Tag: Dviračiai

  • Katovicuose lapkritį vyks „Pekao Bike Expo“: pristatys 2027 metų dviračių sezono tendencijas

    Dviračių sezonas nesibaigia rudenį – lapkričio 21–22 dienomis Katovicuose vyks „Pekao Bike Expo Winter Edition“, kur bus pristatomos naujo sezono tendencijos ir įranga.

    Renginyje lankytojai galės susipažinti su naujais dviračių modeliais 2027 metų sezonui, apžiūrėti kasdieniam važiavimui skirtus aksesuarus ir sprendimus ilgesnėms kelionėms.

    Pastaraisiais metais vis daugiau žmonių dviratį naudoja ištisus metus – tiek mieste, tiek savaitgalio išvykoms. Skirtingi važiavimo stiliai reiškia ir skirtingus poreikius: nuo patogumo kasdienėje rutinoje iki pasirengimo žiemiškesnėms trasoms.

    Tekste išskiriami ir populiarėjantys pasirinkimai, tokie kaip gravel tipo dviračiai bei bikepacking kelionės su ant dviračio tvirtinamu bagažu, o žiemai minimi ir fatbike dviračiai su plačiomis padangomis.

    Paroda prie „Spodek“ arenos

    Skelbiama, kad renginys vyks Tarptautiniame kongresų centre Katovicuose, šalia „Spodek“ arenos. Čia turėtų susitikti gamintojai, ekspertai ir dviračių entuziastai.

    Numatoma galimybė pasikonsultuoti su specialistais, kurie patars, į ką atkreipti dėmesį renkantis dviratį – tiek važinėjimui mieste, tiek planuojant pirmą ilgesnę kelionę.

    Atskiras dėmesys skiriamas ir elektriniams dviračiams, kurie daliai žmonių tampa alternatyva automobiliui kasdienėse kelionėse: elektrinis asistavimas palengvina ilgesnius atstumus ir įkalnes.

    Apranga ir įranga vėsiam sezonui

    Renginyje bus kalbama ne tik apie dviračius, bet ir apie aprangą: patogius sluoksnius, funkcionalias medžiagas, apsaugą nuo vėjo ir lietaus bei praktiškus priedus.

    Tekste taip pat minima alternatyva prastesniam orui – treniruokliai, leidžiantys sportuoti namuose, naudojant savo dviratį.

    Susitikimai su sportininkais ir „Snow Expo“

    Programoje numatyti susitikimai su Lenkijos dviračių sporto atstovais: Maja Włoszczowska ir Tomaszu Marczyńskiu, kurie dalinsis patirtimi ir istorijomis iš sporto užkulisių.

    Taip pat skelbiama, kad lygiagrečiai vyks „Snow Expo“, skirta žiemos sportui. Abi parodas bus galima aplankyti su vienu bilietu.

    Renginys įvardijamas kaip galimybė vienoje vietoje pasisemti idėjų artėjantiems mėnesiams – nuo miesto važiavimų iki ilgesnių dviračių kelionių ar žiemos išvykų į kalnus.

  • Lenkijos politikas pagautas be dviračio žibintų: policija įtarė alkoholį, jis rėmėsi imunitetu

    Lenkijoje parlamentaras Robertas Wardzała buvo sustabdytas policijos, kai per savo gimtadienį važiavo dviračiu be įjungtų žibintų. Pareigūnams kilo įtarimų dėl alkoholio kvapo, tačiau politikas atsisakė tikrintis blaivumą, remdamasis parlamentiniu imunitetu. Netrukus po šio incidento jis viešai ėmėsi eismo saugumo iniciatyvos ir pranešė dalysiantis atšvaitus gyventojams.

    Apie situaciją Lenkijos žiniasklaidoje pranešta po to, kai paaiškėjo, kad kontrolė vyko Tarnove, Elektrinės gatvėje. Pasak publikacijų, policijos dėmesį patraukė tai, kad dviratis nebuvo tinkamai apšviestas, nors tokiais atvejais žibintai yra būtini tiek matomumui, tiek kitų eismo dalyvių saugumui.

    Teigiama, kad pareigūnams bendraujant su politiku kilo įtarimų dėl galimo neblaivumo. Vis dėlto blaivumo patikrinimas nebuvo atliktas, nes parlamentaras pasinaudojo imunitetu ir atsisakė tikrintis, o pats viešai neigė važiavęs apsvaigęs.

