Tag: Eismo intensyvumas

  • Ministro sprendimas dėl kaimo kelių: nuo lapkričio 1 dienos keičiasi taisyklės, žada sutaupyti

    Nuo lapkričio 1 dienos įsigalios susisiekimo ministro Juro Taminsko patvirtintos atnaujintos Automobilių kelių standartizuotų dangų konstrukcijų projektavimo taisyklės. Jose pirmą kartą atskirai numatyti sprendiniai mažo eismo intensyvumo keliams, kad savivaldybės galėtų dangas parinkti pagal realias sąlygas, o ne pagal dideliems srautams taikomus standartus.

    Ministerijos teigimu, iki šiol tokio tipo keliams dažnai pritrūkdavo aiškių standartizuotų projektavimo variantų. Dėl to dalyje projektų tekdavo rinktis sudėtingesnį individualų projektavimą arba sprendinius, pritaikytus didesnėms apkrovoms, nei iš tiesų patiria vietinės reikšmės keliai.

    „Mažo eismo intensyvumo keliams reikia tinkamų, o ne perteklinių sprendimų. Atnaujindami taisykles, savivaldybėms suteikiame daugiau galimybių racionaliau tvarkyti mažo eismo intensyvumo kelius ir efektyviau naudoti jiems skirtas lėšas“, – sakė susisiekimo ministras Juras Taminskas.

    Naujojoje redakcijoje apibrėžtos konkrečios dangų konstrukcijos ir jų taikymo sąlygos, įskaitant sprendinius su minkštuoju asfaltu bei dvisluoksniu paviršiaus apdaru. Taip pat išplėstas standartizuotų asfalto, betono ir žvyro dangų bei pagrindų konstrukcijų pasirinkimas, kad projektuotojai galėtų tiksliau pritaikyti sprendimus skirtingoms situacijoms.

    Praktinis pokytis savivaldybėms ir projektuotojams yra tas, kad tais atvejais, kai tiks standartizuoti sprendiniai, nebereikės kiekvieną kartą dangų konstrukcijų projektuoti individualiai. Ministerija akcentuoja, jog tai turėtų mažinti projektavimo apimtis, sutrumpinti pasirengimą darbams ir sumažinti kelių įrengimo ar atnaujinimo kaštus.

    Atnaujintos taisyklės numato, kad sprendiniai taikomi mažo eismo intensyvumo keliams, kai projektinis važiavimo greitis neviršija 70 kilometrų per valandą. Taip pat nustatytos eismo ribos: vidutinis metinis paros eismo intensyvumas turi būti ne didesnis kaip 250 transporto priemonių per parą, o sunkiojo transporto intensyvumas negali viršyti 25 transporto priemonių per parą.

    Kaip pabrėžiama, parenkant dangos tipą ir toliau turės būti vertinamos eismo apkrovos, grunto savybės ir konkrečios vietos sąlygos, nes nuo jų priklauso kelio ilgaamžiškumas ir priežiūros poreikis. Jei standartizuoti sprendiniai netiks, išliks galimybė taikyti individualų projektavimą, tačiau laikantis kelių kokybės ir saugumo reikalavimų.

    Susisiekimo sektoriaus ekspertai ne kartą yra atkreipę dėmesį, kad vietinės reikšmės keliams ypač svarbus balansas tarp kainos ir eksploatacinių savybių. Dėl klimato ciklų, įmirkio bei šalčio poveikio net ir mažo intensyvumo keliuose prastai parinkta konstrukcija gali greitai pradėti irti, todėl aiškesni standartai turėtų padėti priimti nuoseklesnius sprendimus visoje šalyje.

  • Lenkijoje eismas auga, bet koncentruojasi greitkeliuose: ką rodo 2025 metų Generalinis eismo matavimas

    Lenkijoje 2025 metais atliktas Generalinis eismo matavimas parodė, kad automobilių srautai šalies magistraliniuose keliuose ir greitkeliuose vidutiniškai padidėjo apie 10 proc. Šis tyrimas yra vienas svarbiausių duomenų šaltinių planuojant kelių infrastruktūros plėtrą ir eismo valdymo sprendimus.

    Matavimas fiksavo vadinamąjį vidutinį paros metinį eismą užmiestyje, kuris 2025 metais siekė 14 880 transporto priemonių per parą. Ankstesniame cikle, vykusiame 2020–2021 metais, rodiklis buvo 13 568, tačiau to laikotarpio skaičiams įtaką darė pandemijos ribojimai ir pasikeitę žmonių mobilumo įpročiai.

    Ryškėja srautų persiskirstymas

    Naujausi duomenys rodo ne tik augimą, bet ir aiškų srautų persiskirstymą: vis daugiau eismo telkiasi pagrindiniuose transporto koridoriuose. Tai reiškia, kad tarptautinės reikšmės keliai ir aukštesnės klasės trasos tampa dar svarbesnės tiek kasdieniams, tiek tranzitiniams srautams.

