Trečiadienį Paryžiuje, Les Invalides komplekse, surengtas valstybinis atsisveikinimas su filosofu ir sociologu Edgaru Morinu, mirusiu sulaukus 104 metų. Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas pagerbimo ceremonijoje pabrėžė Morino intelektinį savarankiškumą ir jo gebėjimą nepasiduoti vienai „tiesai“ ar stovyklai.
Prie didelio šypsena spindinčio Morino portreto Macronas kalbėjo apie žmogų, kurio mintis formavo visą šimtmetį ir kuris, pasak prezidento, išliko „nepavaldus vienam dogmatizmui“. Ceremonija vyko Dome des Invalides pietiniame kieme, dalyvaujant šeimai ir gausiam politikos bei kultūros pasaulio atstovų būriui.
Ką akcentavo Macronas?
Prezidentas savo kalboje grįžo prie Morinui būdingo principo: įsipareigojimas idėjai neturi virsti aklu rikiavimusi ir paklusimu. Macronas tvirtino, kad Morinas įspėjo apie pavojų, kai visuomenės ateitį ima valdyti neviltis, apatija ir polinkis viską aiškinti vienu, patogiu atsakymu.
„Jam tiesa niekada nebuvo vienoje pusėje, viename dogmų rinkinyje. Įsipareigojimas negalėjo reikšti rikiuotės, o ateitis virsta chaosu, jei pasiduodame nevilties ar neveiklumo pagundai“, – sakė Emmanuelis Macronas.
Macronas taip pat pabrėžė, kad Morino humanizmas buvo plataus, pasaulinio masto, tačiau kartu tvirtai įsišaknijęs Prancūzijos laisvės, lygybės ir brolybės idėjose. Jo kalboje skambėjo mintis, kad tokia „dosni, universali“ Prancūzijos intelektinė energija nenustoja atsinaujinti.
Morino biografija ir kelias
Edgaras Morinas gimė 1921 metų liepos 8 dieną Paryžiuje žydų šeimoje, kurios šaknys siejosi su Salonikais Graikijoje. Jo tikroji pavardė buvo Nahoumas, o Morino pavardę jis pasirinko Antrojo pasaulinio karo metais, kai prisijungė prie Prancūzijos pasipriešinimo.
1941 metais jis įstojo į Prancūzijos komunistų partiją, tačiau vėliau nuo jos nutolo ir buvo pašalintas. Savo paties nusivylimą stalinizmu ir politinio aklumo pasekmes Morinas aprašė knygoje „Autokritika“, kuri tapo vienu ryškesnių jo biografinės refleksijos taškų.
Kuo svarbus jo palikimas?
Morinas buvo itin plataus profilio autorius: nuo sociologijos ir politinės minties iki epistemologijos, kultūros analizės ir ekologijos. Jo darbai buvo skaitomi gerokai už Prancūzijos ribų, o pats mąstytojas net ir garbaus amžiaus išliko aktyvus viešojoje erdvėje, dažnai cituojamas diskusijose apie demokratiją, karus ir visuomenės susiskaldymą.
Po Berlyno sienos griūties 1989 metais Morinas rašė apie Vakarų politinio ir ekonominio modelio sekinimą, giliėjančią ekologinę krizę, religinio fundamentalizmo sugrįžimą, tarptautinės tvarkos trapumą ir karo grėsmę Europoje. Šios įžvalgos šiandien vėl minimos kaip kontekstas, padedantis suprasti, kodėl jo tekstai tebėra aktualūs.
Jis dirbo Prancūzijos nacionaliniame mokslinių tyrimų centre (CNRS) ir parašė dešimtis knygų, o reikšmingiausiu jo projektu laikomas daugiatomis veikalas „Metodas“, kuriame Morinas siekė apmąstyti sudėtingų sistemų logiką ir žmogaus pažinimo ribas. Šiuolaikinėse diskusijose jo idėjos dažnai siejamos su kompleksinio mąstymo būtinybe, kai visuomenės problemas tenka spręsti ne vienos srities, o kelių disciplinų sankirtoje.
Atsisveikinimo ceremonijoje Paryžiuje Morinas įvardytas kaip žmogus, kurio gyvenimas apėmė beveik visą modernios Europos dramą ir viltis. Prezidento kalboje skambėjusi žinia buvo aiški: Morino palikimas aktualus ne tik Prancūzijai, bet ir Europai, ieškančiai būdų, kaip išlikti demokratiškai, atvirai ir atspariai dogmoms.
