Tag: EASA

  • „Tesla“ parodė skraidantį „Roadster“: akcijos šoktelėjo, bet analitikai įspėja – pelno nebus

    „Tesla“ parodė skraidantį „Roadster“: akcijos šoktelėjo, bet analitikai įspėja – pelno nebus

    „Tesla“ Teksase pristatė naujos kartos „Roadster“ ir pademonstravo versiją su šaltojų dujų varikliais, sukurtais pasitelkiant „SpaceX“ technologijas. Per renginį automobilis atliko įspūdingą triuką ir, anot pristatymo, pademonstravo skrydžio galimybes, tačiau finansų analitikai vertina atsargiai.

    Po pristatymo rinkoje netrūko euforijos: „Tesla“ akcijų kaina trumpam kilo, nes investuotojus sužavėjo technologinis šou ir sugrįžęs dėmesys prekės ženklui. Vis dėlto ekspertai pabrėžia, kad vien emocija ilgalaikio augimo neužtikrina, o naujasis modelis greičiausiai liks nišinis.

    Inžinerinis šou, o ne pardavimų variklis

    Rinkos komentatoriai „Roadster“ pristatymą apibūdino kaip dėmesį prikaustantį inžinerinį momentą, kurio tikslas yra priminti apie „Tesla“ inovatyvumą. Tokie renginiai dažnai veikia kaip rinkodara: jie kelia prekės ženklo matomumą ir gali trumpam sustiprinti investuotojų lūkesčius.

    „Tai antraštes kuriantis inžinerinis pasirodymas, skirtas įaudrinti auditoriją ir sustiprinti „Tesla“ inovacijų pasakojimą“, – sakė vartojimo sektoriaus analitikė Mamta Valechha.

    Kitas vertinimas akcentuoja, kad skraidymo funkcija šiuo metu turi daugiau simbolinės nei praktinės vertės, nes masinei rinkai svarbiausi yra kaina, patikimumas, aptarnavimas ir teisės aktų reikalavimų laikymasis. Dėl to „Roadster“ labiau taikosi į kolekcininkus ir technologijų entuziastus, o ne į didelius pardavimų kiekius.

    „Didelio masto skraidančių automobilių plėtra artimiausioje ateityje mažai tikėtina, nes galioja tos pačios oro erdvės taisyklės kaip orlaiviams, o Europoje reikėtų sertifikavimo pagal EASA reikalavimus“, – sakė ING ekonomistas Rico Lumanas.

    Reguliavimas ir sauga: didžiausios kliūtys

    Net jei technologija veiktų, kelias iki legalaus naudojimo būtų ilgas. Skrydžiui skirtos funkcijos paprastai nepatenka į įprastą kelių transporto reguliavimą, o bet koks sprendimas, artimas orlaiviui, gali pareikalauti aviacijos sertifikavimo, saugos bandymų ir aiškių eksploatavimo taisyklių.

    Europos Sąjungos aviacijos saugos agentūra yra nurodžiusi, kad bet kuri transporto priemonė, skirta veikti kaip orlaivis, turi atitikti taikomus aviacijos saugos reikalavimus. Priklausomai nuo konstrukcijos, gali atsirasti ir pilotavimo kvalifikacijos klausimas, o tai dar labiau ribotų potencialių pirkėjų ratą.

    Be to, oro erdvė Europoje ir taip tampa vis intensyviau naudojama dėl augančios dronų rinkos. Dėl šios priežasties institucijos, tikėtina, vengs scenarijaus, kuriame atsirastų dideli nekontroliuojamų skraidančių transporto priemonių srautai miestuose.

    „Dideli nekontroliuojamų skraidančių automobilių kiekiai vargu ar būtų toleruojami dėl saugos priežasčių“, – sakė Rico Lumanas.

    Gamybos terminai, lūkesčiai ir „Tesla“ spaudimas

    Elonas Muskas yra sakęs, kad gamyba turėtų prasidėti 2028 metais, o rezervacijos jau atidarytos, nors skraidanti „Rocket“ versija, kaip skelbta, prieinama tik su kvietimu. Galutinės kainos kol kas nepaskelbtos, o tai reiškia, kad vertinti realią paklausą rinkai dar per anksti.

