CP v2

Tag: Einride

  • „Einride“ ir Lidl Vokietijoje pradėjo krovinių gabenimą be vairuotojo: pirmasis 4 lygio sunkvežimis viešuose keliuose

    „Einride“ ir Lidl Vokietijoje pradėjo krovinių gabenimą be vairuotojo: pirmasis 4 lygio sunkvežimis viešuose keliuose

    „Einride“ ir Vokietijos mažmeninės prekybos tinklas Lidl paskelbė pradėję kasdienes krovinių pervežimo operacijas su autonominiu, be kabinos suprojektuotu sunkvežimiu viešuose keliuose. Bendrovės teigia, kad tai pirmasis toks atvejis Vokietijoje, kai 4 lygio autonominis sunkvežimis dirba įprastame tiekimo maršrute be vairuotojo ir be saugos operatoriaus transporto priemonėje.

    Sunkvežimis važiuoja pagal apibrėžtas eksploatavimo sąlygas ir konkrečiu maršrutu, jungiančiu Lidl sandėlį bei paskirstymo centrą su Lidl parduotuve. Veikla vykdoma gavus Federalinės motorinių transporto priemonių tarnybos KBA leidimą, kuris, pasak įmonių, yra pirmasis tokio tipo leidimas šalyje.

    Kas yra 4 lygio autonomija?

    4 lygio autonomija reiškia, kad transporto priemonė gali pati atlikti visą vairavimo užduotį be žmogaus įsikišimo, tačiau tik aiškiai apibrėžtoje aplinkoje. Tai gali būti konkrečios atkarpos, keliai, greičio ribojimai ar oro sąlygos, kuriose sistema yra patikrinta ir sertifikuota veikti patikimai.

    Skirtingai nei žemesniuose autonomijos lygiuose, 4 lygio atveju žmogui nebūtina būti pasiruošus perimti valdymą, kai sistema susiduria su problema. Atsakomybė už vairavimo funkciją leidžiamame veikimo domene tenka automatizuotai sistemai, o ne vairuotojui.

    Kodėl leidimas Vokietijoje svarbus?

    Vokietija laikoma viena griežčiausių jurisdikcijų kelių saugos ir transporto reguliavimo požiūriu, be to, tai didžiausia kelių transporto rinka Europoje. Dėl šios priežasties oficialus leidimas dirbti viešuose keliuose dažnai vertinamas kaip reikšmingas barjeras, kurį įveikus lengviau planuoti plėtrą.

    „Vokietijos patvirtinimo procesas yra vienas griežčiausių pasaulyje, o gautas leidimas suteikia pagrindą plėstis užtikrinčiau“, – sakė „Einride“ vadovas Roozbeh Charli.

    Ką tai keičia prekybos tinklui?

    Lidl šį projektą sieja su logistikos patikimumu, tiekimo grandinių atsparumu ir vairuotojų trūkumo iššūkiais, kurie pastaraisiais metais juntami daugelyje Europos rinkų. Tokie sprendimai ypač aktualūs trumpiems, pasikartojantiems maršrutams, kur svarbiausia yra reguliarumas, prognozuojamumas ir aiškios eksploatavimo sąlygos.

    „Mes užtikriname, kad produktai mūsų klientams visada būtų tinkamoje vietoje, tinkamu laiku ir tinkamos kokybės“, – sakė Lidl Vokietijoje operacinės logistikos vadovas Thomas Dangelmayer.

    „Šiuo inovatyviu projektu žingsnis po žingsnio ir saugiai realiose operacijose testuojame technologinį etapą, kad įvertintume, kaip ateities sprendimai gali būti optimaliai integruoti į mūsų vietos logistiką“, – sakė Thomas Dangelmayer.

    Įmonės nurodo, kad maršrutas turėtų būti plečiamas link kelių sustojimų modelio, o su kitomis Schwarz Group bendrovėmis aptariami ir papildomi diegimai. Jei bandymas pasiteisins, tokio tipo autonominiai pervežimai gali tapti labiau įprasta mažmeninės prekybos logistikos dalimi, ypač ten, kur aiškiai apibrėžti maršrutai leidžia maksimaliai išnaudoti 4 lygio autonomijos privalumus.

