CP v2

Tag: EdTech

  • „Brighteye Ventures“ pritraukė 62,4 mln. eurų fondą: nuo EdTech iki HumanOS ambicijų

    „Brighteye Ventures“ pritraukė 62,4 mln. eurų fondą: nuo EdTech iki HumanOS ambicijų

    Liuksemburge įsikūrusi rizikos kapitalo bendrovė „Brighteye Ventures“ paskelbė užbaigusi trečiojo fondo pirmąjį etapą ir pritraukusi 62,4 mln. eurų. Investuotojas, anksčiau daugiausia rėmęs EdTech startuolius, plečia kryptį į platesnę žmonių mokymosi ir darbo transformacijos sritį, kurią įvardija kaip HumanOS.

    Prie naujojo fondo prisijungė nauji ribotos atsakomybės partneriai, tarp jų „Lumina Foundation“, Italijos leidybos grupė „Zanichelli“ ir „PI Impact“. Jie papildo esamų rėmėjų ratą, kuriame yra Europos investicijų fondas ir „Jacobs Foundation“, taip pat keli Europos šeimos biurai.

    „Svarbiausia DI eros galimybė yra ne pakeisti žmones mašinomis, o išplėsti tai, ką žmonės gali padaryti su mašinomis“, – sakė „Brighteye Ventures“ vienas iš įkūrėjų Benas Wirzas.

    „Brighteye Ventures“ 2017 metais įkūrė Benas Wirzas ir Alexas Spiro Latsis, o nuo tada fondas investavo į daugiau nei 50 bendrovių Europoje ir Šiaurės Amerikoje. Pasak bendrovės, jos portfelio įmonės vėlesniuose etapuose bendrai pritraukė daugiau nei 866 mln. eurų, o dalis jų jau generuoja per 86,6 mln. eurų metinių pajamų.

    Fondas paprastai investuoja nuo 400 000 iki 4 mln. eurų ankstyvuose etapuose nuo pre-seed iki A serijos, neretai pats vesdamas arba bendrai vesdamas raundus. „Brighteye Ventures“ taip pat rezervuoja kapitalą vėlesnėms investicijoms ir dažnai aktyviai įsitraukia į portfelio įmonių valdymą.

    Kas keičiasi su Fund III?

    Pirmasis Fund III etapas bendrą „Brighteye Ventures“ valdomą turtą padidino iki maždaug 212,2 mln. eurų. Bendrovė teigia, kad lėšų pritraukimas vyksta tuo metu, kai Europos mokymosi ir darbo technologijų sektoriuje rizikos kapitalo srautai atsigauna po santūresnio laikotarpio.

    Pagal „Brighteye Ventures“ parengtą 2026 metų Europos mokymosi ir darbo finansavimo apžvalgą, šios srities įmonės 2024 metais pritraukė apie 714,5 mln. eurų, o 2025 metais suma išaugo iki 1,60 mlrd. eurų. 2026 metų pirmąjį pusmetį, bendrovės skaičiavimu, jau pasiekta 1,41 mlrd. eurų riba, o toks tempas priartintų metus prie dar vieno rekordo.

    Su nauju fondu investuotojas sąmoningai išeina už tradicinio EdTech ribų ir akcentuoja, kad vien modelių diegimo nepakanka ekonominei DI vertei atskleisti. Jo logika paprasta: kai mašininė „intelekto“ dalis pinga, kritiniu veiksniu tampa žmonių kompetencijos, sprendimų kokybė ir gebėjimas prisitaikyti.

    Kokius startuolius rinksis?

    „Brighteye Ventures“ nurodo tris pagrindines kryptis: sprendimus, kuriuose DI realiai įsiūtas į mokymo ir mokymosi procesus, produktyvumo ir „intelekto“ platformas didelės atsakomybės srityse, taip pat darbo rinkos ir talentų valdymo sprendimus, pritaikytus sparčiai kintančiai, agentų pagalba veikiančiai darbo aplinkai.

    Didelė dalis dėmesio, pasak fondo, teks sveikatos apsaugai, švietimui, infrastruktūrai, kibernetiniam saugumui ir klimato sprendimams. Tai sritys, kuriose klaidos kaina ypač didelė, todėl DI diegimas turi būti paremtas aiškiais procesais, atitiktimi ir atsakomybių pasidalijimu.

    „Esame įsitikinę, kad nauja kategorijas formuojančių įmonių karta technologijomis iš naujo apibrėš žmogaus galimybes“, – pridūrė Benas Wirzas.

    Fondas jau atliko aštuonias investicijas iš Fund III, nors ne visos jos viešinamos. Tarp atskleistų pavyzdžių minimas Švedijos startuolis „imagi“, orientuotas į DI raštingumą mokyklose, „NEX Health Intelligence“, padedantis ligoninių infekcijų kontrolės komandoms, ir „Gyver“, siūlantis elektrikų paslaugų platformą augant energetikos infrastruktūros poreikiui Europoje.

