Kas žinoma apie „Eagle 44“
Iranas tęsia požeminės aviacijos bazės „Eagle 44“, dar vadinamos „Oghab 44“, atstatymo darbus po 2026 metais surengtų smūgių. Naujausios komercinės palydovinės nuotraukos rodo, kad prioritetas teikiamas infrastruktūrai, kuri būtina orlaiviams judėti ir kilti.
Objektas yra Hormozgano provincijoje, Zagroso kalnų pašlaitėje, maždaug 160 kilometrų į šiaurės vakarus nuo Ormūzo sąsiaurio. Ši vieta strategiškai svarbi dėl artumo vienam intensyviausių pasaulio energijos tranzito maršrutų.
Palydoviniai vaizdai: taksi kelias ir takas
Analizuojant palydovinius vaizdus matyti, kad užbaigtas naujas riedėjimo tako ruožas, o kilimo ir tūpimo takas išvalytas nuo kliūčių, kurios galėjo trukdyti lėktuvams leistis. Taip pat pašalintos dalies sunaikintos technikos ir nuolaužų liekanos.
Vis dėlto dalis pagalbinių pastatų ir aptarnavimo infrastruktūros tebėra apgadinti arba visiškai sugriauti. Tai leidžia daryti prielaidą, kad Iranas pirmiausia siekia atkurti bazės funkcionalumą, o ne pilnai atstatyti visą kompleksą.
Tunelių kompleksas ir tikėtina paskirtis
Iranas bazę viešai pristatė 2023 metais, ją įvardydamas kaip vieną naujausių šalies požeminių aviacijos objektų. Skelbta, kad tuneliuose gali būti slepiami koviniai lėktuvai, smogiamieji dronai ir ginkluotė, kurią svarbu apsaugoti nuo žvalgybos bei smūgių.
Remiantis viešai skelbta informacija, tunelių komplekso plėtra pradėta 2013 metais, o vėliau imtasi pagrindinio kilimo ir tūpimo tako įrengimo, kuris siekia apie 4,3 kilometro. Į požemines erdves veda riedėjimo keliai, jungiantys taką su keliomis įėjimo angomis kalnų šlaite.
„Atstatymo tempas rodo, kad Iranas ir toliau investuoja į infrastruktūrą, kuri leidžia slėpti ir apsaugoti aviacijos bei raketinį pajėgumą“, – teigiama viešose analizėse, paremtose palydoviniais vaizdais.
2023 metais pristatymo metu Irano šaltiniai demonstravo F-4D/E „Phantom II“ naikintuvus ir bepiločius orlaivius, tačiau tikslus šiuo metu eksploatuojamų orlaivių skaičius nėra aiškus. Palydoviniai vaizdai taip pat neleidžia patikimai nustatyti, kas konkrečiai laikoma tunelių viduje.
Bazė 2026 metais tapo mažiausiai kelių smūgių taikiniu, o žala, sprendžiant iš nuotraukų, labiausiai palietė riedėjimo kelius ir dalį antžeminės infrastruktūros. Dabartiniai darbai, panašu, orientuoti į tai, kad orlaiviai galėtų judėti alternatyviais maršrutais ir bazė išliktų atsparesnė pakartotiniams pažeidimams.
Ekspertai atkreipia dėmesį, kad tokio tipo požeminiai objektai yra sudėtingai įvertinami vien iš palydovinių vaizdų. Net ir matant sutvarkytą taką ar riedėjimo kelius, neįmanoma patvirtinti, ar visi įėjimai į tunelius yra praeinami ir kiek realaus karinio potencialo išliko po smūgių.
„Eagle 44“ nėra vienintelis Iranui priskiriamas požeminis objektas, kuriame fiksuojami tvarkymo darbai. Ankstesnėse palydovinių vaizdų analizėse taip pat buvo minėtas įėjimų valymas ir infrastruktūros atkūrimas kituose šalies regionuose, įskaitant vietas, siejamas su raketų arsenalu.
