Šliužai ir sraigės daržuose aktyviausi, kai vyrauja drėgmė ir vėsesnės naktys, todėl vasaros pabaigoje ir rudenį jų daroma žala dažnai išauga. Jie graužia lapus, daigus ir vaisius, o pažeistos vietos tampa atviros ligoms, ypač kai augalai auga tankiai ir prastai vėdinasi.
Situaciją blogina tai, kad šliužai slepiasi ten, kur tamsu ir drėgna: po lentomis, akmenimis, vazonais, storu mulčio sluoksniu ar paliktomis lapų sankaupomis. Tokiose vietose jie gali ir dėti kiaušinėlius, todėl neprižiūrėtas kampas sezono pabaigoje dažnai reiškia didesnę problemą kitais metais.
Kaip veikia kiaušinių dėklo triukas?
Vienas paprastų būdų juos surinkti be chemijos – sukurti patogią slėptuvę, kuri sutraukia šliužus į vieną vietą. Tam tinka kartoninis kiaušinių dėklas: jis greitai prisigeria drėgmės, suteikia pavėsį ir tampa idealia laikina priedanga, po kuria šliužai susirenka per naktį.
Vakare dėklą padėkite tarp augalų, kuriuos šliužai dažniau puola, ir apverskite iškilimais į apačią, kad susidarytų ertmės. Jei labai sausa, dėklą galima lengvai sudrėkinti vandeniu, tačiau persistengti nereikėtų, kad nepradėtų irti ir neatsirastų pelėsio.
Ryte dėklą pakelkite ir surinkite susirinkusius šliužus. Kad rezultatas būtų pastebimas, spąstus verta tikrinti kasdien kelias dienas iš eilės, ypač po lietaus, kai šliužai migruoja aktyviau.
Ką dar verta padaryti rudenį?
Vien spąstai problemos neišsprendžia, jei sode daug slėptuvių, todėl svarbu palaikyti tvarką: surinkti nukritusius lapus, pašalinti nereikalingas lentas, akmenų krūvas, senus vazonus ir sumažinti vietas, kur nuolat laikosi drėgmė. Kuo mažiau slėptuvių, tuo sunkiau šliužams išgyventi ir daugintis.
Kaip papildoma priemonė kartais naudojami smulkinti kiaušinių lukštai, barstomi aplink pažeidžiamus augalus, tačiau jų poveikis nevienodas ir labiau priklauso nuo to, ar sluoksnis išlieka sausas ir aštrus. Patikimesnį rezultatą dažniausiai duoda reguliari kontrolė, laistymas ryte (o ne vakare) ir nuoseklus slėptuvių mažinimas.
Kada prireikia griežtesnių priemonių?
Jei šliužų labai daug ir žala didelė, sodininkai neretai svarsto granules su geležies fosfatu, kurios laikomos mažiau rizikingomis augintiniams ir laukinei faunai nei kai kurios senesnės veikliosios medžiagos. Vis dėlto net ir tokias priemones reikia naudoti tik pagal etiketę, tiksliai dozuojant ir nebarstant ten, kur jų gali pasiekti vaikai ar gyvūnai.
Praktikoje geriausiai veikia kelių priemonių derinys: spąstai, tvarkinga aplinka, tinkamas laistymas ir jautriausių augalų apsauga. Kiaušinių dėklo metodas vertingas tuo, kad leidžia greitai pamatyti, kiek šliužų iš tiesų yra konkrečioje lysvėje, ir iš karto sumažinti jų skaičių.
