CP v2

Tag: EasyJet

  • „easyJet“ akcijos šoktelėjo: fondas Castlelake svarsto perėmimą, sprendimui duotas terminas

    „easyJet“ akcijos šoktelėjo: fondas Castlelake svarsto perėmimą, sprendimui duotas terminas

    Kas paskatino „easyJet“ akcijų šuolį

    Didžiosios Britanijos pigių skrydžių bendrovė „easyJet“ pranešė užfiksavusi galimą JAV privataus kapitalo investuotojo Castlelake susidomėjimą įsigijimu. Po šios žinios „easyJet“ akcijos Londono biržoje pirmadienį pabrango daugiau nei 12 proc.

    Rinkos reakciją paskatino ne oficialus pasiūlymas, o pats faktas, kad investuotojas viešai patvirtino svarstantis tokį scenarijų. Bendrovė pabrėžė, kad kol kas į jos valdybą nebuvo kreiptasi ir jokių derybų formaliai nepradėta.

    Castlelake pozicija ir „easyJet“ atsakas

    Castlelake teigė esanti ankstyvoje stadijoje, kai vertinama galima įsigijimo idėja, tačiau aiškumo dėl pasiūlymo nėra. Investuotojas akcentavo, kad nėra jokios garantijos, jog pasiūlymas apskritai bus pateiktas, o jei būtų, jo sąlygos dar neapibrėžtos.

    „easyJet“ valdyba nurodė, kad jos pareiga yra siekti maksimalios vertės akcininkams ir ji svarstytų bet kokį pasiūlymą, jei toks atsirastų. Kartu bendrovė įspėjo, kad vertinant sandorį būtų ypač svarbi įmonės vertė ir reali įgyvendinimo tikimybė.

    Kodėl susidomėjimas atsirado dabar

    Pastaraisiais mėnesiais aviacijos sektorių spaudė brangesni degalai ir didesnis neapibrėžtumas dėl geopolitinių įtampų Artimuosiuose Rytuose. „easyJet“ pati pažymėjo, kad jos akcijų kaina, investuotojų akimis, gali būti laikinai nuslopinta dėl kritusio vartotojų pasitikėjimo ir degalų kainų šuolių.

    Per pastaruosius 12 mėnesių „easyJet“ akcijos, nepaisant šios dienos šuolio, buvo smukusios apie 23 proc. Tai sustiprino nuomonę, kad potencialūs pirkėjai gali mėginti pasinaudoti palankesniu įėjimo momentu, kai rinka atsargesnė, o vertinimai žemesni.

    Kokie gali būti pagrindiniai kliuviniai

    Rinkos dalyviai pabrėžia, kad didžiausi „easyJet“ akcininkai greičiausiai nesutiktų su sandoriu be aiškiai patrauklios kainos, kuri atpirktų riziką ir neapibrėžtumą. Vertinant galimą perėmimą papildomai iškyla reguliaciniai, finansavimo ir sandorio įgyvendinimo klausimai, kurie aviacijos sektoriuje paprastai būna sudėtingi.

    „easyJet“ taip pat priminė turinti investicinio reitingo balansą ir grynųjų pinigų perteklių, o tai leidžia bendrovei teigti esant „stiprioje pozicijoje“. Tokie argumentai dažnai naudojami siekiant parodyti, kad įmonė nėra priversta priimti bet kokį pasiūlymą ir gali derėtis dėl aukštesnės vertės.

    Koks terminas numatytas tolesniems veiksmams

    Pagal Jungtinės Karalystės perėmimo taisykles Castlelake iki birželio 26 dienos turi arba pateikti formalų pasiūlymą, arba viešai pranešti, kad ketinimų nebetęs. Šis terminas rinkai svarbus todėl, kad iki jo paprastai išlieka didesni kainų svyravimai, investuotojams vertinant skirtingus scenarijus.

    Kol kas situacija išlieka ankstyvoje stadijoje, todėl tiek galimo sandorio tikimybė, tiek jo kryptis nėra aiški. Vis dėlto pats perėmimo signalas jau pakeitė trumpalaikę „easyJet“ akcijų dinamiką ir sustiprino dėmesį aviacijos sektoriui, kuris pastaruoju metu veikiamas padidėjusios kaštų ir geopolitinės rizikos.