    „Roadster“ pirmą kartą buvo pristatytas 2017 metais, o pažadai apie galimą skrydį buvo kartojami ir anksčiau, tačiau modelio startas ne kartą vėlavo. Dėl to analitikai atkreipia dėmesį į reputacijos ir įgyvendinimo riziką: kuo ilgiau pažadai lieka demonstracijų lygyje, tuo sunkiau palaikyti investuotojų pasitikėjimą.

    Tuo pat metu „Tesla“ patiria spaudimą brangias technologines ambicijas paversti apčiuopiamu pelnu. Rinkoje dažnai pabrėžiama, kad bendrovės vertinimas stipriai susijęs su autonominio vairavimo, humanoidinio roboto „Optimus“ ir DI taikymo gamyboje pažanga, todėl vienas įspūdingas sportinis modelis bendro vaizdo nepakeis.

    Viešojoje erdvėje vėl pasirodė ir spėlionės dėl galimo „Tesla“ ir „SpaceX“ glaudesnio suartėjimo, nes „Roadster“ sprendimai siejami su „SpaceX“ technologijomis. Tačiau konkrečių sprendimų ar patvirtintų planų dėl sandorio nėra, todėl tokios kalbos išlieka spekuliatyvios.

    Galiausiai, naujojo „Roadster“ sėkmė greičiausiai bus matuojama ne tuo, kiek jis sugeneruos pajamų, o tuo, kiek padės „Tesla“ išlaikyti inovatoriaus įvaizdį. Praktinis proveržis prasidėtų tik tuomet, jei dalis pristatytų technologijų būtų pritaikyta masiniuose modeliuose be neįveikiamų kainos ir reguliavimo barjerų.

  • Prancūzijos „HyLight“ pritraukė 13 mln. eurų: vandeniliu varomi dirižabliai keis infrastruktūros patikrą

    Prancūzijos „HyLight“ pritraukė 13 mln. eurų: vandeniliu varomi dirižabliai keis infrastruktūros patikrą

    Prancūzijos startuolis „HyLight“, kuriantis autonominius vandeniliu varomus dirižablius kritinės infrastruktūros apžiūrai, pritraukė apie 13 mln. eurų investicijų. Finansavime dalyvavo „Rubio Impact Ventures“, DRW ir „Teampact Ventures“, taip pat prisidėjo ankstesni investuotojai, tarp jų „Y Combinator“ ir „Ring Capital“.

    Įkurta 2022 metais ir veikianti Brétigny-sur-Orge (Prancūzija) aviacijos bazėje, bendrovė pati projektuoja, gamina ir eksploatuoja savo orlaivius. „HyLight“ modelis remiasi ne tik skrydžiais, bet ir surinktų duomenų analize, kurioje taikomas DI, kad infrastruktūros defektai būtų fiksuojami greičiau ir tiksliau.

    Įmonė jau perėjo nuo prototipų kūrimo prie komercinių darbų, o jos sprendimai pradedami naudoti vietoje sraigtasparnių misijų. Pasak bendrovės, didžiausias iššūkis buvo ne sukurti orlaivį, o paversti prototipą ekonomiškai tvariu produktu, kurį galima gaminti ir diegti dideliu mastu.

    „Kai pradedi nuo nulio, galvoji, kad didžiausias iššūkis yra sukurti produktą. Iš tiesų tai tik pradžia“, – sakė „HyLight“ bendraįkūrėjas ir vadovas Martinas Bockenas.

    Šiuo metu „HyLight“ komandoje yra apie 14 žmonių, o tarp klientų įvardijami Prancūzijos energetikos ir transporto infrastruktūros operatoriai. Bendrovė teigia jau patikrinusi tūkstančius kilometrų infrastruktūros Prancūzijoje ir atlikusi skrydžius keliose Europos šalyse.

    Vienas ryškiausių pasiektų rodiklių – iki 350 kilometrų patikros per vieną misiją. Įmonės vertinimu, įprastas dronas daugeliu atvejų per dieną apžiūrai galėtų įveikti apie 20 kilometrų, todėl ilgos distancijos infrastruktūrai skirtas sprendimas turi aiškų pranašumą.

