Tag: Egipto turizmo ir senienų ministerija

  • Agurkų ūkis Egipto deltoje atvedė prie radinio: rasti milžiniškos Ramzio II statulos fragmentai

    Agurkų ūkis Egipto deltoje atvedė prie radinio: rasti milžiniškos Ramzio II statulos fragmentai

    Egipto Nilo deltoje, Gharbijos provincijoje esančiame Behbeit el Hagar kaime, agurkus auginantis ūkininkas netikėtai prisidėjo prie reikšmingo archeologinio atradimo. Savo sklype jis pastebėjo akmeninį bloką su senoviniais raižiniais ir apie radinį pranešė atsakingoms institucijoms.

    Apžiūrėję akmenį, Egipto pareigūnai į vietą išsiuntė Aukščiausiosios senienų tarybos archeologų komandą, kuri pradėjo gelbėjamuosius kasinėjimus. Egipto turizmo ir senienų ministerija nurodė, kad tyrimų metu aptikti dviejų kolosalių karališkų skulptūrų likučiai ir hieroglifiniai užrašai.

    Ką pavyko identifikuoti

    Ryškiausias radinys yra maždaug 1,6 metro aukščio galva, vaizduojanti faraoną Ramzį II su Dviejų žemių karūna, siejama su Aukštutiniu ir Žemutiniu Egiptu. Kartu rasta ir dalis nugaros stulpo su vienu iš faraono titulų, vadinamuoju Horo vardu, padėjusiu patvirtinti tapatybę.

    Aukščiausiosios senienų tarybos generalinis sekretorius Hišamas el Leitis teigė, kad pagal proporcijas visa statula, įskaitant pagrindą, galėjo siekti apie 8,5 metro aukštį. Tokie mastai būdingi Ramzio II epochos reprezentacinei skulptūrai, kuria valdovas pabrėždavo savo galią ir dievišką statusą.

    Antroji statula ir užrašai

    Kasinėjimų metu aptikta ir antros skulptūros išlikusi dalis, kurios aukštis siekia apie 2,4 metro. Nors trūksta kojų ir pagrindo, veidas išliko gana gerai, o ant galvos matomas karališkas nemeso galvos apdangalas, nors ir nepilnai išsilaikęs.

    Archeologai spėja, kad ir ši skulptūra gali vaizduoti Ramzį II, nes veido bruožai panašūs į rastos galvos, tačiau galutiniam patvirtinimui dar reikės papildomų tyrimų. Be to, rastas maždaug 1,3 metro ilgio rausvo granito blokas su hieroglifais, kuriuose minimi titulai Karalius Aukštutinio ir Žemutinio Egipto bei Ra sūnus.

    Kodėl vieta svarbi archeologams

    Ramzis II valdė daugiau nei šešis dešimtmečius, maždaug 1279–1213 metais prieš mūsų erą, ir laikomas vienu įtakingiausių Senovės Egipto valdovų. Jo valdymo laikotarpis paliko daugybę monumentalių statinių ir skulptūrų, todėl nauji radiniai padeda tikslinti, kaip buvo kuriama valdovo reprezentacija skirtinguose regionuose.

    Behbeit el Hagar apylinkės archeologams žinomos dėl čia esančių didelės šventyklos, skirtos deivei Izidei, liekanų. Tyrėjai tęsia darbus, kad nustatytų, kaip naujai aptikti fragmentai siejasi tarpusavyje ir su platesniu šios vietovės istoriniu kontekstu.

    Egipto turizmo ir senienų ministras Šerifas Fatihis apsilankė pas radinį pranešusį ūkininką ir padėkojo už pilietiškumą. Vietos žiniasklaida pranešė, kad šeimai įteikta kelionė atlikti Umrą, o pats ūkininkas vizito metu taip pat prašė prisidėti prie kaimui reikalingos greitosios pagalbos automobilio įsigijimo.

  • Archeologai rado piramidžių pirmtakus: senoviniai kapai atskleidžia, kaip gimė Gizos milžinės

    Archeologai rado piramidžių pirmtakus: senoviniai kapai atskleidžia, kaip gimė Gizos milžinės

    Egipte aptikti ankstyvieji kapų statiniai, kuriuos archeologai vertina kaip pereinamąjį etapą tarp paprastų kapaviečių ir vėliau atsiradusių monumentalių piramidžių. Pasak tyrėjų, šie radiniai padeda tiksliau suprasti, kaip per kelis šimtmečius evoliucionavo laidojimo architektūra iki Gizos komplekso masto.

    Egipto turizmo ir senienų ministerija pranešė, kad aptiktos konstrukcijos datuojamos laikotarpiu, buvusiu iki didžiųjų Gizos piramidžių statybų. Nors patys statiniai nėra milžiniški, jų planas ir techniniai sprendimai primena vėliau karališkuosiuose kompleksuose išplėtotas idėjas, pavyzdžiui, sudėtingesnes laidojimo kameras ir kruopščiai apdirbtus akmens elementus.