  • „Lidl“ Vokietijoje į gatves išleido be kabinos važiuojantį sunkvežimį: ką tai reiškia pirkėjams?

    „Lidl“ Vokietijoje į gatves išleido be kabinos važiuojantį sunkvežimį: ką tai reiškia pirkėjams?

    Vokietijos prekybos tinklas „Lidl“ kartu su Švedijos technologijų bendrove „Einride“ pradėjo kasdienius prekių pervežimus naudodamas autonominį, be vairuotojo kabinos suprojektuotą elektrinį sunkvežimį. Tai vienas ryškiausių praktinių pavyzdžių Europoje, kaip automatizacija pradeda keisti logistiką realiomis sąlygomis viešuosiuose keliuose.

    „Einride“ teigimu, transporto priemonė gavo leidimą iš Vokietijos federalinės kelių transporto institucijos KBA, kuri laikoma viena griežčiausių reguliuotojų Europoje. Tokie leidimai paprastai reikalauja įrodyti, kad sistema gali saugiai veikti apibrėžtomis sąlygomis ir turi aiškius valdymo bei atsakomybės mechanizmus.

    Kaip veikia autonominis pervežimas

    Autonominis sunkvežimis priskiriamas SAE 4 lygio automatizacijai, kai transporto priemonė gali važiuoti be žmogaus įsikišimo konkrečioje, iš anksto numatytoje aplinkoje. „Einride“ nurodo, kad važiavimas stebimas nuotoliniu būdu, tačiau nuotolinis operatorius nėra vairuotojas ir įprastai nevaldo transporto priemonės.

    Pasak bendrovės, operatorius gali perimti tik labai ribotas, mažo greičio manevravimo funkcijas, pavyzdžiui, privažiavimą prie rampų ar sustojimą sudėtingesnėje situacijoje. Toks modelis atspindi bendrą autonominio transporto tendenciją: pirmiausia automatizuojami trumpi, kartojami maršrutai su aiškia infrastruktūra.

    „Vokietijos patvirtinimo procesas yra vienas sudėtingiausių pasaulyje, o leidimas suteikia pagrindą plėstis užtikrinčiau“, – sakė „Einride“ vadovas Roozbeh Charli.

    Maršrutas trumpas, bet reikšmė didelė

    Šiuo metu sunkvežimis gabena prekes tarp logistikos centro ir „Lidl“ parduotuvės Edermiundėje, Heseno žemėje. Skelbiama, kad per vieną pamainą, penkias dienas per savaitę, jis perveža apie 45 paletes, tačiau pats maršrutas yra trumpas ir labiau primena bandomąjį etapą nei plataus masto tinklo pertvarką.

    „Einride“ nurodo, kad kitas žingsnis būtų vadinamasis milkrun modelis, kai ta pati transporto priemonė aptarnauja kelis sustojimus vienu reisu. Toks sprendimas logistikoje vertinamas dėl efektyvesnio maršrutų planavimo ir mažesnių prastovų, tačiau jam reikia ir sudėtingesnio saugos vertinimo.

    Kodėl mažmeninė prekyba domisi autonomija

    Pagrindinės priežastys, kodėl mažmeninės prekybos tinklai investuoja į autonominius pervežimus, yra augantis profesionalių vairuotojų trūkumas, kaštų spaudimas ir siekis didinti tiekimo patikimumą. Europoje logistikos sektorius taip pat stipriai veikiamas klimato politikos, todėl elektriniai sunkvežimiai ir efektyvesnis maršrutų valdymas tampa strategine kryptimi.

    „Einride“ teigia jau valdanti apie 200 elektrinių sunkvežimių parką, kurį nuomojasi skirtingos bendrovės. „Lidl“ atvejis išsiskiria tuo, kad bandoma ne tik elektrifikacija, bet ir naujas transporto priemonės dizainas be tradicinės kabinos, kai visa erdvė skiriama kroviniui ir jutiklių sistemoms.

    Autonominis sunkvežimis turi gausų jutiklių rinkinį, įskaitant kelias kameras, radarus ir lidarų sistemas, kurios leidžia realiu laiku atpažinti kliūtis bei eismo situacijas. Vis dėlto praktika rodo, kad tokios technologijos greičiausiai plėsis etapais, pirmiausia ten, kur maršrutai nuspėjami ir galima tiksliai apibrėžti veikimo ribas.

