Tag: Ekonomikos ir inovacijų ministerija

  • 408 tūkst. eurų regionams: 29 „Spiečių“ įmonės gaus postūmį skaitmenizacijai ir inovacijoms

    Ekonomikos ir inovacijų ministerija 29 smulkioms ir vidutinėms įmonėms Lietuvos regionuose paskirstė 408 tūkst. eurų subsidijų. Parama skirta įmonėms, veikiančioms aktyvaus verslo erdvėse „Spiečiuose“, kad jos greičiau diegtų skaitmeninius sprendimus ir inovacijas.

    Lėšos bus naudojamos verslo procesų skaitmenizavimui ir optimizavimui: nuo gamybos ar paslaugų teikimo valdymo iki klientų aptarnavimo ir vidinių administracinių procesų. Ministerijos teigimu, tokios investicijos padeda įmonėms didinti našumą, mažinti sąnaudas ir greičiau prisitaikyti prie rinkos pokyčių.

    „Verslo konkurencingumą stiprina gebėjimas pasitelkti technologijas, optimizuoti procesus ir greitai prisitaikyti prie rinkos pokyčių. Todėl ne tik plečiame „Spiečių“ tinklą, bet ir sudarome galimybę juose veikiantiems verslams diegti inovacijas, skaitmenizuoti veiklą ir augti“, – sako ekonomikos ir inovacijų ministras Edvinas Grikšas.

    Finansavimas numatytas įmonėms, kurios yra sudariusios paslaugų teikimo sutartis su „Spiečiumi“. Šiuo metu Lietuvoje veikia 19 tokių erdvių, o iki metų pabaigos jų skaičius turėtų išaugti iki 20.

    Pastaruoju metu „Spiečiai“ atidaryti Šakiuose, Anykščiuose, Šalčininkuose ir Mažeikiuose, o artimiausiu metu planuojama atidaryti ir Lazdijuose. Ministerija pabrėžia, kad verslumo infrastruktūros plėtra regionuose siejama su tvaresniu ekonominiu augimu ir naujų darbo vietų kūrimu ne vien didmiesčiuose.

    Kiekvienam subsidijos gavėjui gali būti skirta iki 15 tūkst. eurų. Šios lėšos gali būti investuojamos į skaitmeninimo priemones ir paslaugas, kurios padeda efektyviau valdyti užsakymus, atsargas, gamybą, pardavimus, klientų santykius, taip pat diegti tarptautinius kokybės vadybos standartus ir gerinti veiklos organizavimą.

    Subsidijos skirtos pagal priemonę „Vykdyti verslumo ir įmonių augimo skatinimo priemones“. Priemonę įgyvendina Ekonomikos ir inovacijų ministerija kartu su Inovacijų agentūra.

  • Vyriausybės šimtadienis: investicijos, DI ir „Spiečiai“ – ką nuveikė Ekonomikos ministerija?

    Per pirmąsias 100 darbo dienų XXI Lietuvos Vyriausybėje Ekonomikos ir inovacijų ministerija daugiausia dėmesio skyrė investicijų skatinimui, regionų stiprinimui, inovacijoms, skaitmenizacijai ir administracinės naštos mažinimui. Ministerija teigia, kad tikslas išlieka ambicingas: spartinti aukštą pridėtinę vertę kuriančių projektų augimą ir gerinti sąlygas verslui.

    Vienas ryškiausių prioritetų – stambūs investiciniai projektai ir jų sąlygų supaprastinimas. Ministerijos duomenimis, per šį laikotarpį pasirašytos trys stambių investicinių projektų sutartys, kurių vertė siekia 152,8 mln. eurų, o planuojama sukurti apie 500 darbo vietų.

    Didžiausia sutartis susijusi su UAB „Baltic Metal Foundry“ („DEMZ“) investicijomis Alytuje ir Balbieriškyje, kurios siekia 99,3 mln. eurų, planuojant 450 darbo vietų. Taip pat numatytos UAB „Staticus Group“ 31,5 mln. eurų investicijos Vilniuje ir UAB „RSI Europe“ 22 mln. eurų investicijos Panevėžio rajone.

    Ministerija nurodo, kad iš viso jau pasirašytos 32 stambių projektų sutartys, kurių bendra planuojamų investicijų suma siekia 2,478 mlrd. eurų. Įgyvendinus šiuos projektus, tikimasi sukurti 6 489 naujas darbo vietas, daugiausia orientuojantis į pramonės ir aukštesnės kvalifikacijos segmentus.