  • Skrydžių kainos kyla iki 300 proc., bet „Ryanair“ ir „Wizz Air“ jas mažina: kodėl?

    Skrydžių kainos kyla iki 300 proc., bet „Ryanair“ ir „Wizz Air“ jas mažina: kodėl?

    Artimųjų Rytų eskalacija ir su ja susijęs neapibrėžtumas energijos rinkose pastaraisiais mėnesiais pakėlė aviacinių degalų sąnaudas, o tai tiesiogiai atsispindi bilietų kainose. Vis dėlto dalis pigių skrydžių bendrovių Europoje trumpuoju laikotarpiu ėmėsi priešingo žingsnio ir kai kuriuose maršrutuose bilietus atpigino.

    Skrydžių kainų palyginimo platformos „FlightsFinder.com“ analizė rodo, kad atskirais atvejais „Ryanair“, „Wizz Air“ ir „easyJet“ tarifai sumažėjo maždaug 10–30 proc. Tai labiausiai pastebima populiariuose maršrutuose iš Jungtinės Karalystės į pietų Europos kryptis, kur vežėjai bando paskatinti paklausą.

    „Mūsų kainų istorija rodo nuoseklų kainų mažėjimą per pastaruosius mėnesius, tačiau tai nėra ilgalaikė tendencija“, – sakė „FlightsFinder.com“ įkūrėjas Shahabas Siddiqui.

    Ekspertai tokį kainų mažinimą aiškina konkurencine taktika: kai keliautojai dėl geopolitinės rizikos ir bendro ekonominio neapibrėžtumo atideda planus, vežėjai stengiasi išlaikyti lėktuvų užpildymą. Trumpiems reisams tai ypač svarbu, nes pigių skrydžių modelis remiasi dideliais keleivių srautais ir greita lėktuvų apyvarta.

    Degalų fiksavimas neamžinas

    Viena svarbiausių priežasčių, leidžiančių daliai bendrovių laikinai siūlyti mažesnes kainas, yra degalų kainų rizikos valdymas, kai iš anksto fiksuojama ar ribojama kuro kaina tam tikram laikotarpiui. Tačiau pasibaigus tokiems susitarimams, kaštai gali staigiai išaugti ir kainos šoktels net ir Europos viduje.

    „Šie susitarimai vėliau šiais metais baigsis, o tai gali sukelti visuotinį kainų šuolį daugelyje Europos maršrutų“, – teigė Sh. Siddiqui.

    Ilgųjų skrydžių šuolis iki 300 proc.

    Nors daliai keliautojų Europoje dar pavyksta rasti palankesnių pasiūlymų, tolimieji maršrutai į Aziją brangsta sparčiausiai. „FlightsFinder.com“ duomenimis, kai kuriuose koridoriuose tarp Europos ir Azijos kainos per kelias savaites pakilo beveik 300 proc., nes vežėjai susiduria su maršrutų korekcijomis, ilgesniu skrydžio laiku ir didesnėmis kuro sąnaudomis.

    Pavyzdžiui, Londono–Singapūro krypties vidutinė kaina, platformos vertinimu, šoktelėjo nuo maždaug 600 eurų iki beveik 1 800 eurų. Panašaus masto brangimas fiksuotas ir Londono–Bankoko maršrute, o kai kurių krypčių bilietai pirmyn ir atgal priartėjo prie 2 800 eurų.

    Dalies vežėjų atsakas skiriasi: vieni kelia kainas arba taiko papildomus mokesčius, kiti mažina reisų skaičių, nes išaugusios sąnaudos mažina pelningumą. „FlightsFinder.com“ nurodo, kad kai kurios bendrovės taip pat įvedė nedidelius, apie 10 eurų, priedus vidutinio ir ilgo nuotolio skrydžiams.

    Ką daryti keleiviams

    Kelionių rinkos stebėtojai perspėja, kad dėl aplinkinių oro erdvių ribojimų ir didesnės rizikos kai kurie skrydžiai gali trukti 1–4 valandomis ilgiau, o dalis maršrutų tampa netiesioginiai. Tai didina vėlavimų riziką ir mažina persėdimų patikimumą, ypač dideliuose tranzito mazguose.

