Egipte aptikti ankstyvieji kapų statiniai, kuriuos archeologai vertina kaip pereinamąjį etapą tarp paprastų kapaviečių ir vėliau atsiradusių monumentalių piramidžių. Pasak tyrėjų, šie radiniai padeda tiksliau suprasti, kaip per kelis šimtmečius evoliucionavo laidojimo architektūra iki Gizos komplekso masto.
Egipto turizmo ir senienų ministerija pranešė, kad aptiktos konstrukcijos datuojamos laikotarpiu, buvusiu iki didžiųjų Gizos piramidžių statybų. Nors patys statiniai nėra milžiniški, jų planas ir techniniai sprendimai primena vėliau karališkuosiuose kompleksuose išplėtotas idėjas, pavyzdžiui, sudėtingesnes laidojimo kameras ir kruopščiai apdirbtus akmens elementus.
„Šie kapai rodo, kad piramidės neatsirado staiga, o buvo ilgo bandymų ir statybos patirties kaupimo rezultatas“, – sakė tyrimus apibendrinę Egipto institucijų atstovai.
Kasinėjimų metu rasta ir įvairių artefaktų: keramikos indų, laidojimo inventoriaus fragmentų, dekoravimo elementų. Dalis palaidojimų, mokslininkų vertinimu, galėjo priklausyti aukšto rango pareigūnams ar elitui iš ankstyvosios faraonų epochos, kai valstybė dar tik stiprino administraciją ir religinius ritualus.
Tyrėjai pabrėžia, kad tokie radiniai sustiprina vis labiau įsitvirtinančią hipotezę: piramidžių technologija buvo ne vieno staigaus proveržio pasekmė, o nuoseklių eksperimentų ir darbo organizavimo pažangos rezultatas. Tai svarbu ir platesniame kontekste, nes padeda aiškiau sieti architektūrinius pokyčius su visuomenės hierarchijos, religijos bei valdžios reprezentacijos raida.
Pastaraisiais metais archeologijoje vis plačiau taikomi neinvaziniai metodai, leidžiantys aptikti paslėptas ertmes ar nežinomas struktūras neardant paminklų. Dėl to tikimasi, kad artimiausiu metu bus identifikuota daugiau ankstyvųjų statybos etapų pėdsakų, kurie papildys piramidžių kilmės istoriją konkrečiais, patikrinamais duomenimis.