Tag: EIFO

  • Gynybos technologijų vienaragis „TEKEVER“ pritraukė 520 mln. eurų ir žengia į Šiaurės šalis

    Portugalijos gynybos technologijų bendrovė „TEKEVER“ paskelbė užbaigianti 520 mln. eurų „Series D“ finansavimo etapą, kuriame įmonės vertė siekia 5,7 mlrd. eurų. Bendrovė teigia, kad naujos lėšos bus skirtos tolesniam augimui ir veiklos plėtrai.

    Apie šį sandorį pranešė „EU-Startups“, nurodydamas, kad Danijos valstybinis eksporto ir investicijų fondas EIFO antrajame etapo uždaryme investavo 13 mln. eurų. Pirmasis finansavimo etapo uždarymas buvo paskelbtas 2026 metų rugsėjo 23 dieną.

    „TEKEVER“ šį žingsnį sieja su ambicijomis stiprinti pozicijas Šiaurės Europoje – bendrovė planuoja įsitvirtinti Danijoje ir regione. Tikimasi, kad artumas Danijos dronų, robotikos, bandymų ir mokslinių tyrimų ekosistemai atvers daugiau bendradarbiavimo galimybių.

    Bendrovės vadovas Ricardo Mendesas pabrėžė, kad Šiaurės šalys, jo vertinimu, yra svarbios Europos suverenitetui ir atsparumui, o partnerystės su Danijos ekosistemos dalyviais turėtų padėti derinti „TEKEVER“ patirtį kuriant dirbtiniu intelektu paremtas autonomines sistemas.

    Danija – pirmasis operacinis žingsnis Šiaurėje

    „TEKEVER“ skelbia, kad po šio pranešimo ketina įkurti pirmąjį operacinį buvimą Šiaurės šalyse – būtent Danijoje. Tai reikštų ne vien komercinį atstovavimą, bet ir praktinę veiklą regione.

    EIFO vadovas Pederas Lundquistas teigė, kad Europai reikia gynybos įmonių, galinčių augti ir tiekti sprendimus mastu, o investicija turėtų padėti „TEKEVER“ pereiti į kitą plėtros etapą, kartu sukuriant apčiuopiamą bendrovės buvimą Danijoje.

    Ką kuria „TEKEVER“ ir kur ji veikia

    „TEKEVER“ įkurta 2001 metais Lisabonoje. Bendrovė dirba IT, aviacijos, gynybos ir saugumo srityse, o vienas pagrindinių produktų – dirbtiniu intelektu paremti autonominiai dronų sprendimai, skirti, be kita ko, stebėjimui ir žvalgybai.

    Bendrovė teigia, kad jos dronų sistemos Ukrainoje atliko daugiau nei 50 000 operacinių skrydžio valandų. Taip pat nurodoma, jog „TEKEVER“ yra užsitikrinusi ilgalaikes gynybos programas tokiose šalyse kaip Vokietija, Jungtinė Karalystė ir Portugalija.

    Platesnė Europos gynybos technologijų investicijų banga

    „TEKEVER“ finansavimas vyksta platesniame 2026 metų kontekste, kai Europoje daugėja investicijų į autonomines ir gynybai susijusias technologijas. Straipsnyje minimi ir kiti sandoriai, susiję su dirbtiniu intelektu paremtais dronais ar nepilotuojamomis sistemomis.

    Portugališkų startuolių aplinkoje pažymėta Lisabonoje įsikūrusi „Beyond Vision“, pritraukusi daugiau nei 28 mln. eurų dronų gamybos plėtrai. Tuo metu Vokietijos „Quantum Systems“ įvardijama kaip užsitikrinusi 1 mlrd. eurų „Series D“ etapą nepilotuojamų sistemų mastelio didinimui.

    Šiaurės šalyse išskiriama Norvegijos „Six Robotics“, pritraukusi 12 mln. eurų autonomijos programinei įrangai, ir Danijos „Acodyne“, užsitikrinusi 2,5 mln. eurų autonominiams krovininiams orlaiviams. Nurodoma, kad EIFO dalyvavo abiejuose šiuose etapuose.

