Paprastas 4 metrų ėjimo testas namuose gali padėti įvertinti, kaip keičiasi fizinis pajėgumas ir ar su amžiumi nekrenta judėjimo greitis. Tokį metodą viešai aptaria gydytojas Džekas Mozlis, pabrėždamas, kad testas trunka vos kelias sekundes.
Principas paprastas: atsimatuokite 4 metrus, eikite įprastu tempu ir pamatuokite laiką. Daliai žmonių tai užtrunka apie 5 sekundes, o greitesnis rezultatas dažniausiai laikomas geru ženklu, jei žmogus jaučiasi stabiliai ir saugiai.
Jei atstumui įveikti prireikia daugiau nei 6 sekundžių, tai gali rodyti mažesnį ėjimo greitį ir bendrą fizinio pajėgumo kritimą. Vis dėlto vienas matavimas dar nieko nediagnozuoja, nes rezultatą gali paveikti nuovargis, miego trūkumas, avalynė, skausmas ar net slidus paviršius.
Kodėl ėjimo greitis svarbus?
Medicinoje ėjimo greitis laikomas vienu iš funkcinių rodiklių, siejamų su bendra sveikatos būkle vyresniame amžiuje. Tyrimuose ėjimo greitis dažnai analizuojamas kaip rodiklis, susijęs su ilgesne gyvenimo trukme, mažesne širdies ir kraujagyslių įvykių rizika bei geresniu savarankiškumu kasdienėje veikloje.
„Įdomūs tyrimai rodo, kad ėjimo greitis glaudžiai siejasi su mirties rizika per artimiausius 10 metų“, – sakė Džekas Mozlis.
Svarbi detalė, kurią akcentuoja ir gydytojai, yra ne tik pats skaičius, bet ir dinamika: ar žmogus laikui bėgant išlaiko greitį, ar jį gerina. Būtent nuoseklus stebėjimas, pavyzdžiui, kartą per mėnesį, gali būti naudingesnis nei vienkartinis bandymas.
Kaip atlikti testą teisingai?
Kad rezultatai būtų palyginami, verta išlaikyti tas pačias sąlygas: matuoti ant lygaus paviršiaus, su tais pačiais batais ir tuo pačiu paros metu. Patogiau, kai laiką matuoja kitas žmogus, tačiau galima naudoti ir telefono laikmatį.
Jei ėjimo metu jaučiate galvos svaigimą, dusulį, krūtinės skausmą ar nestabilumą, testą reikėtų nutraukti. Pastebėjus staigų ėjimo greičio pablogėjimą ar dažnesnius pargriuvimus, verta pasitarti su šeimos gydytoju, nes tai gali būti susiję ne tik su fiziniu pasirengimu, bet ir su pusiausvyra, rega, vaistais ar neurologiniais sutrikimais.
Ką daryti, jei rezultatas prastesnis?
Pats testas nėra diagnozė, tačiau gali tapti signalu daugiau judėti ir stiprinti ištvermę. Sveikatos specialistai pabrėžia, kad reguliari fizinė veikla siejama su mažesne širdies ligų ir insulto, 2 tipo diabeto, kai kurių vėžio formų, kritimų vyresniame amžiuje bei depresijos rizika.
Net trumpi kasdieniai pasivaikščiojimai gali duoti apčiuopiamos naudos, ypač jei didinamas žingsnio intensyvumas pagal savijautą. Praktinis tikslas gali būti paprastas: palaipsniui trumpinti 4 metrų atkarpos laiką, bet pirmiausia užtikrinant saugumą ir taisyklingą ėjimą.