CP v2

Tag: Ebola

  • Prancūzijoje pasveiko pirmasis Ebolos atvejis: ministrė paaiškino, kaip suvaldyta rizika

    Prancūzijoje pasveiko pirmasis Ebolos atvejis: ministrė paaiškino, kaip suvaldyta rizika

    Pirmasis atvejis Prancūzijoje

    Prancūzijos sveikatos apsaugos ministrė Stéphanie Rist pranešė, kad pirmasis Prancūzijoje diagnozuotas Ebolos viruso atvejis pasveiko ir buvo išleistas iš ligoninės. Pasak ministrės, tai patvirtinta gavus du neigiamus PGR tyrimų rezultatus, po kurių pacientas galėjo saugiai grįžti namo.

    Pacientas yra humanitarinės pagalbos gydytojas, į Prancūziją atvykęs birželio 23 dieną skrydžiu iš Kongo Demokratinės Respublikos. Pranešama, kad į lėktuvą jis įlipo jausdamas lengvą galvos skausmą, tačiau kelionės metu savijauta pablogėjo.

    Izoliacija ir kontaktų stebėsena

    Vos atvykus į Prancūzijos teritoriją pacientas buvo izoliuotas, o gydymas ir stebėsena vyko laikantis nustatytų infekcijų kontrolės protokolų. Ministrė akcentavo, kad ligos eiga buvo lengva, o žmogus nuolat prižiūrėtas medikų.

    Taip pat nustatyti penki galimi artimi kontaktai, kurie buvo paprašyti 21 dieną likti namuose izoliacijoje. Toks laikotarpis atitinka įprastą Ebolos inkubacinio periodo viršutinę ribą, todėl stebėsena leidžia laiku pastebėti galimus simptomus ir sumažinti tolimesnio plitimo riziką.

    Ką svarbu žinoti apie Ebolą

    Ebolos virusas gali sukelti hemoraginę karštligę, kuri daliai pacientų baigiasi mirtimi, ypač jei pagalba suteikiama per vėlai. Vis dėlto Ebolai nebūdingas lengvas plitimas oru, o didžiausia rizika siejama su tiesioginiu kontaktu su užsikrėtusio žmogaus kūno skysčiais.

    Kongo Demokratinėje Respublikoje, kur liga tebesklinda, iki liepos 3 dienos buvo fiksuota mažiausiai 452 mirtys. Pranešta ir apie atvejį Kisanganyje, dideliame mieste, esančiame apie 600 kilometrų nuo protrūkio epicentro, todėl sveikatos tarnybos regione išlieka budrios.

    „Po dviejų neigiamų PGR testų pacientas pasveiko ir galėjo saugiai grįžti namo“, – sakė Stéphanie Rist.

  • Ebola vėl plinta Afrikoje: PSO įspėja, kad padėtis gali staigiai pablogėti

    Rytų Afrikoje fiksuojamas naujas Ebolos protrūkis kelia vis didesnį nerimą: ligos plitimas spartėja, o sveikatos apsaugos institucijos įspėja, kad artimiausiomis savaitėmis padėtis gali dar labiau komplikutis. Pasak tarptautinių institucijų, svarbiausias tikslas dabar yra kuo greičiau nutraukti perdavimo grandines ir apsaugoti pažeidžiamiausias bendruomenes.

    Didžiausias susirgimų skaičius siejamas su Kongo Demokratine Respublika, kur protrūkiai kartojasi dėl sudėtingos saugumo situacijos, riboto sveikatos paslaugų prieinamumo ir vėluojančio atvejų nustatymo. Gretimose šalyse didžiausia rizika kyla pasienio regionams, kur intensyvus judėjimas apsunkina kontrolę.

    „Kiekviena prarasta diena didina tikimybę, kad protrūkis išsiplės ir bus daug sunkiau suvaldomas“, – sakė PSO atstovas, ragindamas stiprinti testavimą, kontaktų atsekimą ir infekcijų kontrolę gydymo įstaigose.

    Ekspertai pabrėžia, kad Ebola plinta per tiesioginį kontaktą su užsikrėtusio asmens kūno skysčiais, o ypatingą pavojų kelia uždelstas kreipimasis į medikus ir infekcijų prevencijos spragos ligoninėse. Todėl daug dėmesio skiriama apsaugos priemonėms, medicinos personalo apmokymui, saugiam pacientų transportavimui ir saugiam laidojimui, kuris ankstesnių protrūkių metu buvo vienas svarbiausių plitimo veiksnių.

    Svarbi priemonė, padedanti greičiau sustabdyti protrūkius, yra vakcinacija rizikos grupėms, taikant žiedinės vakcinacijos principą, kai skiepijami artimi kontaktai ir kontaktų kontaktai. Taip pat stiprinami laboratoriniai pajėgumai, kad atsakymai dėl įtariamų atvejų būtų gaunami kuo greičiau, o pacientų izoliavimas nepriklausytų vien nuo klinikinių požymių.

