė: ką ras dviratininkai ir kur ji įrengta

    Kretingos miesto centre, šalia Kretingos rajono turizmo informacijos centro, įrengta nauja dviračių remonto stotelė. Ji skirta tiek vietos gyventojams, tiek miesto svečiams, keliaujantiems dviračiais po Kretingą ir jos apylinkes.

    Stotelėje dviratininkai gali pasinaudoti pagrindiniais įrankiais smulkiems gedimams pašalinti, taip pat rasti pompą padangoms pripūsti. Įrengti laikikliai leidžia dviratį patogiai pakelti ir remontą atlikti greičiau, ypač jei prireikia sureguliuoti ar pritvirtinti detales.

    Tokio tipo infrastruktūra vis dažniau diegiama miestuose, siekiant skatinti kasdienį judumą dviračiais ir sudaryti sąlygas kelionę tęsti net ir įvykus smulkiam gedimui. Dviračių remonto stotelės paprastai pasirenkamos centrinėse, gerai matomose vietose, kur yra didesni pėsčiųjų ir dviratininkų srautai.

    Ši stotelė įrengta asociacijai „Klaipėdos regionas“ įgyvendinant tarptautinį projektą „Baltic Biking UPGRADE“. Projektu siekiama gerinti dviračių turizmo ir kasdienio važiavimo sąlygas, stiprinant maršrutų ir paslaugų tinklą regione.

    Kretingoje įrengta stotelė gali būti naudinga planuojantiems trumpus pasivažinėjimus mieste, taip pat keliautojams, kurie dviračiu atvyksta į centrą ar tęsia maršrutus po rajoną. Smulkus remontas vietoje dažnai padeda išvengti papildomų išlaidų ir sutaupyti laiko, kai iki dviračių serviso yra toliau.

  • Elektrinių paspirtukų kontrolė sugrįžta: kokias taisykles privalu žinoti prieš išriedant į gatvę

    Policija artimiausiomis savaitėmis žada daugiau dėmesio skirti elektrinių paspirtukų, kitų mikrojudumo priemonių, dviračių ir motorinių dviračių vairuotojams. Sustiprintos kontrolės metu pareigūnai tikrins, ar laikomasi Kelių eismo taisyklių ir ar eisme dalyvaujama atsakingai.

    Numatyta, kad sustiprinta kontrolė vyks 2026 metais gegužės 29–31 dienomis, birželio 1–7 dienomis ir birželio 11–13 dienomis. Birželio 1–7 dienomis organizuojama priemonė „2 Wheelers“ vykdoma Europos kelių policijos tinklo ROADPOL iniciatyva.

    Dažniausi pažeidimai ir rizikos

    Pareigūnų duomenimis, per pirmuosius šių metų mėnesius nustatyta 1 411 elektrinių mikrojudumo priemonių ir motorinių dviračių vairuotojų pažeidimų. Tarp jų užfiksuoti 196 atvejai, kai šias priemones vairavo neblaivūs asmenys.

    Didžiausią nerimą kelia šalmo nenaudojimas: fiksuota 1 089 atvejai, kai jo nebuvo dėvima. Nuo 2026 metų sausio 1 dienos šalmas elektrinių mikrojudumo priemonių vairuotojams yra privalomas, o jo nesegėjimas smarkiai didina sunkių galvos traumų riziką net ir trumpose kelionėse.

    Ką būtina prisiminti prieš kelionę?

    Elektrinis paspirtukas ar kita mikrojudumo priemonė skirta vienam žmogui, todėl keleivių vežti negalima. Toks važiavimas apsunkina manevravimą ir stabdymą, o avarijos atveju sužeidimų tikimybė išauga abiem.

    Per pėsčiųjų perėją važiuoti draudžiama ne tik paspirtuku, bet ir dviračiu ar motoriniu dviračiu. Prie perėjos reikia nulipti ir transporto priemonę persivesti, kad būtų užtikrintas pėsčiųjų saugumas ir aiškus eismo dalyvių elgesys.

    Važiuojant šaligatviu, pėsčiųjų ir dviračių taku ar prasilenkiant su pėsčiaisiais, greitis turi būti artimas pėsčiojo ėjimo greičiui ir negali viršyti 7 km/val. Pėsčiasis tokiose vietose turi pirmenybę, todėl svarbiausia ne greitis, o atidumas ir pagarba.

    Taip pat galioja amžiaus reikalavimai: mikrojudumo priemone leidžiama važiuoti nuo 16 metų, o nuo 14 metų tai galima daryti tik išklausius mokymo kursą ir turint mokyklos išduotą pažymėjimą. Šie ribojimai skirti tam, kad į eismą patektų pasirengę ir taisykles suprantantys vairuotojai.