    „Einride“ taip pat pranešė, kad jau kalbasi su „Lidl“ patronuojančia grupe „Schwarz Group“ dėl galimų platesnių autonominių pervežimų diegimo scenarijų. Jei bandymas pasiteisins, tokie sprendimai gali pamažu tapti įprasta logistikos dalimi, nors masinis pritaikymas vis dar priklausys nuo reguliavimo, infrastruktūros ir visuomenės pasitikėjimo.

  • „Einride“ įkūrėjai kuria rizikos kapitalo fondą: taikosi į 450 mln. eurų Europos deep tech

    „Einride“ įkūrėjai kuria rizikos kapitalo fondą: taikosi į 450 mln. eurų Europos deep tech

    Švedijos autonominių sunkvežimių startuolio „Einride“ bendraįkūrėjai Robertas Falckas ir Linnéa Kornehed Falck kartu su buvusiu „McKinsey“ partneriu Robertu Westerdahlu pristatė naują rizikos kapitalo įmonę „Navisalma“.

    Naujasis fondas deklaruoja ambiciją per artimiausius trejus metus į Europos deep tech startuolius investuoti apie 450 mln. eurų. Tarp prioritetų įvardijamos tokios sritys kaip robotika, pramoninės technologijos ir kitos pažangios inžinerinės kryptys.

    Pirmasis etapas dar tik formuojamas

    „Navisalma“ planuoja pradėti nuo maždaug 40 mln. eurų pradinio raundo, skirto veiklos kaštams ir ankstyvos stadijos investicijoms. Skelbiama, kad didžioji šios sumos dalis jau suburta iš pačių steigėjų ir kitų investuotojų.

    Tuo pat metu numatoma vėliau siekti pagrindinio, iki 450 mln. eurų dydžio investicinio kapitalo. Viešai neatskleidžiama, kas galėtų tapti didžiaisiais investuotojais, o pats tikslas šiuo metu labiau primena siekinį, o ne uždarytą fondą.

    Europa prieš Silicio slėnio kopijavimą

    Steigėjai akcentuoja, kad fondas nenori aklai kopijuoti JAV rinkos modelio ir vietoje to remsis Europos pramoniniu pagrindu. Tai atitinka pastarųjų metų tendenciją, kai deep tech projektams vis dažniau ieškoma ne tik kapitalo, bet ir gamybinių partnerių, tiekimo grandinių bei patekimo į industriją.

    „Europa puikiai kuria technologijas, bet ne visada taip pat gerai paverčia jas verte“, – sakė „Navisalma“ vadovas Robertas Falckas.

    „Mums nereikia atkartoti Silicio slėnio. Turime sujungti pažangiausias technologijas su Europos stiprybėmis inžinerijoje, dizaine, pramonėje ir kokybėje, kad kurtume pasaulinius lyderius“, – teigė jis.

    DI ir energetika jau portfelyje

    „Navisalma“ taip pat pranešė jau investavusi į Švedijos startuolį „Abundry“, kuris DI taiko energetikos sistemų našumui gerinti. Tokios investicijos atspindi platesnę kryptį, kai DI sprendimai vis dažniau diegiami infrastruktūros, energijos vartojimo efektyvumo ir pramonės optimizavimo srityse.

    Pasak įkūrėjų, fondas sieks dirbti greta esamų savininkų ir investuotojų, kad technologijos pasiektų pramoninį mastą. Tokia pozicija signalizuoja ne vien finansinį, bet ir operacinį požiūrį, kuris deep tech segmente dažnai laikomas būtinu dėl ilgesnių kūrimo ciklų ir sudėtingesnio komercializavimo.

    „Europa jau turi išskirtinę kapitalo ekosistemą. Mūsų galimybė yra jos nepakeisti, o pridėti papildomą gebėjimą“, – sakė „Navisalma“ steigėjas Robertas Westerdahls.

    „Mūsų platforma sujungia technologinę ambiciją su vykdymo disciplina ir vertės kūrimu, leidžiančiu kartu su esamais investuotojais padėti pažangiosioms technologijoms pasiekti industrinį mastą“, – pridūrė jis.