  • TEKEVER plečiasi į Daniją: Odensėje kurs veiklą, o EIFO jungiasi prie 580 mln. dolerių investicijų raundo

    TEKEVER plečiasi į Daniją: Odensėje kurs veiklą, o EIFO jungiasi prie 580 mln. dolerių investicijų raundo

    Gynybos technologijų bendrovė TEKEVER paskelbė planus įkurti veiklos padalinį Odensėje – tai būtų pirmasis įmonės operacinis buvimas Šiaurės šalių regione. Šis žingsnis turėtų sustiprinti TEKEVER darbą visame regione.

    Apie plėtrą pranešta po susitikimo Kopenhagoje su Danijos gynybos ministru Jeppe Bruus. Įmonė nurodo, kad vietinė veikla Danijoje bus vystoma etapais – atsižvelgiant į paklausą ir reikiamus patvirtinimus.

    TEKEVER kuria ir tiekia dirbtiniu intelektu paremtas autonomines sistemas gynybos, saugumo ir civilinėms reikmėms. Kartu su plėtros planais bendrovė taip pat pritraukia naują investuotoją iš Danijos.

    Prie TEKEVER 580 mln. JAV dolerių „Series D“ finansavimo raundo uždarymo prisijungs EIFO – Danijos eksporto ir investicijų fondas. Šis raundas pirmą kartą viešai paskelbtas 2026 metų rugsėjo 23 dieną, tuomet bendrovė buvo vertinama 6,4 mlrd. JAV dolerių.

    Kodėl pasirinkta Odensė

    TEKEVER teigimu, Odensė pasirinkta dėl čia susiformavusio dronų ir robotikos ekosistemos. Mieste veikia tokios iniciatyvos kaip Odense Robotics, taip pat UAS Denmark tarptautinis bandymų centras.

    Prie vietinių pajėgumų priskiriamas ir Pietų Danijos universiteto SDU Drone Centre bei Flight Lab. Tai, pasak bendrovės, suteikia prieigą prie Danijos bandymų ir mokslinių tyrimų infrastruktūros, specializuotų įmonių ir talentų.

    Įmonė: plėtra vyks etapais

    TEKEVER vadovas Ricardo Mendes pabrėžė, kad pirmasis operacinis buvimas Danijoje įmonei suteiks platformą dirbti su klientais ir partneriais visame regione. Jis taip pat akcentavo, kad EIFO investicija yra svarbus etapas uždarant naują finansavimo raundą.

    Vadovo teigimu, įmonės veiklos plėtra Danijoje bus vystoma etapais, reaguojant į paklausą ir patvirtinimus. Bendrovė taip pat mini savivaldybės palaikymą ir pažangą bendradarbiaujant su vietiniais partneriais.

    Ką darys pritraukus lėšų

    Įmonė skelbia jau dirbanti su Danijos partneriais ir matanti bendradarbiavimo galimybių gynybos, saugumo bei technologijų srityse. Taip pat planuojama su Danijos suinteresuotomis pusėmis svarstyti, kaip dvejopo naudojimo sistemos galėtų prisidėti stebint kritinę jūrinę energetikos infrastruktūrą.

    EIFO vadovas Peder Lundquist teigia, kad ši investicija turėtų paremti TEKEVER augimą ir priartinti vieną iš pirmaujančių Europos gynybos bendrovių prie Danijos. Jo vertinimu, tai gali atverti kelią didesniam bendradarbiavimui, technologijų plėtrai ir didesniam Danijos pramonės dalyvavimui Europos gynybos sektoriuje.

    TEKEVER nurodo, kad Danijos padalinys taps platesnio Europos tinklo dalimi: jis apima Portugaliją, Jungtinę Karalystę, Prancūziją, Vokietiją ir Estiją. Bendrovė taip pat primena neseniai Miunchene atidarytą Vokietijos centrą, o pritrauktas finansavimas bus skirtas tolesnei tarptautinei plėtrai, pramoninių ir technologinių pajėgumų stiprinimui bei strateginiams įsigijimams.

  • „PSV Tech“ užbaigė 56 mln. eurų fondą: 19 investicijų jau atlikta, taikosi į Šiaurės šalių startuolius

    Fondas uždarytas su 56 mln. eurų

    Kopenhagoje įsikūrusi rizikos kapitalo bendrovė „PSV Tech“ pranešė užbaigusi antrojo fondo „PSV Tech Fund II“ pritraukimą. Galutinis fondo dydis siekia 56 mln. eurų, o lėšos bus skirtos ankstyvos stadijos technologijų startuoliams Šiaurės šalyse.

