Sriuba gali būti ne tik šildantis ir sotus patiekalas, bet ir paprastas būdas papildyti mitybą vertingomis medžiagomis. Mitybos specialistė siūlo vieną lengvai įgyvendinamą patobulinimą: į sriubas įberti pupelių.
Registruota dietistė Jennifer Parotta Hains, įkūrusi „Mood Matters Dietetics“, teigia, kad pupeles verta įtraukti į valgiaraštį didžiąją dalį savaitės dienų. Pasak jos, tai viena geriausių sudedamųjų dalių, kurią galima papildomai įdėti į sriubą, o specialių kulinarinių įgūdžių tam nereikia, rašo „Real Simple“.
Patogiausias pasirinkimas – konservuotos pupelės: jas pakanka nuskalauti ir supilti į puodą. Nurodoma, kad viena porcija yra maždaug pusė puodelio, arba apie 100–120 gramų virtų pupelių.
Norint tirštesnės, kremiškesnės sriubos, dalį pupelių galima sutrinti trintuvu ir įmaišyti į sultinį. Taip patiekalas tampa tirštesnis, o jo maistinė vertė – didesnė.
Konservuotos ar džiovintos: ką rinktis?
Sriuboms tinka ir džiovintos pupelės – jų tekstūra dažnai būna ypač maloni. Vis dėlto specialistė pabrėžia, kad konservuotos pupelės daug kam yra patogesnės, o maistinės vertės požiūriu jos išlieka labai geras produktas.
Renkantis džiovintas pupeles svarbiausia jas tinkamai išvirti. Įspėjama, kad kai kurie lėto virimo prietaisai gali nepasiekti pakankamai aukštos temperatūros, todėl pupelės gali likti ne iki galo termiškai apdorotos.
Ypač atsargiai reikėtų elgtis su raudonosiomis pupelėmis: nepakankamai termiškai apdorotos jos gali sukelti apsinuodijimo simptomus. Patariama pupeles pirmiausia bent 10–15 minučių pavirti ant viryklės, o tuomet tęsti virimą, kol jos suminkštės.
Taip pat minima, kad džiovintų pupelių mirkymas per naktį gali padėti sumažinti virškinimo diskomfortą.
Kuo pupelės naudingos smegenims?
Teigiama, kad smegenims svarbus pastovus energijos ir maistinių medžiagų tiekimas, o pupelėse esantys sudėtiniai angliavandeniai energiją padeda „atiduoti“ palaipsniui.
Pupelės įvardijamos ir kaip aminorūgščių, įskaitant tirozino ir triptofano, šaltinis. Šios medžiagos siejamos su dopamino ir serotonino gamybos procesais – tai svarbu smegenų veiklai ir nuotaikos reguliavimui.
Be to, pupelėse yra geležies, magnio ir B grupės vitaminų, dalyvaujančių energijos apykaitoje ir procesuose, reikalinguose nervų sistemai.
Širdžiai ir žarnynui: svarbiausia – skaidulos
Viena dažniausiai minimų pupelių stiprybių – didelis skaidulų kiekis. Skaidulos siejamos su cholesterolio reguliavimu, įskaitant vadinamojo blogojo (MTL) cholesterolio šalinimą iš organizmo.
Pupelės yra ir augalinių baltymų šaltinis, o, palyginti su daugeliu gyvūninės kilmės produktų, jose nėra sočiųjų riebalų. Taip pat minimi B grupės vitaminai, susiję su homocisteino lygio reguliavimu – padidėjęs šios medžiagos kiekis siejamas su didesne širdies ir kraujagyslių ligų rizika.
Žarnynui pupelės naudingos tuo, kad jose yra tiek tirpių, tiek netirpių skaidulų ir atspariojo krakmolo. Netirpios skaidulos siejamos su reguliaria tuštinimosi veikla, o tirpios skaidulos ir atsparusis krakmolas tampa maistu naudingosioms žarnyno bakterijoms.
Bakterijoms skaidant šias medžiagas gali susidaryti trumposios grandinės riebalų rūgštys, kurios siejamos su mažesniu uždegimu žarnyne ir stipresniu žarnyno barjeru. Pati specialistė siūlo kitą kartą verdant sriubą įberti saują pupelių – paprastam, nebrangiam ir lengvai pritaikomam patiekalo sustiprinimui.