CP v2

Tag: Ebolos virusas

  • Prancūzijoje pasveiko pirmasis Ebolos atvejis: ministrė paaiškino, kaip suvaldyta rizika

    Prancūzijoje pasveiko pirmasis Ebolos atvejis: ministrė paaiškino, kaip suvaldyta rizika

    Pirmasis atvejis Prancūzijoje

    Prancūzijos sveikatos apsaugos ministrė Stéphanie Rist pranešė, kad pirmasis Prancūzijoje diagnozuotas Ebolos viruso atvejis pasveiko ir buvo išleistas iš ligoninės. Pasak ministrės, tai patvirtinta gavus du neigiamus PGR tyrimų rezultatus, po kurių pacientas galėjo saugiai grįžti namo.

    Pacientas yra humanitarinės pagalbos gydytojas, į Prancūziją atvykęs birželio 23 dieną skrydžiu iš Kongo Demokratinės Respublikos. Pranešama, kad į lėktuvą jis įlipo jausdamas lengvą galvos skausmą, tačiau kelionės metu savijauta pablogėjo.

    Izoliacija ir kontaktų stebėsena

    Vos atvykus į Prancūzijos teritoriją pacientas buvo izoliuotas, o gydymas ir stebėsena vyko laikantis nustatytų infekcijų kontrolės protokolų. Ministrė akcentavo, kad ligos eiga buvo lengva, o žmogus nuolat prižiūrėtas medikų.

    Taip pat nustatyti penki galimi artimi kontaktai, kurie buvo paprašyti 21 dieną likti namuose izoliacijoje. Toks laikotarpis atitinka įprastą Ebolos inkubacinio periodo viršutinę ribą, todėl stebėsena leidžia laiku pastebėti galimus simptomus ir sumažinti tolimesnio plitimo riziką.

    Ką svarbu žinoti apie Ebolą

    Ebolos virusas gali sukelti hemoraginę karštligę, kuri daliai pacientų baigiasi mirtimi, ypač jei pagalba suteikiama per vėlai. Vis dėlto Ebolai nebūdingas lengvas plitimas oru, o didžiausia rizika siejama su tiesioginiu kontaktu su užsikrėtusio žmogaus kūno skysčiais.

    Kongo Demokratinėje Respublikoje, kur liga tebesklinda, iki liepos 3 dienos buvo fiksuota mažiausiai 452 mirtys. Pranešta ir apie atvejį Kisanganyje, dideliame mieste, esančiame apie 600 kilometrų nuo protrūkio epicentro, todėl sveikatos tarnybos regione išlieka budrios.

    „Po dviejų neigiamų PGR testų pacientas pasveiko ir galėjo saugiai grįžti namo“, – sakė Stéphanie Rist.

  • Baltieji rūmai atmeta kaltinimus dėl Ebolos evakuacijos: JAV gydytojas gydomas Berlyne

    Baltieji rūmai atmeta kaltinimus dėl Ebolos evakuacijos: JAV gydytojas gydomas Berlyne

    Kas įvyko ir ką neigia Baltieji rūmai

    JAV administracija atmeta žiniasklaidoje pasirodžiusią informaciją, kad buvo blokuojamas Ebolos virusu užsikrėtusio amerikiečių gydytojo Petro Stafford grįžimas į Jungtines Valstijas. Teigiama, jog dėl sprendimų Vašingtone gydytojo evakuacija iš Afrikos buvo uždelsta, o galutiniu maršrutu pasirinkta Vokietija.

    Baltųjų rūmų atstovas Kushas Desai tokius kaltinimus pavadino netiesa ir tikino, kad svarbiausias prioritetas yra visuomenės sveikata ir saugumas. Pasak jo, Berlyno klinika „Charité“ yra viena stipriausių vietų pasaulyje gydyti ir izoliuoti ypač pavojingas virusines infekcijas.

    Kaip gydytojas užsikrėtė ir kokia jo būklė

    Petras Stafford, misijų gydytojas, dirbo Bunjos mieste rytinėje Kongo Demokratinės Respublikos dalyje. Pranešama, kad jis gydė pacientą, kuriam pasireiškė stiprūs pilvo skausmai, iš pradžių sieti su tulžies pūslės uždegimu, tačiau vėliau ši diagnozė buvo atmesta.

    Pacientas mirė kitą dieną, o mirtis siejama su Ebola, nors dėl aplinkybių tyrimas, kaip skelbiama, nebuvo atliktas laiku. Po maždaug aštuonių dienų simptomai pasireiškė ir pačiam gydytojui: karščiavimas, skausmai, drebulys ir itin stiprus nuovargis.

    Vokietijos institucijos patvirtino, kad į Berlyną perkelta ir gydytojo šeima, kuri paguldyta į specialią izoliacinę palatą „Charité“ ligoninėje. Tuo pat metu skelbiama, kad gydytojo būklė pradėjo gerėti ir jis jau gali valgyti.

    Sprendimas gydyti Europoje ir platesnis kontekstas

    Kalifornijos universiteto San Franciske mokslininkas Satishas Pillai pabrėžė, kad esminis veiksnys tokiais atvejais yra kuo greitesnis tinkamas gydymas ir griežta infekcijų kontrolė. Europa pasirinkta ir dėl geografinio artumo Afrikai, o tai gali sutrumpinti kritiškai svarbų laiką nuo diagnozės iki specializuotos pagalbos.

    Šis atvejis vėl priminė 2014 metų Vakarų Afrikos Ebolos protrūkio laikotarpį, kai pirmieji JAV pacientai buvo skraidinti gydyti į Atlantą. Tuomet sprendimas sulaukė aštrių politinių reakcijų, o dabar viešojoje erdvėje vėl keliami klausimai, kaip valdžios institucijos balansuoja tarp visuomenės baimių ir medicininės būtinybės.