    Nors dalis šalių pastaraisiais metais sustiprino pasirengimą epidemijoms po COVID-19 pandemijos, PSO ir partneriai akcentuoja, kad finansavimo, logistikos ir darbuotojų trūkumas vis dar išlieka esminė kliūtis. Riziką didina ir klaidinanti informacija, dėl kurios žmonės kartais vengia testavimo, gydymo ar kontaktų atsekimo.

    Sveikatos specialistai ragina visuomenę rizikos regionuose stebėti simptomus, kuo anksčiau kreiptis į medikus ir laikytis infekcijų prevencijos rekomendacijų. Tarptautinės institucijos pabrėžia, kad laiku sutelktos priemonės gali sustabdyti protrūkį, tačiau tam būtina greita reakcija vietoje ir nuoseklus bendradarbiavimas tarp šalių.

  • PSO peržiūrėjo Ebolos protrūkio DR Konge skaičius: įtariamų atvejų liko 116, ne per 1 000

    PSO peržiūrėjo Ebolos protrūkio DR Konge skaičius: įtariamų atvejų liko 116, ne per 1 000

    Kas pasikeitė skaičiuose

    Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) pranešė, kad Ebolos protrūkio Demokratinėje Kongo Respublikoje mastas, remiantis atnaujintais duomenimis, yra mažesnis nei manyta anksčiau. PSO nurodė patvirtinusi 116 įtariamų atvejų, nors ankstesniuose vertinimuose buvo kalbama apie daugiau nei 1 000.

    Kartu pateikiami ir kiti rodikliai: sveikatos institucijų duomenimis, registruoti 321 patvirtintas atvejis, 48 mirtys ir keli pasveikimo atvejai. PSO atstovas spaudos konferencijoje Ženevoje aiškino, kad didžiausias pokytis susijęs su įtariamų atvejų perskaičiavimu po laboratorinių tyrimų.

    „Dauguma pacientų buvo ištirti ir nebeatitinka Ebolos atvejo apibrėžimo: daliai nustatytos kitos ligos, daliai buvo tik karščiavimas be kitų požymių“, – sakė PSO atstovas Christianas Lindmeieris.

    Kodėl įtariamų atvejų mažiau

    PSO aiškinimu, pradiniuose protrūkio etapuose įtariamų atvejų skaičius dažnai būna didelis, nes į jį patenka žmonės, turintys panašius simptomus kaip Ebola. Demokratinėje Kongo Respublikoje tai ypač aktualu, nes karščiavimą ir bendrą silpnumą gali sukelti maliarija, vidurių šiltinė, kitos infekcijos ar net sezoniniai virusai.

    Tokiose situacijose, plečiant testavimą ir tikslinant epidemiologinius ryšius, įtariamų atvejų sąrašas „išsivalo“: dalis jų atmetami, kai gaunami neigiami laboratoriniai rezultatai arba paaiškėja kita diagnozė. Vis dėlto PSO pabrėžia, kad patvirtintų atvejų buvimas reiškia, jog griežtos kontrolės priemonės išlieka būtinos.

    Sudėtingas viruso tipas ir atsakas

    PSO nurodo, kad dabartinį protrūkį sieja retesnė Ebolos viruso atmaina, o tai apsunkina atsaką, nes nėra plačiai prieinamų, būtent šiai atmainai skirtų vakcinų ar gydymo schemų. Tai nereiškia, kad pagalbos priemonės neveikia, tačiau gali riboti greitą vakcinacijos strategijų pritaikymą, kurios buvo taikomos ankstesnių protrūkių metu.

    Demokratinės Kongo Respublikos sveikatos apsaugos institucijos kaip pagrindinius iššūkius įvardija ankstyvą nustatymą, greitą pacientų izoliavimą, kontaktų atsekimą, saugias ir orias laidojimo procedūras bei infekcijų prevencijos stiprinimą gydymo įstaigose. Šie veiksmai laikomi kertiniais siekiant sustabdyti plitimą atokiuose regionuose, kur infrastruktūra ir logistika dažnai ribotos.

    „Mes vis dar dirbame su vakcinomis ir gydymo priemonėmis, tačiau tai nereiškia, kad žmonės negali pasveikti nuo Ebolos“, – sakė PSO vadovas Tedrosas Adhanomas Ghebreyesusas.

    PSO taip pat pranešė, kad kaimyninėje Ugandoje registruoti 9 atvejai ir 1 mirtis, o tai rodo tarpvalstybinės stebėsenos svarbą. Tuo metu Koalicija pasirengimui epidemijoms stiprinti (CEPI) paskelbė skubinsianti kelių tiriamųjų vakcinų, nukreiptų prieš Bundibugyo virusą, kūrimą ir planuoja investicijas iki 53 000 000 eurų.

    Pasak CEPI, vakcinų kandidatų portfelyje yra projektai, kuriuos plėtoja The International AIDS Vaccine Initiative, „Moderna“ ir Oksfordo universitetas, o gamyba numatoma Indijos Serum Institute of India pajėgumais. PSO šiuos kandidatus įvardijo kaip šiuo metu perspektyviausius, tačiau pabrėžiama, kad iki praktinio panaudojimo dar reikalingi tyrimų etapai ir reguliaciniai sprendimai.

