CP v2

Tag: ECB

  • ECB siūlo griežtinti kripto taisykles: platesnis draudimas mokėti palūkanas už stablecoinus

    ECB siūlo griežtinti kripto taisykles: platesnis draudimas mokėti palūkanas už stablecoinus

    Europos Centrinis Bankas (ECB) ir Europos centrinių bankų sistema paragino Europos Sąjungą griežtinti kriptoturto reguliavimą. Pagrindinis akcentas – siekis užkirsti kelią schemoms, kurios apeina dabartinį draudimą mokėti palūkanas už stablecoinus.

    Šios rekomendacijos pateiktos Europos Komisijai per Kriptoturto rinkų reglamento (MiCA) peržiūrą. MiCA taikomas nuo 2024 metų gruodžio, o pereinamasis laikotarpis daliai rinkos dalyvių baigėsi 2026 metų liepos 1 dieną.

    Stabdis palūkanoms ir apėjimams

    Stablecoinai – tai kriptovaliutos, kurių vertė paprastai susieta su tradicine valiuta, dažniausiai JAV doleriu. MiCA jau numato, kad tiek emitentai, tiek kriptoturto paslaugų teikėjai ES negali mokėti palūkanų už tokius žetonus.

    ECB ragina šį draudimą išlaikyti ir išplėsti, kad jis apimtų ir netiesiogines formas. Pavyzdžiui, atlygį per skolinimą, skolinimąsi ar vadinamąjį statymą, kai ekonominis efektas vartotojui išlieka panašus į palūkanas.

    „Stablecoinų atlygio mokėjimas turėtų ir toliau būti draudžiamas“, – teigiama ECB ir Europos centrinių bankų sistemos pozicijoje.

    Dokumente taip pat įspėjama, kad lojalumo programos ar kitos premijos gali tapti alternatyvia palūkanų forma. ECB tai vadina vienu aiškiausių teisėkūros prioritetų, siekiant sumažinti vartotojų klaidinimo ir rinkos rizikų tikimybę.

    Daugiau galių prieš užsienio valiutų žetonus

    ECB siūlo ES institucijoms suteikti stipresnius įrankius tais atvejais, kai stablecoinai, susieti su užsienio valiutomis, galėtų kelti grėsmę finansiniam stabilumui. Tarp siūlymų – galimybė riboti naujų žetonų leidimą ir įpareigoti išpirkti jau išleistus, jei rizika laikoma reikšminga.

    Pasak centrinių bankų, kasdieniams mokėjimams Europos vidaus rinkoje stablecoinų nauda ribota dėl sparčių bankinių pervedimų ir vystomų alternatyvų, įskaitant skaitmeninį eurą. Kartu pabrėžiama, kad krizės metu rezervai Europoje teoriškai galėtų būti panaudoti ir už ES ribų laikomiems žetonams išpirkti, jei nėra aiškiai atskirta, kur jie laikomi.

    ECB taip pat perspėja dėl scenarijaus, kai stablecoinai būtų pilnai padengti centrinių bankų pinigais. Tokiu atveju, institucijos vertinimu, atsirastų privati skaitmeninio euro imitacija, kuri galėtų ištraukti indėlius iš komercinių bankų, ypač streso metu.

    Statymas, skolinimas ir DeFi – į vieną rėmą

    Atskiras blokas skirtas statymui, kriptoturto skolinimui ir skolinimuisi, taip pat decentralizuotam finansavimui (DeFi). ECB pozicija – tokios veiklos turėtų būti reguliuojamos ES lygiu, o ne paliekamos skirtingoms nacionalinėms interpretacijoms.

    Argumentas paprastas: kai įmonė priima klientų kriptoturtą ir žada jį grąžinti vėliau, tokia veikla pagal ekonominę prasmę gali būti artima grąžintinų lėšų priėmimui. Tai reiškia, kad rizikos valdymo, skaidrumo ir vartotojų apsaugos reikalavimai turėtų būti griežtesni.

