Archyvas, kurį vos nepražudė laikas
Demokratinėje Kongo Respublikoje didelė dalis meteorologinių stebėjimų ilgus metus buvo fiksuojami ranka ir laikomi Yangambi miestelio archyve. Skirtingai nei turtingesnėse šalyse, čia trūko sąlygų saugiam saugojimui ir skaitmeninimui, todėl duomenys ilgai buvo neprieinami tarptautiniams tyrėjams.
Projektą į priekį pastūmėjo hidrologas Derrickas Muheki, doktorantūros metu Belgijoje pastebėjęs, kad kolonijinio laikotarpio šaltiniai dažniausiai baigiasi ties praėjusio amžiaus šeštuoju dešimtmečiu. Tuo tarpu vėlesni įrašai liko popieriuje, pažeidžiami drėgmės, kenkėjų ir gaisrų rizikos.
Yangambi archyvuose dokumentai buvo laikomi atvirose lentynose, o pati vieta pasižymi sudėtinga logistika ir ribota infrastruktūra. Tyrėjai pabrėžė, kad regione nėra patikimo elektros tinklo, todėl darbams teko remtis baterijomis ir generatoriais.
DI įrankis sujungė daugiau nei šimtmetį
Mokslininkų komanda suskaitmenino daugiau nei 9 000 ranka rašytų puslapių, apimančių kasdienius meteorologinius įrašus iš 37 stočių. Šiam darbui pagreitinti buvo pritaikytas DI pagrįstas įrankis „MeteoSaver“, padėjęs greitai perrašyti duomenis iš nuotraukų į skaitmeninį formatą.
Taip buvo sudaryta vientisa Kongo baseino klimato duomenų seka nuo 1908 iki 2023 metų, leidžianti palyginti skirtingus laikotarpius ir patikrinti, ar regione matomos tokios pačios tendencijos kaip ir kitur pasaulyje. Tyrimo rezultatai paskelbti mokslo žurnale „Earth System Dynamics“.
Ką parodė skaičiai apie šiltėjimą
Atkurti duomenys rodo, kad Kongo baseine daugėja karščio ekstremumų, o šaltų dienų dalis mažėja. Tai atitinka bendrą globalų vaizdą, kurį savo ataskaitose apibendrina IPCC, tačiau iki šiol Centrinė Afrika dažnai buvo vadinama viena prasčiausiai stebimų teritorijų.
Laikotarpiu, kai stočių tinklas buvo tankiausias, nuo 1961 iki 1990 metų, vidutinė temperatūra Demokratinėje Kongo Respublikoje pakilo apie 0,5 laipsnio Celsijaus. Maksimalios temperatūros augo maždaug 0,7 laipsnio Celsijaus, o šiltėjimo kryptis išliko ir XXI amžiuje.
Analizuojant 1961–1990 metų intervalą, karščio ekstremumų dienos per pastaruosius to laikotarpio dešimtmečius fiksuotos beveik dukart dažniau nei ankstyviausiame dešimtmetyje. Mokslininkai pabrėžia, kad tokie pokyčiai svarbūs ne tik klimatologijai, bet ir vandens ciklo, ekosistemų bei visuomenės atsparumo vertinimams.
„Šie rezultatai suteikia naujų stebėjimų įrodymų apie klimato kaitą regione, kuriame duomenų ilgai trūko, ir parodo, kaip svarbu gelbėti archyvus, kol jie neišnyko“, – teigė tyrėjai.
Pasak jų, platesnis panašių įrašų prieinamumas padėtų tikslinti klimato istorijos rekonstrukcijas ir gerinti ateities prognozes, o tai Centrinėje Afrikoje tampa vis aktualesnė prisitaikymo prie klimato poveikio dalis.