  • Ebolos protrūkis plečiasi: CEPI spartina tris vakcinas nuo Bundibugyo atmainos, investuoja milijonus

    Ebolos protrūkis plečiasi: CEPI spartina tris vakcinas nuo Bundibugyo atmainos, investuoja milijonus

    Trys vakcinų kryptys

    Pasaulinė organizacija Coalition for Epidemic Preparedness Innovations (CEPI) pranešė skubiai spartinanti trijų eksperimentinių vakcinų kūrimą prieš Bundibugyo ebolavirusą. Ši Ebolos atmaina siejama su besitęsiančiu protrūkiu Centrinėje Afrikoje, ypač Kongo Demokratinėje Respublikoje ir Ugandoje.

    CEPI teigimu, pagrindinis tikslas dabar yra kuo greičiau pasiekti ikiklinikinių tyrimų ir pirmos fazės klinikinių tyrimų etapą, kad būtų įvertintas kandidatų saugumas ir pirminis imuninis atsakas. Organizacija pabrėžia, kad šiai atmainai šiuo metu nėra licencijuotos vakcinos, todėl laikas turi lemiamą reikšmę.

    „Bundibugyo virusui sparčiai plintant ir neturint licencijuotos vakcinos, kiekviena diena yra svarbi“, – sakė CEPI vadovas Richardas Hatchettas.

    Kas kuria ir kiek skiriama

    CEPI nurodė, kad finansuoja kelių skirtingų technologinių platformų portfelį, kad didėtų tikimybė greitai rasti veiksmingą sprendimą. Tarp remiamų projektų minimi tarptautinės AIDS vakcinų iniciatyvos (IAVI), bendrovės „Moderna“ ir Oksfordo universiteto kuriami kandidatai.

    Didžiausia suplanuota suma numatyta „Moderna“ kandidatui, kuris remiasi informacinės ribonukleorūgšties technologija, plačiai išbandyta per COVID-19 pandemiją. CEPI skiria iki 43 000 000 eurų ikiklinikiniams bandymams ir pirmos fazės klinikiniams tyrimams.

    Oksfordo universitetui ir Indijos Serum institute planuojama skirti iki 7 400 000 eurų pasirengimui tyrimams, įskaitant ikiklinikinius darbus ir kitą vystymo etapą iki pirmos fazės. IAVI projektui numatoma iki 2 570 000 eurų, o jo kandidatas paremtas rVSV platforma, kuri jau taikyta kuriant patvirtintą vakciną prieš Zairo Ebolos atmainą.

    „CEPI investicija į tris perspektyvius Bundibugyo vakcinų kandidatus yra svarbus žingsnis bendrame atsake“, – sakė Pasaulio sveikatos organizacijos vadovas Tedrosas Adhanomas Ghebreyesusas.

    Kodėl tai svarbu dabar

    Pasaulio sveikatos organizacija šiuos tris kandidatus įvardija kaip vienus perspektyviausių šiuo metu vystomų sprendimų prieš Bundibugyo ebolavirusą. Tačiau net ir spartinant darbus, vakcinų kelias iki platesnio naudojimo paprastai užtrunka, nes reikia įrodyti saugumą ir veiksmingumą, užtikrinti gamybą bei tiekimo grandines.

    CEPI ir partneriai akcentuoja, kad pasirinktos platformos nėra kuriamos nuo nulio: jos jau turi sukauptų saugumo duomenų ir yra naudotos kuriant kandidatus prieš kitus sukėlėjus. Tai gali padėti greičiau judėti reguliacinių procedūrų ir klinikinių tyrimų keliu, nors galutiniai terminai priklausys nuo rezultatų.

    Tuo metu protrūkio mastas išlieka reikšmingas: Kongo Demokratinė Respublika pranešė apie mažiausiai 282 patvirtintus atvejus, taip pat registruota apie 1 000 įtariamų atvejų. Tokie skaičiai didina spaudimą kuo greičiau turėti papildomų prevencijos priemonių šalia jau taikomų klasikinių infekcijų kontrolės metodų.

    Pasaulio sveikatos organizacija pabrėžia, kad kol vakcinos dar kuriamos, svarbiausia stabdyti plitimą priemonėmis, kurios Ebolos protrūkiuose taikomos dešimtmečius. Tarp jų yra aktyvi stebėsena, greitas testavimas ir diagnostika, kontaktų atsekimas, pacientų izoliavimas ir priežiūra, infekcijų prevencija gydymo įstaigose, bendruomenių įtraukimas bei saugios ir orios laidojimo procedūros.

  • Įtariamas Ebolos atvejis Kaljaryje: pacientas izoliuotas ligoninėje, pradėti skubūs tyrimai

    Įtariamas Ebolos atvejis Kaljaryje: pacientas izoliuotas ligoninėje, pradėti skubūs tyrimai

    Italijos Sardinijos sostinėje Kaljaryje suaktyvinti protokolai dėl įtariamo Ebolos atvejo. Asmuo, kuriam pasireiškė su Ebolos virusine liga suderinami simptomai, paguldytas į Santissima Trinità ligoninės infekcinių ligų skyrių stebėjimui ir tyrimams.

