NATO planuoja rečiau rengti viršūnių susitikimus, o kitas Aljanso lyderių susitikimas, kaip teigiama, nevyks 2027 metais – realiausia data minima 2028-ieji.
Apie tai paskelbė Albanijos premjeras Edi Rama, nurodęs, kad šalys narės dar nesutarė dėl tikslaus kito susitikimo laiko. Jo teigimu, jei susitikimas būtų surengtas 2028 metais, šeimininke taptų Tirana.
Į šią informaciją sureagavo NATO generalinis sekretorius Markas Rutte, pabrėžęs, kad viršūnių susitikimai organizuojami „tuomet, kai jų reikia“, o sprendimas esą priklauso nuo aktualių Aljanso poreikių.
Vis dėlto pats sprendimas mažinti aukščiausio lygio susitikimų dažnumą kelia klausimų dėl transatlantinės partnerystės ritmo ir politinės vienybės – ypač tuo metu, kai Europoje tęsiasi karas Ukrainoje, o JAV ir kai kurių Europos sąjungininkių pozicijos ne visada sutampa.
Kodėl susitikimų gali būti mažiau
Straipsnyje teigiama, kad viena iš priežasčių – didelės tokių susitikimų organizavimo sąnaudos. Taip pat minima, jog dalis svarbiausių tikslų dėl gynybos išlaidų ir karinio planavimo jau yra suderinti, todėl, anot kai kurių ekspertų, nėra būtinybės nuolat rinkti 32 valstybių vadovus.
Taip pat nurodoma, kad rečiau gali vykti ir NATO gynybos bei užsienio reikalų ministrų konsultacijos. Pavyzdžiui, šiemet neįvyko antrasis planuotas gynybos ministrų susitikimas spalį, o kitais metais numatomas tik vienas toks susitikimas.
Per pastarąjį dešimtmetį NATO viršūnių susitikimai dažniausiai vykdavo kasmet, o išimtimi buvo 2020-ieji.
Albanijos finansai ir gynybos išlaidos
Viena iš aptariamų priežasčių, kodėl susitikimas galėtų nusikelti, siejama su Albanijos finansiniais pajėgumais ir gynybos biudžetu. Prognozuojama, kad šiemet šalis gynybai skirs apie 2,15 proc. BVP.
Kartu primenama, kad NATO tikslas 2035 metams – kad visos šalys narės pagrindinėms gynybos reikmėms pasiektų 3,5 proc. BVP, o papildomai infrastruktūrai – 1,5 proc. BVP.
Pačią viršūnių susitikimų kainą iliustruoja kitų šalių pavyzdžiai: minima, kad Nyderlandai vieno tokio renginio organizavimui skyrė beveik 100 mln. JAV dolerių, o Turkijai, priimant delegacijas, esą teko atnaujinti karinį oro uostą.
Augantys nesutarimai dėl JAV vaidmens
Tekste akcentuojama, kad vis didesniu iššūkiu NATO tampa politinė sparta ir vienybė. Kaip viena iš priežasčių minimi nesutarimai tarp Donaldo Trumpo administracijos ir Europos sąjungininkių, taip pat skirtingi požiūriai į karą Ukrainoje, santykius su Rusija ir atsakomybės už Europos saugumą pasidalijimą.
Minima, kad Jungtinės Valstijos sumažino tiesioginę karinę paramą Ukrainai, o ginkluotės tiekimas labiau persikelia į komercinį modelį, kuriame dalyvauja europiniai pirkėjai. Taip pat nurodoma, kad Vašingtonas vykdo ir atskiras diplomatines derybas dėl karo pabaigos, kurios ne visada sutampa su europiečių lūkesčiais.
Papildomu signalu apie JAV politikos krypties pokyčius įvardijamas planuojamas Donaldo Trumpo, Xi Jinpingo ir Vladimiro Putino susitikimas lapkričio 19 dieną Kinijos Šendženo mieste. Tekste cituojama nuomonė, kad tokio formato susitikime JAV lyderis gali labiau atstovauti savo, o ne sąjungininkų interesams.
Visa tai, kaip teigiama, rodo, kad NATO iššūkiai šiandien susiję ne tik su finansavimu ar karinių pajėgumų stiprinimu, bet ir su politinės vienybės išlaikymu – o retesni viršūnių susitikimai gali būti vienas iš platesnių pokyčių ženklų.




