Tag: Ekologiniai ūkiai

  • Šviesus ar beveik juodas medus: bitininkai paaiškino, ką iš tiesų reiškia spalva ir skonis

    Medus gali būti nuo beveik balto iki tamsiai rudo, primenančio kavą, ir tai dažnai kelia klausimą, ar spalva parodo kokybę. Bitininkai pabrėžia, kad atspalvį pirmiausia lemia augalai, iš kurių bitės renka nektarą ar lipčių, taip pat vietovės specifika ir sezono eiga.

    Šviesesnis medus dažnai būna iš rapsų ar kai kurių pievų augalų, o tamsesnis – iš grikių ar lipčiaus, kai bitės renka saldžias išskyras nuo augalų ar medžių. Vis dėlto net tos pačios rūšies medus skirtingais metais gali atrodyti nevienodai, nes keičiasi žydėjimo trukmė, drėgmė, temperatūra ir medunešio šaltinių gausa.

    Medaus spalvą diktuoja kilmė

    Spalva susijusi su natūraliais meduje esančiais junginiais: mineralais, antioksidantais, augaliniais pigmentais ir kitomis medžiagomis, kurios į produktą patenka su nektaru ar lipčiumi. Dėl to tamsesnis medus neretai turi ryškesnį aromatą ir intensyvesnį skonį, tačiau vien spalva neatsako į klausimą, ar medus yra geresnis.

    Specialistai akcentuoja, kad botaninės kilmės vien pagal atspalvį patikimai nustatyti nepavyksta, o kokybei vertinti svarbesni rodikliai. Tarp jų – drėgmės kiekis, šviežumas, laikymas, taip pat tai, ar medus nebuvo perkaitintas, nes tada nukenčia kvapas ir skonis.

    Liepų ir grikių medus skiriasi natūraliai

    Prie upių slėnių ir miškų augančios liepos gali suteikti medui nuo švelniai gelsvo iki sodraus gintaro atspalvio, o aromatas dažnai siejamas su žydinčių liepų natomis. Bitininkai pasakoja, kad net ir toje pačioje vietoje laikomos bičių šeimos skirtingu metu gali sunešti skirtingo atspalvio medų, jei vienu metu vyrauja liepos, o kitu – pievų augalai.

    Grikių medus paprastai būna tamsesnis, sodresnio kvapo ir išraiškingo skonio, tačiau jo intensyvumas priklauso nuo to, kiek grikių masyvo bitės turėjo pasiekiamoje zonoje ir ar netoliese nebuvo kitų stiprių medunešio šaltinių. Todėl net ir grikių medus gali varijuoti nuo rusvo iki labai tamsaus.

    Ar tamsesnis medus vertingesnis?

    Nuomonė, kad tamsus medus visada vertingesnis, yra pernelyg supaprastinta. Kai kuriuose tamsesniuose meduose gali būti daugiau mineralinių medžiagų ar antioksidantų, tačiau tai nereiškia, kad šviesus medus yra prastesnis, nes jo vertę gali lemti kiti parametrai ir skonis.

    Renkantis medų patariama vertinti ne vien spalvą, o kilmę, bitininko pateikiamą informaciją, laikymo sąlygas ir jūsų pačių skonį. Praktinis patarimas paprastas: jei norite atrasti mėgstamiausią, geriausia paragauti kelių skirtingų rūšių ir stebėti, kuris aromatas bei konsistencija labiausiai tinka.

    Ekologinių ūkių sertifikavimas rodo, kad gamyba kontroliuojama pagal ekologinės gamybos reikalavimus, tačiau pats sertifikatas neapibrėžia, kokios spalvos turi būti medus. Todėl tiek šviesus, tiek tamsus medus gali būti vienodai kokybiškas, tik su visiškai skirtingu charakteriu.

  • Alytaus rajono vadovai apsilankė Klimkevičių ekologiniame ūkyje: kaip šeima kuria kelią nuo grūdo iki vartotojo

    Alytaus rajono vadovai apsilankė Klimkevičių ekologiniame ūkyje: kaip šeima kuria kelią nuo grūdo iki vartotojo

    Vizitas į ekologinį ūkį

    Alytaus rajono Daugų seniūnijos Žvirgždėnų kaime veikiantis Klimkevičių ekologinis ūkis savivaldybės vadovams tapo proga iš arčiau pamatyti, kaip praktikoje atrodo šeimos ūkininkavimas ir ilgalaikės investicijos į kaimo verslą. Ūkyje dirba kelios kartos, o pasirinktas ekologinio ūkininkavimo kelias tęsiamas beveik 25 metus.

    Ūkyje lankėsi Alytaus rajono merė Rasa Vitkauskienė, vicemeras Aurimas Truncė, savivaldybės administracijos direktorius Vytas Arbačiauskas ir patarėja verslo plėtros klausimais Ieva Stalevičiūtė. Vizito metu jie susipažino su ūkio veikla, apžiūrėjo naudojamą žemės ūkio techniką ir aptarė kasdienius iššūkius.

