Čilėje veikiančiame jūriniame lašišų ūkyje pradėta taikyti plaukiojančios saulės elektrinės technologija, kuri dalį energijos poreikio leidžia patenkinti be dyzelinių generatorių. Tikslas buvo mažinti išmetamųjų dujų kiekį ir triukšmą, tačiau netrukus paaiškėjo dar vienas, iš anksto ne iki galo įvertintas poveikis ekosistemai.
Ūkyje vandens paviršių virš žuvų aptvarų dengiantys saulės moduliai tapo ne tik energijos šaltiniu, bet ir savotišku stogu. Po juo susiformavęs pavėsis ir ramesnė aplinka ėmė traukti lašišas, kurios dideliais kiekiais rinkosi po konstrukcijomis ir ten užsilaikydavo.
Energija be dyzelio ir mažiau triukšmo
Atviroje jūroje ar fiorduose įrengtoms žuvų fermoms būtina nuolatinė elektra: ji reikalinga stebėsenos sistemoms, apšvietimui, šėrimo įrangai, ryšiui ir kitiems procesams. Tokiose vietose dažnai pasirenkami dyzeliniai generatoriai, nes prijungti prie elektros tinklo būna sudėtinga arba labai brangu.
Čilės Los Lagoso regione veikiančiame Mowi Huar Norte ūkyje, įrengus plaukiojančius saulės modulius ir energijos kaupimo sprendimus, dalis poreikio pradėta padengti atsinaujinančiais ištekliais. Skelbiama, kad hibridinė sistema dabar padengia apie 57 proc. ūkio energijos poreikių, o per metus leidžia atsisakyti daugiau nei 36 000 galonų dyzelino.
Perskaičiavus šį kiekį, tai sudaro apie 136 000 litrų degalų per metus. Mažesnis dyzelino vartojimas reiškia ne tik mažesnes tiesiogines išlaidas kurui, bet ir mažiau degalų pristatymo reisų į atokesnę vietą, todėl sumažėja ir su logistika susijusi tarša bei rizikos.
Kartu sumažėjo ir nuolatinis variklių keliamas triukšmas bei vibracijos, kurios povandeninėje aplinkoje sklinda toliau nei sausumoje. Toks foninis triukšmas gali kelti stresą tiek žuvims, tiek darbuotojams, o ramesnė aplinka tampa papildomu praktiniu privalumu kasdienėje ūkio veikloje.
Netikėtas efektas po moduliais
Saulės moduliai suformavo pavėsį virš aptvarų, o tai pakeitė sąlygas vandenyje. Pavėsis ir sumažėjęs judėjimas virš vandens, taip pat retesni laivų atvykimai su kuru, sukūrė ramesnę zoną, kurioje lašišos ėmė telktis po konstrukcijomis.
Tokį elgesį galima aiškinti keliais veiksniais: pavėsis gali mažinti šviesos stresą, o stogo efektas suteikia papildomą priedangą nuo plėšriųjų paukščių. Be to, sumažėjęs triukšmas ir vibracijos gali keisti žuvų pasiskirstymą aptvaruose, nes jos jautriai reaguoja į aplinkos dirgiklius.
„Tikėjomės mažesnių emisijų ir tylesnio darbo, bet netikėtai pamatėme, kad lašišos masiškai renkasi po moduliais“, – sakė projekto įgyvendinime dalyvavę atstovai, apibūdindami netikėtą technologijos poveikį.
Tokie sprendimai dažnai pristatomi kaip žingsnis tvaresnės akvakultūros link, tačiau jie kartu primena, kad infrastruktūros pokyčiai gali turėti ir papildomų ekologinių pasekmių. Šiuo atveju efektas atrodo palankus žuvų elgsenai, tačiau ilgalaikiam vertinimui reikėtų stebėti, kaip kinta vandens parametrai, deguonies režimas ir žuvų sveikatingumas skirtingais metų laikais.
Plaukiojančios saulės elektrinės: auganti kryptis
Plaukiojančios saulės elektrinės pasaulyje sparčiai plinta vandens telkiniuose, nes leidžia išnaudoti plotus nekonkuruojant su žemės naudojimu. Jūrinėse ar pakrančių akvakultūros vietose ši kryptis ypač patraukli dėl to, kad energijos poreikis yra nuolatinis, o tradiciniai sprendimai dažnai remiasi dyzelinu.
Tokie projektai paprastai derinami su baterijų kaupimo sistemomis, kad būtų galima subalansuoti gamybą ir vartojimą, ypač naktį ar esant prastesnėms oro sąlygoms. Praktikoje tai leidžia didinti atsinaujinančios energijos dalį, mažinti generatorių darbo laiką ir užtikrinti stabilesnį ūkio energijos tiekimą.
Čilės pavyzdys rodo, kad energijos transformacija pramonėje gali turėti ir papildomą naudą gamtinei aplinkai, net jei ji nebuvo pagrindinis projekto tikslas. Vis dėlto ekspertai pabrėžia, kad kiekvienoje vietoje reikalingas atskiras poveikio vertinimas, nes skirtingos akvatorijos, srovės ir ekosistemos į tokias konstrukcijas gali reaguoti nevienodai.