    Regionams – investicijos ir „Spiečių“ plėtra

    Regioninės politikos dalyje akcentuojamas siekis, kad bent 30 proc. investicijų pasiektų Lietuvos regionus. Šiam tikslui, ministerijos teigimu, daugiau kaip 8,2 mln. eurų skirta savivaldybių projektams, susijusiems su infrastruktūros gerinimu investiciniuose sklypuose ir jų prieigose.

    Kartu tęsta aktyvaus verslo erdvių „Spiečiai“ plėtra: atidarytos keturios naujos erdvės Mažeikiuose, Šalčininkuose, Anykščiuose ir Šakiuose. Ministerija praneša, kad šiais metais planuojama atidaryti erdvę ir Lazdijuose, o bendras tinklas turėtų siekti 20 „Spiečių“ visoje Lietuvoje.

    DI, inovacijos ir konkurencingumas

    Inovacijų kryptyje paskelbtas 6 mln. eurų kvietimas nacionaliniam akceleratoriui, orientuotam į sparčiau augančių technologijų įmonių ekosistemą. Taip pat pradėta bandomoji programa „Sveikatos inovacijų laboratorija“, skirta inovatyvių sprendimų kūrimui ir diegimui sveikatos priežiūros sektoriuje.

    Dirbtinio intelekto srityje ministerija paskelbė kvietimą DI gamyklos „LitAI“ projekto finansavimui iki 65 mln. eurų, taip pat atnaujino 7,5 mln. eurų kvietimą mažoms ir vidutinėms įmonėms DI diegti. Šie instrumentai siejami su platesnėmis Europos Sąjungos kryptimis, kai didėja konkurencija dėl skaičiavimo pajėgumų, talentų ir duomenų infrastruktūros.

    Ministerija taip pat nurodo, kad kartu su partneriais rengtas Nacionalinių DI strateginių gairių įgyvendinimo planas. Lygiagrečiai Seime svarstytas įstatymo projektas, skirtas sukurti teisines prielaidas tinkamam ES Dirbtinio intelekto akto įgyvendinimui Lietuvoje.

    Be DI, numatyta paskirstyti 40,8 mln. eurų inovatyviems produktams kurti, MTEP veiklai skatinti ir technologijų mainams plėtoti, o 10 mln. eurų – tvarioms technologijoms diegti. Ministerija tai pristato kaip priemonių paketą, skirtą didesnei pridėtinei vertei ir eksporto potencialui.

    Skaitmenizacija, finansavimas ir mažiau biurokratijos

    Finansavimo srityje ministerija kartu su ILTE peržiūrėjo verslo finansavimo priemones ir inicijavo 77 mln. eurų ES fondų lėšų perskirstymą, kad parama greičiau pasiektų įmones. Taip pat įsigaliojo ministerijos inicijuoti 100 mln. eurų vertės ILTE tiesioginių paskolų priemonės pakeitimai, išplečiant galinčiųjų pasinaudoti lengvatiniu finansavimu ratą.

    Skaitmeninės transformacijos dalyje parengta 2026–2040 metų Nacionalinė skaitmeninės plėtros darbotvarkė, kuri turėtų būti tvirtinama Seime. Joje numatomos kryptys apima visuomenės skaitmeninių įgūdžių stiprinimą, verslo ir viešojo sektoriaus skaitmeninimą bei atsparios infrastruktūros plėtrą.

    Ministerijos pateikiamais duomenimis, į viešojo sektoriaus debesijos infrastruktūrą perkeltos 282 institucijų informacinės sistemos. Taip pat plečiama Duomenų ambasados infrastruktūra ir stiprinamas rezervinių kopijų saugojimas užsienyje, siekiant didinti veiklos tęstinumą krizių metu.

    Biurokratinės naštos mažinime akcentuojami licencijavimo pokyčiai: priimtos naujos licencijavimo teisės aktų rengimo taisyklės, kuriomis siekiama atsisakyti perteklinių reikalavimų ir spartinti licencijų išdavimą elektroniniu būdu. Ministerija taip pat mini talentų ekosistemos plėtrai rengiamą teisinį reguliavimą bei pasirengimą Lietuvos pirmininkavimui ES Tarybai 2027 metais, ypač konkurencingumo ir viešųjų pirkimų reformos temomis.