    Kalbant apie DeFi, ECB pažymi, kad MiCA numato išimtį visiškai decentralizuotoms paslaugoms, tačiau pati sąvoka teisėje nėra aiškiai apibrėžta. Dėl to, pasak centrinių bankų, atsiranda pilkoji zona, kai reali kontrolė dažnai išlieka konkrečių kūrėjų ar operatorių rankose.

    Kas turėtų licencijuoti kripto įmones?

    Centriniai bankai taip pat palaiko idėją kriptoturto paslaugų teikėjų licencijavimą ir priežiūrą labiau centralizuoti. Šiuo metu vienoje ES valstybėje gauta licencija leidžia veikti visoje Sąjungoje, o tai reiškia, kad silpnesnė priežiūra vienoje šalyje gali tapti rizika visam blokui.

    ECB ir Europos centrinių bankų sistema pritaria Europos Komisijos krypčiai didesnį vaidmenį suteikti ES rinkų priežiūros institucijai ESMA. Galutiniams pokyčiams, jei būtų nuspręsta keisti MiCA, reikėtų Europos Parlamento ir valstybių narių pritarimo.

    Europos Komisijos konsultacijos dėl MiCA peržiūros turėtų baigtis 2026 metų rugsėjo 30 dieną. Po jų Komisija vertins gautas pastabas ir spręs, ar inicijuoti platesnę teisės aktų korekciją.

  • ECB pristatė „Pontes“: bankams atveriamas kelias į tokenizuotus sandorius centrinių bankų pinigais

    ECB pristatė „Pontes“: bankams atveriamas kelias į tokenizuotus sandorius centrinių bankų pinigais

    Euro zonos centrinių bankų sistema pradėjo veikti su „Pontes“ – nauja infrastruktūra, leidžiančia atsiskaityti už tokenizuotą turtą centrinių bankų pinigais. Europos Centrinis Bankas (ECB) šį žingsnį įvardija kaip vieną pirmųjų praktinių sprendimų, padedančių finansų rinkai prisitaikyti prie skaitmeninės eros.

    Tokenizuotas turtas – tai akcijos, obligacijos ir kiti instrumentai, kurie registruojami kaip skaitmeniniai žetonai paskirstytose registrų sistemose. Iki šiol vienas didžiausių šios rinkos stabdžių buvo atsiskaitymo „be rizikos“ trūkumas, nes sandoriai dažnai vykdavo komercinių bankų pinigais ar stabiliosiomis kriptovaliutomis.

    „Eurosistema siekia sudaryti sąlygas labiau integruotai, inovatyviai ir atspariai Europos finansų rinkai skaitmeniniame amžiuje“, – sakė ECB prezidentė Christine Lagarde.

    „Pontes“ sukurta taip, kad didmeniniuose sandoriuose atsiskaitymas vyktų centriniame banke laikomomis atsargomis, kurios laikomos saugiausia pinigų forma finansų sistemoje. Tokia schema mažina kredito riziką ir gali padėti pritraukti didžiuosius rinkos dalyvius, kurie atsargiai vertina atsiskaitymą privačiais pinigais.

    ECB skelbia, kad prie sistemos jau pasirengė jungtis 13 institucijų, tarp jų „Deutsche Bank“, „Santander“, „Société Générale“, KfW ir Europos investicijų bankas. Taip pat dalyvauja keli paskirstytų registrų operatoriai, įskaitant „Clearstream“.

    Reguliuotojas planuoja tapti ir sistemos naudotoju. ECB pranešė pradėjęs parengiamuosius darbus, kad nedidelę savo lėšų portfelio dalį investuotų į tokenizuotus vertybinius popierius, o pirkimų atsiskaitymas vyktų per „Pontes“.

