Tag: Edi Rama

  • NATO rečiau rengs viršūnių susitikimus: kitas planuojamas tik 2028-aisiais

    NATO planuoja rečiau rengti viršūnių susitikimus, o kitas Aljanso lyderių susitikimas, kaip teigiama, nevyks 2027 metais – realiausia data minima 2028-ieji.

    Apie tai paskelbė Albanijos premjeras Edi Rama, nurodęs, kad šalys narės dar nesutarė dėl tikslaus kito susitikimo laiko. Jo teigimu, jei susitikimas būtų surengtas 2028 metais, šeimininke taptų Tirana.

    Į šią informaciją sureagavo NATO generalinis sekretorius Markas Rutte, pabrėžęs, kad viršūnių susitikimai organizuojami „tuomet, kai jų reikia“, o sprendimas esą priklauso nuo aktualių Aljanso poreikių.

    Vis dėlto pats sprendimas mažinti aukščiausio lygio susitikimų dažnumą kelia klausimų dėl transatlantinės partnerystės ritmo ir politinės vienybės – ypač tuo metu, kai Europoje tęsiasi karas Ukrainoje, o JAV ir kai kurių Europos sąjungininkių pozicijos ne visada sutampa.

    Kodėl susitikimų gali būti mažiau

    Straipsnyje teigiama, kad viena iš priežasčių – didelės tokių susitikimų organizavimo sąnaudos. Taip pat minima, jog dalis svarbiausių tikslų dėl gynybos išlaidų ir karinio planavimo jau yra suderinti, todėl, anot kai kurių ekspertų, nėra būtinybės nuolat rinkti 32 valstybių vadovus.

    Taip pat nurodoma, kad rečiau gali vykti ir NATO gynybos bei užsienio reikalų ministrų konsultacijos. Pavyzdžiui, šiemet neįvyko antrasis planuotas gynybos ministrų susitikimas spalį, o kitais metais numatomas tik vienas toks susitikimas.

    Per pastarąjį dešimtmetį NATO viršūnių susitikimai dažniausiai vykdavo kasmet, o išimtimi buvo 2020-ieji.

    Albanijos finansai ir gynybos išlaidos

    Viena iš aptariamų priežasčių, kodėl susitikimas galėtų nusikelti, siejama su Albanijos finansiniais pajėgumais ir gynybos biudžetu. Prognozuojama, kad šiemet šalis gynybai skirs apie 2,15 proc. BVP.

    Kartu primenama, kad NATO tikslas 2035 metams – kad visos šalys narės pagrindinėms gynybos reikmėms pasiektų 3,5 proc. BVP, o papildomai infrastruktūrai – 1,5 proc. BVP.

    Pačią viršūnių susitikimų kainą iliustruoja kitų šalių pavyzdžiai: minima, kad Nyderlandai vieno tokio renginio organizavimui skyrė beveik 100 mln. JAV dolerių, o Turkijai, priimant delegacijas, esą teko atnaujinti karinį oro uostą.

    Augantys nesutarimai dėl JAV vaidmens

    Tekste akcentuojama, kad vis didesniu iššūkiu NATO tampa politinė sparta ir vienybė. Kaip viena iš priežasčių minimi nesutarimai tarp Donaldo Trumpo administracijos ir Europos sąjungininkių, taip pat skirtingi požiūriai į karą Ukrainoje, santykius su Rusija ir atsakomybės už Europos saugumą pasidalijimą.

    Minima, kad Jungtinės Valstijos sumažino tiesioginę karinę paramą Ukrainai, o ginkluotės tiekimas labiau persikelia į komercinį modelį, kuriame dalyvauja europiniai pirkėjai. Taip pat nurodoma, kad Vašingtonas vykdo ir atskiras diplomatines derybas dėl karo pabaigos, kurios ne visada sutampa su europiečių lūkesčiais.

    Papildomu signalu apie JAV politikos krypties pokyčius įvardijamas planuojamas Donaldo Trumpo, Xi Jinpingo ir Vladimiro Putino susitikimas lapkričio 19 dieną Kinijos Šendženo mieste. Tekste cituojama nuomonė, kad tokio formato susitikime JAV lyderis gali labiau atstovauti savo, o ne sąjungininkų interesams.