  • Ministerija dalija 40,8 mln. eurų: kas gali gauti iki 1,5 mln. inovacijoms regionuose

    Ekonomikos ir inovacijų ministerija paskelbė 40,8 mln. eurų kvietimą Vidurio ir vakarų Lietuvos regiono verslui, siekiančiam vykdyti mokslinius tyrimus ir eksperimentinę plėtrą. Pinigai skirti padėti įmonėms kurti aukštos pridėtinės vertės produktus, spartinti jų parengimą rinkai ir stiprinti bendradarbiavimą su mokslo partneriais.

    Ministerija pabrėžia, kad kvietimu siekiama nukreipti didesnę investicijų dalį į regionus ir didinti inovatyvių darbo vietų skaičių už didmiesčių ribų. Kartu akcentuojamas tikslas pritraukti užsienio investicijas į MTEP veiklas, kad Lietuvos įmonės dažniau taptų ne tik gamintojomis, bet ir technologijų kūrėjomis.

    Kam numatytos lėšos?

    Didžiausia dalis, iki 32,1 mln. eurų, planuojama naujų aukštos pridėtinės vertės produktų kūrimui ir tyrėjų įtraukimui į įmonių MTEP veiklas. Finansavimas gali būti nukreiptas ir intelektinės nuosavybės apsaugai, ankstyvajai bandomajai gamybai bei sprendimų išbandymui, kad kelias iki rinkos būtų trumpesnis.

    Dar iki 8,7 mln. eurų numatyta priemonėms, susijusioms su tiesioginių užsienio investicijų pritraukimu į MTEP, taip pat bendradarbiavimo ir technologijų mainų tarp įmonių skatinimu. Tai ypač aktualu sektoriams, kuriuose konkurencingumą lemia gebėjimas greitai perkelti tyrimų rezultatus į komercinius produktus.

    Kokios sumos ir kas gali teikti paraiškas?

    Vienam projektui planuojama skirti nuo 100 tūkst. iki 1,5 mln. eurų, o projektai bus atrenkami konkurso būdu. Finansavimą galės gauti mažos ir vidutinės įmonės, didelės įmonės, jei jos bendradarbiauja su MVĮ, taip pat užsienio investuotojai, kurie vykdo ar planuoja vykdyti MTEP veiklas regione.

    Projektų partneriais galės būti įmonės bei mokslo ir studijų institucijos. Praktikoje toks modelis dažnai laikomas vienu efektyviausių, nes leidžia įmonei pasiekti trūkstamas kompetencijas, o mokslui suteikia aiškesnį kelią į rezultatų pritaikymą versle.

    Prioritetas – sveikatos technologijos

    Ministerija nurodo, kad finansavimas bus teikiamas projektams, atitinkantiems sumaniosios specializacijos prioritetą sveikatos technologijų ir biotechnologijų srityje. Tai apima kryptis, kuriose inovacijos dažniausiai reikalauja ilgesnių tyrimų, prototipavimo, bandymų ir reguliacinio pasirengimo etapų.

    Paraiškas administruojančiai Inovacijų agentūrai galima teikti iki 2027 metais vasario 8 dienos. Kvietimas finansuojamas Europos Sąjungos lėšomis, o vertinant projektus paprastai didžiausias dėmesys skiriamas MTEP turiniui, komerciniam potencialui ir partnerystės kokybei.

    „Dirbame, kad bent 30 proc. naujų investicijų pasiektų Lietuvos regionus. Šios investicijos sudaro sąlygas inovatyvioms idėjoms tapti realiais produktais – nuo jų sukūrimo ir išbandymo iki parengimo rinkai“, – sakė ekonomikos ir inovacijų ministras Edvinas Grikšas.

  • 10 mln. eurų regionų pramonei: kas gaus pinigus ir kokias žaliąsias technologijas kurs?

    Ekonomikos ir inovacijų ministerija paskelbė kvietimą Vidurio ir vakarų Lietuvos regiono labai mažoms, mažoms ir vidutinėms pramonės įmonėms gauti finansavimą tvarioms technologijoms kurti. Bendra numatyta suma siekia iki 10 mln. eurų, o paraiškos priimamos per Inovacijų agentūrą.