    Po kelių dienų Robertas Wardzała socialiniuose tinkluose paskelbė, kad ketina išdalinti kelis šimtus atšvaitų Tarnovo ir apylinkių gyventojams. Jis akcentavo, kad rudenį, trumpėjant dienoms, matomumas tampa vienu svarbiausių veiksnių saugumui kelyje, todėl atšvaitai ir apšvietimas yra esminiai.

    Šis pareiškimas sukėlė kritikos bangą, nes iniciatyva paskelbta netrukus po istorijos apie važiavimą be žibintų. Žiniasklaida taip pat atkreipė dėmesį, kad įrašo komentarų galimybės buvo apribotos, todėl dalis visuomenės reakcijų persikėlė į kitus kanalus.

    Lenkijos politiniame lauke incidentas susilaukė ir kolegų reakcijų. Skelbta, kad atstovai iš jo politinės aplinkos nurodė, jog parlamentaras ketina atsisakyti imuniteto bent administracinėje dalyje ir priimti baudą už Kelių eismo taisyklių pažeidimą, susijusį su dviračio apšvietimu.

    Ekspertai ne kartą pabrėžia, kad dviračių matomumas prastomis oro sąlygomis ir tamsiu paros metu yra viena dažniausių eismo rizikų priežasčių miestuose. Praktikoje tai reiškia, kad vien atšvaitų gali nepakakti, o tinkami, veikiantys žibintai ir ryškūs elementai išlieka svarbiausi siekiant išvengti nelaimių.

  • Vilniečiai loterijos būdu sprendė judumą: paaiškėjo, kas pavyko ir kas stringa

    Vilniečiai loterijos būdu sprendė judumą: paaiškėjo, kas pavyko ir kas stringa

    2025 metais Vilniuje surengta pirmoji piliečių asamblėja, kurioje atsitiktinės atrankos, vadinamos demokratine loterija, būdu parinkti gyventojai svarstė, kaip mieste didinti kelionių viešuoju transportu, dviračiu ir pėsčiomis dalį. Asamblėja orientavosi į darnaus judumo sprendimus, kurie mažintų priklausomybę nuo automobilio ir gerintų susisiekimo kokybę.

    Procesą nepriklausomai stebėjo ir vertino Vilniaus universiteto mokslininkės dr. Rasa Bortkevičiūtė ir dr. Ieva Petronytė-Urbonavičienė. Spalio 28 dieną 18.00 valandą numatytas viešas vertinimo rezultatų pristatymas, kuriame bus aptarta, kas asamblėjoje veikė gerai, o kokių pataisų prireiks ateityje.

    „Mūsų lūkestis, kad nepriklausomas asamblėjos vertinimas ir jo viešumas padėtų ir kitoms savivaldybėms įtraukti gyventojus į sudėtingų klausimų sprendimus“, – sakė vertintojos.

    Vertinimo ataskaita parengta remiantis asamblėjos dalyvių apklausomis, reprezentatyviomis Vilniaus miesto gyventojų apklausomis ir interviu su dalyviais, organizatoriais, ekspertais, fasilitatoriais, savanoriais bei sprendimų priėmėjais. Toks metodų derinys leidžia įvertinti ne tik nuotaikas, bet ir paties proceso kokybę, įtrauktį bei skaidrumą.

    Vilniaus miesto vyriausioji architektė Laura Kairienė pabrėžia, kad nepriklausomas vertinimas svarbus ne vien dėl pagyrimų ar kritikos. Jis padeda suprasti, kaip tokie gyventojų įtraukimo formatai gali tapti realia miesto sprendimų priėmimo dalimi, o ne vienkartiniu eksperimentu.

    „Vertinimas rodo, kad pavyko sukurti kokybišką dialogo procesą, tačiau ateityje turime dar aiškiau apibrėžti asamblėjos vietą miesto sprendimų priėmimo procese“, – sakė L. Kairienė.

    Vertintojai atkreipė dėmesį, kad dalis asamblėjos siūlymų sutapo su jau patvirtintomis Vilniaus darnaus judumo kryptimis, tačiau tai nebūtinai reiškia, kad rekomendacijos dubliavo savivaldybės planus. Praktikoje strategijos patvirtinimas dar negarantuoja įgyvendinimo, todėl reikšminga, kokius prioritetus, įsigilinę į temą ir išklausę skirtingas puses, suformulavo patys gyventojai.