    Pradinis dėmesys, anot banko, bus skiriamas eurais denominuotoms skolos priemonėms, kurias leidžia euro zonos vyriausybės, regionų institucijos, agentūros ir Europos viršnacionalinės institucijos. Šis portfelis nėra susijęs su pinigų politika ir paprastai naudojamas ECB veiklos sąnaudoms padengti iš investicinės grąžos.

    Rinkos dalyviai pabrėžia ir platesnę reikšmę: atsiskaitymas centrinių bankų pinigais gali tapti trūkstama grandimi, kuri leistų tokenizacijai išeiti už bandomųjų projektų ribų. Vis dėlto kol kas „Pontes“ planuojama eksploatuoti pagal įprastas rinkos darbo valandas, o pilnesnės funkcijos, įskaitant ilgesnį veikimo laiką, turėtų atsirasti iki 2028 metais.

    Tuo pat metu JAV rinka juda kitu keliu: ten daugiau dėmesio skiriama privačioms iniciatyvoms ir prekybai beveik visą parą. Europoje kryptis kitokia – Frankfurte akcentuojama, kad skaitmeninėje finansų sistemoje centrinio banko pinigai turi išlikti atsiskaitymo ašimi, ypač kai kalbama apie sisteminės svarbos rinkas.

    Svarbu atskirti, kad „Pontes“ skirta bankams ir finansų infrastruktūrai, o ne vartotojams. Mažmeninei rinkai numatomas skaitmeninis euras būtų atskiras projektas, leisiantis gyventojams kasdieniams atsiskaitymams naudoti centrinių bankų pinigus skaitmenine forma.

    Skaitmeninio euro teisėkūros procesas, ECB teigimu, vis dar tęsiasi: Europos Parlamento pozicija jau patvirtinta, o derybos su valstybėmis narėmis turėtų lemti galutinį reguliavimą. Jei teisės aktai būtų priimti pagal planą, bandomasis etapas su mokėjimo paslaugų teikėjais galėtų startuoti 2027 metais, o pirmoji emisija realistiškai būtų svarstoma vėliau, apie 2029 metais.

  • Infliacija euro zonoje smuko iki 2,8 proc.: ar ECB spaus pauzę, ar dar kels palūkanas?

    Infliacija euro zonoje smuko iki 2,8 proc.: ar ECB spaus pauzę, ar dar kels palūkanas?

    Euro zonos metinė infliacija birželio mėnesį patvirtinta ties 2,8 proc. ir, palyginti su geguže, sumažėjo nuo 3,2 proc. Tai pirmas bendro kainų augimo sulėtėjimas šiais metais, vykstant į svarbų Europos Centrinio Banko (ECB) posėdį, kuriame sprendžiama dėl palūkanų normų krypties.

    Galutiniai Eurostato duomenys rodo, kad infliacijos dinamika pradėjo vėsti plačiu mastu: rodiklis mažėjo 22 iš 27 Europos Sąjungos valstybių. Finansų rinkoms tai yra signalas, kad spartesnių palūkanų didinimų ciklas gali būti pristabdytas, tačiau sprendimą vis dar gali koreguoti energijos kainos ir geopolitika.

    Be bendros infliacijos, reikšmingas ir bazinės infliacijos rodiklis, atmetantis energijos bei maisto kainų svyravimus. Birželį bazinė infliacija sumažėjo nuo 2,6 proc. iki 2,4 proc., o paslaugų kainų augimas lėtėjo nuo 3,5 proc. iki 3,2 proc., kas rodo silpstantį vidaus paklausos spaudimą kainoms.

    Energijos infliacija taip pat atslūgo: rodiklis mažėjo nuo 10,8 proc. iki 8,5 proc. Vis dėlto būtent energija išlieka didžiausia rizikos zona, nes naftos kainos yra jautrios geopolitiniams sukrėtimams ir tiekimo grandinių trikdžiams.