    Kartu fiksuojamos ir griežtesnės kelionių bei sienų kontrolės priemonės: pranešta, kad „Air France“ skrydis iš Paryžiaus į Detroitą buvo nukreiptas į Kanadą, kai paaiškėjo, jog vienas keleivis anksčiau buvo Kongo Demokratinėje Respublikoje. JAV pasienio apsaugos tarnyba patvirtino, kad lėktuvui nebuvo leista įskristi į JAV oro erdvę.

    Koks Ebolos protrūkis Kongo Demokratinėje Respublikoje

    Pranešama, kad protrūkį sukėlė Bundibugyo atmaina, kurios mirtingumas dažnai nurodomas apie 25–50 proc., priklausomai nuo prieigos prie medicinos pagalbos ir konkrečių aplinkybių. Šiai atmainai, kaip skelbiama, nėra plačiai naudojamos vakcinos ar specifinio, tikslinio gydymo, todėl didžiausią reikšmę turi ankstyvas atpažinimas, palaikomasis gydymas ir griežta izoliacija.

    Šalyje registruojama beveik 600 įtariamų atvejų ir 139 mirtys, o ekspertai neatmeta, kad realus skaičius gali būti didesnis dėl ribotos diagnostikos ir sudėtingų sąlygų kai kuriuose regionuose. Sveikatos specialistai perspėja, kad Ebola gali greitai sukelti šoką ir dauginį organų nepakankamumą, todėl laikas iki gydymo yra kritinis.

  • Kongo Iturio provincijoje patvirtintas Ebolos protrūkis: 65 mirusieji, 246 įtariami atvejai

    Kongo Iturio provincijoje patvirtintas Ebolos protrūkis: 65 mirusieji, 246 įtariami atvejai

    Ebolos protrūkį patvirtino Afrikos CDC

    Afrikos ligų kontrolės ir prevencijos centras pranešė, kad Kongo Demokratinės Respublikos atokioje Iturio provincijoje nustatytas naujas Ebolos protrūkis. Iki šiol fiksuoti 246 įtariami atvejai ir 65 mirtys, o dalis susirgimų dar tikslinama laboratorijose.

    Institucijos duomenimis, iš 20 ištirtų mėginių 13 atvejų nustatyti Ebolos viruso požymiai. Tarp laboratoriniais tyrimais patvirtintų atvejų registruotos keturios mirtys, o pranešimų apie įtariamus susirgimus gauta ir iš Bunios, Iturio administracinio centro.

    Kas žinoma apie virusą ir atmainą

    Ebola plinta per užsikrėtusio žmogaus kūno skysčius, įskaitant kraują, vėmalus ar spermą, todėl didžiausia rizika kyla artimo kontakto metu. Liga reta, bet sunki, o be greitos izoliacijos, saugios slaugos ir infekcijų kontrolės priemonių protrūkiai gali plisti sparčiai.

    Kol kas tiksli atmaina dar nustatinėjama, tačiau pirminiai vertinimai leidžia manyti, kad tai nėra Zairo atmaina, laikoma viena pavojingiausių. Sveikatos specialistai pabrėžia, kad galutinė išvada priklausys nuo papildomų laboratorinių tyrimų.

    „Atsižvelgiant į intensyvų gyventojų judėjimą tarp paveiktų teritorijų ir kaimyninių šalių, būtina skubi regioninė koordinacija“, – sakė Afrikos CDC vadovas Jeanas Kaseya.

    Kodėl nerimaujama dėl plitimo

    Ituris yra Rytų Kongo regione, kuriam būdingi prasti keliai ir sudėtinga logistika, o iki sostinės Kinšasos yra daugiau nei 1 000 kilometrų. Afrikos CDC įspėja, kad plitimą gali skatinti aktyvus gyventojų judėjimas, su kasyba susijęs mobilumas Mongvalyje, nesaugumas paveiktose vietovėse ir kontaktų atsekimo spragos.

    Agentūra teigia telkianti skubų aukšto lygio koordinavimo susitikimą su Kongo, Ugandos ir Pietų Sudano sveikatos institucijomis bei partneriais. Dėmesys numatomas stebėsenai, laboratorinei paramai, infekcijų prevencijai ir kontrolei, rizikos komunikacijai, saugiems ir oriems laidojimams bei išteklių mobilizavimui.

    Gyventojai raginami nedelsiant pranešti apie simptomus, vengti tiesioginio kontakto su įtariamais atvejais ir laikytis nacionalinių sveikatos institucijų rekomendacijų. Protrūkių valdyme itin svarbios ir bendruomenių pastangos mažinti rizikingą kontaktą bei bendradarbiauti su medikų komandomis.

    Ilga protrūkių istorija ir saugumo fonas

    Tai jau 17-asis Ebolos protrūkis Kongo Demokratinėje Respublikoje nuo 1976 metų, kai liga pirmą kartą identifikuota šalyje. 2018–2020 metais Rytų Konge Ebolos protrūkis nusinešė daugiau nei 1 000 gyvybių, o 2014–2016 metais Vakarų Afrikoje per epidemiją mirė daugiau nei 11 000 žmonių.

    Naujas protrūkis fiksuojamas sudėtingame saugumo kontekste: rytinėje šalies dalyje veikia įvairios ginkluotos grupuotės, o kai kuriose teritorijose tai apsunkina tiek medikų patekimą, tiek vakcinų ir įrangos tiekimą. Ankstesnių protrūkių metu Pasaulio sveikatos organizacija taip pat buvo susidūrusi su ribota prieiga ir finansavimo trūkumu, dėl ko pagalbos tempas lėtėjo.