    Kartu su pranešimu apie pirmąjį uždarymą „Brighteye Ventures“ pristatė atnaujintą prekės ženklą ir interneto svetainę, išplėtė turinio platformą „Sidekick“ bei paskelbė apie komandos paaukštinimus. Bendrovė tikisi iš Fund III atlikti iki 35 investicijų ir aktyviai ieško steigėjų, dirbančių DI, mokymosi, produktyvumo ir darbo infrastruktūros sankirtoje.

  • Po 6 mėnesių ir 2 000 pamokų „MuseCool“ išvados: kaip DI keičia muzikos mokymą

    Po 6 mėnesių ir 2 000 pamokų „MuseCool“ išvados: kaip DI keičia muzikos mokymą

    Tradicinis muzikos ugdymas ilgai rėmėsi tuo pačiu modeliu: mokytojai dažnai moko taip, kaip patys kadaise buvo mokyti, o pažangą vertina pagal pojūtį ir patirtį. Jungtinėje Karalystėje veikiantis startuolis „MuseCool“ bando šį ciklą sulaužyti, į pamokas atnešdamas duomenimis paremtą analizę.

    Nuo viešo starto balandį platforma apdorojo apie 2 000 muzikos pamokų ir DI naudoja ne vien pokalbiams perrašyti. Sistema klausosi, kas grojama, atpažįsta kūrinį, jo vietą partitūroje, fiksuoja klaidas ir temą, kurią aptaria mokytojas su mokiniu.

    Konservatyvi rinka, bet „lipnus“ įrankis

    „MuseCool“ vadovas ir vienas įkūrėjų Petru Cotarcea sako, kad muzikos pedagogikos pasaulis dažnai atsargiai priima naujoves. Iš maždaug 100 kalbintų korepetitorių apie 40 platformos net neišbandė, o iš bandžiusiųjų vartotojais tapo 28.

    Vis dėlto, pasak įkūrėjo, įrankis turi vieną stiprią savybę: įpratus mokytojams ir jų studijoms, jis tampa kasdienybe. Tai ypač svarbu rinkoje, kurioje programėles išbandyti lengva, o įtraukti jas į mokymo procesą nuosekliai yra sudėtinga.

    Ne tik stenograma: analizė pagal muziką

    Platformos esmė yra muzikinės informacijos paieška ir analizė, kai algoritmai iš garso įrašo bando suprasti, kas vyksta muzikoje, o ne tik kalboje. „MuseCool“ bendradarbiauja su Londono Queen Mary universitetu ir rengiasi projektui su Jungtinės Karalystės inovacijų programa „Innovate UK“.

    Įmonė pabrėžia, kad dalis konkurentų gali įrašyti pokalbį, parengti santrauką ar atskirti muziką nuo kalbos, tačiau nesupranta pačios muzikos turinio. „MuseCool“ teigimu, būtent muzikinis „supratimas“ leidžia pateikti tikslesnes įžvalgas apie mokinio progresą ir konkrečias vietas, kuriose stringama.

    Platforma mokytojui ir tėvams

    Plėtodama produktą, komanda daug dėmesio skyrė natų bibliotekai: programėlėje jau yra apie 4 000 fortepijoninių kūrinių, daugiausia viešojo domeno. Tai leidžia šeimoms rečiau pirkti atskiras natų knygas, o mokytojams patogiau dalintis medžiaga.

    „MuseCool“ taip pat siekia tapti visapusiška mokytojo darbo aplinka: generuoja pamokų santraukas, leidžia peržiūrėti, ką mokytojas ir mokinys aptarė konkrečiuose taktuose, o be to siūlo mokėjimų administravimą. Startuolis dirba B2B2C modeliu, kai prieigą prie tėvų ir mokinių atveda patys mokytojai.

    Ką parodo 2 000 pamokų duomenys?

    Vienas įdomiausių ankstyvų rezultatų iš sukauptų įrašų, pasak įmonės, yra pamokos laiko struktūra: vidutiniškai tik apie 40 proc. pamokos skiriama realiam grojimui. Likusi dalis tenka paaiškinimams, kūrinio aptarimui ir bendravimui, ypač dirbant su vaikais.

    Tokie duomenys gali būti vertingi ne tik individualiems mokytojams. „MuseCool“ mato pritaikymą konservatorijose ir muzikos mokyklose, kur administracijai dažnai trūksta realaus laiko vaizdo apie pažangą, pamokų reguliarumą ar ankstyvus motyvacijos kritimus.

    „Jums nereikia, kad kas nors klausytų kiekvienos pamokos. Duomenų taškai gali parodyti, kas vyksta tarp 600 ar 800 studentų“, – sakė P. Cotarcea.

