CP v2

Tag: Eismo juostos

  • Daugelis vairuotojų klysta: kada Lietuvoje leidžiama lenkti iš dešinės pusės?

    Daugelis vairuotojų klysta: kada Lietuvoje leidžiama lenkti iš dešinės pusės?

    Lenkimas iš dešinės daugeliui atrodo kaip akivaizdus Kelių eismo taisyklių pažeidimas, tačiau taip yra ne visada. Lietuvoje galioja bendra taisyklė, kad kitą transporto priemonę reikia lenkti iš kairės, bet įstatymai numato aiškias išimtis.

    Svarbiausia sąlyga – kelio tipas ir eismo juostų skaičius. Jei važiuojama vienos krypties važiuojamąja dalimi su pažymėtomis eismo juostomis, lenkimas dešine puse gali būti laikomas teisėtu manevru, jei tuo pačiu nepažeidžiami kiti reikalavimai.

    Kada leidžiama mieste ir už jo?

    Dvipusio eismo kelyje taisyklės griežtesnės. Gyvenvietėse lenkti iš dešinės paprastai leidžiama tada, kai ta pačia kryptimi yra mažiausiai dvi eismo juostos, o už gyvenviečių ribų dažniausiai reikia mažiausiai trijų eismo juostų ta pačia kryptimi.

    Praktikoje tai reiškia, kad plačioje miesto gatvėje vairuotojas, važiuojantis dešine juosta, gali teisėtai aplenkti lėčiau judantį automobilį kairėje. Tačiau užmiestyje įprastas dviejų juostų kelias ta pačia kryptimi dažnai nesuteikia pagrindo teisėtai lenkti iš dešinės.

    Autostrados, greitkeliai ir dažna klaida

    Autostradose situacija paprastesnė, nes priešpriešiniai srautai atskirti, o eismas vyksta vienos krypties važiuojamąja dalimi su pažymėtomis juostomis. Dėl to lenkimas dešine juosta gali būti galimas, jeigu manevras atliekamas saugiai ir nėra kitų draudimų.

    Vis dėlto tai nereiškia, kad galima nuolat važiuoti kairiąja juosta, kai dešinioji laisva. Kelių eismo taisyklės įpareigoja laikytis kuo dešiniau, o kairiąją ar vidurinę juostą naudoti tada, kai to reikia, pavyzdžiui, lenkiant.

    Dar viena išimtis: kai priekyje sukama į kairę

    Yra situacija, kai lenkti iš dešinės ne tik galima, bet ir reikia. Kai priekyje važiuojantis vairuotojas aiškiai rodo posūkį į kairę, tokį automobilį būtina apvažiuoti iš dešinės, kad nebūtų kertamas jo posūkio trajektorijos kelias.

    Ši išimtis paprastai nėra siejama su eismo juostų skaičiumi, tačiau išlieka esminės saugumo sąlygos. Apvažiavimas turi vykti tik ta kelio dalimi, kuria važiuoti leidžiama, nevažiuojant į šaligatvį ar kitas transportui neskirtas vietas.

    Nepriklausomai nuo to, ar lenkimas dešine puse konkrečioje vietoje leidžiamas, vairuotojas privalo įsitikinti, kad matomumas pakankamas, yra saugus atstumas ir manevras netrukdys kitiems eismo dalyviams. Taip pat galioja bendri lenkimo draudimai, pavyzdžiui, prie pėsčiųjų perėjų, sankryžose ar geležinkelio pervažose, kai tai draudžia taisyklės ir ženklai.

  • Du automobiliai vienu metu rikiuojasi į vidurinę juostą: kas turi praleisti pagal taisykles?

    Du automobiliai vienu metu rikiuojasi į vidurinę juostą: kas turi praleisti pagal taisykles?

    Situacija, kai du automobiliai vienu metu iš kraštinių eismo juostų persirikiuoja į vidurinę, keliuose pasitaiko dažnai ir baigiasi ginčais po menkiausio šoninio kontakto. Nors vairuotojai kartais remiasi vadinamąja dešinės rankos taisykle, reali atsakomybė pirmiausia siejama su saugiu persirikiavimu.

    Kelių eismo taisyklėse persirikiavimas laikomas manevru, kuris leidžiamas tik įsitikinus, kad jis nekels pavojaus ir netrukdys kitiems. Paprastai tariant, privaloma įvertinti, ar pasirinkta juosta yra laisva, ir ar į ją tuo pačiu metu nepretenduoja kitas eismo dalyvis.

    Jei vidurine juosta jau važiuoja automobilis, jis turi pirmumą abiejų kraštinių juostų vairuotojų atžvilgiu. Tokiu atveju abu norintys persirikiuoti privalo palaukti ir manevrą atlikti tik tada, kai tai galima padaryti saugiai, nepriverčiant kito vairuotojo staigiai stabdyti ar keisti trajektorijos.

    Sudėtingiausias atvejis yra tada, kai vidurinė juosta laisva, o du automobiliai iš kairės ir dešinės pradeda rikiuotis beveik tuo pačiu metu. Praktinis principas, padedantis greitai susiorientuoti, yra toks: pirmenybę dažniausiai turi transporto priemonė, esanti dešinėje pusėje, todėl iš kairės persirikiuojantis vairuotojas turėtų praleisti.

    Vis dėlto tai nereiškia, kad vairuotojas iš dešinės gali pradėti manevrą nepažiūrėjęs į veidrodėlius ar neįvertinęs aklosios zonos. Pirmenybė neatleidžia nuo pareigos įsitikinti, kad persirikiavimas nesukels pavojaus, o saugiausias sprendimas abiem atvejais yra trumpai palaukti ir aiškiai parodyti ketinimą posūkio signalu.

    Dažna avarijos schema tokiose situacijose yra šoninis kontaktas, kai abu automobiliai jau būna dalinai įvažiavę į vidurinę juostą. Tuomet dažniausiai nukenčia veidrodėliai, sparnai, durys ar buferių kampai, o žymių pobūdis vėliau padeda atkurti, kuris automobilis kirto kito trajektoriją.

    Riziką smarkiai didina per vėlai įjungtas posūkio signalas arba jo nenaudojimas, ypač intensyviame sraute. Kelių policija ir vairavimo instruktoriai nuolat pabrėžia, kad posūkio signalas turi būti įjungiamas iš anksto, o prieš pradedant rikiuotis būtina ne tik pasižiūrėti į veidrodėlius, bet ir patikrinti akląją zoną.

    Greitkeliuose ir automagistralėse net nedidelis šoninis stuktelėjimas gali baigtis automobilio sumėtymu, smūgiu į atitvarus ar antrine avarija. Todėl, net jei atrodo, kad taisyklės jūsų pusėje, saugiausia taktika yra neskubėti, palaikyti atstumą, aiškiai komunikuoti signalais ir manevrą atlikti tik tada, kai nelieka abejonių dėl saugumo.

    Atskira tema yra vadinamasis užtrauktuko principas, taikomas tik tada, kai dėl susiaurėjimo ar kliūties eismas reikšmingai sulėtėja. Tokiais atvejais vairuotojai privalo įleisti automobilius paeiliui, tačiau tai nėra universali taisyklė, automatiškai sprendžianti bet kokį vienalaikį persirikiavimą į vidurinę juostą.