    Priemonė orientuota į projektus, kurie mažina neigiamą poveikį aplinkai, padeda taupyti žaliavas ir energiją, leidžia gaminti tvaresnius produktus ar diegti švaresnius procesus. Didžiausias dėmesys skiriamas praktiniam rezultatui, kad sukurti sprendimai būtų išbandomi ir turėtų aiškią komercinę perspektyvą.

    Kam skirtas finansavimas?

    Dėl paramos gali kreiptis pramonės MVĮ, registruotos Vidurio ir vakarų Lietuvos regione. Vienam projektui numatomas finansavimas nuo 50 000 iki 500 000 eurų, priklausomai nuo veiklų apimties ir planuojamo rezultato.

    Įmonės gali investuoti į mokslinius tyrimus ir eksperimentinę plėtrą, įskaitant prototipų kūrimą ir bandymus. Taip pat numatytos papildomos galimybės lėšas skirti sukurtų sprendimų patentavimui ir gaminio parengimui rinkai.

    Ką galima finansuoti ir ko tikimasi?

    Finansavimas skirtas technologijoms, kurios realiai mažina taršą, didina žiediškumą ir efektyviau naudoja išteklius. Praktikoje tai gali reikšti efektyvesnius gamybos procesus, mažiau atliekų generuojančius sprendimus ar naujus produktus, kurių poveikis aplinkai yra mažesnis per visą jų gyvavimo ciklą.

    Projektų atranka vyks konkurso būdu, todėl vertinama bus ne tik idėja, bet ir jos įgyvendinimo planas, komandos pajėgumai bei numatomas poveikis. Ministerija pabrėžia, kad tokios investicijos regionuose gali didinti pramonės konkurencingumą ir spartinti bendradarbiavimą su mokslo ir studijų institucijomis.

    Terminai ir svarbiausios sąlygos

    Paraiškas finansavimui gauti galima teikti iki 2027 metų sausio 29 dienos. Projektus galima įgyvendinti su partneriais, įtraukiant kitas MVĮ, mokslo ir studijų institucijas ar dideles įmones, jei tai sustiprina kuriamo sprendimo kokybę ir pritaikomumą.

    Priemonė „Žaliasis eksperimentas“ finansuojama Europos Sąjungos lėšomis. Įmonėms, planuojančioms teikti paraišką, svarbu iš anksto įsivertinti MTEP apimtį, planuojamą intelektinės nuosavybės apsaugą ir aiškų kelią iki produkto ar technologijos pritaikymo rinkoje.

  • Regionams meta 7,27 mln. eurų: keturi projektai žada išjudinti per 700 startuolių

    Ekonomikos ir inovacijų ministerija skyrė 7,27 mln. eurų Inovacijų agentūros administruojamai priemonei „Startuolis“, orientuotai į Vidurio ir Vakarų Lietuvos startuolių kūrimą bei jau veikiančių komandų augimą. Keturi finansuoti projektai numato preakceleruoti 706 startuolius ir prisidėti prie 211 naujų įmonių įsteigimo.

    Priemonė skirta spręsti vieną didžiausių ankstyvosios stadijos verslų problemų: vien finansavimo dažnai nepakanka, kai trūksta mentorystės, rinkos validavimo, produkto vystymo ir komandos kompetencijų. Būtent šias spragas siekiama užpildyti intensyviomis programomis, konsultacijomis ir praktiniais renginiais.

    „Turime stiprų pagrindą tolesniam augimui, todėl investuojame į naujų perspektyvių verslų srauto didinimą ir startuolių potencialą regionuose“, – sakė ekonomikos ir inovacijų ministras Edvinas Grikšas.

    Į projektų veiklas bus kviečiami ne tik jau veikiantys startuoliai, bet ir žmonės, kurie dar tik turi verslo idėją. Numatyti hakatonai, idėjų testavimas, inkubavimas ir preakceleravimas, taip pat pagalba kuriant produktą, tikslinant verslo modelį ir ruošiantis investicijų pritraukimui.

    Pagal taikomus kriterijus, dalyvauti galės labai mažos arba mažos įmonės, turinčios inovacijomis grindžiamą augimo potencialą ir registruotos ne ilgiau kaip penkerius metus. Mokslinius tyrimus ir eksperimentinę plėtrą vykdantiems startuoliams leidžiamas ilgesnis, iki dešimties metų, veiklos laikotarpis.