    Kur sraigtasparniai tampa per brangūs

    Elektros linijos, dujotiekiai ir geležinkeliai vis dažniau turi būti tikrinami dėl klimato kaitos poveikio, griežtėjančių reikalavimų ir saugumo rizikų. Energetikos sektoriuje spaudimą didina ir spartėjanti elektrifikacija bei auganti atsinaujinančios energijos dalis, dėl ko apkrovos tinkluose tampa labiau kintančios.

    Tokio tipo infrastruktūra driekiasi milžiniškais atstumais, o apžiūros darbai kainuoja daug, ypač kai naudojami sraigtasparniai. Be kainos, aktualūs ir triukšmo, rizikos įguloms bei emisijų klausimai, todėl operatoriai ieško alternatyvų, kurios leistų tikrinti dažniau, bet pigiau ir saugiau.

    Palydovai ne visada suteikia reikiamą detalumą, o antžeminiai jutikliai dažnai padengia tik lokalizuotas vietas. Dronai daugelyje scenarijų yra efektyvūs, tačiau ilgiems maršrutams ir ilgai trunkančioms misijoms juos riboja baterijų ištvermė, ryšio sąlygos ir leidimų reikalavimai.

    Vandeniliu varomas dirižablis ilgiems maršrutams

    „HyLight“ kuriamas „HyLighter“ yra apie 12 metrų ilgio, elektrą gamina iš vandenilio ir gali skristi iki 10 valandų. Bendrovė nurodo, kad vienas orlaivis gali gabenti iki 10 kilogramų sensorių, įskaitant kameras, „LiDAR“ ir metano nuotėkio detektorius.

    Tokio tipo platforma orientuota į linijinę infrastruktūrą, kur svarbu ilgas buvimas ore ir stabilus judėjimas mažame aukštyje. „HyLight“ teigia, kad jų sprendimas gali rinkti labai detalius vaizdus ir tankius „LiDAR“ duomenis, kurie vėliau apdorojami DI įrankiais ir paverčiami aiškiomis užduotimis priežiūros komandoms.

    Bendrovė taip pat akcentuoja, kad orlaivis gali būti pritaikytas skrydžiams už tiesioginio matomumo ribų, jei tam gauti leidimai. Praktikoje būtent reguliacinė pusė dažnai nulemia, kaip greitai tokie sprendimai gali plėstis į kitus regionus ir šalis.

    Reguliavimas, duomenys ir plėtra Europoje

    „HyLight“ pabrėžia glaudų darbą su Prancūzijos ir Europos reguliuotojais, siekiant gauti skrydžių autorizacijas. Europoje bendrą aviacijos taisyklių kryptį formuoja EASA, tačiau praktiniai leidimai ir veiklos sąlygos dažnai priklauso nuo nacionalinių institucijų sprendimų.

    „Kiekvieną kartą, kai kuri kažką, kas skraido, susidursi su reguliaciniais iššūkiais. Esminis dalykas buvo dirbti išvien su Prancūzijos ir Europos reguliuotojais“, – sakė Martinas Bockenas.

    Viešasis priimtinumas taip pat tampa svarbiu faktoriumi, ypač šalyse, kur jautriai vertinami privatumo klausimai. „HyLight“ vadovas tvirtina, kad dirižablio išvaizda ir tylus darbas gali mažinti įtampą, palyginti su įprastais dronais, kurie kai kuriose vietovėse siejami su stebėsena.

    Didėjant kritinės infrastruktūros saugumo reikšmei, aktualus tampa ir duomenų suvereniteto klausimas: kas renka informaciją, kur ji saugoma ir kas ją valdo. „HyLight“ teigia sąmoningai orientuojanti tiekimo grandinę į Europą ir prioritetą teikianti civiliniams infrastruktūros scenarijams.

    Gautas finansavimas, pasak bendrovės, bus skirtas gamybos industrializavimui ir veiklos mastelio didinimui. „HyLight“ planuoja išplėsti parką nuo keturių iki 15 orlaivių per maždaug metus, taip pat samdyti apie 50 darbuotojų inžinerijos, duomenų, operacijų, reguliavimo ir verslo plėtros srityse.