    Tarptautiniuose maršrutuose eismas išaugo apie 19 proc. iki 30 248 transporto priemonių per parą, kai 2020–2021 metais buvo 25 489. Tuo pat metu kituose nacionaliniuose kelių ruožuose fiksuotas maždaug 1 proc. sumažėjimas, kas signalizuoja apie regioninių atkarpų reikšmės mažėjimą.

    Vienas ryškiausių pavyzdžių yra E40 koridorius, kuriame (A4 greitkelio atkarpose) vidutinis srautas pasiekė 43 603 transporto priemones per parą. Aukšti, daugiau nei 30 000 per parą siekiantys srautai fiksuoti ir kituose pagrindiniuose koridoriuose, rodančiuose, kad kryptys rytai–vakarai ir šiaurė–pietūs išlieka kertinės krovinių ir tranzito logistikai.

    Kur eismas didžiausias?

    Didžiausi srautai natūraliai susitelkia aukščiausios kategorijos keliuose. Autostradose vidutinis paros metinis eismas siekė 38 518 transporto priemonių per parą, o greitkeliuose – 27 083, todėl investicijų poreikis pirmiausia siejamas su intensyviausiomis arterijomis.

    Tarp labiausiai apkrautų ruožų dominuoja Varšuvos aglomeracija. 2025 metais kelių, kuriuose srautas viršija 100 000 transporto priemonių per parą, ilgis padidėjo nuo 38 iki 55 kilometrų, o į šią grupę patenka S8, S2, S7 ir A2 atkarpos aplink sostinę.

    Didžiausias intensyvumas fiksuotas S8 ruože tarp Konotopos mazgo ir Markų bei Pilsudskio prospekto, kur srautas siekė nuo 111 895 iki 195 600 transporto priemonių per parą. Į didžiausių srautų trejetą taip pat pateko S2 atkarpa tarp Konotopos ir Val Miedzeszyński bei S7 ruožas tarp Salomejos ir Opačo mazgų.

    Kroviniai važiuoja greitaisiais keliais

    Tyrimas patvirtino ir kitą tendenciją: nors bendrame sraute dominuoja lengvieji automobiliai, kylant kelio kategorijai didėja sunkiojo transporto dalis. Nacionaliniame kelių tinkle lengvieji automobiliai sudarė 73,9 proc., o sunkvežimiai su priekabomis ar puspriekabėmis – 13,8 proc.

    Tarptautiniuose keliuose sunkiojo transporto dalis augo iki 15,9 proc., o autostradose sunkvežimiai su priekabomis sudarė 19,2 proc. Tuo pat metu lengvųjų automobilių dalis autostradose mažėjo iki 67,9 proc., kas pabrėžia, kad pagrindiniai greitieji keliai tampa svarbiausiu krovinių vežimo stuburu.

    Skaičiai rodo ir koncentraciją pagal vadinamąją transporto darbo apimtį: daugiau nei 60 proc. viso kelių tinklo vežimo darbo tenka 4 518 kilometrų ruožui. Didžioji dalis, artėjanti prie 90 proc. šio srauto, tenka autostradoms ir greitkeliams, o penki koridoriai – A4, A1, S8, S7 ir A2 – sugeneruoja beveik 40 proc. visos tinklo vežimo darbo apimties.

    Regioniniu pjūviu didžiausias vidutinis paros metinis eismas fiksuotas Silezijos vaivadijoje, kur jis viršijo 25 000 transporto priemonių per parą. Mažiausi srautai užfiksuoti Palenkės vaivadijoje – 7 865 transporto priemonės per parą, kas dar kartą parodo ryškų šalies kelių apkrovos netolygumą.

    Tyrimo išvados svarbios ir ilgalaikei plėtrai: tarp matavimų laikotarpių autostradų tinklas, įtrauktas į tyrimą, išaugo nuo 1 712 iki 1 886 kilometrų, o greitkelių – nuo 2 567 iki 3 444 kilometrų. Bendra greitojo eismo kelių apimtis per šį laiką padidėjo beveik 25 proc., o kartu persiskirstė ir srautai.

    „Stebimi eismo intensyvumo pokyčiai daugeliu atvejų kyla ne vien iš augančio mobilumo, bet ir iš srautų perskirstymo į naujai atidarytas atkarpas bei geopolitinių ir makroekonominių veiksnių“, – sakė Lenkijos kelių valdytojo atstovas Szymonas Piechowiakas.

    Institucijos nurodo, kad platesnis vaizdas dar bus pildomas, nes papildomai vertinami dalis regioninių kelių ir neseniai atidarytų nacionalinių atkarpų, o galutinės išvados priklausys nuo vėlesnės ataskaitos. Tokie duomenys paprastai naudojami ne tik investicijų planavimui, bet ir ekonominiams bei aplinkosauginiams vertinimams, eismo saugumo analizėms ir sprendimams dėl spūsčių mažinimo.