    Vilniaus miesto savivaldybė anksčiau paskelbė pirmąją asamblėjos rekomendacijų įgyvendinimo apžvalgą, kurioje įvertintos 24 rekomendacijos ir numatyti tolimesni veiksmai. Savivaldybės teigimu, dalis darbų jau vyksta, kitais atvejais rengiami projektai, atliekami pirkimai arba vykdomos reikalingos analizės.

    Vienas iš įvardytų krypčių pavyzdžių yra „Statyk ir važiuok“ aikštelių tinklo plėtra, kur naujos aikštelės įrengimą planuojama užbaigti 2027 metais. Taip pat iki 2026 metų pabaigos numatyta parengti aikštelių tinklo vystymo gaires, kad sprendimai būtų nuoseklūs ir paremti realiu poreikiu.

    Kitas pavyzdys – vaikų judumo ugdymas: parengta antrokams skirta edukacinė programa apie darnų judumą ir viešąjį transportą, o užsiėmimus planuojama įgyvendinti mokslo metų laikotarpiu. Savivaldybė taip pat skelbia tęsianti pasirengimą dviračių saugyklų plėtrai daugiabučių kiemuose, numatant 124 saugyklas per trejus metus ir siekiant, kad pirmieji sprendimai atsirastų iki 2026 metų pabaigos.

    Asamblėjos kontekste aptariama ir didesnės apimties infrastruktūra: vyksta pasirengimas naujos bėginio transporto sistemos galimybių vertinimui, įskaitant tarptautinį konkursą priešprojektiniams pasiūlymams, kaštų ir naudos analizę bei transporto modeliavimą. Senamiestyje, kalbant apie automobilių srautus ir mažiau taršų judėjimą, atnaujinta kilpinio eismo pažeidimų stebėjimo infrastruktūra ir fiksavimo sistema.

    Pasak savivaldybės, tai tik dalis vykstančių darbų, o naujausia rekomendacijų įgyvendinimo ataskaita planuojama 2026 metų pabaigoje. Viešas vertinimo pristatymas turėtų atsakyti į esminį klausimą, ar tokio formato dalyvaujamoji demokratija Vilniuje taps tęstine praktika ir kaip bus užtikrinta, kad gyventojų pasiūlymai turėtų apčiuopiamą poveikį.

  • Jaunimui tvariau gyventi trukdo ne kainos: apklausa atskleidė didžiausią kliūtį

    Daugkartinė gertuvė, daiktai iš antrų rankų ar kelionė dviračiu vietoje automobilio daliai Lietuvos moksleivių jau tapo kasdienybe. Tačiau nauja apklausa rodo, kad didžiausias barjeras tvaresniems pasirinkimams dažniausiai yra ne kaina, o žinių ir aiškumo stoka.

    Bendrovės „Samsung“ užsakymu atliktame tyrime 42 proc. 14–19 metų moksleivių nurodė, kad per mažai išmano apie tvaresnius sprendimus. Dar 19 proc. pasigenda lengvai prieinamų tvarių alternatyvų, 17 proc. jas laiko nepatogiomis, o 9 proc. kaip kliūtį įvardijo kainą.

    Apklausa rodo, kad tvarūs įpročiai dažniau siejami su paprastais, kasdieniais veiksmais: pusė jaunuolių naudoja daugkartinę gertuvę ar puodelį. Trečdalis (33 proc.) rūšiuoja atliekas ir perka naudotus daiktus, o 29 proc. vietoje važiavimo automobiliu renkasi dviratį arba ėjimą pėsčiomis.

    Technologijų bendrovės „Oxylabs“ tvarumo vadovė ir programos „Solve for Tomorrow“ mentorė Urtė Karklienė atkreipia dėmesį, kad jaunimui dažnai trūksta ne bendro informacijos kiekio, o gebėjimo jį susieti su savo įpročiais. Pasak jos, žmonėms sudėtinga suprasti, kuris kasdienis pokytis turi didžiausią realų poveikį.

    „Daug kalbame apie klimato kaitą ir tvarumo svarbą, bet sunkiausia didelį ir sudėtingą reiškinį paversti kasdieniais, suprantamais pasirinkimais. Mums trūksta ne informacijos, o gebėjimo ją paversti aiškiais veiksmais“, – sakė U. Karklienė.