    Keliautojams patariama planuoti ilgesnius persėdimo laikus, dažnai rekomenduojant ne mažiau kaip 3 valandas, bei rinktis lankstesnes bilietų sąlygas. Taip pat verta iš anksto pasitikrinti konkrečios aviakompanijos taisykles dėl keitimų ir kompensacijų, nes už Europos Sąjungos ribų apsaugos standartai gali skirtis.

    Dar viena praktiška rekomendacija, ypač ilguose maršrutuose su persėdimais, yra keliauti kuo lengviau: dėl peradresuotų skrydžių didėja bagažo sistemos apkrova ir pamestų lagaminų rizika. Jei bagažas registruojamas, keliautojai vis dažniau naudoja sekiklius, tokius kaip „Apple AirTag“, kad prireikus greičiau rastų daiktus.

  • Italija kibo į „easyJet“: įtaria klastą registruoto bagažo kainose – ką turėtų žinoti keleiviai

    Italija kibo į „easyJet“: įtaria klastą registruoto bagažo kainose – ką turėtų žinoti keleiviai

    Italijos tyrimas dėl bagažo kainodaros

    Italijos konkurencijos priežiūros institucija AGCM pradėjo formalų tyrimą dėl „easyJet Airline Company Limited“ taikomų bagažo kainų pateikimo skrydžių rezervavimo kanaluose. Reguliuotojas įtaria, kad keleiviai galėjo būti klaidinami dėl tikrosios paslaugos kainos ir pasirinkimų.

    Tyrimo centre – tai, kaip oro bendrovė savo interneto svetainėje ir mobiliojoje programėlėje suformuoja ir parodo registruoto bagažo mokesčius. Anot AGCM, rezervavimo metu vartotojams galėjo būti sudaromas iškreiptas įspūdis, kiek jie iš tikrųjų moka.

    Kas, anot reguliuotojo, galėjo klaidinti

    AGCM teigimu, perkant bilietus į abi puses sistema kaip numatytąjį pasirinkimą galėjo automatiškai pridėti registruotą bagažą ir sporto įrangą. Vietoje aiškaus pasirinkimo kiekvienai kelionės atkarpai keleiviams esą galėjo būti rodoma bendra, vidutine logika pagrįsta paslaugos kaina.

    Reguliuotojas pabrėžia, kad keleiviai, norėję bagažą įsigyti tik vienai skrydžio krypčiai, galėjo būti priversti stabdyti pirkimo procesą ir keisti nustatymus. Tokia praktika, institucijos vertinimu, gali mažinti vartotojų gebėjimą pastebėti alternatyvas ir priimti informuotą sprendimą.

    „Tyrimu bus vertinama, ar rezervavimo sistema sukūrė neaiškias kainodaros sąlygas ir apribojo vartotojų galimybes pasirinkti“, – nurodė AGCM.

    Kontekstas: su oro bendrovėmis Italija elgiasi griežtai

    Italijos institucijos pastaraisiais metais aktyviai prižiūri aviacijos sektorių, ypač kai kalbama apie vartotojams svarbiausią informaciją: galutinę kainą, papildomus mokesčius ir kompensacijas. AGCM atskirai pabrėžia, kad tai ne pirmas kartas, kai „easyJet“ atsiduria reguliuotojų akiratyje.

    2021 metais AGCM skyrė baudą „easyJet“, taip pat „Ryanair“ ir „Volotea“ dėl to, kad keleiviams už atšauktus skrydžius, kai Italija atšaukė COVID-19 kelionių ribojimus, nebuvo pasiūlytas pinigų grąžinimas, o vietoje to buvo teikiami kuponai. Šį sprendimą vėliau patvirtino ir regioninis administracinis teismas Romoje, atmesdamas „easyJet“ skundą 2025 metais.

    AGCM taip pat buvo pritaikiusi sankcijas „Ryanair“ dėl dominuojančios padėties, susijusios su skrydžių pardavimu per agentūras, vertindama techninių ir procedūrinių kliūčių taikymą. Tai rodo, kad institucija nuosekliai vertina rinkos praktiką ne tik kainų, bet ir prieinamumo požiūriu.