    Inovacijų agentūros vadovė dr. Monika Paulė pabrėžė, kad šios apimties finansavimas leidžia pasiekti skirtingo brandumo komandas, nuo idėjos stadijos iki augimui besirengiančių startuolių. Skaičiuojama, kad vidutiniškai vienam galutiniam naudos gavėjui bus suteikta apie 10,3 tūkst. eurų vertės paslaugų, priskiriamų de minimis pagalbai.

    Projektus įgyvendins VšĮ „Startuolių platforma“, Saulėtekio slėnio mokslo ir technologijų parkas, VšĮ Kauno mokslo ir technologijų parkas ir UAB „Bendradarbystė Klaipėda“. Skirtingi vykdytojai orientuosis į nevienodus poreikius: nuo bazinių idėjos patikrinimo programų iki gilesnių pasirengimo augimui ir investuotojų pritraukimui veiklų.

    Didžiausia tiesioginė nauda prognozuojama Kauno ir Klaipėdos apskrityse, tačiau veiklos bus vykdomos ir Alytaus, Marijampolės, Panevėžio, Šiaulių, Tauragės, Telšių bei Utenos apskrityse. Taip siekiama išplėsti startuolių ekosistemos geografiją už Vilniaus regiono ribų ir sumažinti atotrūkį tarp didžiųjų centrų ir regionų.

    Rinkoje vis labiau ryškėjant DI, kibernetinio saugumo, finansinių technologijų, pramonės skaitmeninimo ir gyvybės mokslų sprendimams, ankstyvosios pagalbos priemonės tampa kritiškai svarbios, kad idėjos greičiau pasiektų tarptautines rinkas. Ministerija ir Inovacijų agentūra tikisi, kad investicijos į preakceleravimą padidins sėkmingų startuolių srautą ir sustiprins regionų kompetencijas.

  • Seimas atvėrė kelią 250 mln. investicijoms: stambūs projektai gaus žemę greičiau ir pigiau

    Seimas pritarė Ekonomikos ir inovacijų ministerijos inicijuotiems Investicijų ir Žemės įstatymų pakeitimams, kuriais siekiama greičiau pritraukti stambius, aukštos pridėtinės vertės projektus. Pagrindinė naujovė – lankstesnės valstybinės žemės suteikimo sąlygos investuotojams ir aiškesnės lengvatų taisyklės.

    Ekonomikos ir inovacijų ministras Edvinas Grikšas pabrėžė, kad tikslas yra didesnę investicijų dalį nukreipti į regionus ir kurti geriau apmokamas darbo vietas.

    „Siekiame, kad bent 30 proc. naujų investicijų pasiektų Lietuvos regionus, o stambūs projektai kurtų aukštą pridėtinę vertę ir gerai apmokamas darbo vietas“, – sakė Edvinas Grikšas.

    Pagal priimtus pakeitimus, stambiam investuotojui galės būti taikoma valstybinės žemės nuomos mokesčio lengvata, o tam tikrais atvejais valstybinę žemę bus galima ir įsigyti, jei tai neprieštarauja kitiems teisės aktams. Ministerija akcentuoja, kad tokie sprendimai turėtų sutrumpinti pasirengimo investicijoms laiką ir sumažinti biurokratinių procedūrų naštą.

    Lengvatos bus taikomos tik projektams, kurie atitinka griežtus investicijų masto, darbo vietų ir darbo užmokesčio kriterijus. Numatyta, kad investicijos turi siekti mažiausiai 250 mln. eurų, o Lietuvos regionuose, išskyrus Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos miestų savivaldybes, kartelė mažinama iki 20 mln. eurų.

    Ekonomikos ir inovacijų ministerijos skaičiavimais, vienas stambus investicinis projektas vidutiniškai gali sukurti daugiau nei 270 darbo vietų, kurių vidutinis darbo užmokestis gali siekti apie 3 000 eurų. Taip pat vertinama, kad vidutinė stambaus projekto investicija į ilgalaikį turtą sudaro daugiau nei 88 mln. eurų, o pridėtinės vertės augimo indėlis gali siekti apie 18,9 mln. eurų per metus.