    Tamsiuoju paros metu ar esant prastam matomumui būtina pasirūpinti žibintais ir matomumu. Pareigūnai primena, kad ryškiaspalvė liemenė su šviesą atspindinčiais elementais gali tapti esminiu veiksniu, leidžiančiu kitiems eismo dalyviams laiku pastebėti važiuojantį žmogų.

    Kada paspirtukas jau nebe paspirtukas?

    Policija atkreipia dėmesį į galingesnes priemones, kurios savo išvaizda primena paspirtukus ar motorinius dviračius, tačiau pagal parametrus nebeatitinka šių kategorijų. Jei didžiausioji naudingoji galia viršija 1 kW arba projektinis greitis didesnis nei 25 km/val., tokiai priemonei gali būti taikomi motorinėms transporto priemonėms keliami reikalavimai.

    Tokiais atvejais, norint teisėtai dalyvauti viešajame eisme, gali reikėti atlikti atitikties įvertinimą, registraciją, privalomąją techninę apžiūrą ir turėti galiojantį civilinės atsakomybės draudimą. Be to, vairuotojui taikomi griežtesni reikalavimai, numatyti Saugaus eismo automobilių keliais įstatyme ir Kelių eismo taisyklėse.

    Pareigūnai pabrėžia, kad mikrojudumo priemonės suteikia patogumo ir laisvės, tačiau eisme tai vis tiek yra transporto priemonė, kuriai galioja aiškios taisyklės. Saugumas prasideda nuo paprastų sprendimų: šalmo, blaivumo, tinkamo greičio ir atsakingo elgesio šalia pėsčiųjų.

  • Palanga griežtina tvarką vasarai: J. Basanavičiaus gatvėje nuo birželio 1 dienos – draudimas riedėti

    Palangoje vasaros sezonui įsigalioja eismo ribojimai populiariausiose pėsčiųjų zonose: nuo birželio 1 dienos iki rugsėjo 1 dienos J. Basanavičiaus gatvėje draudžiamas dviračių, velomobilių ir elektrinių paspirtukų eismas. Tokiu laikotarpiu kurorte ženkliai išauga pėsčiųjų srautai, todėl savivaldybė akcentuoja saugumo prioritetą.

    Tokie ribojimai taikomi siekiant sumažinti konfliktines situacijas, kai siauresnėse atkarpose ir prie kavinių terasų susimaišo pėstieji bei riedantys eismo dalyviai. Didžiausia rizika kyla ten, kur žmonės juda lėtai, dažnai sustoja, o matomumą riboja stendai, lauko prekyba ar tankiai išsidėsčiusios poilsio erdvės.

    Kur draudimai galioja nuolat

    Mieste nurodoma, kad analogiškas ribojimas galioja visus metus ant Palangos jūros tilto ir Birutės parke. Šiose vietose pėsčiųjų judėjimas yra intensyvus ne tik vasarą, o infrastruktūra nėra pritaikyta saugiam mišriam eismui, todėl siekiama išvengti incidentų.

    Gyventojai ir kurorto svečiai, keliaujantys dviračiais, elektriniais paspirtukais ar velomobiliais, raginami rinktis dviračių takus. Į ribojamo eismo zonas patenkant ar norint pasiekti objektus pačioje teritorijoje, rekomenduojama važiuoti šalutinėmis gatvėmis arba nulipti nuo transporto priemonės ir ją vestis šalia.

    Ką verta žinoti planuojantiems maršrutą

    Prasidėjus sezonui, maršrutą verta susiplanuoti iš anksto, ypač piko valandomis, kai judėjimas miesto centre lėtėja. Praktikoje tai reiškia, kad patogiausia palikti paspirtuką ar dviratį už draudžiamos zonos ribų ir likusį atstumą įveikti pėsčiomis, taip išvengiant ir spūsčių, ir galimų pažeidimų.

    Tokie ribojimai pastaraisiais metais tampa įprasta kurortų praktika, nes mikrojudumo priemonių skaičius auga greičiau nei pėsčiųjų erdvėms pritaikyta infrastruktūra. Savivaldybės sprendimai dažniausiai orientuoti į aiškų srautų atskyrimą: riedėjimas nukreipiamas į dviračių takus, o pagrindinės promenados paliekamos pėstiesiems.