    Kaip tvarumą paversti įpročiu

    Pasak specialistės, norint gyventi tvariau nebūtina vienu metu keisti viso gyvenimo būdo. Praktinis kelias dažniausiai prasideda nuo sričių, kuriose sprendimus darome kasdien: judėjimo, mitybos, pirkinių, energijos vartojimo ir maisto atliekų mažinimo.

    U. Karklienė pabrėžia, kad reikšmingiausi pokyčiai dažnai būna tie, kurie kartojasi nuolat ir apima didesnę gyvenimo dalį. Reguliarus vaikščiojimas, važiavimas dviračiu, mažesnis maisto švaistymas ar ilgesnis jau turimų daiktų naudojimas per metus gali turėti didesnį efektą nei pavienis sprendimas.

    Vienas iš būdų įtvirtinti pokytį – pasirinkti asmeninį iššūkį, pavyzdžiui, tam tikrą laiką nepirkti naujų daiktų, išskyrus būtiniausius. Tokie eksperimentai, anot jos, padeda sustoti prieš perkant ir įvertinti, ar daikto tikrai reikia, ar galima pasiskolinti, pataisyti arba įsigyti naudotą.

    „Tvarūs įpročiai niekuo nesiskiria nuo kitų: verta pradėti nuo vieno pokyčio ir tik jam tapus automatiniu imtis kito. Taip tvaresni sprendimai ilgainiui tampa ne papildoma užduotimi, o įprastu pasirinkimu“, – sakė U. Karklienė.

    Technologijos ir DI: nuo įpročių iki poveikio

    Apklausa taip pat rodo, kad technologijos jaunimui gali būti praktinė pagalba: 38 proc. naudojasi viešojo transporto programėlėmis, 31 proc. naudotų daiktų pardavimo programėlėmis, o 11 proc. pasitelkia išmaniąsias energijos taupymo priemones namuose. Vis dėlto 37 proc. nurodė tvarumui skirtų technologijų nenaudojantys.

    Specialistės teigimu, skaitmeniniai įrankiai vis dažniau padeda ne tik atlikti veiksmą, bet ir suprasti jo kainą aplinkai. Tam pasitarnauja anglies pėdsako ar ekologinio poveikio skaičiuoklės, kurios leidžia palyginti skirtingus scenarijus, pavyzdžiui, kiek pasikeistų poveikis dažniau renkantis dviratį ar sumažinus mėsos vartojimą.

    Tokius skaičiavimus gali palengvinti ir DI sprendimai, kai jie naudojami personalizuotoms rekomendacijoms, energijos vartojimo analizei ar kelionių planavimui. Tačiau specialistai pabrėžia, kad svarbiausia yra ne pati technologija, o žmogaus sprendimas ir nuoseklumas, o rezultatus lemia įpročių pokyčių mastas ir trukmė.

    Ką parodė apklausa

    Tyrimą bendrovės „Samsung“ užsakymu 2026 metais rugpjūtį Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje atliko tyrimų bendrovė „Norstat“. Apklausė 949 14–19 metų jaunuolius, iš jų 320 Lietuvoje.

    Tyrime analizuoti jaunuolių skaitmeniniai ir socialinių tinklų naudojimo įpročiai, požiūris į technologijas, fizinį aktyvumą ir tvarumą. Rezultatai rodo, kad tvarumo tema jaunimui svarbi, tačiau sprendimams dažnai pritrūksta aiškumo, konkrečių pavyzdžių ir suprantamo ryšio su kasdieniais veiksmais.

  • Italai po 60-ies atrado paprastą būdą judėti: ši veikla gerina širdį, miegą ir nuotaiką

    Italai po 60-ies atrado paprastą būdą judėti: ši veikla gerina širdį, miegą ir nuotaiką

    Dviratis Italijoje seniai tapo daugiau nei sportu. Šalia profesionalių lenktynių tradicijų, tokių kaip Giro d’Italia, daugeliui vyresnių žmonių tai yra patogus būdas judėti kasdien: nuvažiuoti apsipirkti, aplankyti artimuosius ar ramiai pasivažinėti po apylinkes.

    Specialistai pabrėžia, kad po 60-ies ypač svarbus reguliarus, bet saugus fizinis aktyvumas. Važiavimas dviračiu leidžia derinti judėjimą lauke su įprastais reikalais, o krūvį lengva prisitaikyti pagal savijautą ir pasirengimą.