    Ministerija nurodo, kad per pirmuosius 10 veiklos metų vidutinis stambus projektas valstybei gali atnešti apie 27 mln. eurų darbo santykių mokesčių. Šie rodikliai tampa vienu iš argumentų, kodėl konkuruojant dėl tarptautinių investuotojų svarbu turėti greitas ir prognozuojamas žemės suteikimo procedūras.

    Įstatymų pakeitimai įsigalios nuo 2027 metų liepos 1 dienos. Iki tol numatomas pereinamasis laikotarpis, per kurį turėtų būti parengti įgyvendinamieji sprendimai, kad nauja tvarka veiktų vienodai visose savivaldybėse.

  • Vyriausybė keičia kurortų taisykles: daugiau miestelių galės pretenduoti į statusą

    Vyriausybė pritarė Ekonomikos ir inovacijų ministerijos inicijuotiems pakeitimams, kuriais atnaujinami reikalavimai vietovėms, siekiančioms gauti kurorto ar kurortinės teritorijos statusą. Tikimasi, kad supaprastintos procedūros ir aiškesni kriterijai atvers kelią didesniam skaičiui savivaldybių vystyti turizmą ir pritraukti investicijas.

    Pakeitimai siejami su Lietuvos ekonomikos transformacijos planu „3i“, kuriame akcentuojamas regionų atotrūkio mažinimas ir tolygesnė plėtra. Ekonomikos ir inovacijų ministerija pabrėžia, kad atnaujinti reikalavimai turėtų padėti savivaldybėms kryptingiau planuoti infrastruktūrą ir gerinti paslaugų kokybę kurortinėse vietovėse.

    „Priimtais pakeitimais sustiprinsime regionus, kuriuose planuojama kurortų ir kurortinių teritorijų plėtra. Jais suteikiama daugiau lankstumo savivaldybėms stiprinti turizmą ir modernizuoti esamą infrastruktūrą“, – sakė ekonomikos ir inovacijų ministras Edvinas Grikšas.

    Lankstesnis požiūris į aplinkkelius

    Vienas svarbiausių pokyčių susijęs su iki šiol taikytais aplinkkelių reikalavimais. Praktikoje jie dažnai tapdavo kliūtimi, ypač mažesnėms savivaldybėms, nes tokie projektai reikalauja didelių investicijų, ilgų planavimo procedūrų ir sudėtingų derinimų.

    Po pakeitimų aplinkkelių poreikis bus vertinamas lanksčiau tais atvejais, kai vietoves kerta valstybinės reikšmės keliai. Tai turėtų leisti realistiškiau atsižvelgti į konkrečios savivaldybės galimybes ir faktinius eismo srautus, kartu ieškant sprendimų, kaip užtikrinti saugumą ir mažinti triukšmą.

    Daugiau dėmesio patogiam judumui

    Atnaujintose nuostatose didesnis akcentas skiriamas infrastruktūrai, kuri realiai atliepia lankytojų poreikius. Numatoma daugiau dėmesio skirti pėsčiųjų ir dviračių takų, taip pat pažintinių maršrutų sistemai, kad kurortinės teritorijos būtų patogios tiek turistams, tiek vietos gyventojams.

    Svarbi kryptis – prieinamumas žmonėms su negalia, kad judėjimas ir paslaugos būtų kuo universalesnės. Toks požiūris atitinka ir platesnę Europos tendenciją kurortus vystyti kaip sveikatingumo, lėtojo turizmo ir kokybiško poilsio kryptis, kur svarbus ne tik apgyvendinimas, bet ir patogus susisiekimas vietoje.

    Aiškesni aplinkos kriterijai

    Kartu atsisakoma dalies nuostatų, kurios nebeatitiko šiandienos poreikių, ir pereinama prie aiškiau pamatuojamų kriterijų. Tarp jų išskiriami aplinkos oro kokybės, triukšmo ir elektromagnetinės taršos reikalavimai, kurie turėtų padėti objektyviau vertinti aplinkos sąlygas ir planuojamą plėtrą.

    Ministerija nurodo, kad rengiant pakeitimus dirbo tarpinstitucinė darbo grupė, į kurią įtraukti skirtingų sričių specialistai: nuo sveikatos ir aplinkos iki susisiekimo, teritorijų planavimo ir viešojo saugumo. Tai turėtų sumažinti riziką, kad reikalavimai būtų formalūs, bet nepraktiški, ir padėti suderinti interesus.

