CP v2

Tag: E. sąskaitos

  • Slovėnijos DDD Invoices pritraukė 1,31 mln. eurų: vienas API e. sąskaitoms, mažiau chaoso verslui

    Slovėnijos DDD Invoices pritraukė 1,31 mln. eurų: vienas API e. sąskaitoms, mažiau chaoso verslui

    Liublianoje įsikūrusi startuolė DDD Invoices pritraukė 1,31 mln. eurų pradinės stadijos investiciją, kad spręstų vis labiau fragmentuotą e. sąskaitų faktūrų atitikties reikalavimų problemą skirtingose šalyse. Raundą palaikė „Fil Rouge Capital“, „500 Global“ ir patyrę e. sąskaitų bei ERP ekosistemos operatoriai.

    Įmonė teigia, kad lėšas skirs šalių aprėpčiai plėsti, integracijoms ir diegimui supaprastinti bei komandai auginti produktų, inžinerijos ir pardavimų srityse. Praktinis tikslas aiškus: kad programinės įrangos tiekėjams ir tarptautiniu mastu augančioms bendrovėms nereikėtų kurti atskirų sprendimų kiekvienai rinkai.

    Kodėl e. sąskaitos tampa sudėtingesnės

    Pastaraisiais metais vis daugiau valstybių pereina prie modelių, kai sąskaitos faktūros nebeapsikeičiamos tik tarp dviejų įmonių, o turi būti perduotos per valstybinius mokesčių portalus ar tinklus ir patikrintos beveik realiu laiku. Tokie nuolatinės sandorių kontrolės principu paremti mechanizmai, e. sąskaitų faktūrų ir fiskalizacijos taisyklės skiriasi pagal šalį.

    DDD Invoices akcentuoja, kad kiekviena rinka turi savus formatus, tikrinimo taisykles ir pateikimo logiką. Programinės įrangos kūrėjams, dirbantiems keliose šalyse, tai reiškia brangias, lėtai kuriamas ir sunkiai prižiūrimas integracijas po vieną valstybei.

    Vienas API vietoje dešimčių integracijų

    Startuolė kuria vieningą API, kuris sujungia verslo ir finansines SaaS platformas su mokesčių sistemomis įvairiose šalyse, kad kiekviena pateikiama sąskaita atitiktų vietos reikalavimus. Įmonės pateikia standartizuotus sąskaitos duomenis, o sistema juos konvertuoja į lokalų formatą, patikrina pagal galiojančias taisykles, nukreipia į reikiamą sistemą ir grąžina būsenos informaciją atgal į pradinę programą.

    DDD Invoices taip pat mini integracijas su populiariomis platformomis, tarp jų „Stripe“, „Bitrix“, „Shopify“ ir „Chargebee“. Kai duomenys ateina ne struktūruotu formatu, pavyzdžiui, kaip PDF failai, įmonė naudoja dirbtinį intelektą dokumentų apdorojimui, kad ištrauktų ir suvienodintų sąskaitos informaciją.

    „Šiuolaikinės programinės įrangos bendrovės negali sau leisti, kad vietinių atitikties reikalavimų sudėtingumas lėtintų augimą. Taisyklės griežtėja, o įmonės vis dažniau plečiasi globaliai nuo pat pradžių, todėl kuriame infrastruktūrą, kuri šią naštą nuima nuo jų pečių“, – sakė DDD Invoices vadovas ir vienas įkūrėjų Denis Vehovec Pondelak.

    Kas investavo ir ką tai signalizuoja rinkai

    Pasak „Fil Rouge Capital“ partnerio Roger Blott, visiškai atitinkanti e. sąskaitų sistema šiandienos komercijoje tampa būtinybe, o tokios paslaugos, nors dar ankstyvoje stadijoje, greitai gali tapti įprastu standartu. Tokia investuotojų logika atspindi platesnę tendenciją: reguliaciniai pokyčiai verčia rinką ieškoti infrastruktūrinių sprendimų, kurie mažina riziką ir diegimo kaštus.

    DDD Invoices teigia jau dirbanti su programinės įrangos įmonėmis, tarp jų „Access Group“, „Zenoti“, „Logitude“ ir „WheelSys“, skirtingose rinkose. Įmonei taip pat padeda privatūs investuotojai ir patarėjai, turintys ilgametę patirtį e. sąskaitų, ERP ir „Peppol“ infrastruktūros srityse.

