Tag: Echokardiografija

  • Tinsta pėdos ir spaudžia batai? Gydytojai įspėja: tai gali būti širdies nepakankamumo ženklas

    Tinsta pėdos ir spaudžia batai? Gydytojai įspėja: tai gali būti širdies nepakankamumo ženklas

    Tinstančios pėdos ar kulkšnys dažnai nurašomos karščiui, nuovargiui ar ilgam sėdėjimui. Tačiau gydytojai primena, kad pasikartojantys patinimai gali būti ankstyvas širdies nepakankamumo signalas, ypač jei atsiranda ir kiti simptomai.

    Širdies nepakankamumas nereiškia, kad širdis staiga nustoja plakti. Tai būklė, kai širdis nebesugeba pakankamai efektyviai pumpuoti kraujo, todėl organizmui ima stigti deguonies, o audiniuose lengviau kaupiasi skysčiai.

    Viena dažniausių priežasčių, kodėl tinsta kojos, yra skysčių susilaikymas. Kai širdis dirba silpniau, kraujas linkęs užsistovėti venose, o inkstai sulaiko daugiau natrio ir vandens, todėl skysčių perteklius persikelia į audinius.

    Dėl gravitacijos patinimas dažniausiai ryškėja žemiausiose kūno vietose, ypač pėdose, kulkšnyse ir blauzdose. Dienos pabaigoje batai gali tapti ankšti, kojinės palikti gilesnes žymes, o ryte patinimas būna mažesnis.

    Su širdies nepakankamumu susiję patinimai dažnai apima abi kojas. Ligai progresuojant patinimas gali plisti į blauzdas, šlaunis, o pažengusiais atvejais skysčiai gali kauptis ir pilvo srityje.

    Vien pėdų išvaizdos diagnozei nepakanka, todėl svarbu įvertinti visą simptomų vaizdą. Nerimą turėtų kelti dusulys einant ar lipant laiptais, dusulys atsigulus, prabudimai naktį dėl oro trūkumo, nuolatinis nuovargis, silpnumas, širdies permušimai, kosulys ir aiškiai sumažėjusi fizinio krūvio tolerancija.

    Patinusios pėdos ne visada reiškia širdies ligą. Jos gali atsirasti po ilgos kelionės, ilgai stovint, esant karščiui ar suvartojus daugiau druskos, taip pat dėl venų nepakankamumo, inkstų ar kepenų ligų, limfinės sistemos sutrikimų, nėštumo, traumos, infekcijos ar kai kurių vaistų poveikio.

    Dėl to nerekomenduojama savarankiškai pradėti vartoti šlapimo išsiskyrimą skatinančių vaistų ar nutraukti gydytojo paskirtų preparatų. Jei patinimas laikosi kelias dienas, reguliariai kartojasi, didėja ar atsiranda be aiškios priežasties, verta kreiptis į šeimos gydytoją.

    Skubios pagalbos reikia, jei patinimą lydi staigus ar stiprus dusulys, krūtinės skausmas ar spaudimas, alpimas, pamėlę lūpų kraštai, sumišimas ar rausvos, putotos išskyros atkosint. Tokie požymiai gali rodyti ūmų širdies ar kvėpavimo sistemos sutrikimą.

    Ypač pavojingas staigus, skausmingas vienos kojos patinimas, kai oda paraudusi ar šiltesnė. Tai gali būti giliųjų venų trombozės požymis, keliantis plaučių embolijos riziką.

    Įtariant širdies nepakankamumą, gydytojai vertina patinimo pobūdį, klauso širdies ir plaučių, matuoja kraujospūdį, tikslinasi simptomų trukmę ir vartojamus vaistus. Dažnai skiriami kraujo tyrimai, įskaitant natriurezinių peptidų BNP arba NT-proBNP nustatymą, elektrokardiograma ir echokardiografija, o prireikus ir tyrimai kitoms patinimo priežastims atmesti.

    Patinusios pėdos gali būti matomas signalas, kurį lengva nuvertinti, ypač jei jis progresuoja pamažu. Laiku pasikonsultavus galima greičiau nustatyti priežastį ir pradėti gydymą dar prieš tai, kai simptomai ryškiai apriboja kasdienę veiklą.

  • Dusulys naktį ir poreikis sėstis lovoje: gydytojai įspėja apie galimą širdies nepakankamumą

    Dusulys naktį ir poreikis sėstis lovoje: gydytojai įspėja apie galimą širdies nepakankamumą

    Vienkartinis dusulio epizodas naktį gali turėti daug priežasčių: nuo peršalimo, alergijų ar nerimo iki obstrukcinės miego apnėjos. Tačiau medikai ragina suklusti, jei kartojasi konkretus scenarijus: atsigulate, po kurio laiko prabundate dėl oro trūkumo, jaučiate spaudimą krūtinėje ir instinktyviai norite atsisėsti.

