Didelės saulės elektrinės dykumose gali daryti daugiau nei tik gaminti elektrą: mokslininkai pastebi požymių, kad jos keičia vietos mikroklimatą ir kai kuriais atvejais sudaro palankesnes sąlygas augalijai. Naujausi modeliavimai ir stebėjimai rodo, kad plačios fotovoltinių modulių teritorijos gali paveikti temperatūrą, vėjo srautus ir drėgmės apytaką.
Šis reiškinys dažniausiai siejamas su vadinamuoju paviršiaus albedo pokyčiu: tamsūs moduliai sugeria daugiau Saulės spinduliuotės nei šviesus smėlis, todėl pasikeičia energijos balansas prie žemės. Kartu moduliai sudaro šešėlį ir mažina tiesioginį įkaitimą po jais, o tai gali sumažinti dirvos paviršiaus temperatūros svyravimus.
Vienas dažniausiai minimas mechanizmas yra oro srautų persitvarkymas: įkaitęs oras virš saulės modulių ir aplink juos kyla aukštyn, o tai gali sustiprinti vietinę konvekciją. Jei regione yra pakankamai drėgmės ir susidaro tinkamos sąlygos, tokie procesai teoriškai gali prisidėti prie debesuotumo didėjimo ir kritulių tikimybės.
Tyrėjai pabrėžia, kad tai nėra paprastas ir visur vienodai veikiantis efektas. Krituliai dykumose priklauso nuo didesnio masto atmosferos cirkuliacijos, todėl saulės parkai greičiau gali keisti mikroklimatą ir drėgmės pasiskirstymą lokaliai, o ne garantuoti lietų. Dėl to mokslinėse publikacijose dažnai kalbama apie galimą teigiamo grįžtamojo ryšio kilpą, kai daugiau augalijos didina drėgmės išgarinimą ir dar labiau palaiko vietines drėgnesnes sąlygas.
Kitas svarbus aspektas yra vandens balansas: šešėlis po moduliais gali mažinti dirvos išdžiūvimą, o vėjo susilpnėjimas tarp konstrukcijų kartais sumažina garavimą. Tokiose vietose augalai gali lengviau įsitvirtinti, ypač jei yra papildomų drėgmės šaltinių, pavyzdžiui, periodiniai krituliai, rasa ar gruntinis vanduo. Praktikoje tai gali reikšti žalesnes dėmes aplink infrastruktūrą, bet ne būtinai plataus masto dykumos virtimą stepėmis.
Mokslininkai taip pat atkreipia dėmesį į galimus šalutinius padarinius: dideli saulės parkai keičia buveines, gali trikdyti gyvūnų migracijos kelius, o netinkamai suplanuota priežiūra didina dirvožemio erozijos ar dulkių problemą. Be to, karštuose regionuose saulės modulių efektyvumas mažėja kylant temperatūrai, todėl dalis projektų ieško sprendimų, kaip suderinti elektrinės našumą ir mažesnį šiluminį poveikį aplinkai.
Ekspertai sutaria, kad sprendžiant, kur ir kaip plėtoti saulės energiją, reikia vertinti ne tik pagaminamos elektros kiekį, bet ir vietos klimato, dirvožemio bei biologinės įvairovės veiksnius. Dykumose pastatyti parkai gali turėti netikėtų privalumų mikroklimatui, tačiau rezultatą lemia regiono meteorologija, parko mastas ir tai, ar projektuojant numatytos aplinkosauginės priemonės.