  • E. sąskaitos ir automatiniai mokėjimai: KSeF žada greitesnius atsiskaitymus ir daugiau pasirinkimų

    Idėja, kad sąskaita faktūra galėtų būti apmokėta beveik automatiškai, iš futuristinės vizijos sparčiai virsta realiu finansų technologijų planu. Tam postūmį suteikia vis plačiau diegiamos struktūrizuotos e. sąskaitos, kurios leidžia standartizuoti duomenis ir supaprastinti apmokėjimo procesą.

    Lenkijoje vienu svarbiausių pokyčių laikomas nacionalinis e. sąskaitų sprendimas KSeF, galintis pakeisti verslo atsiskaitymų praktiką. Struktūrizuotas formatas reiškia, kad B2B sąskaitos tampa vienodos logikos ir lengviau apdorojamos tiek apskaitos sistemoms, tiek mokėjimų infrastruktūrai.

    Ar sąskaitos apmokės save?

    Technologiškai automatiniai mokėjimai už e. sąskaitas jau įmanomi, nes panašūs mechanizmai seniai veikia prenumeratose ir periodiniuose atsiskaitymuose. Vis dėlto didžiausias iššūkis yra ne sistemos, o vartotojų pasitikėjimas ir kontrolės jausmas, ypač kai sumos kinta.

    Ekspertai pabrėžia, kad žmonėms priimtiniau automatizuoti fiksuotus nurašymus, kai aišku, kokia suma bus nuskaičiuota. Kintamų sumų sąskaitoms dažnai norima paskutinio patvirtinimo, todėl realistiškiausias scenarijus artimiausiu metu yra pusiau automatizuotas modelis su aiškiu „apmokėti“ veiksmu.

    „Tai momentas, kai pirmą kartą visos B2B sąskaitos bus struktūrizuotos ir atrodys vienodai, o tai atveria didžiules galimybes“, – sakė Grzegorz Suszko, „Visa“ Government Solutions komandos vadovas Centrinės ir Rytų Europos regione.

    Daugiau pasirinkimų mokėtojui ir greitesni pinigai išrašytojui

    Vienas ryškiausių pokyčių, kurį akcentuoja rinkos dalyviai, yra platesnės atsiskaitymo galimybės asmeniui ar įmonei, apmokančiai sąskaitą. Pavyzdžiui, atsiranda daugiau scenarijų, kai sąskaitą galima apmokėti kortele, o tai gali reikšti ilgesnį apmokėjimo terminą mokėtojui ir greitesnį lėšų gavimą sąskaitos išrašytojui.

    Tokie sprendimai gali trumpinti apmokėjimų ciklą vien dėl patogumo: gavus sąskaitą su integruotu mokėjimo mygtuku, ją lengviau apmokėti nedelsiant. Verslui tai svarbu ir dėl apyvartinių lėšų, ir dėl mažesnės administracinės naštos, kai mažiau laiko skiriama priminimams bei skolų valdymui.

    Skaitmeniniai mokėjimai sparčiau ateina į viešąjį sektorių

    Skaitmeninių mokėjimų plėtra vis labiau matoma ir viešajame sektoriuje, kur gyventojams siekiama pasiūlyti patogesnius atsiskaitymus už mokesčius ir vietines rinkliavas. Kaip pavyzdys nurodoma „mObywatel“ programėlė, kurioje dalis savivaldybių leidžia gyventojams matyti mokėtinas sumas ir jas apmokėti tiesiai programėlėje.

    Tokio tipo sprendimai dažnai remiasi savivaldybių pasirinkimu, kokias įmokas rodyti ir kaip integruoti duomenis. Skelbiama, kad prie sistemos prisijungusių savivaldybių skaičius augo nuo maždaug 100 iki daugiau nei 200, o galimybę atsiskaityti tokiu būdu gali turėti per 9 000 000 gyventojų.

    „Tai reiškia, kad vis daugiau žmonių gali patogiai atsiskaityti su administracija, neieškant atskirų svetainių ar mokėjimo rekvizitų“, – sakė G. Suszko.

    Kita kryptis, kurią vis dažniau mini mokėjimų ekosistemos dalyviai, yra anonimizuotų transakcijų duomenų panaudojimas miestų planavimui. Tokie duomenys gali padėti tiksliau suprasti turistų srautus, jų buvimo trukmę ir išlaidų pobūdį, o tai svarbu tiek turizmo politikai, tiek infrastruktūros apkrovų valdymui.

    Tuo pat metu pabrėžiama, kad organizacijoms dažnai pritrūksta kompetencijų ir resursų duomenims „įdarbinti“, net jei susidomėjimas yra didelis. Dėl to skaitmenizacija vis dažniau siejama ne tik su technologijomis, bet ir su žmonių įgūdžiais, procesų peržiūra bei aiškiomis atsakomybėmis.