    Vietos tarnybos nurodo, kad pacientas į ligoninę išgabentas iš namų, laikantis biologinės saugos reikalavimų. Teigiama, kad į įvykio vietą vyko kelių tarnybų pajėgos, o medikai dirbo su apsauginėmis priemonėmis, siekiant sumažinti galimos infekcijos plitimo riziką.

    Ką reiškia įtariamas atvejis?

    Įtariamas atvejis nereiškia patvirtintos diagnozės: galutinis atsakymas priklauso nuo laboratorinių tyrimų. Ebolos simptomai ankstyvoje stadijoje gali priminti kitas infekcijas, todėl kritiškai svarbu greitai įvertinti kelionių istoriją, galimus kontaktus ir atlikti specifinius testus.

    Vietos žiniasklaida skelbia, kad pacientas galėjo neseniai grįžti iš kelionės į užsienį, tačiau jo pilietybė neįvardijama. Oficialios institucijos paprastai tokiais atvejais riboja detales, kad būtų apsaugotas paciento privatumas ir išvengta nepagrįstos panikos.

    Italijos žingsniai dėl pasirengimo

    Pastarosiomis dienomis Italija pranešė siunčianti ekspertus iš Romos Lazzaro Spallanzani instituto į Kongo Demokratinę Respubliką, kur registruojami Ebolos protrūkiai. Šalies vadovybė taip pat kelia klausimą dėl griežtesnio koordinavimo ir sienų valdymo Europos lygiu, akcentuodama ankstyvo nustatymo ir greitos reakcijos svarbą.

    Europos Sąjungoje tokiais atvejais praktikoje taikoma rizikos vertinimo logika: stiprinama epidemiologinė stebėsena, peržiūrimi pasirengimo planai gydymo įstaigose, o prireikus organizuojamas kontaktų atsekimas. Sprendimai paprastai priklauso nuo to, ar atvejis patvirtinamas, ir ar nustatomi artimi kontaktai.

    Protrūkiai Afrikoje ir rizika plisti

    Africa CDC vadovas Jeanas Kaseya tarptautinei žiniasklaidai teigė, kad iki gegužės 30 dienos Kongo Demokratinėje Respublikoje ir Ugandoje buvo registruoti 263 patvirtinti Ebolos atvejai ir 43 patvirtintos mirtys. Jo teigimu, įtariamų atvejų skaičius viršija 1 100, o regioninio išplitimo rizika išlieka reali.

    Ekspertai pabrėžia, kad didžiausias pavojus kyla ten, kur sveikatos sistema patiria didelį krūvį, o gyventojų judėjimas tarp regionų intensyvus. Europos šalims svarbiausia užduotis tokiose situacijose yra laiku atpažinti importuotą atvejį, užtikrinti izoliavimą ir tikslų kontaktų valdymą, kad būtų užkirstas kelias vietiniam plitimui.

    Kol Kaljario atvejis nėra laboratorijoje patvirtintas, jis vertinamas kaip įtariamas, o visuomenės sveikatos tarnybos paprastai laukia tyrimų atsakymų prieš skelbdamos papildomas priemones. Artimiausiu metu tikimasi daugiau informacijos apie paciento būklę ir testų rezultatus.

  • PSO vadovas atvyko į Kongo Ebola židinį: kodėl protrūkis plečiasi greičiau nei atsakas

    PSO vadovas atvyko į Kongo Ebola židinį: kodėl protrūkis plečiasi greičiau nei atsakas

    PSO vadovas – Ituryje

    Pasaulio sveikatos organizacijos generalinis direktorius Tedrosas Adhanomas Ghebreyesusas šeštadienį atvyko į Kongo Demokratinės Respublikos rytus, Iturio provinciją, kuri laikoma didžiausiu šio Ebola protrūkio židiniu. Vizito tikslas – sustiprinti vietos atsaką ir paraginti bendruomenes aktyviau įsitraukti stabdant užkratą.

    Tarptautinės institucijos pabrėžia, kad virusas kai kuriose vietovėse plinta greičiau, nei spėjama užtikrinti visavertį epidemiologinį atsaką. Nors gydymo infrastruktūra geriau organizuota nei ankstesnių krizių metu, iššūkių kelia atokios teritorijos, saugumo situacija ir ribotos diagnostikos galimybės.

    „Geriausias būdas suvaldyti situaciją – sutelkti visą reikalingą paramą pačiame židinyje ir tęsti pagalbą tiek, kiek jos prireiks“, – sakė Tedrosas Adhanomas Ghebreyesusas.

    PSO vadovas Iturio sostinėje Bunijoje planuoja apsilankyti gydymo centre ir susitikti su vietos valdžios atstovais, medikais bei nukentėjusiomis šeimomis. PSO teigimu, tokie vizitai reikalingi ne tik koordinavimui, bet ir pasitikėjimui, nes be bendruomenės pritarimo sudėtinga įgyvendinti kontaktų atsekimą, izoliaciją ir saugaus laidojimo procedūras.