    Didžiausiose euro zonos ekonomikose situacija nevienoda: Vokietijoje metinė infliacija siekė 2,4 proc., Prancūzijoje 2 proc., Italijoje 3 proc., o Ispanijoje 3,6 proc. Skirtumai svarbūs ECB, nes vieninga palūkanų politika turi veikti skirtingų struktūrų ekonomikose, kuriose kainų spaudimas gali kilti dėl nevienodų veiksnių.

    Šie skaičiai ypač svarbūs po ankstesnio ECB žingsnio: birželį indėlių galimybės palūkanų norma buvo padidinta nuo 2 proc. iki 2,25 proc., ir tai tapo pirmu didinimu per beveik trejus metus. ECB tuomet argumentavo, kad infliacijos problema išlieka, o sugrįžimas prie 2 proc. tikslo nėra garantuotas be papildomo politikos griežtinimo.

    Riziką grąžina atsinaujinusi įtampa, susijusi su Iranu, kuri gali kelti naftos kainas ir vėl didinti infliacinį spaudimą. Brent rūšies naftos kaina pastaruoju metu vėl kilo iki maždaug 87 JAV dolerių už barelį, tai yra apie 80 eurų, jei perskaičiuojama pagal apytikrį 0,92 euro už dolerį kursą.

    Tokia naftos kainų trajektorija reiškia, kad energijos atpigimas, kuris prisidėjo prie infliacijos sulėtėjimo, gali būti laikinas. Dėl to dalis ekonomistų neatmeta, kad ECB gali rinktis griežtesnę poziciją, tačiau labiau tikėtina laikoma pauzė, paliekant 2,25 proc. normą nepakeistą ir laukiant naujų prognozių.

    ECB vadovė Christine Lagarde anksčiau pabrėžė, kad sprendimai bus priimami kiekvieno posėdžio metu, remiantis naujausiais duomenimis, o išankstinis įsipareigojimas konkrečiam palūkanų keliui nėra planuojamas.

    „Išankstinių pažadų dėl palūkanų kelio nebus, sprendimus priimsime posėdis po posėdžio, remdamiesi duomenimis“, – sakė Christine Lagarde.

    Papildomas niuansas yra posėdžių kalendorius: liepos mėnesio posėdis paprastai nėra skirtas naujoms išsamioms makroekonominėms prognozėms, todėl politikos formuotojai gali turėti daugiau argumentų palaukti iki kito prognozių atnaujinimo. Praktikoje tai reikštų, kad dabartiniai infliacijos duomenys suteikia erdvės pauzei, tačiau galutinis sprendimas priklausys nuo energijos kainų, paslaugų infliacijos ir atlyginimų dinamikos.

    Tarptautiniame kontekste ECB veiksmai išlieka atidžiai stebimi: palūkanų kryptį svarsto ir kiti didieji centriniai bankai, vertindami, ar infliacijos sulėtėjimas yra tvarus. Euro zonoje šiuo metu pagrindinis klausimas lieka tas pats: ar 2,8 proc. infliacija jau leidžia atsikvėpti, ar tai tik trumpas atokvėpis prieš naują kainų spaudimo bangą.

  • Euro zonoje infliacija smuko labiau nei tikėtasi: kur kainos vėso greičiausiai?

    Euro zonoje infliacija smuko labiau nei tikėtasi: kur kainos vėso greičiausiai?

    Euro zonoje birželio mėnesį infliacija netikėtai ryškiai sulėtėjo ir tai sustiprino lūkesčius, kad Europos Centrinis Bankas (ECB) gali neskubėti griežtinti pinigų politikos. Eurostato išankstiniu vertinimu, metinė infliacija sumažėjo iki 2,8 proc., kai gegužę siekė 3,2 proc.

    Rezultatas buvo geresnis nei prognozuota, o mėnesio pokytis apskritai tapo neigiamas: kainos per mėnesį smuko 0,1 proc. Tai pirmas mėnesinis kainų kritimas šiais metais po kelių mėnesių augimo.