    Komercinei plėtrai Europoje prioritetinėmis rinkomis įvardijamos Vokietija ir Nyderlandai, taip pat svarstoma Belgija. Bendrovė tikisi, kad ilgo nuotolio patikros sprendimai, paremti vandenilio technologijomis ir DI analitika, taps viena realiausių alternatyvų sraigtasparniams ten, kur infrastruktūra driekiasi šimtais kilometrų.

  • Rijado oro uostas uždarytas po kruvino smūgio: Trumpas užsiminė apie JAV įsitraukimą

    Rijado oro uostas uždarytas po kruvino smūgio: Trumpas užsiminė apie JAV įsitraukimą

    Rijado tarptautinis oro uostas sekmadienį liko uždarytas po atakos, per kurią žuvo 12 žmonių, o šimtai buvo sužeisti. Saudo Arabijos institucijos pranešė, kad dalis sužeistųjų yra kritinės būklės, o oro susisiekimas sostinėje sustabdytas dėl saugumo vertinimų.

    JAV prezidentas Donaldas Trumpas žurnalistams sakė, jog Vašingtonas svarsto galimybę prisidėti prie Saudo Arabijos smūgių prieš Jemeno hučius. Konkretaus sprendimo jis nepaskelbė, tačiau pabrėžė, kad ataka prieš oro uostą yra itin rimta.

    „Galime prisidėti. Mes tai įvertinsime“, – sakė Donaldas Trumpas.

    Saudo Arabijos vadovaujama koalicija dėl išpuolio apkaltino Irano remiamus hučius ir pažadėjo ryžtingą atsaką. Skelbiama, kad tarp žuvusiųjų yra keturi Saudo Arabijos piliečiai ir aštuoni užsieniečiai, įskaitant JAV pilietį, o sužeistųjų skaičius siekia 309.

    Hučių atstovai atnaujino perspėjimus oro linijoms, oro uostų darbuotojams ir keliautojams nenaudotis Saudo Arabijos oro uostais, teigdami, kad šie tebėra pažeidžiami. Tuo pat metu koalicija pranešė apie dar vieną incidentą, kai netoli Damamo oro uosto nukrito sviedinys.

    Reakcija iš Europos ir JT

    Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen sekmadienį smūgį pavadino pavojinga eskalacija ir pareiškė solidarumą Saudo Arabijai. Ji perspėjo, kad tokie išpuoliai didina riziką tarptautiniam transportui ir energetikos infrastruktūrai, o tai ypač svarbu regionui, per kurį eina reikšmingi naftos ir dujų tiekimo maršrutai.

    „Šie išpuoliai stumia regioną į smurto spiralę“, – sakė Ursula von der Leyen.

    Jungtinių Tautų generalinis sekretorius António Guterresas taip pat pasmerkė ataką, primindamas, kad smūgiai civiliams ir civilinei infrastruktūrai pažeidžia tarptautinę teisę. JT specialusis pasiuntinys Jemenui Hansas Grundbergas įspėjo, jog tokie veiksmai menkina pastangas atnaujinti politines derybas ir didina platesnio masto konflikto riziką.

    Skrydžių atšaukimai ir saugumo rizikos

    Skrydžių stebėjimo tarnyba „Flightradar24“ pranešė, kad uždarymas pratęstas iki pirmadienio pradžios vietos laiku, tačiau tikslaus atnaujinimo grafiko institucijos neįvardijo. Su aviacija susiję šaltiniai nurodė, kad galėjo būti apgadinta radarų ir ryšio įranga, o kilimo ir tūpimo takams reikalingos papildomos patikros.

    Dalis oro linijų atšaukė reisus į Rijadą ir iš jo, o keleiviai paraginti prieš vykstant į oro uostą pasitikslinti informaciją su vežėjais. Vokietijos „Lufthansa Group“ skelbė laikinai stabdanti skrydžius į Rijadą iki spalio 16 dienos, o kitos bendrovės taip pat koregavo tvarkaraščius dėl saugumo vertinimų.

