CP v2

Tag: E. komercija

  • Kinijos įmonės veržiasi į ES sandėlius: Lenkija pritraukė daugiausia nuomos, auga spaudimas rinkai

    Kinijos bendrovės pastaraisiais metais spartina plėtrą Europos sandėliavimo ir logistikos nekilnojamojo turto rinkoje, o ryškiausia kryptimi ES išsiskiria Lenkija. „Cushman & Wakefield“ ataskaitoje „Future Flows“ skaičiuojama, kad nuo 2024 metų pradžios iki 2026 metų birželio pabaigos Kinijos įmonės Europoje rezervavo apie 2,5 mln. kv. m sandėliavimo ir logistikos ploto.

    Vien Lenkijoje per tą patį laikotarpį išnuomota 695 000 kv. m, o tai yra didžiausias rezultatas visoje Europos Sąjungoje. Antras pagal mastą rezultatas regione fiksuotas Jungtinėje Karalystėje, kur Kinijos bendrovės rezervavo 757 000 kv. m sandėlių ir logistikos centrų.

    Kas nuomojasi daugiausia?

    Ataskaitoje pažymima, kad didžiausi sandėliavimo plotų nuomininkai yra logistikos operatoriai ir prekybos bei e. komercijos sektoriaus bendrovės. Logistikos operatoriams tenka apie 1,3 mln. kv. m, o prekybai ir e. komercijai – 820 000 kv. m, tai sudaro atitinkamai apie 50 proc. ir 32 proc. viso Kinijos įmonių rezervuoto ploto.

    Gamintojai sudaro mažesnę dalį – apie 17 proc., arba 422 000 kv. m, tačiau jų sprendimai ypač koncentruojasi Vidurio ir Rytų Europoje. Skaičiuojama, kad net 95 proc. gamybos įmonių nuomos sandorių sudaryta būtent šiame regione, kur lengviau derinti tiekimo grandines ir aptarnauti kelias rinkas vienu metu.

    „Gamybos investicijos telkiasi tokiose šalyse kaip Lenkija, Vengrija, Čekija ar Slovakija, kurios siūlo kvalifikuotą darbo jėgą, išvystytas tiekimo grandines ir konkurencingas veiklos sąnaudas“, – sakė Sally Bruer, „Cushman & Wakefield“ logistikos ir pramonės rinkos tyrimų vadovė Europoje, Artimuosiuose Rytuose ir Afrikoje.

    Kodėl Lenkija tapo pagrindiniu tašku?

    Analitikai Lenkijos šuolį aiškina jos vaidmeniu kaip konsolidacijos ir paskirstymo mazgu, leidžiančiu greitai aptarnauti klientus ne tik pačioje Lenkijoje, bet ir Vokietijoje bei platesniame Vidurio ir Rytų Europos regione. Toks geografinis ir infrastruktūrinis pranašumas ypač svarbus e. komercijos srautams, kuriems būtinas trumpas pristatymo laikas ir lankstus sandėlių tinklas.

    Ataskaitoje taip pat pabrėžiama, kad pastaraisiais mėnesiais įmonės iš Azijos sugeneravo apie 20 proc. visos sandėliavimo paklausos Lenkijoje. Tai rodo platesnę tendenciją: Europos sandėliai vis dažniau tampa strategine grandimi tarp gamybos, importo kanalų ir galutinio vartotojo rinkų.

    Auganti paklausa kelia įtampą

    Kartu su augančiu susidomėjimu ryškėja ir ribojantys veiksniai. „Cushman & Wakefield“ ekspertai kaip didžiausius iššūkius įvardija didelių sklypų trūkumą, ribotas elektros tinklų prijungimo galias ir darbuotojų stoką, kurią dar labiau paaštrina sandėlių automatizavimo tempas.

    Pasak Lenkijos „Cushman & Wakefield“ pramonės ir logistikos patalpų padalinio vadovo Szczepano Gowino, 78 proc. analizuotų Kinijos įmonių pagrindiniu plėtros motyvu laiko greitą priėjimą prie naujų klientų. Jo teigimu, beveik pusė bendrovių tikisi pradėti veiklą per mažiau nei metus nuo investicinio sprendimo, o maždaug kas penkta – per trumpesnį nei 6 mėnesių laikotarpį.

    Gowinas taip pat atkreipė dėmesį, kad 71 proc. apklaustų Kinijos bendrovių didžiausia investavimo Europoje kliūtimi įvardija atitiktį vietos reguliavimui ir teisiniams reikalavimams. Tai reiškia, kad augant aktyvumui didėja ir konsultacijų, atitikties bei rizikų valdymo svarba, ypač įmonėms, kurios į ES ateina pirmą kartą.

    „Cushman & Wakefield“ yra komercinio nekilnojamojo turto paslaugų bendrovė, teikianti turto valdymo, nuomos tarpininkavimo, sandorių konsultavimo ir vertinimo paslaugas. Įmonė veikia 60 šalių ir joje dirba apie 53 000 darbuotojų.