    Visa tai, kaip teigiama, rodo, kad NATO iššūkiai šiandien susiję ne tik su finansavimu ar karinių pajėgumų stiprinimu, bet ir su politinės vienybės išlaikymu – o retesni viršūnių susitikimai gali būti vienas iš platesnių pokyčių ženklų.

  • Rama: Italijos ir Albanijos susitarimas dėl migrantų perkėlimo gali tęstis ir po 2028-ųjų

    Rama: Italijos ir Albanijos susitarimas dėl migrantų perkėlimo gali tęstis ir po 2028-ųjų

    Italijos ir Albanijos susitarimas dėl nereguliarių migrantų perkėlimo gali būti pratęstas ir po 2028 metų, jei to pageidaus Roma, pareiškė Albanijos ministras pirmininkas Edi Rama. Jo teigimu, partnerystė gali tęstis tiek, kiek bus laikoma reikalinga.

    Apie tai E. Rama kalbėjo antradienį „Euronews“ plėtros viršūnių susitikime, bandydamas išsklaidyti abejones, kas nutiks, kai dabartinis susitarimo laikotarpis baigsis. Pagal šią schemą Italija gali perkelti nereguliarius migrantus į Albaniją iki jų deportavimo į kilmės šalis.

    Susitarimas, pasirašytas 2023 metais, numato pradinį penkerių metų terminą ir automatinį pratęsimą dar penkeriems metams, jei nė viena šalis nepasitraukia. Vis dėlto jo ateitis gali komplikuotis dėl Albanijos siekio įstoti į Europos Sąjungą – tokiu atveju centrai nebeveiktų už ES ribų.

    E. Rama teigė, kad susitarimas išliks galioti tol, kol Italijos premjerė Giorgia Meloni bus valdžioje. Jis taip pat pajuokavo, kad tai galėtų reikšti ir 2030, 2040 ar net 2050 metus.

    Kaip veikia susitarimas

    Pagal sutartį Italija dalį migracijos valdymo perkelia už ES ribų – nereguliarūs migrantai iš Italijos gali būti pervežami į Albaniją, kur laikomi iki išsiuntimo į kilmės valstybes. Kritikai Italijoje susitarimą vadina prieštaringu, kalbama ir apie galimus fundamentalių teisių pažeidimus bei dideles išlaidas.

    Albanijoje įsteigti du Italijos finansuojami centrai yra Šengjine ir Gjadėre. Žiniasklaidos pranešimais, šiuo metu juose laikoma mažiau nei 100 nereguliarių migrantų, nes Italijos vyriausybė oficialių skaičių neviešina.

    Europos Parlamento Daphne Caruana Galizia žurnalistikos premija apdovanotas tyrimas skelbė, kad per pirmuosius dvejus veiklos metus Italija galėjo išleisti maždaug 1 mln. eurų vienam laikytam asmeniui. Tai dar labiau sustiprino diskusijas dėl tokio modelio kainos.

    Centrai keitė paskirtį po teismų sprendimų

    Iš pradžių šios patalpos buvo numatytos prieglobsčio prašytojams, išgelbėtiems jūroje, kol Italijos institucijos nagrinėja jų prašymus. Tačiau po pasikartojančių teisinių kliūčių G. Meloni vyriausybė 2025 metų kovą centrų paskirtį pakeitė.

    Nuo tada juose laikomi nereguliarūs migrantai, kurie jau buvo Italijoje, – prieš jų deportavimą į kilmės šalis. Šis pokytis tapo vienu iš argumentų, kodėl susitarimas Italijoje sulaukė dar daugiau kritikos.

    Modelis gali tapti precedentu Europoje

    E. Rama mėgino sumažinti susitarimo reikšmę, sakydamas, kad tai nėra toks „milžiniškas dalykas“, kuris turėtų užgožti kitus Europos rūpesčius. Vis dėlto platesniame ES kontekste tokie sprendimai tampa vis aktualesni.