    Kas labiausiai traukė infliaciją žemyn?

    Kartu gerėjo ir rodikliai, kuriuos ECB paprastai vertina kaip patikimesnį signalą apie ilgalaikes tendencijas. Vadinamoji bazinė infliacija, neįtraukianti energijos ir maisto, sumažėjo iki 2,4 proc., kai gegužę buvo 2,6 proc.

    Didžiausias infliacijos šaltinis išliko energija, tačiau jos brangimas pastebimai lėtėjo. Metinis energijos kainų augimas siekė 8,7 proc., kai mėnesiu anksčiau buvo 10,8 proc., o tai rodo, kad ankstesnis šokas pamažu blėsta.

    Švelnėjo ir kitos vartojimo krepšelio dalys: paslaugų infliacija sumažėjo iki 3,2 proc. nuo 3,5 proc., maisto, alkoholio ir tabako kainų augimas lėtėjo iki 1,6 proc. nuo 1,9 proc. Pramoninių prekių, neįskaitant energijos, kainų augimas išliko 0,9 proc.

    Kur kainos kilo lėčiausiai, o kur – sparčiausiai?

    Tarp euro zonos šalių mažiausia metinė infliacija fiksuota Maltoje – 1,9 proc. Prancūzijoje ir Estijoje ji siekė po 2,0 proc., o tai reiškia, kad šios ekonomikos judėjo aiškiai žemiau euro zonos vidurkio.

    Vokietijoje metinė infliacija sudarė 2,4 proc., Suomijoje – 2,7 proc. Tuo metu rytinėje euro zonos dalyje vaizdas buvo kitoks: Lietuvoje metinė infliacija siekė 5,5 proc., Bulgarijoje – 5,3 proc., Kroatijoje – 4,2 proc., Kipre – 4,0 proc.

    Mėnesio pjūvyje kai kuriose šalyse kainos mažėjo: Belgijoje, Bulgarijoje, Estijoje ir Liuksemburge jos krito po 0,4 proc. Prancūzijoje, Austrijoje ir Suomijoje kainos sumažėjo po 0,3 proc.

    Didžiausi mėnesiniai kainų šuoliai fiksuoti Maltoje, kur jos kilo 1,0 proc., ir Kipre – 0,8 proc. Ispanijoje ir Lietuvoje kainos per mėnesį augo po 0,6 proc., o tai rodo nevienodą kainų dinamiką visoje euro zonoje.

    Didžiosios ekonomikos vėso skirtingai

    Didžiosios euro zonos šalys birželį taip pat demonstravo lėtesnę infliaciją. Vokietijoje harmonizuotas rodiklis sumažėjo iki 2,4 proc. nuo 2,7 proc., o svarbiausias veiksnys buvo energijos kainų augimo sulėtėjimas.

    Prancūzijoje harmonizuota infliacija krito iki 2,0 proc. nuo 2,8 proc., o per mėnesį kainos sumažėjo 0,2 proc. Italijoje kritimas buvo kuklesnis: harmonizuota infliacija beveik nekito ir siekė 3,1 proc., nes namų ūkių energijos tarifai reagavo lėčiau nei didmeninės kainos.

    Rinkose šie skaičiai sustiprino prielaidą, kad ECB liepos posėdyje gali rinktis pauzę ir laukti daugiau duomenų. Mažėjanti bazinė infliacija bei vėstantys energijos rodikliai ECB suteikia daugiau erdvės neeskaluoti palūkanų kėlimo, ypač jei ekonomikos augimas išlieka vangus.

    Vis dėlto ekonomistai pabrėžia, kad energijos segmentas išlieka pagrindinis neapibrėžtumo šaltinis, o paslaugų kainos vis dar kyla greičiau nei bendras vidurkis. Tai reiškia, kad infliacijos kelias žemyn gali būti nelygus, o sprendimai dėl palūkanų ir toliau priklausys nuo ateinančių mėnesių duomenų.