    Europos Sąjungos aviacijos saugos agentūra EASA išplėtė perspėjimus dėl didesnės rizikos civilinei aviacijai platesnėje Saudo Arabijos oro erdvėje. Tarp grėsmių įvardijami raketų ir dronų smūgiai, oro gynybos veikla bei krentančios nuolaužos, o tai pastaraisiais metais tapo viena svarbiausių aviacijos saugos temų konfliktų zonose.

    Padariniai pasiekė ir kasdienį gyvenimą: pranešta, kad dalis Rijado mokyklų laikinai perėjo prie nuotolinio mokymo. Tai jau antras kartas per mažiau nei mėnesį, kai dėl saugumo situacijos sostinėje koreguojamas ugdymo procesas.

  • Tyrimas įspėja: „Ryanair“ „Boeing 737“ integruoti laiptai siejami su šimtais kritimų

    Tyrimas įspėja: „Ryanair“ „Boeing 737“ integruoti laiptai siejami su šimtais kritimų

    Italijos Nacionalinė skrydžių saugos agentūra ANSV paskelbė analizę, kurioje „Ryanair“ naudojami „Boeing 737“ integruoti, iš fiuzeliažo išsiskleidžiantys laiptai siejami su gerokai didesne keleivių kritimų rizika nei oro uostų tiekiami mobilūs trapai.

    Tyrime vertinti įvykiai, fiksuoti tiek Italijoje, tiek platesnėje „Ryanair“ statistikoje, o duomenys rinkti per Europos aviacijos saugos institucijų naudojamą ECCAIRS sistemą. ANSV akcentuoja, kad kritimų skaičiai ryškiai išsiskiria, palyginti su kitų vežėjų atvejais.

    Ką parodė skaičiai

    ANSV nurodo, kad 2023–2025 metais Italijoje buvo užregistruoti 104 keleivių kritimų atvejai įlaipinimo ar išlaipinimo metu. Iš jų 85 atvejai buvo susiję su „Boeing 737“ priekiniais integruotais laiptais, tai sudarė apie 82 proc. visų incidentų.

    Agentūra taip pat pateikia platesnį vaizdą nuo 2021 metų: „Ryanair“ registravo 489 kritimus ant laiptų, iš kurių 360, arba apie 73 proc., įvyko naudojant būtent integruotą „Boeing 737“ laiptų sistemą. ANSV vertinimu, tai maždaug tris kartus daugiau nei kritimų, fiksuotų naudojant oro uostų trapus.

    Kodėl integruoti laiptai rizikingesni

    Integruoti laiptai vežėjams patrauklūs todėl, kad sutrumpina orlaivio apsisukimo laiką ir mažina antžeminio aptarnavimo kaštus, nes nereikia laukti oro uosto technikos. Tačiau ANSV pažymi, kad konstrukciniai parametrai priartėja prie komforto ribų, ypač skubant, nešant bagažą ar esant slidžiai dangai.

    ANSV aprašyme minima, kad laiptai turi 12 pakopų, maždaug 61 centimetro plotį, apie 20 centimetrų aukštį, 25 centimetrų pakopos gylį ir apie 35 laipsnių nuolydį. Agentūros teigimu, oro uostų trapai dažniausiai būna mažesnio pakopos aukščio, mažesnio nuolydžio ir su didesnėmis aikštelėmis, todėl keleiviams yra atlaidesni.

    Taip pat išskiriama konstrukcinė detalė: dėl fiuzeliažo formos pirmas žingsnis leidžiantis žemyn gali būti asimetriškas, o tai didina suklupimo riziką. Tuo pat metu pabrėžiama, kad ES taisyklės integruotiems laiptams paprastai nenumato tokių griežtų matmenų reikalavimų kaip skrydžio saugai kritinėms sistemoms.

    Kas keičiasi ir ką siūlo ekspertai

    ANSV tyrimas prasidėjo nuo kelių incidentų Genujoje, Venecijoje ir Bolonijoje, kai keleiviai patyrė sunkių sužalojimų. Aprašytuose atvejuose dažnai kartojasi tie patys veiksniai: neatidumas, neįsikibimas į turėklą ir bagažo nešimas abiem rankomis.