    Straipsnyje primenama, kad neseniai patvirtinti ES teisės aktai leidžia valstybėms narėms steigti grąžinimo centrus už Bendrijos ribų. Skelbiama, jog penkios šalys jau ieško panašių susitarimų su ne ES partneriais.

    Kalbėdamas apie migraciją apskritai, Albanijos premjeras pabrėžė, kad tai – didelis civilizacinis iššūkis Europai, o vien sienų griežtinimas problemos neišspręs. Pasak jo, šis klausimas „niekur nedings“ vien dėl to, kad bus sustiprinta sienų kontrolė.

  • Pagalvės liepsnose prie Edi Ramos kabineto: Tiranoje bręsta susirėmimai, įjungta vandens patranka

    Pagalvės liepsnose prie Edi Ramos kabineto: Tiranoje bręsta susirėmimai, įjungta vandens patranka

    Albanijos sostinėje Tiranoje spalio 24 dieną į gatves išėjo opozicijos šalininkai ir studentai. Prie ministro pirmininko Edi Ramos biuro protestuotojai degino simbolines pagalves, o vėliau patraukė Švietimo ministerijos link, kur buvo planuojamas atskiras studentų mitingas.

    Protestą inicijavę opozicinės Demokratų partijos rėmėjai teigė, kad akcija yra atsakas į politinės įtampos augimą ir užsitęsusius nesutarimus dėl valdžios sprendimų. Pagalvės tapo protesto simboliu po to, kai, kaip skelbta, jos buvo paliktos prie premjero biuro kaip kvietimas dialogui su studentais.

    Prie ministerijos – sustiprintos pajėgos

    Prie Švietimo ministerijos dislokuotos gausesnės policijos pajėgos, vietoje dirbo riaušių malšinimo pareigūnai. Pranešta, kad netoliese pastatyta vandens patranka, o pareigūnai ruošėsi galimiems susidūrimams, nes į vieną tašką galėjo susitelkti skirtingos protestuotojų grupės.

    Studentai skelbė kvietimą rinktis prie ministerijos popietę, o prie mobilizacijos, kaip tikėtasi, turėjo prisijungti ir universitetų dėstytojai. Pastarosiomis dienomis socialiniuose tinkluose aktyviai plito raginimai prisidėti prie protestų, todėl institucijos didino budrumą.

    Premjeras pripažįsta nepasitenkinimą

    E. Rama viešai pripažino, kad visuomenėje auga nepasitenkinimas, ir teigė, jog Vyriausybė ruošia atsaką į protestuose išsakomas problemas. Pasak jo, dalies visuomenės simpatijos demonstracijoms esą rodo lūkestį, kad valdžia būtų jautresnė žmonių signalams.

    „Per kelias valandas ar kelias dienas pristatysime apibendrintą vertinimą to, ką reikšminga visuomenės dalis bando pasakyti“, – sakė Edi Rama.

    Tuo pat metu premjeras įspėjo dėl smurto ir pažadėjo ilgalaikę valstybės reakciją, jei protestai peraugtų į riaušes. Įtampa mieste išliko aukšta, o policija rengėsi scenarijams, jei demonstracijos prie ministerijos taptų nekontroliuojamos.

    Politologai Balkanų regione dažnai atkreipia dėmesį, kad studentų judėjimai Albanijoje periodiškai tampa platesnių politinių konfliktų katalizatoriumi, ypač kai opozicija siekia išplėsti protestų darbotvarkę. Šįkart situaciją aštrina tai, kad vienu metu mobilizuojasi tiek opozicijos rėmėjai, tiek akademinė bendruomenė.

  • Turizmo ateitis Briuselyje: Edi Rama apie Albanijos šuolį, o klimatas – didžiausia grėsmė

    Turizmo ateitis Briuselyje: Edi Rama apie Albanijos šuolį, o klimatas – didžiausia grėsmė

    2026 metų rugsėjo 29 dieną Briuselyje surengtame „Euronews“ Travel & Tourism Summit dėmesio centre atsidūrė Europos turizmo ateitis: kaip sektorius prisitaiko prie geopolitinių sukrėtimų, oro erdvės ribojimų ir vis dažnesnių ekstremalių orų.