  • Kiek pūsti dviračio padangas, kad būtų greita ir saugu: dažna klaida kainuoja komfortą

    Daugelis dviratininkų vis dar vadovaujasi paprasta taisykle: pripūsti padangas iki didžiausios leidžiamos ribos. Tačiau realybėje tinkamas slėgis priklauso ne tik nuo padangos, bet ir nuo jūsų svorio, dviračio tipo bei kelio dangos.

    Per kietai pripūstos padangos mažiau sugeria nelygumus, todėl dviratis labiau kratysis, o ratas lengviau praras sukibimą ant šiurkštaus ar šlapio asfalto. Per minkštos padangos didina riedėjimo pasipriešinimą, gali imti „plaukti“ posūkiuose ir dažniau rizikuojama pažeisti ratlankį atsitrenkus į duobę.

    Kur ieškoti tikslaus slėgio

    Patikimiausia užuomina dažniausiai būna ant pačios padangos šoninės sienelės. Gamintojai ten nurodo rekomenduojamą slėgio intervalą, o jis gali būti pateikiamas barais arba PSI vienetais.

    Jei slėgis nurodytas PSI, verta prisiminti paprastą perskaičiavimą: 1 baras yra maždaug 14,5 PSI. Vis dėlto svarbiausia ne tik vienetai, o tai, kad slėgis būtų parinktas intervale ir atitiktų važiavimo sąlygas.

    Lengvesniems dviratininkams dažniau tinka žemesnė rekomenduojamo intervalo riba, o didesnio svorio žmonėms slėgį verta kelti arčiau viršutinės ribos. Taip padanga mažiau deformuosis, o važiavimas taps stabilesnis.

    Orientacinės ribos pagal dviračio tipą

    Miestiniams dviračiams dažnai tinka apie 2–5 barų slėgis, tačiau konkretus skaičius priklauso nuo padangos pločio ir apkrovos. Kalnų dviračių padangos paprastai pūčiamos minkščiau, dažnai apie 1,5–3,5 barų ribose, kad būtų daugiau sukibimo ir kontrolės.

    Plento dviračių padangos įprastai reikalauja didesnio slėgio, neretai apie 4–8 barus, nes jos siauros ir skirtos efektyviam riedėjimui lygiu paviršiumi. Žvyrkeliui pritaikyti gravel dviračiai dažnai balansuojami maždaug 2–4 barų intervale, kad išliktų stabilumas ant birios dangos.

    Vaikiškiems dviračiams dažniau taikomas apie 1,5–2,5 barų slėgis, bet ir čia verta remtis tuo, kas nurodyta ant padangos. Jei dviratis veža daugiau krovinio arba naudojama kėdutė vaikui, slėgio korekcija į viršų dažnai būtina.

    Kodėl verta matuoti, o ne spėti

    Specialistai pataria atsisakyti pripūtimo „iš akies“ ir naudoti pompą su manometru. Net kelių dešimtųjų baro skirtumas gali keisti pojūtį, ypač siauresnėse plento ar miesto padangose.

    Slėgį pravartu koreguoti ir pagal orą bei dangą: ant šlapio kelio ar labai nelygių paviršių nedidelis slėgio sumažinimas gali pagerinti sukibimą ir saugumą. Svarbu neperžengti gamintojo nurodyto minimumo, kad padanga neišsikraipytų ir išliktų valdoma.

    Galiausiai universalaus skaičiaus visiems nėra: geriausias slėgis yra tas, kuris atitinka padangos rekomendacijas ir jūsų realias važiavimo sąlygas. Jei abejojate, pradėkite nuo intervalo vidurio ir po truputį koreguokite pagal komfortą, greitį bei kontrolę.

  • „PKP Intercity“ ruošia dviratininkų vagonus: 24 dviračiai, 160 km/val., bet vėl vėluoja

    „PKP Intercity“ ruošia dviratininkų vagonus: 24 dviračiai, 160 km/val., bet vėl vėluoja

    Lenkijos keleivių vežėja „PKP Intercity“ rengia specialius vagonus, kurie vienu reisu galės vežti iki 24 dviračių. Projektas turėjo pajudėti greičiau, tačiau jo įgyvendinimas dar kartą atidėtas, nes modernizavimo darbai vis dar siejami su rangos sutarties etapais.

    Planuojami vagonai kuriami modernizuojant 609A tipo riedmenis, kurie anksčiau buvo naudojami kaip bagažo vagonai. Po pertvarkos juose numatoma įrengti patogesnes vidurines duris, kad dviračius būtų lengviau įkelti ir iškelti, o pats krovinių skyrius būtų pritaikytas intensyviam srautui sezono metu.

    „Projektas šiuo metu yra rangos sutarties pasirašymo etape“, – sakė „PKP Intercity“ atstovė spaudai Anna Zakrzewska.