    Ką keleiviai gali padaryti dabar

    Nors tyrimo baigtis dar neaiški, vartotojų teisių ekspertai dažnai pataria bilieto pirkimo metu ypač atidžiai tikrinti, ar papildomos paslaugos nėra pažymėtos iš anksto, o kainos pateikiamos už kiekvieną skrydžio segmentą. Praktikoje didžiausi skirtumai dažniausiai atsiranda būtent perkant skrydžius į abi puses, kai patogumo vardan nustatymai pritaikomi automatiškai.

    Jei keleivis pastebi, kad bagažas ar kitos paslaugos buvo pridėtos ne jo iniciatyva, verta išsisaugoti pirkimo eigos ekrano kopijas ir galutinį kainos išskaidymą. Tokie įrodymai vėliau gali būti svarbūs sprendžiant ginčus su paslaugos teikėju ar kreipiantis į vartotojų teisių institucijas.

    „easyJet“ viešo komentaro apie pradėtą tyrimą kol kas nepateikė.

  • „EasyJet“ nuostoliai gilėja: Irano karas brangina kurą, o vasaros bilietus žmonės perka vėliau

    „EasyJet“ nuostoliai gilėja: Irano karas brangina kurą, o vasaros bilietus žmonės perka vėliau

    Britų pigių skrydžių bendrovė „EasyJet“ paskelbė, kad per pirmąjį finansinių metų pusmetį iki kovo pabaigos patyrė didesnius nuostolius. Bendrovė teigia, jog tam įtakos turėjo dėl Irano karo išaugusios reaktyvinių degalų kainos ir suprastėjęs užsakymų matomumas.

    Įmonė nurodo, kad geopolitinė įtampa išbalansavo aviacijos sektorių visoje Europoje, o degalų brangimas tapo vienu pagrindinių veiksnių, spaudžiančių oro linijų pelningumą. Kartu prastesnės nuotaikos rinkoje lėmė ir atsargesnį keliautojų elgesį planuojant vasaros atostogas.

    Nuostoliai augo, pajamos kilo

    „EasyJet“ pranešė, kad nuostolis po mokesčių per pusmetį siekė apie 440 milijonų eurų ir buvo maždaug 27 proc. didesnis nei prieš metus. Tuo pat metu pajamos augo iki maždaug 4,6 milijardo eurų, nes keleivių skaičius didėjo, o lėktuvų užpildymas gerėjo.

    Bendrovės duomenimis, lėktuvų užpildymo rodiklis pakilo iki 90 proc., o tai paprastai leidžia efektyviau paskirstyti sąnaudas vienam keleiviui. Vis dėlto degalų kainų šuolis ir padidėjęs neapibrėžtumas, pasak įmonės, nusvėrė teigiamą keleivių srauto efektą.

    Degalų sąskaita ir atsargesni pirkėjai

    „EasyJet“ patvirtino ankstesnį vertinimą, kad konfliktas papildomai padidino bendrovės degalų išlaidas maždaug 29 milijonais eurų. Nors apie degalų tiekimo sutrikimus bendrovė nepranešė, ji įspėjo, kad antrąjį finansinių metų pusmetį toliau jaus didesnių sąnaudų ir paklausos svyravimų poveikį.

    Įmonė taip pat pažymėjo, kad vasaros sezono užsakymų tempas atsilieka nuo praėjusių metų, o dalis keliautojų sprendimus priima vėliau. Rinkoje tai dažnai reiškia mažesnį kainų stabilumą: paskutinės minutės paklausa gali palaikyti užpildymą, tačiau riboja galimybes iš anksto užsitikrinti aukštesnes pajamas.

    „Nepaisant konflikto Artimuosiuose Rytuose keliamos artimojo laikotarpio nežinomybės, „EasyJet“ yra gerai pasirengusi valdyti dabartinę aplinką“, – sakė bendrovės vadovas Kentonas Jarvisas.

    Draudimas nuo kainų šuolių ir kitos rizikos

    Siekiant amortizuoti naftos ir degalų kainų svyravimus, „EasyJet“ teigia esanti apsidraudusi dėl kainų kilimo maždaug 72 proc. artimiausiam pusmečiui. Tokia praktika aviacijoje įprasta, tačiau ji nepašalina visos rizikos, nes dalis sąnaudų vis tiek lieka jautrios rinkos pokyčiams.

    Bendrovė taip pat nurodė padidinusi teisines atidėjas, susijusias su keliais istoriniais atvejais, maždaug 37 milijonais eurų. Tai papildomai prisidėjo prie bendro finansinio rezultato pablogėjimo.

