Ataka prieš naftotiekį
Europos lyderiai skubiai ieško priemonių sušvelninti galimą dyzelino brangimą, kai Saudo Arabijoje buvo atakuotas Rytų–Vakarų naftotiekis. Ši trasa laikoma alternatyva maršrutams per Hormūzo sąsiaurį, todėl bet kokie sutrikimai greitai persiduoda pasaulinėms kainoms.
Remiantis rinkos analitikų vertinimais, užsitęsus trikdžiams rizikuotų dalis pasaulinės naftos eksporto apimčių, o tai didintų spaudimą degalų kainoms Europoje. „Brent“ rūšies nafta pastarosiomis dienomis brango dėl padidėjusios tiekimo rizikos ir neapibrėžtumo regione.
Kas labiausiai neramina Europą?
Didžiausia rizika šįkart siejama ne vien su žaliavine nafta, bet ir su dyzelino rinka, kuri Europoje istoriškai jautresnė importo ir perdirbimo pajėgumų svyravimams. Dyzelinas plačiai naudojamas krovinių vežime, žemės ūkyje ir dalyje pramonės, todėl kainų šuoliai greitai paveikia bendrą infliaciją.
Europos Komisija viešai pabrėžia, kad šiuo metu kritinio tiekimo trūkumo požymių nėra, o paklausą padeda dengti ES perdirbimo gamyba ir alternatyvūs importo srautai. Vis dėlto įspėjama, kad rudenį ir žiemą paklausa tradiciškai didėja, todėl bet koks tolesnis eskalavimas galėtų dar labiau įtempti rinką.
Prancūzijos ir Italijos sprendimai
Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas paskelbė apie mobilizaciją, skirtą mažinti spaudimą vairuotojams ir užtikrinti naftos tiekimą. Prancūzijoje energijos kainos išlieka vienu svarbiausių vidaus politikos veiksnių, nes gyventojų perkamoji galia tiesiogiai priklauso nuo degalų ir šildymo sąnaudų.
„Mūsų prioritetas – užtikrinti laivybos laisvę Hormūzo sąsiauryje, saugoti partnerių energetikos infrastruktūrą ir garantuoti tiekimą“, – sakė Emmanuelis Macronas.
Italijos ministrė pirmininkė Giorgia Meloni pranešė apie sprendimą atsisakyti kai kurių automobiliams taikomų mokesčių, taip siekiant greitesnio ir labiau apčiuopiamo efekto vairuotojams. Roma taip pat signalizuoja, kad energijos kainų šoką norėtų vertinti kaip išskirtinę situaciją, leidžiančią taikyti lankstesnes fiskalines priemones.
„Nukreipėme dalį išteklių į paprastą ir ilgalaikę priemonę tiems, kurie kasdien automobiliu važiuoja į darbą ar veža vaikus“, – sakė Giorgia Meloni.
Vokietija ir Ispanija didina spaudimą
Vokietijoje kancleris Friedrichas Merzas žada artimiausiu metu pristatyti paketus, kurie amortizuotų rekordiškai aukštas kainas degalinėse, nors pabrėžiama, kad valstybės įtaka pasaulinei naftos kainai yra ribota. Diskusijose akcentuojamas ir tarptautinis saugumo aspektas, nes atakos prieš infrastruktūrą didina rizikos priemoką energijos rinkose.
„Hutiai kontroliuoja strategines pozicijas prie Bab el Mandebo ir atakuoja energetikos objektus Saudo Arabijoje, tai dar labiau blogina padėtį tarptautinėse rinkose“, – sakė Friedrichas Merzas.
Ispanija jau pritaikė didesnę dyzelino mokesčių lengvatą, kai degalų kainos šoktelėjo per kelias savaites. Madridui tai tampa socialinės įtampos klausimu, todėl vyriausybė aktyvina automatinio reagavimo mechanizmus, kurie numatyti anti krizės paketuose.
Windfall mokestis vėl grįžta į darbotvarkę
Brangstant energijai, dalyje ES valstybių ir Europos Parlamento stiprėja raginimai svarstyti vadinamąjį netikėtų pelnų mokestį energetikos sektoriui. Argumentas paprastas: kainų šoko laikotarpiu dalis bendrovių gali gauti išskirtinai didelį pelną, o surinktos lėšos būtų nukreiptos pažeidžiamiausiems namų ūkiams.
„Paspartinkime atsinaujinančią energetiką ir pasirūpinkime, kad iš krizės uždirbantys prisidėtų“, – sakė Iratxe García Pérez.
Tokios priemonės paprastai kelia ginčų, nes valstybės siekia apsaugoti vartotojus, bet kartu turi išlaikyti investicijas į energijos gamybą ir infrastruktūrą. Vis dėlto, didėjant infliacijos rizikai, politinis spaudimas greitai parodyti rezultatą daugelyje sostinių tik stiprėja.