    Jei atsisėdus ar pakėlus viršutinę kūno dalį kvėpavimas pamažu palengvėja, tai gali būti su kūno padėtimi susijęs dusulys. Kardiologijoje toks požymis dažnai siejamas su širdies nepakankamumu, kai širdies raumuo kraują pumpuoja nepakankamai efektyviai.

    Kai sutrinka kairiosios širdies pusės darbas, pasekmės neretai pirmiausia juntamos plaučiuose. Dėl kraujo sąstovio plaučių kraujagyslėse gali atsirasti sunkumo jausmas krūtinėje, nepilno įkvėpimo pojūtis, kosulys, švokštimas ar vis labiau varginantis nuovargis.

    Dieną dalis skysčių dėl gravitacijos kaupiasi apatinėse galūnėse, dažniausiai čiurnų ir blauzdų srityje. Atsigulus skysčiai lengviau persiskirsto į centrinę kraujotaką, ir sveika širdis paprastai su tuo susitvarko.

    Jei širdis nusilpusi, papildomas kraujo tūris gali ją perkrauti, todėl didėja spaudimas plaučių kraujagyslėse. Tuomet kvėpuoti gulint tampa sunkiau, o atsisėdus ar pasiremus pagalvėmis palengvėja. Ilgainiui atsiranda būdingas įprotis: vienos pagalvės nebepakanka, prireikia dviejų ar trijų, o kartais miegama tik pusiau sėdint.

    Naktinis dusulys dažniausiai nebūna vienintelis signalas. Svarbu įvertinti, ar sumažėjo fizinio krūvio tolerancija, pavyzdžiui, ar lipant laiptais ir einant sparčiau greičiau pritrūksta oro nei anksčiau.

    Įtarimą stiprina kojų tinimai, sunkumo jausmas blauzdose, staigus svorio augimas per trumpą laiką, širdies permušimai, nuolatinis nuovargis, galvos svaigimas, naktinis kosulys ar švokštimas. Ypač pavojingas derinys, kai dusulį lydi stiprus krūtinės skausmas ar spaudimas, šaltas prakaitas, ryškus silpnumas, alpimas ar melsvėjantys lūpų bei pirštų galiukai.

    Gydytojo kabinete diagnostika paprastai pradedama nuo detalaus pokalbio: kada dusulys prasideda, kiek trunka, ar priklauso nuo kūno padėties ir ar sumažėja atsisėdus. Taip pat svarbu pasakyti, kiek pagalvių reikia miegui, ar atsirado tinimų, širdies plakimo pojūtis, kosulys, knarkimas ar staigūs prabudimai su dusuliu.

    Toliau įprastai vertinamas kraujospūdis, pulsas, kvėpavimo dažnis, klausomi širdies ir plaučių garsai, apžiūrima, ar nėra skysčių kaupimosi požymių. Dažnai atliekama elektrokardiograma, kraujo tyrimai, deguonies įsotinimo įvertinimas, o prireikus ir natriurezinių peptidų tyrimas, padedantis įvertinti širdies nepakankamumo tikimybę.

    Vienas svarbiausių tyrimų yra echokardiografija, arba širdies echoskopija. Ji leidžia įvertinti širdies kamerų ir vožtuvų būklę bei tai, ar širdis pumpuoja kraują pakankama jėga.

    Atsižvelgdamas į situaciją gydytojas gali skirti krūtinės ląstos rentgenogramą, ilgalaikį elektrokardiogramos stebėjimą, fizinio krūvio mėginį, plaučių funkcijos tyrimus ar miego apnėjos diagnostiką. Naktinis dusulys gali turėti kelias priežastis vienu metu, todėl svarbu įvertinti tiek širdies, tiek kvėpavimo sistemos būklę.

    Jei dusulys staigus, labai stiprus, greitai progresuoja arba jį lydi krūtinės skausmas, alpimas, ryškūs ritmo sutrikimai, sąmonės aptemimas ar melsvėjimas, reikia nedelsiant kviesti greitąją pagalbą. O jei dusulys kartojasi, bet nėra ūmus, jo taip pat nereikėtų nurašyti nuovargiui ar blogam miegui: tai gali būti svarbus signalas, kad reikalinga išsami gydytojo apžiūra.