CP v2

Tag: Ėduonis

  • Odontologė įspėja: ši dantų pasta gali nebeapsaugoti – patikrinkite galiojimą ir laikymą

    Odontologai primena, kad dantų pasta nėra amžina: pasibaigus galiojimo laikui ji gali prarasti dalį apsauginio poveikio, nors pats valymasis paprastai netaps pavojingas sveikatai. Dažniausiai dantų pastos galioja apie dvejus metus nuo pagaminimo datos, tačiau tikslus terminas priklauso nuo sudėties ir gamintojo.

    Galiojimo data žymi laikotarpį, per kurį gamintojas gali užtikrinti ingredientų stabilumą ir veiksmingumą. Pasibaigus terminui, pasta gali keistis: atsiranda neįprastas skonis, kinta konsistencija, o aktyviosios medžiagos gali veikti silpniau nei įprastai.

    Kodėl sena pasta silpniau veikia

    Vienas svarbiausių ingredientų daugelyje pastų yra fluoras, kuris padeda stiprinti emalį ir mažinti ėduonies riziką. Laikui bėgant formulės stabilumas mažėja, todėl apsauga nuo ėduonies ir dantenų problemų gali būti ne tokia patikima.

    Jei pasta skirta jautriems dantims ar dantenoms, jos efektyvumas taip pat gali mažėti, nes aktyviosios medžiagos gali prarasti dalį numatytų savybių. Dėl to žmogus gali nepajusti įprasto rezultato, nors valymo įprotis ir išlieka teisingas.

    Kaip laikymas sutrumpina galiojimą

    Net ir nepasibaigus galiojimo laikui, pastos savybes gali pabloginti netinkamas laikymas. Per didelė šiluma ir drėgmė pagreitina sudedamųjų dalių irimą, todėl pasta gali greičiau prarasti veiksmingumą.

    Praktiškas sprendimas yra laikyti dantų pastą vėsioje, sausoje vietoje ir po naudojimo sandariai uždaryti dangtelį. Vonios kambaryje, kur dažnai būna karštų garų, svarbu pastos nelaikyti arti šilumos šaltinių.

    Kaip suprasti, kad metas keisti

    Paprasčiausia yra patikrinti galiojimo datą ant tūbelės ar pakuotės. Jei ji pasibaigusi, saugiausia pastą pakeisti nauja, ypač jei siekiate patikimos apsaugos nuo ėduonies.

    Keisti pastą verta ir tada, kai ji akivaizdžiai pakito: atsirado keistas skonis, pakito tekstūra, pasta atsiskyrė į sluoksnius ar nebesuteikia įprasto švaros pojūčio. Visgi, jei pasirinkimo nėra, vienkartinis valymas pasibaigusio galiojimo pasta paprastai yra geriau nei visai praleisti dantų valymą.

  • Ne tik ėduonis: 5 klastingos ligos, dėl kurių galite prarasti visus dantis – įspėja odontologai

    Dantų netekimas suaugus dažnai siejamas tik su ėduonimi, tačiau odontologai pabrėžia, kad tai tik viena iš priežasčių. Kur kas dažniau dantis prarandamas dėl ilgai nepastebimų ar ignoruojamų būklių, kurios tyliai ardo dantenas, kaulą ir patį dantį.

    Didžiausias rizikos veiksnys daugeliu atvejų yra periodontitas, sunki dantenų liga. Ji neretai prasideda nuo gingivito, kai dėl apnašų kaupimosi dantenos ima kraujuoti ir patinsta, o negydant uždegimas persikelia giliau ir pradeda tirpdyti žandikaulio kaulą.

    Kas dažniausiai „išmuša“ dantis?

    Negydomas gilus ėduonis taip pat gali baigtis danties netekimu, ypač kai infekcija pasiekia pulpą ir sukelia uždegimą, pūlinį ar stiprų audinių irimą. Tokiais atvejais kartais nebeužtenka kanalų gydymo ar protezavimo, ir dantį tenka šalinti.

    Dar viena dažna, bet nuvertinama priežastis yra traumos: kritimai, avarijos, sporto incidentai gali nuskaldyti dantį iki šaknies arba jį išmušti. Net ir mažesni įtrūkimai, laiku neįvertinti, ilgainiui gali baigtis lūžiu ir šalinimu.

    Žalingą poveikį daro ir bruksizmas, nevalingas dantų griežimas ar stiprus sukandimas miegant. Ilgainiui dėl nuolatinės perkrovos dyla emalis, atsiranda mikroįtrūkimų, didėja jautrumas, o susilpnėję dantys tampa labiau pažeidžiami ėduonies ir lūžių.

    Kaip susijusi bendra sveikata?

    Burna dažnai atspindi bendrą organizmo būklę, todėl kai kurios ligos gali smarkiai padidinti dantų netekimo riziką. Pavyzdžiui, blogai kontroliuojamas cukrinis diabetas siejamas su didesniu polinkiu į infekcijas ir sunkesnę periodontito eigą, o uždegimas burnoje gali dar labiau apsunkinti gliukozės kontrolę.

    Reikšmingas veiksnys yra ir osteoporozė, mažinanti kaulų tankį visame organizme, įskaitant žandikaulį. Silpnesnis kaulas tampa prastesne atrama dantims, todėl net ir ne itin ryškus uždegimas ar kramtymo perkrova gali paspartinti dantų paslankumą.

    Ką daryti, kad dantys tarnautų ilgiau?

    Odontologai pabrėžia, kad didelė dalis dantų netekimo atvejų yra išvengiami, jei problemos sugaunamos anksti. Kasdienė higiena turėtų apimti dantų valymą du kartus per dieną fluoro turinčia pasta ir tarpdančių valymą, nes apnašos tarp dantų yra viena dažniausių dantenų uždegimo priežasčių.

    Ne mažiau svarbūs reguliarūs profilaktiniai vizitai, kai atliekama apžiūra ir profesionali burnos higiena. Tokiu būdu galima laiku pastebėti ankstyvą ėduonį, dantenų kraujavimą, kišenes ar sąkandžio problemas ir imtis gydymo dar prieš prarandant danties audinius ar kaulą.

    Kontaktinį sportą praktikuojantiems žmonėms rekomenduojamos apsauginės kapos, o griežiantiems dantimis naktį dažnai siūlomos specialios kapos, mažinančios dantų apkrovą. Taip pat svarbu mesti rūkyti ir riboti dažną saldžių bei rūgščių produktų vartojimą, nes tai tiesiogiai veikia dantenų gijimą ir ėduonies riziką.