    Po šių įvykių „Ryanair“ atnaujino išlaipinimo protokolą ir įguloms nurodė dažniau kartoti perspėjimą laikytis turėklo, įskaitant pranešimus vietos kalba. Tuo metu Ispanijos aviacijos incidentų tyrėjai anksčiau buvo raginę „Boeing“ perprojektuoti laiptus, mažinant nuolydį ir didinant pakopų plotą, o „Ryanair“ siūlyta labiau remtis oro uostų trapais.

    ANSV pabrėžia, kad iki šiol tyrimai nėra nustatę, jog integruotų laiptų sistema būtų techniškai brokuota. Vis dėlto agentūra palaiko rekomendacijas ieškoti konstrukcinių patobulinimų ir kartu stiprinti keleivių informavimą, nes reali rizika dažniausiai atsiranda susidėjus keliems paprastiems veiksniams.

  • FAA nurodė patikrinti 453 Boeing 737 MAX: dėl sėdynių tvirtinimo gali kilti pavojus skrydžio metu

    JAV Federalinė aviacijos administracija (FAA) įpareigojo oro linijas atlikti skubias patikras 453 Boeing 737 MAX orlaiviuose, registruotuose Jungtinėse Valstijose. Patikros susijusios su keleivių sėdynių tvirtinimu prie bėgelių: netinkamai pritvirtintos sėdynės turbulencijos metu gali pasislinkti.

    Reguliuotojas nurodė tikrinti sėdynių eiles visame salone, ypatingą dėmesį skiriant tvirtinimo varžtams ir jų būklei. Tokios apžiūros tikslas – įsitikinti, kad sėdynės yra patikimai fiksuotos ir neatsikabins staigių apkrovų metu, pavyzdžiui, patekus į netikėtą oro duobę.

    Kas nustatyta ir kuo rizikuojama

    Problema, apie kurią FAA pranešė oro bendrovėms, siejama su gamintojo identifikuotais atvejais, kai sėdynių tvirtinimas neatitiko reikalavimų. Jei sėdynė išslystų iš bėgelių, tai galėtų sukelti papildomą riziką keleiviams ir įgulai, ypač kai salone judama aptarnaujant keleivius.

    Aviacijos saugos praktikoje net ir nedidelės kabinos įrangos tvirtinimo problemos vertinamos griežtai, nes turbulencija gali sukelti staigias ir sunkiai prognozuojamas apkrovas. Dėl to oro linijoms įprasta periodiškai tikrinti ne tik orlaivio sistemas, bet ir salono įrangos fiksavimo mazgus.

    Ar panašūs nurodymai pasieks Europą?

    Rinkoje tikimasi, kad analogiškas rekomendacijas ar privalomus nurodymus artimiausiu metu gali paskelbti ir Europos Sąjungos aviacijos saugos agentūra (EASA). Jei sprendimai būtų suderinti, patikros galėtų apimti ir Europoje eksploatuojamus 737 MAX orlaivius, priklausomai nuo jų komplektacijos ir tvirtinimo sprendimų.

    Tokiais atvejais patikros paprastai atliekamos pagal gamintojo ir reguliuotojų patvirtintas technines procedūras, o nustačius neatitikimus taikomi korekciniai veiksmai. Praktikoje tai dažniausiai reiškia varžtų patikrą, priveržimą pagal reikiamą momentą arba tvirtinimo detalių pakeitimą.

    Ką tai gali reikšti Lietuvai

    Jei EASA nuspręstų taikyti analogišką saugos priemonę, ji galėtų paliesti ir į Lietuvos civilinių orlaivių registrą įtrauktus 737 MAX tipo lėktuvus. Tokiu atveju patikros būtų aktualios bendrovėms, kurios regione eksploatuoja šį modelį, įskaitant Ryanair grupės veiklą vykdančius vežėjus, taip pat PLL LOT ir Enter Air, jei konkretūs orlaiviai registruoti Lietuvoje.

    Ekspertai pabrėžia, kad pati patikra nebūtinai reiškia masinį skrydžių atšaukimą, tačiau oro linijoms tai gali tapti papildomu techninės priežiūros krūviu. Keleiviams svarbiausia žinia – reguliuotojai reaguoja į signalus ir taiko prevencines priemones, kad sumažintų incidentų tikimybę.