    Ką rodo naujausi skaičiai

    Afrikos ligų kontrolės ir prevencijos centras skelbė, kad registruota daugiau nei 1 000 įtariamų atvejų, o mirčių skaičius siekia 246. Tuo pat metu Uganda patvirtino devynis užsikrėtimus ir vieną mirtį, o tai sustiprina riziką, kad protrūkis taps regioniniu.

    PSO perspėja, kad realus protrūkio mastas Kongo Demokratinėje Respublikoje gali būti didesnis, nei rodo oficiali statistika. Priežastis – ribota laboratorinių tyrimų apimtis ir tai, kad virusas, kaip manoma, galėjo cirkuliuoti dar iki jam oficialiai nustatant.

    PSO atstovai taip pat pranešė apie pirmą pasveikusį pacientą šiame protrūkyje: žmogus išrašytas iš ligoninės po dviejų neigiamų tyrimų. Tai svarbus signalas, kad gydymas ir izoliavimo priemonės veikia, tačiau vien atskiri pasveikimai nekompensuoja augančio bendro atvejų skaičiaus.

    Konfliktai, stovyklos ir sienų ribojimai

    Ituryje valstybės paslaugų trūkumas ir nesaugumas apsunkina medikų darbą: kai kurias teritorijas pasiekti sunku, o įtampa regione tęsiasi dėl ginkluotų grupuočių veiklos. Panašios problemos fiksuojamos ir Šiaurės bei Pietų Kivu provincijose, kur smurtas tęsiasi dešimtmečius ir trikdo sveikatos apsaugos sistemos darbą.

    Papildomą riziką didina perkeltųjų asmenų stovyklos, kuriose higienos sąlygos dažnai prastesnės, o žmonės gyvena itin tankiai. Tokiose aplinkose bet koks per artimą kontaktą plintantis užkratas gali išplisti greitai, ypač jei vėluojama nustatyti atvejus ir atsekti kontaktus.

    „Jei ateis Ebola, mes būsime nušluoti, nes gyvename susispaudę kaip sardinės“, – sakė Dorcas Mapenzi.

    Reaguodamos į padėtį, kai kurios kaimyninės šalys ėmėsi ribojimų: Uganda ir Ruanda uždarė sienas, o Uganda nurodė 21 dienos karantiną atvykstantiems iš Kongo Demokratinės Respublikos. Tuo metu JAV administracija paskelbė ribojimus atvykti asmenims, kurie neseniai lankėsi Kongo Demokratinėje Respublikoje, Ugandoje ar Pietų Sudane.

    Ekspertai pabrėžia, kad kelionių ribojimai gali sumažinti importuotų atvejų riziką, tačiau vien jų nepakanka, jei židinyje nepasiekiamas pakankamas testavimo, izoliavimo ir bendruomenės įsitraukimo lygis. PSO laikosi nuostatos, kad svarbiausia – greitai aptikti atvejus, nutraukti perdavimo grandines ir užtikrinti saugią priežiūrą sveikatos įstaigose.

    Ebola yra labai užkrečiama hemoraginė karštligė, perduodama per artimą kontaktą ir kūno skysčius. Per pastaruosius penkis dešimtmečius Afrikoje nuo Ebola mirė daugiau nei 15 000 žmonių, o vienas didžiausių protrūkių Kongo Demokratinėje Respublikoje 2018–2020 metais nusinešė apie 2 300 gyvybių.

  • Bundibugyo ebolos protrūkis Konge: ką svarbu žinoti apie virusą ir kodėl vakcina dar ne išeitis

    Bundibugyo ebolos protrūkis Konge: ką svarbu žinoti apie virusą ir kodėl vakcina dar ne išeitis

    Kongo Demokratinėje Respublikoje plintant retai ebolos atmainai, vadinamai Bundibugyo virusu, Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) sukvietė ekspertus įvertinti galimus gydymo būdus ir vakcinų kandidatus. PSO teigimu, protrūkis auga greičiau nei atsako priemonės, o tai didina riziką sveikatos sistemai ir vietos bendruomenėms.

    Skirtingai nei geriau žinomos ebolos atmainos, Bundibugyo virusas pasaulyje fiksuotas rečiau, todėl klinikinė patirtis ir specifinių priemonių pasiūla yra ribota. Vietos institucijos įtaria, kad protrūkis galėjo pareikalauti daugiau nei 200 gyvybių, tačiau tokie skaičiai paprastai tikslinami, kai gerėja diagnostika ir atsekamumas atokiose teritorijose.

    „Tai rimta, ir jūs nusipelnėte tai išgirsti aiškiai. Nors Bundibugyo virusui nėra specifinio gydymo, kartu galime daug padaryti, kad sustabdytume plitimą ir išgelbėtume gyvybes“, – rašė PSO generalinis direktorius Tedros Adhanom Ghebreyesus laiške Kongo Demokratinės Respublikos gyventojams.

    Kas yra Bundibugyo virusas?

    Bundibugyo virusas yra viena iš ortoebolavirusų grupės atmainų, galinčių sukelti ligą žmonėms. Jis pirmą kartą identifikuotas 2007 metais, o ankstesni riboto masto protrūkiai rodo, kad ši atmaina vidutiniškai gali būti mažiau mirtina nei kai kurios kitos ebolos atmainos, tačiau vis tiek kelia didelę grėsmę.