  • Dėl „InPost“ akcijų supirkimo pasiektas slenkstis: investuotojai siūlo parduoti beveik 90 proc.

    „InPost“ pranešė, kad pasiūlyme supirkti bendrovės akcijas pasiektas minimalus priėmimo slenkstis. Investuotojai deklaravo norą parduoti 448 981 akciją, tai sudaro 89,81 proc. kapitalo, kai reikalautas slenkstis siekė ne mažiau kaip 80 proc.

    Akcijų supirkimo pasiūlymą pateikė konsorciumas, kurį sudaro „Advent“, „FedEx“, A&R ir „PPF“. Už vieną akciją siūloma 15,60 euro, o bendra visų išleistų ir apyvartoje esančių „InPost“ akcijų vertė pagal šią kainą siekia 7,8 mlrd. eurų.

    Pasiūlymo priėmimo terminas buvo pratęstas, nes tęsėsi konkurencijos priežiūros procedūros. Pagal nustatytą grafiką konsorciumas rugsėjo 23 dieną turi galutinai paskelbti, ar pasiūlymą laikys besąlygišku.

    Žadama išlaikyti nepriklausomumą

    Konsorciumas anksčiau deklaravo, kad „InPost“ išsaugos operacinį savarankiškumą ir dabartinį veiklos profilį. Bendrovės pagrindinė operacinė būstinė ir pagrindinė vadovų komanda turėtų likti Lenkijoje, o investuotojai esą aktyviai rems tolesnę plėtrą.

    Taip pat nurodoma, kad „InPost“ vadovu ir toliau liks Rafalas Brzoska. Jo investicinis subjektas A&R yra tarp didžiausių akcininkų.

    Kas svarbu investuotojams?

    Pagal pateiktą informaciją pasiūlymo kaina reiškia reikšmingą premiją, lyginant su ankstesnių mėnesių vidutinėmis apyvartinėmis kainomis. Toks įkainis dažnai naudojamas siekiant užsitikrinti akcijų koncentraciją ir sumažinti sandorio žlugimo riziką, ypač kai vyksta reguliaciniai vertinimai.

    Finansavimo struktūra numato nuosavo kapitalo dalį ir ilgalaikius bankų kreditus. Konsorciumo nariai yra pateikę įsipareigojimus finansuoti apie 5,9 mlrd. eurų, o likusi sandorio dalis turėtų būti padengta ilgalaikiu skolinimusi.

    Plėtra Europoje ir e. komercijos kontekstas

    „InPost“ veikia siuntų pristatymo ir paštomatų segmente, kuris Europoje auga kartu su e. komercija. Bendrovė vysto tinklą devyniose šalyse, tarp jų Jungtinėje Karalystėje, Prancūzijoje, Ispanijoje, Italijoje ir Beniliukso regione, taip pat teikia kurjerių paslaugas.

    Konsorciumas teigia sieksiantis remti „InPost“ strategiją, įskaitant tolesnę plėtrą Prancūzijoje, Ispanijoje, Portugalijoje, Italijoje, Beniliukse ir Jungtinėje Karalystėje. Investuotojai taip pat akcentuoja partnerystes visoje e. komercijos vertės grandinėje ir investicijas į vartotojams skirtus skaitmeninius sprendimus.

    Didžiausių „InPost“ akcininkų gretose minimi „PPF Group“, A&R, „Advent“ ir „Norges Bank“, o mažesnius paketus valdo ir Lenkijos investiciniai fondai. Artimiausiomis savaitėmis rinka lauks sprendimo, ar pasiūlymas taps besąlygiškas ir kaip greitai bus užbaigtos reguliacinės procedūros.

  • ES smogė per „Temu“ ir „AliExpress“: kiniškų siuntų srautas krito iki 40 proc.

    ES smogė per „Temu“ ir „AliExpress“: kiniškų siuntų srautas krito iki 40 proc.

    Kas pasikeitė nuo liepos

    Europos Sąjungoje nuo liepos 1 dienos įvesta fiksuota trijų eurų muito rinkliava mažos vertės siuntoms iki 150 eurų. Iki šiol tokios smulkios siuntos dažnai pasiekdavo pirkėjus be muito, todėl kainos „Shein“, „Temu“ ir „AliExpress“ platformose atrodė sunkiai pralenkiamos.

    Pirmieji duomenys rodo, kad priemonė suveikė greičiau nei tikėtasi. Remiantis Prancūzijos muitinės statistika, kurią citavo šalies ekonomikos ministerija, mažų siuntų importas po mokesčio įvedimo sumenko 30–40 proc.

    Skaičiai: kam smogė labiausiai

    Vertinant atskirų platformų pardavimų apimtis, didžiausias kritimas fiksuotas „Temu“, kur apimtys sumažėjo apie 50 proc. „AliExpress“ pardavimai krito maždaug 37 proc., o „Shein“ smukimas buvo mažesnis ir siekė apie 15 proc.

