Tag: Echinokokozė

  • Invasinis usūrinis šuo užfiksuotas Beskiduose: miškininkai įspėja dėl grėsmės ir ligų

    Beskidų miškuose Lenkijoje miškininkai užfiksavo invazinį plėšrūną – usūrinį šunį (jenotą), kuris laikomas pavojingu Europos gamtai ir gali kelti riziką gyvūnams bei žmonėms.

    Vaizdo įrašas pasirodė Nadleśnictwo Piwniczna „Facebook“ paskyroje, o gyvūną nufilmavo miškuose įrengta fotokamera. Miškininkų teigimu, tai – ne pirmas toks atvejis regione pastaruoju metu.

    Nors usūrinis šuo iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti „mielas“ ir priminti meškėną, gamtiniu požiūriu jis yra nepageidaujamas invazinis svetimžemis. Jo plitimas siejamas su žala vietinėms rūšims ir ekosistemoms.

    Miškininkai pabrėžia, kad šis plėšrūnas kelia grėsmę vietiniams paukščiams, smulkiems stuburiniams ir kitiems plėšrūnams, o netiesiogiai – ir naminiams gyvūnams bei žmonėms, nes gali pernešti pavojingas ligas.

    Kuo pavojingas usūrinis šuo

    Miškininkų nurodyta, kad usūriniai šunys yra svarbūs ligų nešiotojai ir platintojai: minimos pasiutligė, niežai bei žmonėms pavojingas echinokokas (tasiemcas bąblowcowy).

    Būtent dėl šių rizikų ir poveikio vietinei faunai usūriniai šunys priskiriami invaziniams svetimžemiams, o jų buvimas miškuose vertinamas kaip rimta ekologinė problema.

    Prie įrašo miškininkai taip pat atkreipė dėmesį, kad nufilmuoto gyvūno būklė atrodo labai gera. Jie priminė ir išskirtinį bruožą – tai vienintelis šuninių šeimos atstovas, žiemą užmiegantis.

    Stebėjimų daugėja ir kituose miškuose

    Tekste minimi ir ankstesni fiksuoti atvejai: fotokamera 2026 metų rugsėjį užfiksavo du usūrinius šunis netoliese esančioje Nadleśnictwo Nawojowa teritorijoje, o dar anksčiau stebėjimai patvirtinti Nadleśnictwo Stary Sącz valdomuose miškuose (2026 metų birželį).

    Usūrinis šuo kilęs iš Rytų Azijos (tarp minimų šalių – Kinija, Japonija, Korėja, Vietnamas, pietryčių Rusija, Mongolija). Į Europą jis buvo atvežtas XX amžiaus 3–4 dešimtmečiais kaip medžioklinis ir kailinis gyvūnas.

    Lenkijoje pirmasis jo aptikimas gamtoje nurodomas 1955 metais Bialovežos girioje, o dabar jis, kaip pažymima, paplitęs visoje šalyje.

    Ką daryti pamačius tokį gyvūną

    Miškininkai įspėja: prie usūrinio šuns jokiu būdu nereikėtų artintis ar jo liesti. Pabrėžiama, kad grėsmės atveju šis gyvūnas gali apsimesti negyvas, o kontaktas su laukiniu plėšrūnu visada kelia papildomų rizikų.

    Taip pat primenama, kad usūrinių šunų eliminavimas vykdomas tik teisėtais būdais – ištisus metus leidžiama medžioklė bei gaudymas gyvagaudėmis gaudyklėmis, kurį atlieka tam įgalioti subjektai.

    Privatūs asmenys, neturintys medžioklės teisių ar atitinkamo leidimo pagal svetimų rūšių reglamentavimą, patys statyti spąstų ir naikinti šių gyvūnų negali.