CP v2

Tag: Ekologiška priežiūra

  • Palikai sode pieno kartoną? Ryte rasi tai, kas išgelbės lysves nuo šliužų

    Tuščias pieno ar sulčių kartonas sode gali tapti paprasta, bet veiksminga priemone prieš šliužus. Patyrę daržininkai pastebi, kad tokios slėptuvės padeda greitai surinkti kenkėjus, nepurškiant augalų chemija.

    Šliužai dažniausiai maitinasi naktį ir aktyvėja vėsiu, drėgnu oru, ypač po lietaus. Dieną, kai pakyla temperatūra ir dirva pradeda džiūti, jie ieško pavėsio ir drėgmės, todėl neretai slepiasi po lentomis, akmenimis ar tankia augalija.

    Kaip veikia kartono gudrybė

    Ant drėgnos žemės padėtas kartonas sukuria tamsią, vėsią ir drėgną vietą, kurioje šliužai mielai pasislepia iki vakaro. Rytą pakanka pakelti kartoną ir surinkti susirinkusius kenkėjus.

    Patogiausia naudoti perpjautą kartoną, kad jis gulėtų tarsi lovelis, arba kiaušinių dėžutę, padėtą įdubimais į žemę. Svarbu, kad slėptuvė remtųsi į dirvą ir nepaliktų didelių tarpų, per kuriuos greitai išdžiūtų.

    Ką daryti, kad būtų efektyviau

    Geriausia spąstus dėti vakare, kai šliužai pradeda judėti, o ryte apžiūrėti kuo anksčiau, kol saulė neįkaitino lysvių. Jei norite privilioti šliužus iš platesnės teritorijos, po kartonu galima padėti gabalėlį bulvės, agurko ar šiek tiek avižinių dribsnių.

    Daržininkai taip pat pabrėžia, kad šliužų kontrolė veikia geriau, kai derinami keli sprendimai. Verta mažinti drėgnas slėptuves prie lysvių, laistyti rytais, o ne vėlai vakare, ir reguliariai tikrinti vietas po mulčiu bei tankiais lapais.

    Kodėl verta vengti agresyvios chemijos

    Dalis sraigių ir šliužų naikinimo priemonių gali kelti riziką kitiems sodo gyventojams, jei granulės ar masalai pasiekiami augintiniams ar laukiniams gyvūnams. Dėl to vis dažniau renkamasi mechaninius, paprastus sprendimus, kurie leidžia sumažinti kenkėjų skaičių be papildomos taršos.

    Surinktus šliužus rekomenduojama pašalinti taip, kad jie negrįžtų į tą pačią vietą. Jei nusprendžiate juos perkelti, logiška tai daryti gerokai toliau nuo daržo, nes šliužai gali sugrįžti, jei atstumas per mažas.

  • Karščiai gali išnaikinti piktžoles be chemijos: pakanka saulės ir skaidrios plėvelės

    Karščiai gali išnaikinti piktžoles be chemijos: pakanka saulės ir skaidrios plėvelės

    Metodas, kai dirba saulė

    Vasaros karščiai dažniausiai siejami su didesniu laistymu, tačiau juos galima išnaudoti ir kitaip. Daržininkai vis dažniau renkasi dirvos soliarizaciją – būdą, kai piktžolės silpninamos pasitelkiant vien saulės šilumą ir skaidrią plėvelę.

    Principas paprastas: sudrėkinta žemė uždengiama skaidria polietileno plėvele, kuri veikia kaip mini šiltnamis. Saulės spinduliai įkaitina dirvą, o po plėvele susidariusi drėgmė ir šiluma užsilaiko, todėl šiluma prasiskverbia giliau.

    Ką tai duoda dirvai?

    Saulėtomis dienomis viršutiniame dirvos sluoksnyje temperatūra gali pakilti maždaug iki 45–55 laipsnių, o giliau siekti apie 30–40 laipsnių. Tokios sąlygos mažina daugelio vienmečių piktžolių sėklų daigumą ir stabdo jų plitimą.

    Be to, soliarizacija gali sumažinti kai kurių dirvoje esančių ligų sukėlėjų kiekį, nes dalis jų prasčiau toleruoja ilgalaikį įkaitinimą. Vis dėlto tai nėra universalus sprendimas visoms problemoms, ypač kai piktžolės daugiamečės ir plinta šakniastiebiais.

    Paruošimas lemia rezultatą

    Kad metodas veiktų, lysvę svarbu kruopščiai paruošti: pašalinti akmenis, šakas ir augalų liekanas, dirvą supurenti keliolikos centimetrų gyliu ir išlyginti. Kuo geriau plėvelė priglunda prie paviršiaus, tuo mažiau šilumos prarandama.

    Esminis etapas – gausus laistymas prieš uždengiant. Drėgmė padeda šilumai skverbtis į gilesnius sluoksnius, todėl per sausrą ar ant per daug išdžiūvusio grunto efektas būna pastebimai silpnesnis.

    Kokia plėvelė tinka?

    Dažniausiai rekomenduojama skaidri polietileno plėvelė, maždaug 0,03–0,05 milimetro storio. Būtent skaidrumas čia svarbiausias: juoda plėvelė labiau įkaista paviršiuje, tačiau neperduoda šilumos į dirvą taip efektyviai.

    Plėvelės kraštus reikia užkasti ar prispausti, kad neišeitų drėgmė ir jos nenupūstų vėjas. Jei tenka jungti du gabalus, verta palikti apie 20–30 centimetrų užlaidą, kad sumažėtų šilumos nuostoliai.

    Kiek laiko laikyti uždengtą?

    Soliarizacija paprastai trunka bent 4 savaites, o dar geresnių rezultatų tikimasi palikus plėvelę 6 savaitėms. Per šį laiką papildomai laistyti dažniausiai nereikia, nes po plėvele cirkuliuoja drėgmė.

    Jei plėvelė suplyšta ar ją pakelia vėjas, pažeidimą svarbu greitai sutaisyti, o esant reikalui – vėl sudrėkinti dirvą. Pasibaigus laikotarpiui plėvelė nuimama, o lysvė gali būti naudojama sėjai ar sodinimui.