  • EASA įspėja dėl reaktyvinių degalų stokos: Europai gali tekti pereiti prie kitos specifikacijos

    EASA įspėja dėl reaktyvinių degalų stokos: Europai gali tekti pereiti prie kitos specifikacijos

    Europos Sąjungos aviacijos saugos agentūra EASA perspėja, kad užsitęsus trikdžiams Artimuosiuose Rytuose Europoje per artimiausias savaites gali išaugti reaktyvinių degalų tiekimo sutrikimų rizika. Tokiu atveju daliai oro uostų ir oro linijų tektų prisitaikyti prie kitos degalų rūšies, o tai didintų operacines ir saugos rizikas.

    Įspėjimas pasirodė aviacijos bendrovėms signalizuojant, kad degalų grandinėje atsiranda įtampų, galinčių paliesti skrydžių planavimą ir kaštus. Europos institucijos kartu su rinkos dalyviais svarsto atsarginius scenarijus, įskaitant didesnį reaktyvinių degalų importą iš JAV, kur dažniau naudojama kita degalų specifikacija.

    Kuo skiriasi Jet A-1 ir Jet A

    Europoje dominuoja Jet A-1 reaktyviniai degalai, plačiai naudojami ir Afrikoje, Australijoje bei didelėje Azijos dalyje. JAV ir Kanadoje labiau paplitusi Jet A rūšis, kurios techninės savybės labai panašios, tačiau esminis skirtumas yra užšalimo temperatūros riba.

    EASA pabrėžia, kad problema nėra Jet A sauga savaime, nes Šiaurės Amerikoje jis kasdien naudojamas be sisteminių incidentų. Rizika atsiranda pereinamuoju laikotarpiu, kai vienoje grandinėje gali atsirasti skirtingos specifikacijos, o dalis Europos procedūrų ir prielaidų istoriškai buvo „sukalibruotos“ Jet A-1 aplinkai.

    Didžiausia grėsmė – informacijos klaidos

    Agentūra daug dėmesio skiria žmogiškiesiems veiksniams ir informacijos tikslumui: didžiausias pavojus kyla tuomet, kai įgulos ar antžeminio aptarnavimo komandos klaidingai daro prielaidą, kad orlaivis pripildytas Jet A-1, nors realiai įpiltas Jet A. Tokia painiava gali paveikti sprendimus dėl degalų temperatūros ribų ir atsarginių veiksmų planavimo.

    EASA perspėja, kad netikslūs duomenys skrydžių dokumentuose, degalų apskaitoje ar elektroninėse sistemose gali sumažinti saugos atsargas, ypač ilgų nuotolių skrydžiuose dideliame aukštyje ir šaltuose regionuose. Agentūra ragina vengti supaprastinimo, esą „reaktyviniai degalai yra tiesiog reaktyviniai degalai“, nes skirtingos specifikacijos keičia veiklos prielaidas.

    Ką rekomenduoja EASA

    EASA rekomendacijos nėra privalomas įsakymas, tačiau tai koordinuotas signalas oro linijoms, oro uostams, degalų tiekėjams ir priežiūros institucijoms didinti kontrolę, jei pradėtų maišytis degalų rūšys. Tiekėjai raginami kuo labiau išlaikyti Jet A-1 tvarkymo standartams artimas praktikas, ypač dėl atsekamumo ir žymėjimo.

    Oro uostams siūloma aiškiai žymėti degalų specifikaciją, viešinti pasikeitimus ir suderinti veiksmus su visais veikiančiais tiekėjais, kad skirtingose aikštelės vietose nekiltų dviprasmybių. Oro linijoms rekomenduojama peržiūrėti įgulų mokymus, dispečerines procedūras, skrydžių planavimo prielaidas ir informuoti pilotus, kai oro uostas, anksčiau tiekęs Jet A-1, pradeda tiekti Jet A.

    Atskiras dėmesys skiriamas orlaivių gamintojams: jie raginami iš naujo įvertinti, kaip elgiasi Jet A ir Jet A-1 mišiniai bakuose, įskaitant užšalimo charakteristikas ir perspėjimo slenksčius. EASA teigia, kad situacija šiuo metu nereikalauja naujų teisės aktų, o gairės laikomos laikina, atsargumo principu paremta priemone.