  • „Tesla“ vilkikas „Semi“ artėja į Europą: atskleis svarbiausias detales ir žada greitą įkrovimą

    „Tesla“ vilkikas „Semi“ artėja į Europą: atskleis svarbiausias detales ir žada greitą įkrovimą

    Elektrinių sunkvežimių rinka Europoje juda į priekį, tačiau didžiausia kliūtis išlieka ta pati: realus nuvažiuojamas atstumas su dideliu kroviniu ir įkrovimo infrastruktūra, pritaikyta vilkikams. „Tesla“ skelbia, kad europinei „Semi“ versijai artimiausiu metu bus atskleistos specifikacijos ir pristatymo planai.

    Gamintojas nurodo, kad daugiau detalių bus pateikta IAA Transportation parodoje Hanoveryje, kuri prasidės rugsėjo 14 dieną. Ši paroda laikoma vienu svarbiausių Europos komercinio transporto renginių, kur gamintojai dažnai pristato naujus modelius ir technologijas.

    JAV rinkoje „Tesla Semi“ iki šiol buvo siejamas su dviem pagrindinėmis versijomis: standartinio ir didesnio nuotolio. Gamintojo pateikiami duomenys rodo iki 1 072 arklio galių galią, o deklaruojamas nuvažiuojamas atstumas siekia apie 523 kilometrus standartinei ir apie 805 kilometrus didesnio nuotolio versijai.

    Ne mažiau svarbus klausimas Europoje yra įkrovimas. „Tesla“ teigia, kad su įprastu 120 kilovatų galios įkrovikliu per maždaug keturias valandas galima atkurti apie 60 proc. baterijos, todėl tai labiau tinka naktiniam įkrovimui bazėje.

    Tuo metu su didelės galios „Megacharger“ sistema, kaip skelbiama, įkrovimo galia gali siekti iki 1,2 megavato, o 60 proc. energijos papildymas užtruktų apie 30 minučių. Tokie skaičiai yra kritiški tolimųjų reisų vežėjams, nes prastovos laikas tiesiogiai virsta kaštais.

    Europa stato megavatinius kroviklius

    Europoje sparčiau diegiamos megavatinio įkrovimo sistemos, skirtos būtent sunkiajam transportui, nes įprasti lengvųjų automobilių sprendimai vilkikams dažnai per lėti. Rinkoje vis daugiau dėmesio skiriama MCS standartui, kuris turėtų suvienodinti jungtis ir padėti plėsti tarptautiniams maršrutams tinkamą tinklą.

    „Tesla“ yra viešai komunikavusi, kad „Semi“ naudoja septynių kontaktų MCS tipo įkrovimo jungtį, todėl teoriškai tai palengvintų integraciją į Europos kuriamą infrastruktūrą. Praktikoje viskas priklausys nuo realiai pasiekiamų įkrovimo vietų ir to, kiek jų bus pritaikyta sunkvežimių eismui.

    Konkurencija ir dideli užsakymai

    Pastarosiomis dienomis rinką sudrebino ir žinia apie vieną didžiausių iki šiol „Semi“ užsakymų: Švedijos logistikos technologijų bendrovė Einride paskelbė užsakanti 500 tokių vilkikų. Tai sustiprina lūkesčius, kad „Tesla“ turės pereiti nuo ribotos gamybos prie stabilesnių tiekimo apimčių.

    Vis dėlto Europoje „Semi“ pateks į jau stiprėjančią konkurencinę aplinką. Pavyzdžiui, MAN „eTGX“ elektrinis vilkikas yra įvardijamas kaip vienas iš ilgiausio nuotolio serijinių pasirinkimų, o gamintojai aktyviai varžosi ne tik baterijų talpa, bet ir energijos sąnaudomis bei aptarnavimo tinklu.

    Rugsėjo viduryje Hanoveryje turėtų paaiškėti, kokią konkrečią „Semi“ komplektaciją „Tesla“ siūlys Europai, kokie bus sertifikavimo ir pristatymo terminai bei ar bus siūloma didesnio nuotolio versija. Vežėjams tai taps aiškiu signalu, ar elektrinis vilkikas gali tapti realia alternatyva dyzeliniams maršrutuose, kur svarbiausia yra laikas ir patikimumas.