    Po pranešimo bendrovės akcijos trumpam kilo, tačiau vėliau svyravimai išliko. Analitikai įspėja, kad net ir sumažėjus geopolitinei įtampai, degalų kainos gali išlikti padidėjusios, o vartotojų sprendimus lemti ir bendras ekonominis neapibrėžtumas Europoje.

  • „easyJet“ nuo 2028 metų diegs naujas sėdynes: daugiau vietos kojoms žadama be didesnio žingsnio

    „easyJet“ nuo 2028 metų diegs naujas sėdynes: daugiau vietos kojoms žadama be didesnio žingsnio

    Kas keičiasi „easyJet“ lėktuvuose

    Didžiosios Britanijos pigių skrydžių bendrovė „easyJet“ pranešė nuo 2028 metų planuojanti diegti naujas ekonominės klasės sėdynes, kurios turėtų suteikti daugiau vietos kojoms. Pokytis aktualus keleiviams, nes ankštumas yra vienas dažniausių nusiskundimų skrendant žemų kainų oro linijomis.

    Bendrovė nurodo, kad naujos „Kestrel“ tipo sėdynės bus montuojamos būsimuose „Airbus A320neo“ ir „Airbus A321neo“ orlaiviuose. Sėdynių gamintoju įvardijama „Mirus Aircraft Seating“.

    Naujųjų sėdynių esmė – ergonomiškas sprendimas, kuris, kaip teigiama, leidžia padidinti erdvę keliams ir blauzdoms nekeičiant sėdynių žingsnio, tai yra atstumo tarp eilių. Kitaip tariant, komforto pojūtis žadamas ne didinant tarpą tarp eilių, o koreguojant sėdynės konstrukciją.

    „Kestrel“ sėdynės apibūdinamos kaip iš anksto atloštos, todėl keleivio kojoms atsiveria kiek daugiau laisvos erdvės. Bendrovė mini, kad papildomos vietos gali būti iki maždaug 5 centimetrų, tačiau tai priklausys nuo konkrečios konfigūracijos.

    Komfortas ir efektyvumas vienu metu

    „easyJet“ akcentuoja ir kitą motyvą – mažesnį sėdynių svorį, kuris aviacijoje tiesiogiai susijęs su degalų sąnaudomis. Kuo lengvesnis salonas, tuo mažiau kuro reikia skrydžiui, todėl oro linijos tokias investicijas dažnai pristato kaip efektyvumo ir tvarumo priemonę.

    Įmonė šį atnaujinimą sieja su deklaruojamu tikslu iki 2050 metų pasiekti nulinį grynąjį išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų balansą. Praktikoje tai reiškia ne vien sėdynes, bet ir laipsnišką senesnių orlaivių atsisakymą bei perėjimą prie efektyvesnių modelių.

    „Džiaugiamės galėdami pristatyti „Mirus Kestrel“ sėdynes mūsų būsimame orlaivių parke. Ši investicija padės didinti veiklos efektyvumą ir mažinti degalų sąnaudas bei anglies dioksido emisijas“, – sakė „easyJet“ operacijų vadovas Davidas Morganas.

    Kartu bendrovė pabrėžia, kad komforto didinimas yra svarbus klientų patirties elementas, ypač kai kainų konkurencija Europos rinkoje išlieka itin didelė. Pigių skrydžių sektoriuje net nedideli patogumo pagerinimai gali tapti argumentu renkantis tarp kelių panašių maršrutų ir kainų pasiūlymų.

    Kodėl dalis pokyčių gali nepatikti keleiviams

    Nors naujos sėdynės žada daugiau erdvės kojoms, „easyJet“ tuo pat metu toliau ieško būdų didinti efektyvumą ir esamuose lėktuvuose. Bendrovė nurodo, kad dalyje 180 vietų „Airbus A320ceo“ orlaivių bus diegiama kompaktiškesnė galinės virtuvės ir tualetų konfigūracija „SpaceFlex“.

    Toks sprendimas leidžia sutaupyti vietos salone ir kai kuriais atvejais pridėti papildomą sėdynių eilę. Keleiviams tai gali reikšti daugiau parduodamų vietų ir potencialiai didesnį užpildymą, tačiau nebūtinai didesnį bendrą komfortą, todėl realus poveikis priklausys nuo konkretaus lėktuvo išplanavimo.