    Agentūra nurodo, kad gaires ketinama peržiūrėti arba atšaukti iki kito žiemos sezono pradžios, priklausomai nuo to, kaip keisis reaktyvinių degalų tiekimo sąlygos. Iki tol aviacijos sektoriui siūloma elgtis taip, lyg pereinamoji fazė būtų reali, ir iš anksto užkirsti kelią informacijos klaidoms.

  • ES svarsto leisti importuoti JAV reaktyvinius degalus Jet A: taip būtų mažinamas trūkumas

    ES svarsto leisti importuoti JAV reaktyvinius degalus Jet A: taip būtų mažinamas trūkumas

    Trūkumo fone – naujas scenarijus

    Europos Sąjungoje populiariausias aviacijos kuras yra Jet A-1, tačiau pastaruoju metu rinkoje daugėja signalų apie tiekimo įtampą ir kainų spaudimą. Šiame kontekste Europos aviacijos saugos agentūra EASA svarsto, ar daliai skrydžių būtų galima plačiau taikyti JAV naudojamą Jet A kurą.

    Iki šiol Jet A Europoje beveik nebuvo naudojamas dėl techninių ir eksploatacinių skirtumų, taip pat dėl įprastos infrastruktūros ir procedūrų, pritaikytų Jet A-1. Vis dėlto EASA vertinimu, tinkamai valdant pokytį, saugos rizikos nebūtinai didėtų.

    Kuo skiriasi Jet A ir Jet A-1

    Jet A ir Jet A-1 yra panašūs reaktyviniai degalai, tačiau esminis skirtumas susijęs su užšalimo temperatūra. Jet A užšalimo temperatūra yra aukštesnė, todėl ilgų nuotolių skrydžiuose, ypač skrendant dideliame aukštyje ir žemoje temperatūroje, jis gali būti mažiau atsparus ekstremalioms sąlygoms.

    Dėl šios priežasties Europoje istoriškai įsitvirtino Jet A-1 standartas, geriau tinkantis įvairiems maršrutams, įskaitant tolimuosius. Tačiau EASA nurodo, kad dalyje europinių ar tam tikrų regioninių skrydžių Jet A galėtų būti reali alternatyva, jei būtų aiškiai apibrėžtos sąlygos ir ribojimai.

    „Jet A įvedimas Europoje nesukeltų saugos nuogąstavimų, jeigu jo taikymas būtų tinkamai suvaldytas“, – teigiama EASA vertinime.

    Operacinė rizika ir ką turėtų padaryti avialinijos

    Kartu agentūra pabrėžia, kad pokytis neišvengiamai sukurtų operacinę riziką, nes Europos avialinijos, oro uostai ir tiekimo grandinės dešimtmečius dirbo su Jet A-1. Praktikoje tai reikštų papildomus reikalavimus planavimui, degalų logistikai, kokybės kontrolei ir aiškiam skrydžių maršrutų bei sąlygų įvertinimui.

    Norint išvengti klaidų, ypač svarbus būtų vienodas žymėjimas, procedūrų suvienodinimas ir įgulų bei antžeminių tarnybų apmokymas. Be to, priklausomai nuo sprendimų, gali tekti atnaujinti dalį techninių ir dokumentacinių procesų, kad skirtingų degalų naudojimas nekeltų painiavos.

    Įtampą tiekimui didina ir geopolitiniai veiksniai, kurie gali paveikti naftos bei degalų srautus, o kartu ir aviacijos kuro prieinamumą. Tokiose situacijose avialinijos dažniau prašo reguliuotojų lankstumo, kad būtų galima išlaikyti skrydžių tvarkaraščius ir išvengti masinių atšaukimų.

    Jei ES realiai atvertų kelią didesniam Jet A naudojimui, tai galėtų padėti trumpuoju laikotarpiu stabilizuoti pasiūlą kai kuriuose maršrutuose. Vis dėlto bet koks sprendimas priklausytų nuo to, ar bus užtikrintas suderinamumas su saugos reikalavimais ir ar rinka pajėgs greitai prisitaikyti prie naujo tiekimo modelio.