    Pasaulio sveikatos organizacija rekomenduoja 65 metų ir vyresniems žmonėms per savaitę sukaupti 150–300 minučių vidutinio intensyvumo aerobinės veiklos. Taip pat patariama reguliariai atlikti raumenis stiprinančius pratimus ir įtraukti pusiausvyrą lavinančią veiklą, nes tai mažina griuvimų riziką.

    Dviračio privalumas tas, kad intensyvumą galima dozuoti itin paprastai: rinktis trumpą ir lygų maršrutą, važiuoti ramiu tempu, daryti dažnesnes pertraukėles. Gerėjant formai, atstumą ir tempą verta didinti palaipsniui, kad organizmas spėtų prisitaikyti.

    Reguliarus mynimas pirmiausia stiprina kojų raumenis, bet kartu yra aerobinė veikla, naudinga širdies ir kraujagyslių sistemai. Tyrimais pagrįstose rekomendacijose pabrėžiama, kad fizinis aktyvumas vyresniame amžiuje siejamas ir su geresne funkcine būkle, psichologine savijauta bei miego kokybe.

    Vis dėlto svarbiausia taisyklė yra saugumas. Jei žmogus turi lėtinių ligų, jaučia pusiausvyros sutrikimus, patiria širdies ar kraujotakos sistemos simptomų, prieš didinant krūvį patariama pasitarti su gydytoju ar kineziterapeutu.

    Važiavimas dviračiu nebūtinai turi virsti treniruote su tikslais ir laikmačiu. Vyresniame amžiuje dažnai labiausiai pasiteisina nuoseklumas: trumpesnės, bet dažnesnės išvykos ir judėjimas, kuris teikia malonumą.

    Po šešiasdešimties nereikia varžytis su lenktynininkais ar rinktis sudėtingų maršrutų. Daug didesnę naudą duoda reguliarios ramios kelionės, leidžiančios išlikti aktyviems ir išsaugoti gerą savijautą kasdien.

  • Vilniuje skelbiama Diena be automobilio: kas laukia V. Kudirkos aikštėje ir kodėl verta ateiti

    Rugsėjo 16–22 dienomis Lietuva jungiasi prie Europos judumo savaitės, kuri kasmet skatina gyventojus rinktis tvaresnius keliavimo būdus. Savaitės kulminacija tradiciškai tampa rugsėjo 22 dieną minima Tarptautinė diena be automobilio.

    Susisiekimo ministerija šia proga kviečia vilniečius ir miesto svečius susitikti V. Kudirkos aikštėje Vilniuje ir rytą pradėti bendra mankšta. Pasak organizatorių, renginiu siekiama ne moralizuoti, o parodyti realias alternatyvas kasdienėms kelionėms mieste.

    „Visi norime patogiai nuvykti nuo namų iki darbo durų, tačiau ši iniciatyva gali tapti postūmiu išbandyti kitokias alternatyvas: dviratį, viešąjį transportą, keliones kartu ar daugiau judėjimo pėsčiomis“, – sakė susisiekimo ministras Juras Taminskas.

    Po mankštos ministerija kviečia neskubėti skirstytis ir pasilikti aikštėje, kur bus pristatomi mažiau taršaus judumo sprendimai. Dalyviai galės užduoti klausimus specialistams, pasidalyti patirtimi ir išgirsti, kaip mažesnė automobilių priklausomybė gali sumažinti spūstis bei triukšmą mieste.

    Europos judumo savaitė vyksta daugelyje Europos miestų, o prie jos kasmet prisijungia ir Lietuvos savivaldybės, bendruomenės, nevyriausybinės organizacijos bei verslo atstovai. Dažniausiai dėmesys sutelkiamas į tris kryptis: daugiau kelionių pėsčiomis ir dviračiais, patrauklesnį viešąjį transportą ir saugesnę infrastruktūrą.

    Pastaraisiais metais ypač akcentuojama, kad darnaus judumo sprendimai svarbūs ne tik klimatui, bet ir gyventojų sveikatai bei miestų ekonomikai. Didesnis fizinis aktyvumas kasdienėse kelionėse siejamas su mažesne lėtinių ligų rizika, o patogesnės alternatyvos automobiliui padeda miestams efektyviau išnaudoti viešąsias erdves.

    Renginio organizatoriai primena, kad Dienos be automobilio idėja nereikalauja kardinaliai keisti įpročių per vieną dieną. Svarbiausia yra išbandyti bent vieną alternatyvą ir įvertinti, kas galėtų tapti patogiu pasirinkimu kasdienybėje.