    Diskusijose politikai, institucijų atstovai ir verslo lyderiai kalbėjo apie tai, kad kelionių rinka po pandemijos grįžo į augimo trajektoriją, tačiau dabar ją vis labiau veikia klimato rizikos, kainų spaudimas ir būtinybė iš naujo planuoti srautus.

    Albanija meta dideles ambicijas

    Albanijos ministras pirmininkas Edi Rama renginyje sakė, kad šalis per trumpą laiką įgavo pagreitį turizmo rinkoje, nors ilgą laiką buvo laikoma viena labiausiai izoliuotų Europoje.

    Jo teigimu, Albanijai teko įveikti įsišaknijusius stereotipus, o dabar pagrindinis tikslas yra kryptingai konkuruoti tarptautinėje rinkoje ir pritraukti daugiau keliautojų ne tik į pajūrį, bet ir į kitus regionus.

    „Anksčiau buvome labiausiai izoliuota Europos šalis, tarsi Europos Šiaurės Korėja“, – sakė Edi Rama.

    Rama pripažino, kad infrastruktūra vis dar atsilieka nuo populiarėjančių krypčių poreikių, tačiau esą sparčiai gerėja. Jis akcentavo oro uostų plėtrą ir planus atidaryti naujus susisiekimo taškus, įskaitant naują oro uostą Vlorėje bei sezoninį sprendimą šalies pietuose.

    Naujos kryptys ir srautų valdymas

    Renginyje kalbėta ir apie tai, kad valstybės siekia paskirstyti turistų srautus, skatinant keliauti ne tik į sostines. Azerbaidžano turizmo sektoriaus atstovas pabrėžė, kad šalis nori pritraukti keliautojus už Baku ribų, išnaudojant Šilko kelio paveldą, kalnų kraštovaizdžius ir UNESCO objektus.

    Rumunijos atstovai ragino turistus atrasti šalį plačiau nei Bukareštas, išskirdami kaimo turizmą, sveikatinimą ir aktyvų poilsį. Akcentuota, kad keliautojams svarbus ne tik saugumas, bet ir patirtis, kurią padeda kurti vietos bendruomenės.

    Kita ryški renginio tema buvo Centrinės Europos pristatymas kaip vieno susijusio regiono, kuriame keliautojai galėtų lengvai derinti kelias valstybes per vieną kelionę. Diskusijose pabrėžta, kad tam būtini geresni duomenys, transporto jungtys ir koordinuotas srautų valdymas.

    Kruizai ieško jaunų keleivių

    Kruizų industrijos atstovai tvirtino, kad keičiasi keliautojų profilis ir auga jaunesnių klientų dalis. Pasak „MSC Cruises“ vadovo Gianni Onorato, kruizai vis dažniau pritraukia šeimas, jaunus keliautojus, taip pat auga vienišų keliautojų segmentas.

    Jis teigė, kad kruizai gali padėti mažinti vadinamąjį perteklinį turizmą, nes gali nukreipti srautus į mažiau žinomus uostus ir keliauti ne vien piko sezonu. Kartu akcentuota, kad sektorius susiduria su dideliu iššūkiu dėl švaresnių degalų prieinamumo ir tvarumo tikslų įgyvendinimo.

    Klimato kaita ir brangstančios kelionės

    Europos kelionių komisijos vadovas Eduardo Santander pabrėžė, kad klimato kaita turizmui tapo esmine sistemine rizika. Jo teigimu, ekstremalūs karščiai, sausros ir su tuo susiję trikdžiai jau daro tiesioginį poveikį susisiekimui ir kelionių planavimui.

    „Klimato kaita dabar yra didžiausia grėsmė turizmui“, – sakė Eduardo Santander.

    Diskusijoje išskirta ir tendencija rinktis vėsesnes vasaros kryptis, kai dalis keliautojų iš pietinių regionų ieško labiau nuspėjamų oro sąlygų. Kartu pažymėta, kad kelionės tampa mažiau įperkamos, o kainų augimą kelia tiek energijos ir paslaugų kaštai, tiek investicijos į atsparumą ir saugumą.