    Be dviračių zonos, vagonuose numatytos ir keleiviams skirtos erdvės: planuojama apie 32 sėdimas vietas, taip pat kondicionavimas. Dviračiai galės būti tvirtinami ant laikiklių arba statomi vertikaliai, kad būtų išnaudota didesnė vidaus erdvė.

    Vežėjas taip pat nurodo, kad pakeitus važiuoklės mazgus vagonai galės važiuoti greičiau, o maksimalus greitis turėtų siekti 160 km/val. Tokie sąstatai būtų skiriami maršrutams, kurie dažniausiai pasirenkami keliaujant su dviračiais, pavyzdžiui, į pajūrio kryptis ar į ežeringus regionus.

    „PKP Intercity“ dviratininkams skirtų vietų didinimą vykdo ir kitomis priemonėmis: dalis turimų vagonų jau dabar turi zonas, kuriose galima vežti kelis ar keliolika dviračių. Vis dėlto specializuoti 609A modernizacijos projektai turėtų tapti didžiausiu šuoliu, jei planuojami terminai bus išlaikyti.

  • Gatvės kultūros diena Dembavoje 2026: šeimos pramogos, sportas, mugė ir koncertas gegužės 23 dieną

    Gegužės 23 dieną Dembavoje vyks antrus metus organizuojamas renginys Gatvės kultūros diena Dembavoje 2026. Organizatoriai kviečia atvykti visą dieną trunkančioms veikloms, kurios pritaikytos skirtingo amžiaus lankytojams.

    Šventės programoje numatytos sporto varžybos, gatvės prekeivių mugė, bagažinių turgus, įvairios edukacijos ir gatvės muzikos koncertas. Renginio formatas orientuotas į bendruomeniškumą ir aktyvų laisvalaikį, todėl dalyvių prašoma pasiruošti laiką praleisti lauke.

    Organizatoriai akcentuoja tvaraus atvykimo idėją ir ragina į renginį rinktis dviratį. Renginio metu planuojama dviračių saugojimo erdvė, kad atvykusieji galėtų patogiai palikti transporto priemonę ir laisvai dalyvauti veiklose.

    Gatvės kultūros diena Dembavoje pernai sulaukė didelio vietos gyventojų susidomėjimo, o šiemet siekiama išlaikyti šeimai draugišką, saugią ir aiškiai suplanuotą programą. Renginio organizatoriai primena, kad atvykstant verta įsivertinti oro sąlygas ir pasirūpinti tinkama apranga.

    Renginį organizuoja Panevėžio rajono savivaldybės administracija kartu su vietos bendruomene. Atnaujinta informacija apie programos laikus ir praktinius klausimus paprastai skelbiama savivaldybės oficialiuose komunikacijos kanaluose.

  • Dviračiai greta kelyje: kada tai leidžiama ir kada gresia bauda pagal taisykles

    Dviračiai greta kelyje: kada tai leidžiama ir kada gresia bauda pagal taisykles

    Dviračiu į kelią išvažiuoti paprasta, tačiau kelių eismo taisyklės dviratininkams numato aiškias pareigas ir ribas. Daugiausia klausimų kyla dėl važiavimo greta, važiavimo šaligatviu ir to, kada privaloma rinktis dviračių taką.

    Bendra taisyklė tokia: jei šalia važiuojamosios dalies įrengtas dviračių takas ar dviračių juosta ir jie veda ta kryptimi, kuria važiuojate, dviratininkas privalo jais naudotis. Tas pats taikoma pėsčiųjų ir dviratininkų bendriems takams, tačiau tokiose vietose dviratininkas turi elgtis ypač atsargiai ir netrukdyti pėstiesiems.

    Ar galima važiuoti greta?

    Kai dviračių tako nėra ir tenka važiuoti važiuojamąja dalimi kartu su automobiliais, du dviratininkai kartais važiuoja vienas šalia kito. Tai gali būti leidžiama tik tada, kai netrukdoma kitiems eismo dalyviams ir nesukeliama pavojingų situacijų, pavyzdžiui, kai dėl jūsų neįmanoma saugiai aplenkti.

    Praktikoje tai reiškia, kad intensyviame ar siauresniame kelyje dviratininkai turėtų važiuoti vienas paskui kitą. Taip pat galioja pareiga laikytis kuo arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto, kad eismas vyktų sklandžiai.

    Kada galima važiuoti šaligatviu?