  • Kauno centre įvyko masinės riedynės: Karaliaus Mindaugo prospektas vakarui tapo be automobilių

    Šeštadienio vakarą Kauno centre miesto ritmą trumpam perėmė dviračiai, riedučiai ir paspirtukai. Darnaus judumo savaitės masinės riedynės suteikė galimybę vienoje pagrindinių miesto arterijų pajusti, kaip atrodytų gatvė, kurioje pirmenybė teikiama ne automobiliams.

    Riedynių dalyviai startavo Nepriklausomybės aikštėje prie Soboro, kur į bendrą koloną jungėsi šeimos su vaikais, dviratininkai ir mikrojudumo priemonių mėgėjai. Organizatoriai akcentavo, kad renginys skirtas ne sportiniams rekordams, o saugiam ir bendruomeniškam judėjimui mieste.

    Prospektas atiduotas riedėtojams

    Didžiausias vakaro akcentas laukė pasiekus Karaliaus Mindaugo prospektą, kuriame kasdien vyrauja intensyvus eismas. Vienam vakarui ši atkarpa tapo erdve riedėti be nuolatinio automobilių srauto, o kolona pajudėjo Nemuno krantinės link.

    Pasak renginio dalyvių, toks sprendimas aiškiai parodo, kiek daug viešosios erdvės įprastai skiriama automobiliams ir kaip greitai ji gali virsti patogia trasa dviratininkams bei paspirtukininkams. Riedynės taip pat priminė, kad eismo saugumas priklauso ne tik nuo taisyklių, bet ir nuo infrastruktūros bei tarpusavio pagarbos.

    Finišas Senamiestyje ir renginio nuotaika

    Kelionė baigėsi Senamiesčio prieplaukoje, kur dalyvių laukė pramogos ir bendruomeniška atmosfera. Saulėtas vakaras pritraukė ir stebėtojus, o vaikams buvo siūlomos užsiėmimų erdvės.

    Renginio programą papildė komikų pasirodymas, kuris tapo neformaliu vakaro tęsiniu. Tokia forma, kai eismo tema derinama su pramogomis, vis dažniau pasirenkama siekiant įtraukti platesnę auditoriją ir paskatinti išbandyti alternatyvas automobiliui.

    Savaitę užbaigs Diena be automobilio

    Masinės riedynės buvo vienas ryškiausių Darnaus judumo savaitės Kaune akcentų, vykusios rugsėjo 16–22 dienomis. Ši iniciatyva kasmet Europoje skatina miestus ir gyventojus daugiau dėmesio skirti ėjimui pėsčiomis, važiavimui dviračiu ir viešajam transportui.

    Darnaus judumo savaitė tradiciškai užbaigiama rugsėjo 22 dieną minima Diena be automobilio. Kaunas pranešė, kad tądien miesto autobusais ir troleibusais keleiviai galės važiuoti nemokamai, o toks sprendimas dažnai vertinamas kaip proga išbandyti viešąjį transportą kasdienėms kelionėms.

    Pastaraisiais metais miestai vis daugiau investuoja į dviračių takus, saugesnes sankryžas ir aiškesnę mikrojudumo priemonių integraciją į eismą. Kauno renginys parodė, kad pokyčiams svarbi ne tik infrastruktūra, bet ir gyventojų įpročiai bei miesto kultūra, kurią formuoja tokie bendruomeniniai susibūrimai.

  • Visagine prasideda Judumo savaitė: meras ragina palikti automobilius ir išbandyti kitą kelią

    Visagine prasideda Judumo savaitė: meras ragina palikti automobilius ir išbandyti kitą kelią

    Rugsėjo 16–22 dienomis Visaginas jungiasi prie Europos judumo savaitės ir kviečia gyventojus iš naujo įvertinti kasdienius keliavimo įpročius. Iniciatyvos esmė paprasta: bent dalį kelionių automobiliu pakeisti ėjimu pėsčiomis, važiavimu dviračiu ar viešuoju transportu.

    Visaginas dažnai įvardijamas kaip kompaktiškas ir žalumos apsuptas miestas, todėl trumpus atstumus čia neretai galima įveikti be automobilio. Savivaldybė pabrėžia, kad net ir nedideli pasirinkimai kasdienybėje prisideda prie švaresnio oro, mažesnio triukšmo ir saugesnių gatvių.