    PSO nurodo, kad inkubacinis laikotarpis paprastai trunka nuo 2 iki 21 dienos. Užkrečiamumas dažniausiai prasideda tik atsiradus simptomams, tačiau būtent ankstyvieji požymiai sukelia daugiausia painiavos, nes jie nėra specifiniai.

    Pirmieji simptomai dažnai primena kitas infekcijas: karščiavimą, didelį nuovargį, raumenų skausmus, galvos skausmą, gerklės perštėjimą. Tokia klinika gali lemti vėlyvesnį atpažinimą, ypač jei trūksta testavimo galimybių, o pacientai į gydymo įstaigas patenka pavėluotai.

    Kaip plinta ir kas rizikuoja labiausiai?

    Virusas plinta artimo kontakto metu per sergančio ar mirusio žmogaus kūno skysčius, įskaitant kraują, prakaitą, išmatas ar vėmalus. Dėl to didesnę riziką patiria sveikatos priežiūros darbuotojai, artimieji, slaugantys sergančiuosius, ir tie, kurie dalyvauja laidojimo apeigose, jei nesilaikoma saugaus laidojimo procedūrų.

    Ankstesniuose Bundibugyo protrūkiuose, fiksuotuose Ugandoje ir Kongo Demokratinėje Respublikoje 2007 ir 2012 metais, mirtingumo rodikliai, remiantis PSO apžvalgomis, siekė maždaug 30–50 proc. Vis dėlto realūs rodikliai gali skirtis priklausomai nuo sveikatos paslaugų prieinamumo, ankstyvos diagnostikos ir infekcijų kontrolės priemonių.

    Kodėl vakcina dar ne greitas sprendimas?

    Šiuo metu nėra licencijuotų gydymo vaistų ar vakcinų, kurios būtų specialiai patvirtintos Bundibugyo viruso prevencijai ar gydymui. PSO praneša identifikavusi kelis perspektyvius kandidatinius produktus ir siekia, kad jie būtų įvertinti klinikiniuose tyrimuose, bendradarbiaujant su Kongo Demokratinės Respublikos ir Ugandos vyriausybėmis.

    Nepriklausomi ekspertai klinikinių tyrimų prioritetu įvardijo kelias kryptis: antikūnų terapijas, kurias kuria „Mapp Biopharmaceutical“ ir „Regeneron“, taip pat antivirusinį vaistą remdesivir, siejamą su „Gilead Sciences“. Dalis šių priemonių kurta kitoms ebolos atmainoms, todėl būtina patikrinti, ar jos pakankamai veiksmingos būtent Bundibugyo atveju.

    Tarp vakcinų kandidatų PSO ekspertai mini vienos dozės rVSV Bundibugyo vakciną, kurią vysto Tarptautinė AIDS vakcinos iniciatyva, tačiau iki klinikinių tyrimų starto gali prireikti maždaug 7–9 mėnesių. Kitas kandidatas, ChAdOx1 Bundibugyo, kuriamas Oksfordo universiteto ir „Serum Institute of India“, teoriškai galėtų būti parengtas vertinti per 2–3 mėnesius, bet papildomi duomenys, įskaitant tyrimus su gyvūnais, vis dar laikomi būtinais.

    Kol specifinės vakcinos ir gydymas nėra parengti praktiniam naudojimui, sveikatos institucijos remiasi priemonėmis, kurios ebolos protrūkiuose taikomos dešimtmečiais. Tai apima aktyvią epidemiologinę priežiūrą, greitą testavimą ir diagnozę, kontaktų atsekimą, pacientų izoliavimą ir slaugą, infekcijų prevenciją gydymo įstaigose, bendruomenių informavimą bei saugų ir orų mirusiųjų laidojimą.

  • PSO skelbia tarptautinę ekstremalią situaciją dėl Ebolos protrūkio: rizika auga Kongo DR ir Ugandoje

    Pasaulio sveikatos organizacija paskelbė tarptautinę ekstremalią situaciją dėl Ebolos protrūkio Kongo Demokratinėje Respublikoje ir Ugandoje. PSO pabrėžė, kad rizika kaimyninėms šalims išlieka didelė, o fiksuoti atvejai už pirminio židinio ribų rodo galimą plitimą per sienas.

    Organizacijos vertinimu, situacija laikoma ekstremalia ir dėl to, kad protrūkį sukėlė Bundibugijo atmaina. Skirtingai nei Ebolos Zairo atmainos atvejais, šiai atmainai nėra patvirtintų specifinių gydymo metodų ar vakcinų, skirtų būtent jai.

    PSO duomenimis, Kongo DR Iturio provincijoje keliuose sveikatos priežiūros rajonuose registruota dešimtys mirties atvejų, taip pat patvirtinti laboratoriniai susirgimai ir šimtai įtariamų atvejų. Kongo DR sveikatos institucijos taip pat pranešė apie reikšmingą mirčių skaičių per šį protrūkį šalies rytuose.