    Prancūzijos valdžia tai vadina įrodymu, kad griežtesnis reguliavimas gali pakeisti pirkėjų elgseną ir sumažinti didžiųjų Kinijos platformų dominavimą. Kartu tai signalas ir rinkai, kad itin žemos kainos vis dažniau bus perskaičiuojamos atsižvelgiant į naujus mokesčius.

    Kodėl Briuselis ėmėsi veiksmų

    Europos Komisija argumentuoja, kad mažos vertės siuntų bumas iškreipė konkurenciją. Europos prekybininkams tenka laikytis tų pačių taisyklių, o importo mokesčių ir administravimo našta dažnai būna didesnė nei tarptautinėms platformoms, kurios prekes siunčia tiesiai pirkėjams.

    Dar vienas motyvas – sauga ir atitiktis reikalavimams. Europos Komisijos vertinimu, 2025 metais daugiau nei 60 proc. tikrintų mažos vertės prekių neatitiko Europos reikalavimų ar saugos standartų, todėl muitinėms siekiama suteikti daugiau įrankių greičiau identifikuoti rizikingus produktus.

    Kas bus toliau

    Naujoji rinkliava nėra laikoma galutiniu sprendimu. Ji pristatoma kaip tarpinė priemonė iki platesnės Europos muitų sistemos reformos, planuojamos 2028 metais, kai turėtų keistis ir kontrolės modelis, ir atsakomybės grandinė.

    Jau artimiausiais mėnesiais gali atsirasti papildomų siuntų tvarkymo mokesčių, kurie būtų skirti logistikos ir patikros kaštams padengti. Tuo pat metu platformos ieško būdų prisitaikyti, pavyzdžiui, perkeldamos sandėlius į ES, kad dalį rinkliavų būtų galima apeiti arba sumažinti jų poveikį galutinei kainai.

    „Muitų mokestis pasieniečiams leidžia pristabdyti srautą, tačiau jis taip pat skatina verslą perkelti sandėlius į ES ir keisti tiekimo grandines“, – teigiama Prancūzijos ekonomikos ministerijos cituojamame vertinime.

    Ekspertai pabrėžia, kad trijų eurų mokestis vieniems pirkėjams gali būti lemiamas, ypač perkant pigius kasdienius smulkius daiktus. Tačiau platformos gali bandyti šį kaštą absorbuoti, paskirstyti per skirtingas prekių kategorijas arba įtraukti į kainodarą, todėl tikrasis poveikis paaiškės per artimiausius dvejus metus.

  • „Allegro“ pradeda partnerystę su „OpenAI“: DI sprendimai turėtų greičiau pasiekti pirkėjus ir pardavėjus

    Elektroninės prekybos platforma „Allegro“ paskelbė pradedanti bendradarbiavimą su JAV technologijų bendrove „OpenAI“. Įmonės teigia, kad partnerystė suteiks „Allegro“ prieigą prie naujausių DI technologijų ir ekspertinės pagalbos kuriant, testuojant bei diegiant naujus sprendimus platformoje.

    Pasak „Allegro“, tikslas nėra DI diegimas dėl mados, o apčiuopiama nauda kasdieniams procesams: geresnė prekių paieška ir pasiūlymų atitikimas, patogesnis aptarnavimas bei įrankiai, kurie padėtų pardavėjams efektyviau valdyti pasiūlą. Bendrovė akcentuoja, kad DI pritaikymas turėtų pagreitinti idėjų pavertimą praktiniais sprendimais, skirtais milijonams naudotojų.

    „DI jau dabar padeda mums daugelyje sričių, tačiau matome, kad tai tik pradžia. Partnerystė su „OpenAI“ suteikia prieigą ne tik prie technologijų, bet ir prie žinių, kurios leis greičiau paversti idėjas naudomis naudotojams“, – sakė „Allegro“ vadovas Marcin Kuśnierz.

    „Allegro“ primena, kad DI jau yra integruotas į dalį jos veiklos. Platforma yra bandžiusi DI asistento sprendimus pilotiniuose projektuose, o naujasis bendradarbiavimas turėtų paspartinti šių iniciatyvų plėtrą ir atverti kelią naujoms funkcijoms, įskaitant pažangesnį pagalbos centrą ir automatizuotas užduotis komandoms.

    „OpenAI“ atstovai, komentuodami susitarimą, pabrėžia augantį DI diegimo tempą Vidurio ir Rytų Europoje, ypač Lenkijoje, ir teigia matantys didelį potencialą e. prekyboje. Jų vertinimu, tokiose platformose DI gali būti pritaikytas ne tik pirkėjų patirčiai gerinti, bet ir pardavėjų darbui bei vidiniams įmonės procesams optimizuoti.

    Ekspertų vertinimu, e. prekyboje DI dažniausiai kuria vertę trijose kryptyse: personalizuoja rekomendacijas ir paiešką, automatizuoja klientų aptarnavimą bei padeda pardavėjams kurti ir valdyti turinį. Vis dėlto tokie projektai paprastai reikalauja aiškių duomenų valdymo taisyklių, saugumo priemonių ir kokybės kontrolės, kad automatizuoti sprendimai išliktų tikslūs, o naudotojų pasitikėjimas nemažėtų.