Radiniui vadovavo ispanų ir egiptiečių misija
Sakaroje, į pietvakarius nuo Kairo esančiame senoviniame nekropolyje, ispanų ir egiptiečių archeologų komanda aptiko išskirtinį V dinastijos pabaigos laikotarpio kapą. Tyrėjai pabrėžia ne tik radinio mastą, bet ir neįprastai gerą išlikimą, įskaitant reljefų spalvas.
Kasinėjimus vykdė tarptautinė misija, kuriai vadovavo Egiptologas Josepas Cervelló, o darbai siejami su Barselonos autonominiu universitetu ir Egipto Senienų aukščiausiąja taryba. Egipto Turizmo ir senienų ministerija patvirtino, kad kapas datuojamas Senojo Egipto laikotarpiu.
Kam priklausė kapas ir kuo jis išsiskiria
Pranešama, kad tai mastaba su dviem laidojimo koplyčiomis, susieta su aukšto rango pareigūnu Yunmenu, tarnavusiu faraono Džedkarės Isesio valdymo metu. Šaltiniuose taip pat nurodoma, kad čia turėjo būti palaidotas ir jo tėvas Itis, laikomas žemesnio rango pareigūnu.
Kapavietė aptikta vadinamojoje Marietto nekropolio dalyje, šiaurinėje Sakaroje. Egipto institucijos akcentuoja, kad dviejų koplyčių struktūra ir užrašai suteikia naujų duomenų apie administracinį elitą V dinastijos pabaigoje.
Reljefai su kasdienybės scenomis ir spalvomis
Tarp ryškiausių radinio elementų minimi kokybiškai iškalti architravo fragmentai ir laidojimo tekstai, pritaikyti konkrečiam asmeniui bei jo pareigoms. Archeologų teigimu, tokia detalė leidžia tiksliau atkurti tuometinių titulų ir pareigybių sistemą.
Reljefuose vaizduojamos žemdirbystės veiklos, aukų nešimo procesijos, taip pat asilai ir kiti gyvūnai. Egipto ministerija pabrėžia, kad dalis scenų išsaugojo originalias spalvas, o tai tokiam senam laikotarpiui yra itin retas ir moksliškai vertingas atvejis.
Ką šis atradimas gali pakeisti Sakaroje
Tyrėjai šį dvigubą kapą sieja ir su socialinės padėties kaita, kai provincijos pareigūno sūnus galėjo pakilti karališkosios administracijos hierarchijoje. Manoma, kad noras dalytis laidojimo erdve su tėvu gali atspindėti tiek šeimos statusą, tiek to meto religines bei socialines nuostatas.
Ta pati Sakaroje esanti teritorija žinoma nuo XIX amžiaus archeologinių darbų, tačiau, kaip nurodo misija, iki šiol nebuvo nuosekliai dokumentuota. Dabartiniai tyrimai siekia atkurti nekropolio topografiją ir suprasti jį kaip aktyviai veikusią erdvę, kurioje vyko kulto ritualai ir nuolatinės statybos.
Komanda praneša, kad analizuojant žemėlapius ir atstatant vietovės planą pavyko identifikuoti iki šiol nežinotą mastabą, o šalia aptikta užuominų apie dar dvi galimas kapavietes. Archeologai tikisi prie jų grįžti per būsimus kasinėjimų sezonus.