    Ugandos sostinėje Kampaloje nustatyti du tarpusavyje nesusiję laboratoriniu tyrimu patvirtinti atvejai žmonėms, atvykusiems iš Kongo DR, vienas jų baigėsi mirtimi. Be to, Kongo DR sostinėje Kinšasoje patvirtintas atvejis asmeniui, grįžusiam iš Iturio.

    PSO ragina šalis aktyvuoti nacionalinius ekstremalių situacijų valdymo mechanizmus, stiprinti sienų kontrolės priemones ir taikyti sveikatos patikrą kertant sieną. Taip pat rekomenduojama vykdyti patikras pagrindiniuose vidaus keliuose, kuriais juda žmonės ir kroviniai.

    Ebola plinta per tiesioginį kontaktą su užsikrėtusio žmogaus kūno skysčiais, užterštais paviršiais ar medžiagomis, taip pat kontaktuojant su mirusiųjų kūnais. Liga dažnai pasireiškia karščiavimu, kūno skausmais, vėmimu ir viduriavimu, o daliai pacientų gali išsivystyti sunkios komplikacijos.

    „Asmenys, kurie turėjo kontaktą su Bundibugijo virusu sergančiais žmonėmis arba patys susirgo, neturėtų vykti į užsienį, išskyrus medicininės evakuacijos atvejus“, – teigė PSO.

    PSO pabrėžia, kad nors situacija neatitinka pandeminės ekstremalios situacijos kriterijų, šalių, besiribojančių su Kongo DR, rizika vertinama kaip aukšta. Tolimesnė eiga priklausys nuo to, kaip greitai bus nutrauktos perdavimo grandinės, sustiprinta infekcijų kontrolė gydymo įstaigose ir užtikrinta kontaktų paieška.

  • Kongo plinta reta Ebolos atmaina be patvirtintos vakcinos: PSO įspėja dėl dešimčių mirčių

    Demokratinėje Kongo Respublikoje fiksuojamas retos Ebolos viruso atmainos protrūkis, dėl kurio, vietos sveikatos tarnybų vertinimu, jau galėjo žūti dešimtys žmonių. Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) patvirtino, kad protrūkį sukėlė Bundoibudžio (Bundibugyo) atmaina, kuri pasaulyje nustatoma itin retai.

    PSO duomenimis, šalies šiaurės rytuose, Iturio regione, registruojama apie 246 įtariami susirgimai ir mažiausiai 65 mirtys. Ne visi atvejai yra nauji, todėl specialistai vertina, kad virusas galėjo plisti nepastebėtas kelias savaites, kol buvo pradėtas aktyvesnis ištyrimas.

    „Ne visi šie atvejai įvyko per pastarąją savaitę, tai tęsiasi jau kurį laiką“, – sakė tyrėja Susan McLellan.

    Židinys siejamas su sunkiai pasiekiamomis teritorijomis netoli sienos su Uganda, kur ribota sveikatos infrastruktūra, sudėtinga logistika ir nestabilumo rizika apsunkina reagavimą. Tokiomis sąlygomis lėčiau pasiekiami pacientai, sunkiau užtikrinti mėginių transportavimą ir kontaktų atsekimą.

    Papildomą riziką kelia gyventojų judėjimas ir didesnis kontaktų skaičius tankiau apgyvendintose vietovėse, įskaitant laikinas gyvenvietes ir kasybos rajonus. Epidemiologai pabrėžia, kad efektyvus atvejų izoliavimas ir saugios laidojimo praktikos dažnai nulemia, ar protrūkis bus greitai sustabdytas.

    „Yra didelė rizika, kad situacija gali smarkiai pablogėti“, – sakė vietos pilietinės visuomenės atstovas.

    Bundoibudžio atmaina laikoma viena rečiausių Ebolos viruso atmainų ir anksčiau buvo identifikuota tik kelis kartus, įskaitant protrūkius Ugandoje ir Konge. Dėl riboto atvejų skaičiaus ir mažesnio klinikinių tyrimų masto šiai atmainai nėra tokio paties apimties profilaktikos ir gydymo „įrankių rinkinio“ kaip geriau ištirtoms atmainoms.

    Ebola yra sunki virusinė hemoraginė karštligė, o mirštamumas gali smarkiai skirtis priklausomai nuo atmainos ir medicininės pagalbos prieinamumo. PSO pabrėžia, kad virusas neplinta taip lengvai kaip kvėpavimo takų infekcijos, tačiau rizika išauga artimo kontakto metu, ypač prižiūrint sergančius žmones ar kontaktuojant su kūno skysčiais.

    PSO praneša į protrūkio zoną siunčianti epidemiologus, laboratorijų specialistus ir asmens apsaugos priemones. Kartu stiprinamas testavimas, mėginių logistika ir kontaktų paieška, kad būtų aiškiau nustatytas realus užsikrėtimų mastas ir plitimo grandinės.

    Nors pavieniai atvejai už Afrikos ribų istoriškai buvo fiksuoti, ilgalaikio ir tvaraus viruso plitimo už žemyno ribų paprastai nepavykdavo įsitvirtinti. Vis dėlto ekspertai akcentuoja, kad svarbiausia yra greitas aptikimas ir pasitikėjimą kelianti komunikacija vietos bendruomenėms, nes delsimas ankstyvoje stadijoje dažniausiai kainuoja daugiausia gyvybių.