    Važiavimas šaligatviu dviratininkui nėra įprasta alternatyva keliui, jis leidžiamas tik išimtiniais atvejais. Dažniausiai tai siejama su saugumu, pavyzdžiui, kai važiuojamoji dalis pavojinga dėl didelio greičio ar intensyvaus eismo, taip pat esant kitoms taisyklėse numatytoms sąlygoms.

    Įvažiavus į šaligatvį dviratininkas tampa svečiu pėsčiųjų erdvėje: privaloma važiuoti atsargiai, parinkti saugų greitį ir visada duoti kelią pėstiesiems. Pėsčiasis gali netikėtai sustoti ar pakeisti kryptį, todėl dviratininkas turi būti pasirengęs laiku sureaguoti.

    Vaikai iki 10 metų: dažna klaida

    Viena mažiausiai žinomų taisyklių susijusi su vaikais. Vaikas iki 10 metų, važiuojantis dviračiu, pagal taisykles laikomas pėsčiuoju, todėl jam taikoma kita judėjimo logika nei suaugusiajam dviratininkui.

    Tai reiškia, kad toks vaikas paprastai turėtų judėti pėsčiųjų erdvėmis ir būti nuolat prižiūrimas suaugusiojo. Suaugusiesiems svarbu tai žinoti planuojant maršrutus, kad šeimos išvyka netaptų taisyklių pažeidimu ar pavojinga situacija kelyje.

  • Vilniečiams – nemokami tvaraus judumo mokymai „Gatvės visiems“: pabaigoje vienas laimės dviratį

    Vilniečiams – nemokami tvaraus judumo mokymai „Gatvės visiems“: pabaigoje vienas laimės dviratį

    Nemokamas mokymų ciklas vilniečiams

    Vilniaus gyventojai, besidomintys tvariu judumu ir bendruomenių įtraukimu, kviečiami į nemokamus penkių dalių praktinius mokymus, kuriuos rengia tarptautinis projektas „Gatvės visiems“.

    Dirbtuvėse dalyviai nagrinės kasdienius judumo sostinėje iššūkius ir ieškos realiai pritaikomų sprendimų. Organizatoriai skelbia, kad mokymų pabaigoje vienas dalyvis laimės dviratį.

    Gatvės – ne vien automobiliams

    Projekto atstovų teigimu, skirtingus sostinės rajonus jungiančios gatvės seniai tapo daugiau nei tranzito koridoriais. Jos vis dažniau naudojamos kaip socialinės erdvės, kuriose vyksta bendruomenių renginiai ir laikinos iniciatyvos.

    Pasak projekto Vilniaus komandos vadovės Birutės Jatautaitės, pokyčiai mieste prasideda nuo kasdien pastebimų dalykų: saugesnių perėjų, geresnio apšvietimo, patogesnių viešųjų erdvių ir bendruomenės gebėjimo susitarti dėl prioritetų.

    „Gatvės jau seniai nėra skirtos vien automobiliams. Tai gyvos socialinės erdvės, kuriose vyksta ir bendruomenių gyvenimas, ir pokyčiai, kad visi jaustųsi saugiau bei patogiau“, – sakė Birutė Jatautaitė.

    Kas kviečiami ir ko tikėtis

    Pirmiausia į mokymus kviečiami seniūnaičiai, kurie, anot organizatorių, geriausiai mato kasdienius judumo poreikius savo kaimynystėse. Taip pat laukiami aktyvūs bendruomenių nariai, nevyriausybinių organizacijų atstovai, mokytojai ir studentai.

    Dirbtuvėse bus pristatomi tarptautinių ekspertų rekomenduojami metodai, padedantys ne tik identifikuoti problemas, bet ir planuoti sprendimus, kuriuos galima pradėti taikyti nedelsiant. Visi dalyviai gaus mobilumo ambasadorių pažymėjimus.

    Datos ir dalyvavimo sąlygos

    Organizatoriai nurodo, kad vietų skaičius ribotas, o registracija gali būti uždaryta pasiekus numatytą dalyvių skaičių. Mokymai tęstiniai, todėl dalyviai, registruodamiesi, įsipareigoja dalyvauti bent trijose sesijose.

    Penki kontaktiniai užsiėmimai vyks nuo gegužės 7 dienos iki birželio 4 dienos, kiekvieno trukmė – apie 3 valandos. Dalis susitikimų planuojama Medeinos pradinėje mokykloje ir Vilniaus miesto savivaldybėje.

    „Gatvės visiems“ yra tarptautinis projektas, kuriuo siekiama kurti teisingesnes, saugesnes ir visiems prieinamesnes miesto gatves, remiantis praktiniais sprendimais ir bendruomenių įsitraukimu.