    Kaip teigia valdytojas, tikslas išlieka aiškus: tapti vienu pirmųjų investuotojų, kai komandai dar tik formuojamas produktas ir ieškoma produkto bei rinkos atitikties. Tai strategija, kuri ypač svarbi ekosistemoms, kuriose ankstyvas kapitalas dažnai lemia, ar idėja taps įmone.

    Prie naujo fondo kaip investuotojai prisijungė Chr. Augustinus Fabrikker ir Nordea-fonden, taip pat dalyvauja ir dalis ankstesnių rėmėjų. Tarp minimų partnerių yra ATP, EIFO, IDA bei patyrę technologijų verslininkai, įskaitant „Templafy“ įkūrėjus ir kitus Šiaurės šalių ekosistemoje gerai žinomus vardus.

    Fondo valdytojai pabrėžia, kad tokia investuotojų sudėtis rodo institucinių ir privačių lėšų bendradarbiavimą, kai siekiama ilgalaikio regiono inovacijų augimo. Tai taip pat atspindi tendenciją, jog ankstyvos stadijos fondai dažnai remiasi mišriu kapitalu: pensijų, valstybinių ar pusiau valstybinių institucijų bei sėkmingų verslo angelų.

    „Technologijos keičiasi, įmonės keičiasi ir rinka keičiasi. Tačiau vis dar reikia investuotojų, kurie kartu su įkūrėjais prisiimtų pirmąją riziką“, – sakė „PSV Tech“ bendraįkūrėja ir valdanti partnerė Helle Uth.

    Investicijos jau vyksta: 19 sandorių

    „PSV Tech“ nurodo, kad nuo pirmojo „Fund II“ uždarymo etapo fondas jau atliko 19 investicijų. Vien 2026 metais, kaip teigiama, buvo padaryta 11 dar nepaskelbtų investicijų, apimančių Danijos, Švedijos ir Norvegijos įmones.

    Toks tempas rodo, kad valdytojas siekia greitai suformuoti portfelį ir užimti pozicijas ankstyviausiuose startuolių etapuose. Praktikoje tai dažnai reiškia mažesnius pradinius čekius, didesnį sandorių skaičių ir vėlesnį dalyvavimą kituose finansavimo etapuose, jei įmonės pasiekia trauką.

    „Europa pagrįstai daug dėmesio skiria vėlesnių etapų kapitalo trūkumui. Jo reikia. Tačiau neturėtume pamiršti ir ankstyvosios grandies: nebus į ką investuoti vėliau, jei neparemsime pakankamai įmonių pradžioje“, – sakė Helle Uth.

    Šiaurės šalių fondų kontekstas ir pirmojo fondo rezultatai

    „Fund II“ uždarymas vyksta tuo metu, kai Šiaurės šalyse toliau matomas aktyvus ankstyvos stadijos fondų formavimas. Pastaraisiais metais regione daugėja fondų, orientuotų į klimatui draugiškas technologijas, giliąsias technologijas ir kitus kapitalui imlius sektorius, o tai kelia kartelę tiek atrankai, tiek fondų valdytojų kompetencijai.

    „PSV Tech“ anksčiau buvo paskelbusi siekį surinkti didesnę sumą, tačiau galutinis 56 mln. eurų rezultatas vis tiek leidžia išlaikyti strategiją ir tęsti veiklą visame Šiaurės šalių regione. Bendrovė pabrėžia, kad pirmasis fondas atliko 47 investicijas ir tapo pagrindu naujam etapui.

    Fondo valdytojas taip pat primena, kad „PSV“ šaknys siejamos su Danijos technikos universiteto aplinka, kur prieš kelis dešimtmečius formavosi ankstyvojo investavimo idėja. Per laiką ši veikla, kaip teigiama, išaugo iki kelių šimtų ankstyvos stadijos investicijų, o „PSV Tech“ kaip kryptis buvo išskirta 2020 metais.

    Tarp ankstesnio portfelio pavyzdžių minimos įmonės, kurios po ankstyvo „PSV Tech“ įsitraukimo vėliau pritraukė didesnius A serijos raundus. Tokie atvejai fondams svarbūs ne tik dėl grąžos perspektyvos, bet ir dėl galimybės pritraukti naujus investuotojus, kai rodoma ankstyvos atrankos kokybė.