    JAV „Global Entry“ Belgijai

    Renginyje JAV ambasadorius Belgijai Bill White užsiminė, kad Belgijos piliečiai iki 2026 metų pabaigos galėtų gauti galimybę teikti paraiškas dalyvauti JAV „Global Entry“ programoje. Tai išankstinės patikros sistema, skirta paspartinti atvykimo procedūras JAV oro uostuose.

    Jis pabrėžė, kad greitesnės pasienio procedūros ir patogesnės oro uostų patirtys tampa konkurenciniu pranašumu šalims, kurios nori didinti turistų srautus ir gerinti savo įvaizdį. Renginio dalyviai sutiko, kad turizmo sėkmė vis dažniau bus matuojama ne vien atvykėlių skaičiumi, o kelionės kokybe, poveikiu vietos bendruomenėms ir gebėjimu prisitaikyti prie klimato realybės.

  • Tiranoje tęsiasi „Rožinio flamingo“ protestai: minios reikalauja sustabdyti kurortą saugomoje zonoje

    Tiranoje tęsiasi „Rožinio flamingo“ protestai: minios reikalauja sustabdyti kurortą saugomoje zonoje

    Tūkstančiai žmonių šeštadienį vėl susirinko Albanijos sostinėje Tiranoje į didžiausią pastarųjų savaičių mitingą, kuris tapo jau 35-ąja iš eilės protestų diena. Iš pradžių kaip aplinkosauginė akcija prasidėjęs judėjimas šiandien vis dažniau skamba kaip platus nepasitenkinimas valdžios sprendimais ir skaidrumu.

    Protestai kilo dėl planų pietvakarių Albanijoje, saugomoje teritorijoje prie Adriatikos, statyti prabangų turizmo kompleksą. Vietos aktyvistai teigia, kad projektas kelia grėsmę jautriai pakrančių ekosistemai ir migruojantiems paukščiams, o procedūros esą buvo stumiamos į priekį per greitai.

    Šis judėjimas viešojoje erdvėje pramintas „Rožinio flamingo“ revoliucija, nes flamingai ir kiti migruojantys paukščiai yra siejami su teritorija, kurioje planuojama plėtra. Šeštadienį daugelis demonstrantų į gatves atsinešė didžiules rožinių flamingų figūras ir plakatus su užrašais, kad Albanija nėra parduodama.

    Protestuotojai kaltina premjero Edi Ramos vyriausybę korupcija ir reikalauja atsakomybės už sprendimus, atvėrusius kelią projektui. Dalis jų tvirtina, kad pakeitimai, susiję su saugomų teritorijų reguliavimu, leido pagreitinti turizmo projektų derinimą, o tai, jų nuomone, silpnina apsaugos mechanizmus.

    „Tai, kas prasidėjo kaip rožinio flamingo judėjimas, virto plačiu visuomenės nepasitenkinimu. Skaidrumo stoka ir arogancija – gana, premjeras turi pasitraukti“, – sakė protestuotoja Alketa Ademi.

    Vakarop dalis minios patraukė prie policijos nuovados, kur, kaip skelbiama, buvo laikomi per ankstesnius susirėmimus sulaikyti protestuotojai. Pranešta apie langų daužymą, o saugumo pajėgos miniai išsklaidyti panaudojo ašarines dujas ir vandens patrankas.

    Žmogaus teisių stebėtojai savo ruožtu ragino užtikrinti proporcingą jėgos naudojimą ir skaidrų situacijos vertinimą. Jie pabrėžė, kad pavieniai smurto atvejai neturėtų tapti pretekstu perteklinėms priemonėms, ir paragino atlikti greitą bei nepriklausomą tyrimą dėl policijos veiksmų.

    Projekto apimtis viešai siejama su maždaug 4 020 000 000 eurų investicija, o plėtra planuojama teritorijose, kurios vietos bendruomenėms turi ir gamtinę, ir simbolinę reikšmę. Investuotojai siekia paversti anksčiau izoliuotą, su karine infrastruktūra sietą salą aukštos klasės turizmo kryptimi, tačiau oponentai sako, kad kaina gali būti pernelyg didelė – prarastas unikalus gamtos paveldas.