    Šiuo metu Lietuvoje yra keturi kurortai: Birštonas, Druskininkai, Neringa ir Palanga. Kurortinių teritorijų statusą turi Anykščiai, Trakai, Zarasai, Ignalinos miesto Strigailiškio ir Palūšės kaimų dalių teritorijos bei Kulautuvos, Kačerginės miestelių ir dalies Zapyškio miestelio teritorijos.

  • Regionų verslui – dar 5 „Spiečiai“: nemokamos konsultacijos ir mentorystė atkeliauja į naujus miestus

    Ekonomikos ir inovacijų ministerijos iniciatyva plečiamas Inovacijų agentūros aktyvaus verslo erdvių „Spiečius“ tinklas. Netrukus duris atvers penkios naujos erdvės Mažeikiuose, Šakiuose, Lazdijuose, Šalčininkuose ir Anykščiuose.

    Skelbiama, kad iki metų pabaigos Lietuvoje turėtų veikti 20 „Spiečių“. Šiose erdvėse regionų verslininkams ir kuriantiems verslo idėjas gyventojams numatytos nemokamos verslo augimo paslaugos, konsultacijos ir bendruomenės renginiai.

    Pagalba verslui arčiau regionų

    Ministerija pabrėžia, kad naujų įmonių kūrimasis ir savarankiškos veiklos augimas regionuose rodo neišnaudotą potencialą už didmiesčių ribų. Todėl prioritetu įvardijama ne tik paskatinti startą, bet ir padėti jau veikiantiems verslams pereiti į aukštesnės pridėtinės vertės etapą.

    „Augantis naujų verslų skaičius regionuose rodo, kad verslumo potencialas nėra sutelktas tik didžiuosiuose miestuose“, – sakė ekonomikos ir inovacijų ministras Edvinas Grikšas.

    Pasak Inovacijų agentūros, regionuose dažnai netrūksta idėjų ir motyvacijos, tačiau augimo kliūtimi tampa praktinės žinios, pardavimų kanalai ir kontaktai. Dėl to „Spiečiuose“ didžiausias dėmesys skiriamas ne vien informavimui, bet ir nuosekliam verslo stiprinimui per individualias konsultacijas ir mentorystę.

    Kokias paslaugas žada „Spiečiai“

    „Spiečių“ veikla orientuota į augimą ir konkurencingumą, todėl akcentuojamos sritys, kurios dažniausiai lemia įmonių proveržį. Tarp jų minimi verslo valdymas, pardavimai, rinkodara, skaitmenizavimas, procesų efektyvinimas ir produktyvumo didinimas.

    „Tam reikia ne vien finansavimo, bet ir žinių, ekspertinės pagalbos, kontaktų bei galimybės mokytis iš kitų verslų patirties – „Spiečius“ suteikia būtent tokią aplinką“, – sakė Inovacijų agentūros direktorė Monika Paulė.

    Praktikoje tokios erdvės veikia kaip vietos verslo bendruomenės centrai, kur lengviau rasti mentorių, partnerių ar pirmuosius klientus. Pastaraisiais metais verslams vis svarbesnis tampa ir DI pritaikymas kasdieniuose procesuose, todėl konsultacijose dažnai ieškoma būdų, kaip automatizuoti rutiną ir greičiau priimti sprendimus.

    Atidarymai rudenį ir esamas tinklas

    Naujų erdvių atidarymo renginiai suplanuoti rudenį: Mažeikiuose rugsėjo 28 dieną, Šakiuose spalio 2 dieną, Šalčininkuose spalio 6 dieną, Anykščiuose spalio 16 dieną. Nurodoma, kad Lazdijų „Spiečiaus“ atidarymo data bus paskelbta vėliau.

    Skelbiama, kad į atidarymo renginius kviečiama vietos bendruomenė, o susitikimų metu bus pristatytos paslaugos ir galimybės prisijungti prie bendruomenės. Taip pat žadama, kad nuo renginių pradžios bus galima užmegzti kontaktus su kitais verslais ir konsultantais.

    Šiuo metu „Spiečių“ erdvės veikia Alytuje, Birštone, Gargžduose, Kaune, Kėdainiuose, Klaipėdoje, Marijampolėje, Panevėžyje, Plungėje, Rokiškyje, Šiauliuose, Tauragėje, Ukmergėje, Utenoje ir Visagine. Išplėtus tinklą penkiomis naujomis vietomis, bendras skaičius turėtų pasiekti 20.