    Avialinijos pastaraisiais metais vis dažniau balansuoja tarp dviejų tikslų: mažinti sąnaudas ir kartu išlaikyti bent minimalų komforto lygį. Dėl to rinkoje daugėja konstrukcinių sprendimų, kurie žada patogumą be aiškiai matomų salono erdvės pokyčių, o didžiausias klausimas keleiviams dažnai lieka paprastas – kaip tai jausis ilgesniame skrydyje.

  • „Lufthansa“ įspėja: Iranas brangina skrydžius – dėl kuro papildomai kainuos 1,7 mlrd. eurų

    „Lufthansa“ įspėja: Iranas brangina skrydžius – dėl kuro papildomai kainuos 1,7 mlrd. eurų

    Didžiausia Vokietijos oro linijų bendrovė „Lufthansa“ skaičiuoja, kad dėl įtampos Artimuosiuose Rytuose ir išaugusių reaktyvinių degalų kainų 2026 metais patirs apie 1,7 mlrd. eurų papildomų kuro sąnaudų. Bendrovė pabrėžia, kad geopolitiniai sukrėtimai aviacijai reiškia ne tik brangesnį kurą, bet ir sudėtingesnį maršrutų planavimą.

    Pirmojo ketvirčio rezultatų pranešime „Lufthansa“ nurodė, kad yra apsidraudusi apie 80 proc. reaktyvinių degalų poreikio, tačiau likusi dalis išlieka jautri kainų šuoliams. Papildomas išlaidas bendrovė ketina kompensuoti taupymo priemonėmis ir didesnėmis pajamomis iš bilietų, tačiau pripažįsta, kad spaudimas savikainai išlieka didelis.

    „Pirmąjį ketvirtį reikšmingai pagerinome praėjusių metų finansinį rezultatą, tačiau besitęsianti krizė Artimuosiuose Rytuose, brangstantis kuras ir veiklos apribojimai kelia milžiniškų iššūkių“, – sakė „Lufthansa“ vadovas Carstenas Spohras.

    Finansiniai rodikliai atspindi ir augančią paklausą, ir didėjančias sąnaudas. „Lufthansa“ pranešė, kad pirmojo ketvirčio pajamos siekė 8,7 mlrd. eurų ir buvo 8 proc. didesnės nei prieš metus, tačiau pakoreguotas veiklos rezultatas išliko neigiamas ir sudarė 612 mln. eurų nuostolį.

    Rinkos įtampą papildo ir žaliavų bei degalų tiekimo rizikos, siejamos su pagrindiniais tranzito koridoriais, įskaitant Hormūzo sąsiaurį. Tarptautinė energetikos agentūra yra įspėjusi, kad sutrikus srautams Europa gali susidurti su reaktyvinių degalų trūkumo rizika, ypač artėjant intensyviausiam kelionių sezonui.

    „Lufthansa“ jau anksčiau ėmėsi priemonių mažinti degalų sąnaudas ir pranešė atsisakiusi 20 000 trumpųjų skrydžių, siekdama taupyti apie 40 000 tonų reaktyvinių degalų ir atsisakyti nuostolingų krypčių. Aviacijos sektoriuje tai įprasta praktika, kai brangstant kurui ir didėjant neapibrėžtumui peržiūrimi trumpi maršrutai, kuriuose konkurencija didžiausia, o marža mažiausia.

    Panašų spaudimą jaučia ir kiti Europos vežėjai. Pavyzdžiui, „EasyJet“ yra skelbusi, kad vien per kovą patyrė apie 29 mln. eurų papildomų kuro sąnaudų, o dalis vasaros sezono kuro poreikio liko neapsidraudusi, todėl jautri rinkos svyravimams.

    Aviacijos bendrovėms kuras yra viena didžiausių išlaidų eilučių, todėl net ir apsidraudimas ne visada apsaugo nuo ilgiau trunkančių kainų šuolių. Praktikoje tai dažniausiai reiškia bilietų kainų korekcijas, griežtesnę kaštų kontrolę, maršrutų optimizavimą ir didesnį dėmesį degalus taupantiems sprendimams, įskaitant efektyvesnį orlaivių parką.