  • „Onomondo“ pritraukė per 100 mln. eurų: kaip Kopenhagos IoT tinklas ruošiasi augimo šuoliui

    „Onomondo“ pritraukė per 100 mln. eurų: kaip Kopenhagos IoT tinklas ruošiasi augimo šuoliui

    Kopenhagoje įsikūrusi daiktų interneto (IoT) ryšio ir infrastruktūros bendrovė „Onomondo“ pritraukė daugiau nei 100 mln. eurų investicijų paketą. Investicijai vadovavo „Aspirity Partners“, pasirašiusi galutinį susitarimą įsigyti kontrolinį akcijų paketą, o Danijos valstybinis investicijų fondas EIFO didins savo dalyvavimą.

    Sandoris žymi ambicingą etapą bendrovei, kuri kuria visą ryšio valdymo grandinę apimantį technologijų sprendimą. Tokia kryptis leidžia įmonėms paprasčiau valdyti įrenginių ryšį skirtingose šalyse ir tinkluose, kai tradiciniai modeliai dažnai palieka daug operacinės naštos pačiam klientui.

    Kas yra „Onomondo“ platforma

    „Onomondo“ vysto nuosavą, nuo įrenginio iki debesijos integruotą technologijų rinkinį, kuris skirtas sumažinti „trintį“ tarp skirtingų mobiliojo ryšio operatorių tinklų. Bendrovė skelbia turinti natyvią prieigą prie beveik 700 tinklų visame pasaulyje, o tai aktualu tarptautinėms įmonėms, valdančioms įrenginius skirtinguose regionuose.

    Praktikoje tokia infrastruktūra leidžia vienoje platformoje stebėti ryšio kokybę, valdyti SIM profilius ir užtikrinti, kad įrenginiai sklandžiai pereitų tarp tinklų. Tai svarbu sektoriams, kuriuose IoT įranga turi veikti patikimai ir nuolat, pavyzdžiui, logistikoje, pramonėje ar jūriniame transporte.

    DI ir edge poreikis keičia ryšį

    Bendrovė savo strategiją sieja su tendencija, kai vis daugiau sprendimų priimama ne vien debesijoje, o pačiuose įrenginiuose ar arčiau jų esančioje infrastruktūroje. Tokiu atveju ryšys tampa ne tik duomenų perdavimo kanalu, bet ir kritine sąlyga, kad realaus pasaulio duomenys laiku pasiektų tinkamą vietą apdorojimui.

    „DI pakeitė galimybes apdoroti duomenis, o kitas iššūkis yra sukurti tinkamus duomenis ir pristatyti juos ten, kur reikia. Tai infrastruktūros problema, kurią sprendžiame jau aštuonerius metus“, – sakė „Onomondo“ technologijų vadovas ir bendraįkūrėjas Henrikas Aagaardas.

    Šiame kontekste vis didesnę vertę įgauna tinklo stebimumas, kontrolė ir automatinis valdymas, ypač kai kalbama apie didelius, geografiškai išskaidytus įrenginių parkus. Tokius poreikius kursto ir augantis IoT diegimų mastas, kai vienoje organizacijoje gali veikti dešimtys ar šimtai tūkstančių įrenginių.

    Ką finansavimas keičia toliau

    „Onomondo“ teigia, kad pritrauktos lėšos bus nukreiptos į tarptautinę plėtrą ir produkto vystymą. Rinkoje tai vertinama kaip bandymas užimti didesnę dalį sparčiai augančio IoT ryšio sluoksnio, kuriame klientai vis dažniau ieško ne pavienių SIM kortelių, o centralizuotai valdomos infrastruktūros.

    „Mes pasirinkome kitą kelią: kūrėme trūkstamą bazinį infrastruktūros sluoksnį – vieningą platformą, sujungiančią įrenginį, tinklą ir debesiją globaliose operacijose“, – sakė bendrovės vadovas Rasmusas Jensenas.

    Bendrovė taip pat akcentuoja hibridinių viešųjų ir privačių tinklų scenarijus, kai įrenginiai turi veikti ir uždarose aplinkose, ir pasauliniuose tinkluose. Tokie sprendimai ypač aktualūs pramoninėse teritorijose, laivuose ar nutolusiuose objektuose, kur ryšio kokybė ir valdymas tiesiogiai veikia veiklos tęstinumą.