    „Kai žmonės dirba žemę su meile, apie savo darbą jie kalba su džiaugsmu ir entuziazmu. Smagu matyti, kad vaikai kartu su tėvais puoselėja ūkio tradicijas, imasi naujovių ir turi aiškią viziją, kurią linkiu jiems įgyvendinti“, – sakė Alytaus rajono merė Rasa Vitkauskienė.

    Nuo 30 hektarų iki mišraus ūkio

    Klimkevičių ūkio istorija prasidėjo 2002 metais, kai Aldona ir Rimas Klimkevičiai iš Alytaus persikėlė į tėviškę Žvirgždėnų kaime. Pradžioje šeima dirbo apie 30 hektarų, augino daržoves, užsiėmė bitininkyste, o vėliau nuosekliai plėtė veiklą ir investavo į techniką.

    Šiandien ūkis yra mišrus: vystoma augalininkystė ir gyvulininkystė. Augalininkystės plotai siekia apie 680 hektarų, auginami kviečiai, avižos ir grikiai, o galvijų banda sudaro apie 60 gyvulių.

    Ūkininkai atkreipia dėmesį, kad ekologiniame ūkyje ypač svarbus planavimas ir procesų disciplina, nes derlingumas ir tręšimo galimybės skiriasi nuo įprastinės gamybos. Tokiuose ūkiuose didelę reikšmę įgauna sėjomaina, dirvožemio būklė, piktžolių kontrolė ir kaštų valdymas.

    Mieste augę vaikai grįžo į ūkį

    Nors Aldonos ir Rimo Klimkevičių vaikai užaugo mieste, šeima kartu atkūrė sodybą ir atgaivino senelių ūkio tradiciją. Darbai ir atsakomybės pasiskirstyti taip, kad kiekvienas šeimos narys turi aiškią sritį, o tai padeda valdyti didesnį ūkį.

    Tėvai daugiausia rūpinasi gyvulininkyste, sūnus Donatas atsakingas už vadybą ir augalininkystę, dukra Rima prižiūri finansinius reikalus. Donatas su žmona Birute taip pat gyvena kartu su tėvais, todėl sprendimus galima priimti greitai ir operatyviai.

    „Ūkis padidėjo tiek, kad plėsti jau nėra tikslo. Tai, ką turime, reikia optimizuoti“, – sako ūkininkas Donatas Klimkevičius.

    Pasak jo, savivaldybės vadovų apsilankymai ūkiuose padeda abiem pusėms geriau suprasti realią situaciją: nuo investicijų ir darbo jėgos trūkumo iki produkcijos realizavimo. Ūkininkas pabrėžia, kad tiesioginis dialogas dažnai yra efektyvesnis už formalias diskusijas.

    „Pasikalbi, padiskutuoji – tai geresnis būdas suprasti, ko iš tikrųjų reikia ūkininkui ir rajono gyventojui“, – sakė Donatas Klimkevičius.

    Didžiausias klausimas – realizavimas

    Ūkininkai atvirai kalba, kad ekologinės produkcijos realizavimas dažnai tampa sudėtingesnis nei įprastinėje grandinėje. Procesai užtrunka ilgiau dėl sertifikavimo, o pardavimo kelias neretai reikalauja papildomų tarpininkavimo žingsnių ir logistikos sprendimų.

    Klimkevičių ūkis siekia, kad pieno ūkio veikla būtų bent jau nenuostolinga, o augalininkystėje svarbiausia išlaikyti stabilumą. Ūkininkai pabrėžia, jog ekologinėje gamyboje ypač reikšmingas kainų svyravimų amortizavimas, nes sprendimai priimami ilgesniam laikotarpiui.

    Nepaisant iššūkių, šeima ieško naujų galimybių ir semiasi idėjų tarptautinėse žemės ūkio parodose, tarp jų ir Vokietijoje vykstančioje „Žalioji savaitė“. Tokie renginiai, anot ūkininkų, leidžia įvertinti vartotojų kryptis ir matyti, kaip keičiasi ekologiškos produkcijos paklausa.

    Viena iš svarbiausių ateities krypčių, kurią svarsto Klimkevičiai, yra produkto kūrimas nuo pirminės žaliavos iki galutinio vartotojo. Ūkininkai jau yra bandę gaminti speltos miltus, manų kruopas, sėlenas bei kelių rūšių miltus, vertindami, ar perdirbimas gali tapti tvirtesniu verslo modeliu.

    Vizitas Klimkevičių ekologiniame ūkyje savivaldybės atstovams leido ne tik susipažinti su ūkio kasdienybe, bet ir išgirsti konkrečius klausimus, susijusius su rinkomis, investicijomis ir veiklos tęstinumu. Tokie susitikimai, tikimasi, padeda tiksliau planuoti savivaldybės sprendimus ir stiprinti bendradarbiavimą su rajono ūkininkais.