Susidūrimas, kai du automobiliai vienu metu važiuoja atbulomis ir kliudo vienas kitą, dažnai baigiasi abiejų vairuotojų atsakomybe. Taip yra todėl, kad važiuojant atbulomis kiekvienas vairuotojas privalo elgtis ypač atsargiai, stebėti aplinką ir įsitikinti, jog manevras nesukels pavojaus kitiems eismo dalyviams.
Lietuvos Kelių eismo taisyklės numato, kad prieš pradėdamas važiuoti atbulomis vairuotojas turi įsitikinti, kad tai saugu, o manevro metu privalo nuolat kontroliuoti situaciją. Jei abu automobiliai vienu metu riedėjo atgal ir įvyko smūgis, praktiškai laikoma, kad abu vairuotojai neįvykdė pareigos užtikrinti saugų manevrą.
Vis dėlto yra situacijų, kai kaltė gali tekti vienam vairuotojui. Pavyzdžiui, jeigu vienas vairuotojas pastebėjo pavojų, sustojo ir nebejudėjo, o kitas toliau važiavo atbulomis ir trenkėsi, atsakomybė gali būti priskirta tam, kuris tęsė manevrą.
Tokį scenarijų įrodyti dažnai būna sudėtinga, ypač jei nėra liudytojų ar vaizdo įrašo. Dėl to svarbų vaidmenį gali turėti automobilio vaizdo registratorius, parkingo stebėjimo kameros, taip pat smūgio pobūdis, stabdymo žymės ir automobilių padėtys po įvykio.
Jeigu per avariją niekas nenukentėjo, vairuotojai blaivūs ir turi galiojančius dokumentus, dažnai galima apsieiti be policijos ir užpildyti eismo įvykio deklaraciją. Tokiu atveju vienas vairuotojas gali prisiimti atsakomybę, o dokumentas tampa pagrindu draudikui administruoti žalą ir skaičiuoti išmoką.
Kai susitarti nepavyksta arba kyla ginčas dėl kaltės, į įvykio vietą kviečiama policija, kuri nustato aplinkybes. Jei pripažįstama abipusė kaltė, draudimo išmoka praktikoje gali būti mažinama, o dalis vairuotojų draudimo istorijos nuolaidų ateityje gali sumažėti.
Ekspertai vairuotojams primena, kad atbulinės eigos manevrai yra vieni rizikingiausių, ypač ankštose aikštelėse prie prekybos centrų ir daugiabučių. Prieš pradedant judėti verta neskubėti, apžvelgti akląsias zonas, o jei matomumas ribotas, saugiau paprašyti keleivio padėti arba pasirinkti kitą išvažiavimo trajektoriją.