    „Onomondo“ nurodo, kad jos technologijas naudoja daugiau nei 500 klientų, tarp jų – Maersk, Carlsberg ir Husqvarna. Bendrovės teigimu, vienas ryškiausių pavyzdžių – privatus LTE ryšys jūroje, diegiamas didelėje laivų flotilėje, siekiant sklandaus perėjimo tarp privataus ir viešo ryšio.

  • „Aspirity Partners“ įžengia į Šiaurės šalis: į Danijos „Onomondo“ investuoja per 100 mln. eurų

    Jungtinės Karalystės privataus kapitalo fondas „Aspirity Partners“ pasirašė galutinį susitarimą įsigyti kontrolinį Danijoje įsikūrusios daiktų interneto ryšio ir infrastruktūros bendrovės „Onomondo“ akcijų paketą. Kartu su sandoriu numatoma bendra daugiau nei 100 mln. eurų investicija, kuri turėtų paspartinti įmonės tarptautinę plėtrą.

    Prie finansavimo prisideda ir Danijos valstybinis investicijų fondas EIFO, „Onomondo“ rėmęs nuo 2021 metų. EIFO skelbia didinantis savo įsipareigojimus, taip sustiprindamas sandorio struktūrą ir siunčiant signalą apie strateginę IoT ryšio svarbą nacionaliniu mastu.

    „DI pakeitė mūsų galimybes apdoroti milžiniškus duomenų kiekius. Kitas iššūkis yra sukurti tinkamus duomenis ir juos pristatyti į reikiamą vietą, o tai jau yra infrastruktūros problema“, – sakė „Onomondo“ technologijų vadovas ir vienas įkūrėjų Henrikas Aagaardas.

    „Onomondo“ veikia kaip IoT ryšio infrastruktūros platforma, kuri siekia sumažinti „trintį“ tarp įrenginių, mobiliojo ryšio tinklų ir debesijos. Praktikoje tai reiškia, kad įmonėms siūlomas vieningas būdas prijungti įrenginius skirtingose šalyse, valdyti ryšio parametrus ir užtikrinti duomenų srautus net ten, kur tradiciniai sprendimai dažnai stringa.

    Bendrovė teigia turinti prieigą prie maždaug 700 ryšio tinklų visame pasaulyje, o jos technologijų paketas apima nuo įrenginių lygmens iki debesijos valdymo sluoksnio. Tokie sprendimai ypač aktualūs logistikos, pramonės, jūrų transporto ir gamybos sektoriams, kur vienas svarbiausių kriterijų yra nenutrūkstamas ryšys ir centralizuotas valdymas.

    Vienas dažniausiai minimų „Onomondo“ pavyzdžių – privatus LTE ryšio diegimas laivuose, leidžiantis sklandžiai pereiti nuo vidinio laivo tinklo prie viešųjų mobiliojo ryšio tinklų. Įmonė nurodo, kad sprendimai naudojami daugiau nei 450 „Maersk“ laivų, o iš viso „Onomondo“ klientų skaičius viršija 500.

    „Aspirity Partners“ teigia, kad ši investicija yra pirmasis fondų žingsnis Šiaurės šalių regione įgyvendinant platesnę paneuropinę strategiją. „Onomondo“ vadovas Rasmusas Jensenas sako, kad pasirinkimą lėmė investuotojo sektoriaus kompetencija ir bendra vizija, kaip išplėsti platformą į naujas rinkas bei sustiprinti komercinį augimą.

    Pastaraisiais metais Europoje matomas nuoseklus kapitalo srautas į ryšio, pramoninio tinklo ir „edge“ infrastruktūros grandinę, kuri tampa būtina DI sprendimams realiame pasaulyje. Daugėjant prijungtų įrenginių ir duomenų šaltinių, verslui vis svarbiau ne tik „turėti ryšį“, bet ir valdyti jo kokybę, saugumą bei veikimą per vieną platformą.

    Skelbiama, kad naujas finansavimas bus skirtas „Onomondo“ tarptautinės rinkos plėtrai ir infrastruktūros diegimo mastelio didinimui. Tai turėtų sustiprinti bendrovės pozicijas globalioje IoT ryšio rinkoje, kur konkurencinį pranašumą vis dažniau lemia ne pavieniai tarifai ar SIM sprendimai, o pilnas infrastruktūrinis valdymo sluoksnis.