    „Judumo savaitė – puiki proga prisiminti, kad miestą kuriame ne tik statydami gatves ir infrastruktūrą, bet ir savo kasdieniais pasirinkimais. Visaginas yra kompaktiškas ir žalias miestas, todėl daugelį kasdienių kelionių galime įveikti pėsčiomis ar dviračiu. Kviečiu visaginiečius išbandyti kitokį kelią ir rugsėjo 22 dieną bent vienai dienai automobilį palikti namuose“, – sakė Visagino savivaldybės meras Erlandas Galaguz.

    Diena be automobilio

    Rugsėjo 22 dieną visoje Europoje minima Diena be automobilio, kuri tradiciškai laikoma Judumo savaitės kulminacija. Visagino gyventojai kviečiami tą dieną automobilį palikti namuose ir į darbą, mokyklą ar susitikimus vykti pėsčiomis, dviračiu arba viešuoju transportu.

    Judumo ekspertai pabrėžia, kad trumpų kelionių atsisakymas automobiliu yra vienas paprasčiausių būdų mažinti transporto taršą miestuose. Būtent trumpais atstumais automobiliai dažniau važiuoja šaltu varikliu, todėl išmetamųjų teršalų kiekis vienam kilometrui gali būti didesnis.

    Kodėl tai svarbu miestui

    Europos judumo savaitė kasmet akcentuoja tvaraus judumo naudą: mažesnes spūstis, saugesnį eismą, patrauklesnes viešąsias erdves ir geresnę gyvenimo kokybę. Savivaldybės pažymi, kad žmonių pasirinkimai turi tiesioginę įtaką tam, kokio miesto infrastruktūros ateityje labiausiai reikės.

    Visagino savivaldybė ragina pokytį pradėti nuo paprasto žingsnio ir pabandyti bent vieną dieną planuoti maršrutą be automobilio. Pasak organizatorių, net vienkartinis bandymas dažnai tampa postūmiu atrasti patogesnius ar sveikesnius kasdienius maršrutus.

  • Vilniuje 300 moterų minutei gulės ant asfalto: taip atkreips dėmesį į dviratininkų saugumą

    Šeštadienį Vilniuje vyks jubiliejinis, dešimtasis labdaringas moterų važiavimas „Minam100“. Renginyje apie 300 dalyvių kartu įveiks 100 kilometrų maršrutą, o prieš startą surengs pilietinę akciją „1 minutė už saugumą“.

    Akcijos metu dviratininkės su dviračiais vienai minutei atsiguls ant asfalto. Taip siekiama priminti, kad eismo dalyvių pažeidžiamumas keliuose išlieka reali problema, o dėmesingumas ir pagarba kelyje gali išgelbėti gyvybes.

    „Šiemet norime ne tik suburti moteris 100 kilometrų iššūkiui ir tęsti paramą jauniesiems dviratininkams, bet ir aiškiai pasakyti: saugumas keliuose yra visų atsakomybė“, – sakė „Minam100“ iniciatyvos įkūrėja Vita Vitkutė-Degutienė.

    Rengėjai atkreipia dėmesį, kad dviratininkų saugumą lemia ne viena priežastis: greičių skirtumai, rizikingi lenkimai, neatidumas sankryžose, prastas matomumas tamsiuoju paros metu. Praktikoje ypač svarbu laikytis saugaus atstumo lenkiant, rinktis matomumą gerinančias priemones ir numatyti savo veiksmus, ypač važiuojant intensyvaus eismo atkarpose.

    Akcija suplanuota 10.30 valandą, šalia Valakampių II paplūdimio, Vaidilutės ir Svajonių gatvių atkarpoje. Šioje vietoje eismas trumpam bus ribojamas, kad akcija vyktų saugiai, o vėliau dalyvės pajudės į trasą.

    Pagal Transporto kompetencijų agentūros skelbiamus duomenis, per pirmąjį šių metų pusmetį Lietuvos keliuose žuvo 3 dviratininkai, dar 164 buvo sužeisti. Specialistai nuosekliai akcentuoja, kad tokius rodiklius mažinti padeda ne tik infrastruktūros sprendimai, bet ir kasdieniai vairuotojų bei dviratininkų įpročiai.

    Per dešimtmetį „Minam100“ iniciatyva vaikų dviračių sportui surinko daugiau kaip 400 000 eurų, parama pasiekė apie 20 dviračių sporto mokyklų skirtinguose Lietuvos miestuose ir miesteliuose. Organizatoriai pabrėžia, kad šis modelis ne tik finansuoja sportą, bet ir kuria bendruomenę, kurioje atsiranda daugiau motyvacijos bei tęstinumo.