    Naujausia protestų banga, pasak aktyvistų, suaktyvėjo tada, kai pakrantėje pasirodė tvora su spygliuota viela ir technika, signalizuojanti, kad darbai gali prasidėti nepaisant visuomenės nepritarimo. Kol kas valdžia viešai laikosi pozicijos, kad projektas atneštų ekonominės naudos, tačiau gatvėse auganti įtampa rodo, kad kompromiso paieškos tik sunkėja.

  • Albanijoje trečią dieną protestuojama dėl su Trumpo šeima siejamo kurorto: kas kelia įtampą

    Albanijoje trečią dieną protestuojama dėl su Trumpo šeima siejamo kurorto: kas kelia įtampą

    Kas vyksta Tiranoje

    Albanijos sostinėje Tiranoje trečią dieną iš eilės tęsiasi protestai prieš didelį pakrantės turizmo projektą, siejamą su Jaredo Kushnerio ir Ivankos Trump interesais. Demonstrantai teigia, kad planuojamos statybos kelia riziką saugomoms teritorijoms ir skaidriam sprendimų priėmimui.

    Į gatves išėję žmonės kritikuoja ir premjerą Edi Ramą, kurio vadovaujama vyriausybė projektą pristato kaip svarbų šalies ekonomikai. Protestuose matomi simboliai, primenantys vietos biologinę įvairovę, ypač migruojančius paukščius.

    Kurortas gamtos rezervate

    Projektas apima dvi dalis: plėtrą Nartos lagūnos apylinkėse ir mažesnį kurortą negyvenamoje Sazano saloje. Nartos lagūna laikoma laukinės gamtos teritorija, o aplinkosaugininkai pabrėžia jos reikšmę migruojančių paukščių maršrutams Adrijos pakrantėje.

    Planuojama statyti viešbučius, apartamentus, vilas ir prieplauką, o tai, kritikų vertinimu, gali pakeisti pakrantės ekosistemą ir riboti visuomenės prieigą. Pastarosiomis savaitėmis teritorijoje pasirodė sunkioji technika, pradėti parengiamieji darbai, įrengtos aptvarų atkarpos.

    „Saugomos buveinės gali būti negrįžtamai sunaikintos, jei darbai bus tęsiami dabartiniu tempu“, – sako vienos vietos aplinkosaugos iniciatyvos atstovai.

    Investicijos, tyrimai ir politinis fonas

    Vyriausybė teigia, kad projektas padėtų Albanijai įsitvirtinti aukštesnės klasės turizmo rinkoje ir sustiprintų ekonominį augimą. Premjeras Edi Rama viešai pabrėžė, kad tai esą viena didžiausių investicinių iniciatyvų, galinti siekti apie 4 milijardus eurų.

    Tuo pat metu Albanijos antikorupcinė institucija patvirtino pradėjusi su projektu susijusį tyrimą, tačiau detalių kol kas nepateikia. Taip pat skelbiama apie ginčus dėl žemės nuosavybės ir privatizavimo aplinkybių, o tokie teisiniai konfliktai regione nėra reti.

    „Nėra jokios galimybės, kad ši investicija bus sustabdyta, kol aš esu čia“, – sakė Edi Rama.

    Įtampą dar labiau padidino viešojoje erdvėje pasirodę vaizdai, kuriuose matyti, kaip protesto vietoje aktyvistas tempiamas privataus saugumo darbuotojo. Kritikai tai vadina signalų rinkiniu, rodytu, kad interesų konfliktai ir saugumo priemonių naudojimas tampa politinės kovos dalimi.

    Ši situacija lyginama su anksčiau regione aptarinėtais ambicingais nekilnojamojo turto projektais, kuriuos stabdė teisiniai procesai ir politiniai skandalai. Albanijos atveju sprendimas dėl projekto tęstinumo gali tapti testu, kiek šalies institucijos pajėgios suderinti investicijų pritraukimą, aplinkosaugą ir skaidrumą.