  • Kongo DR per Ebolos protrūkį mirė trys Raudonojo Kryžiaus savanoriai: PSO įspėja dėl plitimo

    Kongo DR per Ebolos protrūkį mirė trys Raudonojo Kryžiaus savanoriai: PSO įspėja dėl plitimo

    Ebola Ituri provincijoje

    Demokratinėje Kongo Respublikoje, Ituri provincijoje, nuo įtariamų Ebolos atvejų mirė trys Raudonojo Kryžiaus savanoriai. Organizacija pranešė, kad tai įvyko regione, kuris laikomas dabartinio protrūkio epicentru.

    Raudonasis Kryžius nurodė, kad savanoriai galėjo užsikrėsti tvarkydami mirusiųjų kūnus per misiją, kuri nebuvo susijusi su Ebolos valdymu. Tuo metu bendruomenėje apie protrūkį dar nebuvo žinoma, o pats protrūkis nebuvo identifikuotas.

    Žuvusieji įvardyti kaip Alikana Udumusi Augustin, Sezabo Katanabo ir Ajiko Chandiru Viviane. Organizacija pabrėžė, kad jie žuvo tarnaudami bendruomenei ir atlikdami jautrią, didelės rizikos užduotį.

    PSO: ankstyvas nustatymas gelbsti

    Reaguodamas į žinią, Pasaulio sveikatos organizacijos vadovas Tedrosas Adhanomas Ghebreyesusas akcentavo, kad sveikatos apsaugos ir humanitarinės pagalbos darbuotojai patiria didžiausią riziką protrūkių metu. Jo teigimu, greitas atvejų nustatymas ir savalaikis gydymas yra esminiai siekiant sustabdyti plitimą.

    „Ankstyvas atvejų nustatymas ir savalaikis gydymas gelbsti gyvybes ir yra raktas suvaldyti šį protrūkį“, – sakė Tedrosas Adhanomas Ghebreyesusas.

    PSO vadovas taip pat pabrėžė saugių ir orumą išsaugančių laidojimo procedūrų svarbą. Būtent kontaktas su užkrėstais kūno skysčiais, įskaitant per netinkamai vykdomas laidotuves, laikomas viena dažniausių Ebolos perdavimo grandžių.

    Skaičiai auga, rizika įvertinta kaip labai didelė

    PSO duomenimis, Demokratinėje Kongo Respublikoje patvirtinti 82 Ebolos atvejai ir 7 patvirtintos mirtys. Vis dėlto organizacija įspėja, kad realus mastas gali būti didesnis: minimi apie 750 įtariamų atvejų ir 177 įtariamos mirtys.

    Kongo DR Ryšių ir žiniasklaidos ministerija skelbė, kad įtariamų mirčių skaičius siekė 204. Tokie skirtumai tarp skirtingų institucijų pateikiamų skaičių protrūkių metu yra dažni, nes dalis atvejų vėluoja būti patvirtinti laboratoriniais tyrimais, o prieiga prie kai kurių teritorijų būna ribota.

    Šį kartą protrūkį sieja su retesne Bundibugyo Ebolos viruso atmaina. Ji anksčiau buvo fiksuota Rytų Afrikoje, o protrūkių valdymą gali komplikuoti tai, kad pradinėje stadijoje ligos simptomai panašūs į kitas infekcijas, įskaitant maliariją ar vidurių šiltinę.

    PSO šią savaitę pakėlė visuomenės sveikatos rizikos lygį Kongo DR nuo aukšto iki labai aukšto, tačiau globalią riziką kol kas vertina kaip žemą. Tai reiškia, kad didžiausi iššūkiai išlieka vietoje, ypač ten, kur trūksta diagnostikos, apsaugos priemonių ir galimybių užtikrinti saugų pacientų izoliavimą.

    Plitimas į Ugandą ir simptomai

    Protrūkis persimetė ir į kaimyninę Ugandą, kur pranešta apie dar tris patvirtintus Ebolos atvejus, o bendras patvirtintų užsikrėtimų skaičius šalyje išaugo iki penkių. PSO pažymi, kad judėjimas per sienas, prekyba ir šeiminiai ryšiai regione didina riziką infekcijai plisti.

    Ebola yra sunki ir dažnai mirtina liga, pirmą kartą nustatyta 1976 metais. Dažniausiai minimi simptomai yra karščiavimas, silpnumas, viduriavimas ir vėmimas, o sunkiais atvejais gali pasireikšti kraujavimas ir organų pažeidimai.

    Specialistai pabrėžia, kad protrūkių kontrolė remiasi keliomis grandimis: greitu įtariamų atvejų išaiškinimu, kontaktų atsekimu, infekcijų kontrolės priemonėmis gydymo įstaigose ir bendruomenėse, taip pat saugiomis laidojimo procedūromis. Humanitarinių organizacijų savanorių netektys primena, kad šios priemonės būtinos ne tik pacientams, bet ir tiems, kurie padeda krizės židiniuose.