    Įmonės teigimu, toks stebėjimas galėtų padėti pastebėti problemas anksčiau, nelaukiant metų pabaigos egzaminų, ir sumažinti riziką, kad mokinys pasitrauks pasiekęs krizės tašką. Kartu tai atvertų kelią akademiniams tyrimams, nes pedagogikoje vis dar daug sprendimų grindžiama istorijomis ir intuicija, o ne kiekybiniais įrodymais.

    Vizija: instrumentas, kuris „girdi“ patalpą

    Ilgalaikėje perspektyvoje „MuseCool“ kalba apie idėją, kuri skamba kaip fantastika, bet remiasi jau egzistuojančiomis technologijomis. Įkūrėjas įsivaizduoja „kalbantį“ fortepijoną, kuris ne tik fiksuoja klavišų paspaudimus, bet ir supranta, kas groja, kas kalba, kurioje kūrinio vietoje daromos klaidos ir ką reikėtų taisyti.

    Startuolis neatmeta bendradarbiavimo su instrumentų gamintojais, kad programinė įranga būtų diegiama tiesiai į instrumentus. Tuo pat metu įmonė ruošiasi kitam finansavimo etapui, pripažindama, kad muzikinis ugdymas investuotojams nėra pati „madingiausia“ sritis, todėl augimas reikalauja kantrybės.

  • JK EdTech „Multiverse“ pritraukė 60 mln. eurų: plėtra Europoje ir 1,8 mlrd. eurų vertė

    Didžiausias akcentas – DI įgūdžiai darbuotojams

    Jungtinės Karalystės įgūdžių kėlimo platforma „Multiverse“ pritraukė 60 mln. eurų investiciją, kurią ketina skirti plėtrai Europoje. Sandoris bendrovę įvertino maždaug 1,8 mlrd. eurų.

    Investiciniam raundui vadovavo „Schroders Capital“, taip pat dalyvavo ir anksčiau investavę fondai, tarp jų „General Catalyst“, „Lightspeed Venture Partners“, „Index Ventures“, „Bond“ ir „StepStone Group“. Bendrovė akcentuoja, kad jos tikslas – padėti organizacijoms diegti DI taip, kad nauda atitektų darbuotojams, o ne taptų jų išstūmimo priežastimi.

    Ko ieško investuotojai ir darbdaviai

    „Multiverse“ save pozicionuoja kaip tarpinę grandį tarp DI technologijų ir realių verslo poreikių: ne tik įsigyti sprendimus, bet ir užtikrinti, kad komandos gebėtų juos pritaikyti. Toks požiūris pastaraisiais metais tampa vis svarbesnis, nes įmonės didina išlaidas DI, tačiau apčiuopiami produktyvumo šuoliai ne visada ateina taip greitai, kaip tikėtasi.

    Rinkoje ryškėja tendencija, kad kapitalas krypsta į mokymų, talentų ugdymo ir darbo rinkos įgalinimo sprendimus, kurie padeda DI diegimą paversti ne vien IT projektu, o organizaciniu pokyčiu. Tokios platformos konkuruoja ne vien turiniu, bet ir gebėjimu pamatuoti rezultatus: nuo darbo procesų efektyvinimo iki konkrečių kompetencijų įsisavinimo.

    Plėtra, partnerystės ir augimo rodikliai

    Bendrovė nurodo, kad įkurta 2016 metais ir dirba su daugiau nei 1 500 organizacijų, o pastaruoju metu stiprina partnerystes su technologijų ekosistemos žaidėjais, įskaitant „Microsoft“, „Palantir“ ir „Databricks“. Taip pat išplėstas pasiūlymas per DI mokymo ir konsultavimo sprendimus, skirtus greitesniam įgūdžių pritaikymui kasdienėje veikloje.

    „Multiverse“ teigia, kad pajamos per metus augo 50 proc., o 2026 metų sausio–kovo laikotarpį bendrovė pirmą kartą užbaigė su teigiamu pinigų srautu. Įmonė taip pat užbaigė įsigijimą Vokietijoje, perimdama Berlyne veikusią duomenų ir DI mokymų bendrovę „StackFuel“, taip stiprindama kompetencijas žemyne.

    „Trūko sluoksnio, kuris sujungtų įmones, kurioms reikia DI naudos, su pačiomis DI galimybėmis“, – sakė „Multiverse“ vadovas ir įkūrėjas Euanas Blairas.

    „Produktyvumo proveržis, kurį gali duoti DI, nėra vien technologijų klausimas. Tai žmonių klausimas, ir mes esame tam, kad jį išspręstume“, – sakė Euanas Blairas.

    Vertinant plačiau, šis raundas rodo, kad investuotojai vis dažniau renkasi sprendimus, orientuotus į praktinį DI pritaikymą: mokymus, vidinių komandų stiprinimą ir pokyčių valdymą. Europos plėtra „Multiverse“ atveju reiškia konkurenciją su vietiniais mokymų tiekėjais ir vis didesnį dėmesį tam, kaip greitai įmonės gali paversti DI investicijas apčiuopiama grąža.