    „Šie kapai rodo, kad piramidės neatsirado staiga, o buvo ilgo bandymų ir statybos patirties kaupimo rezultatas“, – sakė tyrimus apibendrinę Egipto institucijų atstovai.

    Kasinėjimų metu rasta ir įvairių artefaktų: keramikos indų, laidojimo inventoriaus fragmentų, dekoravimo elementų. Dalis palaidojimų, mokslininkų vertinimu, galėjo priklausyti aukšto rango pareigūnams ar elitui iš ankstyvosios faraonų epochos, kai valstybė dar tik stiprino administraciją ir religinius ritualus.

    Tyrėjai pabrėžia, kad tokie radiniai sustiprina vis labiau įsitvirtinančią hipotezę: piramidžių technologija buvo ne vieno staigaus proveržio pasekmė, o nuoseklių eksperimentų ir darbo organizavimo pažangos rezultatas. Tai svarbu ir platesniame kontekste, nes padeda aiškiau sieti architektūrinius pokyčius su visuomenės hierarchijos, religijos bei valdžios reprezentacijos raida.

    Pastaraisiais metais archeologijoje vis plačiau taikomi neinvaziniai metodai, leidžiantys aptikti paslėptas ertmes ar nežinomas struktūras neardant paminklų. Dėl to tikimasi, kad artimiausiu metu bus identifikuota daugiau ankstyvųjų statybos etapų pėdsakų, kurie papildys piramidžių kilmės istoriją konkrečiais, patikrinamais duomenimis.

  • Egipte po 94 metų aptikta dingusi Ramzio II koloso dalis: statula gali siekti 7 metrus

    Egipte archeologai vėl sujungė vienos įspūdingiausių senovės skulptūrų istoriją: po 94 metų nuo pirmojo radinio aptikta viršutinė faraono Ramzio II koloso dalis. Fragmentas iškeltas iš El Ašmunaino apylinkių, į pietus nuo Kairo, kur dar 1930 metais buvo rastas apatinis statulos segmentas.

    Naujausio tyrimo metu žemėje gulėjęs kalkakmenio liemuo buvo aptiktas gulintis veidu žemyn, o jo iškėlimas pareikalavo ypatingo atsargumo dėl artimo Nilo gruntinių vandenų lygio. Egipto turizmo ir senienų ministerija skelbia, kad stabilizavus bloką jo aukštis siekia apie 3,8 metro.

    „Žinojome, kad tai gali būti čia, bet specialiai to neieškojome. Tai buvo visiška staigmena“, – sakė archeologė Ivona Trnka-Amrein.

    Archeologų teigimu, viršutinė dalis su 1930 metais rastu fragmentu sutapatinta pagal du pagrindinius požymius. Pirmiausia sutampa kalkakmenio sudėtis, be to, ant galinio atraminio stulpo esantys hieroglifiniai įrašai nurodo tuos pačius Ramzio II karališkuosius titulus kaip ir anksčiau iškeltame segmente.

    Remiantis šiais duomenimis, mokslininkai daro išvadą, kad abi dalys sudarė maždaug 7 metrų aukščio statulą. Tai reikštų, kad buvo sukurta itin didelė sėdinčio faraono figūra, būdinga reprezentaciniams valdovų atvaizdams svarbiuose kulto centruose.

    Nuo akmens paviršiaus pašalinus nuosėdas paaiškėjo, kad fragmento būklė geresnė, nei tikėtasi, o vietomis išlikę mėlynos ir geltonos spalvos pigmento pėdsakai. Šiuo metu tęsiami tyrimai, siekiant nustatyti dažų sudėtį ir suprasti, kaip spalvos buvo dengiamos ant kalkakmenio.

    Skelbiama, kad paieškose buvo pasitelktas grunto skverbos radaras, leidęs tiksliau įvertinti po žeme esančių struktūrų kontūrus. Toks metodas archeologijoje vis dažniau taikomas vietovėse, kur istorinius sluoksnius dengia storos sąnašos, o tradiciniai kasinėjimai užimtų gerokai daugiau laiko.

    Pranešama, kad 2026 metų pradžioje abi dalys buvo fiziškai sujungtos, o po rekonstrukcijos statulos aukštis turėtų siekti apie 7 metrus. Egipto turizmo ir senienų ministerija nurodo sieksianti statulą palikti radimvietėje, o ne perkelti ją į Kairą, taip stiprinant vietovės istorinę ir turistinę vertę.

    Antrasis kasinėjimų etapas planuojamas 2026 metų pabaigoje ir bus nukreiptas į šiaurinę Toto šventyklos dalį. Tyrėjai tikisi aptikti pilono pamatą, prie kurio, kaip manoma, kadaise galėjo stovėti ši statula.

    Archeologai taip pat atkreipia dėmesį į istorinę detalę: tokio tipo kolosai neretai būdavo statomi poromis. Jei ši tradicija buvo taikoma ir El Ašmunaino komplekse, netoliese gali būti paslėptas dar vienas panašus monumentas.