    Pasak iniciatyvos organizatorių, dalis jaunuolių, anksčiau gavusių paramą, šiemet prie renginio prisijungs kaip savanoriai ir padės užtikrinti sklandų važiavimą. Tai, anot rengėjų, rodo, kad investicija į vaikų sportą grįžta per jaunų žmonių įsitraukimą ir atsakomybę bendruomenei.

    Važiavimas startuos nuo Valakampių II paplūdimio, maršrutas drieksis Valakupių keliais Nemenčinės ir Buivydžių kryptimi. Organizatoriai primena, kad dalyvės visą vasarą ruošėsi nemokamose grupinėse treniruotėse, kuriose mokėsi saugaus važiavimo grupėje, atstumų laikymosi ir rankų signalų.

    Renginio programoje numatytas atidarymas 10 valandą, 10.30 valandą vyks pilietinė akcija, o 11 valandą planuojamas startas į 100 kilometrų distanciją. Dalyvių sugrįžimo laukiama apie 15–15.30 valandą.

    Renginio metu taip pat bus pristatoma eismo saugumo kampanijos „Matyk žmogų, o ne kliūtį“ fotografijų paroda. Joje akcentuojama, kad dviratininkas kelyje pirmiausia yra žmogus, o saugūs sprendimai priklauso nuo visų eismo dalyvių elgesio.

  • Kaunas ryžtasi netikėtam eksperimentui: Karaliaus Mindaugo prospektą atiduos riedėtojams

    Rugsėjo 16–22 dienomis Kaune vyks Darnaus judumo savaitė, kviečianti gyventojus bent trumpam atsisakyti automobilio ir rinktis dviratį, viešąjį transportą ar ėjimą pėsčiomis. Pagrindinis savaitės akcentas numatytas rugsėjo 19 dieną, kai miesto centre planuojamos masinės riedynės.

    Ši iniciatyva yra Europos mastu rengiamos Europos judumo savaitės dalis, kasmet skatinanti miestus mažinti taršą ir triukšmą bei gerinti eismo saugą. Tokie renginiai dažnai tampa proga gyventojams praktiškai išbandyti alternatyvas automobiliui ir įvertinti, kas mieste veikia, o kur dar trūksta patogumo.

    Kaune savaitės metu suplanuotos ir pažintinės veiklos: rugsėjo 16–18 dienomis vyks ekskursijos pėsčiomis, o rugsėjo 19 ir 20 dienomis numatyti pasivažinėjimai dviračiais po skirtingus miesto rajonus. Taip pat rugsėjo 19 dieną organizuojamas orientacinis žaidimas Viešojo transporto detektyvai Kaune, kuriame komandos užduotis vykdys keliaudamos autobusais ir troleibusais.

    Didžiausias pokytis lauks rugsėjo 19 dienos vakarą, kai į bendrą koloną kviečiami dviratininkai, riedutininkai, paspirtukininkai ir kiti mikrojudumo priemonių naudotojai. Organizatoriai skelbia, kad vienam vakarui Karaliaus Mindaugo prospektas bus skirtas darniai judantiems dalyviams, o maršrutas drieksis per miesto centrą iki Senamiesčio prieplaukos.

    „Kaunas – žalias miestas, kuriame vis daugiau žmonių dviratį ar kitas mikrojudumo priemones renkasi ne tik laisvalaikiui, bet ir kasdienėms kelionėms. Nuosekliai investuojame į tam reikalingą infrastruktūrą ir siekiame, kad darniai judėti būtų patogu bei saugu. Riedynėmis norime dar kartą parodyti, kad toks pasirinkimas Kaunui svarbus ir vienam vakarui vieną judriausių miesto gatvių atiduodame riedantiems“, – sakė Kauno vicemeras Andrius Palionis.

    Finiše, Senamiesčio prieplaukoje, planuojama vakaro programa ir geriausio kostiumo rinkimai. Organizatoriai taip pat primena apie saugumą: dalyviams įprasta rekomenduoti šalmus, šviesą atspindinčius elementus ir atsakingą greitį, ypač judant didesnėje kolonoje.

    Darnaus judumo savaitė Kaune baigsis rugsėjo 22 dieną, per Dieną be automobilio. Savivaldybė skelbia, kad tą dieną miesto autobusais ir troleibusais bus galima važiuoti nemokamai.