  • Ministras atvyko į Vilkaviškį: „Balticovo“ planai ir žaliasis koridorius investicijai

    Ministras atvyko į Vilkaviškį: „Balticovo“ planai ir žaliasis koridorius investicijai

    Vilkaviškio rajone lankėsi ekonomikos ir inovacijų ministras Edvinas Grikšas su ministerijos komanda. Vizito centre buvo rajono ekonominės plėtros kryptys, investicijų pritraukimas ir sąlygos naujoms darbo vietoms kurti.

    Savivaldybėje ministras susitiko su administracijos vadovais, tarybos nariais ir verslo atstovais. Aptarta, kokių sprendimų reikia, kad didesni projektai rajone judėtų greičiau, o verslui būtų užtikrintas aiškesnis ir prognozuojamas procesas.

    „Balticovo“ investicija Vilkaviškio rajone

    Viena pagrindinių susitikimo temų tapo UAB „Balticovo“ planuojama stambi investicija Pilviškių seniūnijoje, Balčiūnų kaime. Bendrovė sieja projektą su paukštininkystės komplekso statybomis, todėl svarstyta, kaip savivaldybė ir valstybė galėtų prisidėti prie sklandesnio įgyvendinimo.

    Diskusijose akcentuota ir vadinamojo žaliojo koridoriaus galimybė, kai projektui sudaromos sąlygos greičiau derinti procedūras ir sprendimus. Tokiu atveju ypatingai svarbu užtikrinti, kad visi reikalavimai būtų įvykdyti, o sprendimų terminai nekeltų papildomos rizikos investuotojui.

    Investiciniai sklypai ir vietos verslas

    Ministrui taip pat pristatyti Vilkaviškio rajone esantys investiciniai sklypai, jų parengtis ir potencialas. Tokie sklypai paprastai vertinami pagal inžinerinės infrastruktūros prieinamumą, susisiekimą ir galimybes greitai pradėti statybas.

    Vizito programoje numatyti ir susitikimai su vietos įmonėmis. Ministras aplankė ledų gamybos bendrovę UAB „Art Glacio“ bei plastiko gaminių bendrovę UAB „Triplan“, su atstovais aptarta jų veikla, poreikiai ir plėtros planai.

    Ko tikisi verslo bendruomenė?

    Darbotvarkėje buvo ir Paežerių dvaras, o diena užbaigta susitikimu su rajono verslo bendruomene Vilkaviškio turizmo ir verslo informacijos centre. Tai tapo proga aptarti praktinius klausimus, su kuriais susiduria įmonės, ir įvardyti, kokių sprendimų tikimasi iš valstybės institucijų.

    Susitikimuose akcentuota, kad regionų konkurencingumą lemia ne tik pavienės investicijos, bet ir nuosekliai gerinama verslo aplinka, darbuotojų pritraukimas, profesinis rengimas bei aiškūs leidimų ir derinimų procesai. Savivaldybė pabrėžė siekį išlaikyti rajoną patrauklų tiek jau veikiančiam, tiek naujai ateinančiam verslui.

  • Klaipėdai skirta didžiausia dalis: 12,4 mln. eurų keliams, prioritetas – LEZ jungtys

    Klaipėdai skirta didžiausia dalis: 12,4 mln. eurų keliams, prioritetas – LEZ jungtys

    Ekonomikos ir inovacijų ministerija paskirstė 12,4 mln. eurų finansavimą kelių ir susisiekimo infrastruktūros projektams dešimtyje savivaldybių. Didžiausia suma atiteko Klaipėdos miesto savivaldybei – daugiau kaip 3,1 mln. eurų, kurie bus nukreipti į susisiekimo sprendimus Klaipėdos LEZ teritorijoje.

    Ministerijos teigimu, tokios investicijos skirtos užtikrinti sklandesnį krovinių ir darbuotojų judėjimą, mažinti eismo konfliktus bei gerinti saugą intensyvaus transporto zonose. Klaipėdos atvejis išsiskiria tuo, kad didžioji dalis projektų orientuota į konkrečias jungtis, kurios tiesiogiai aptarnauja pramonės ir logistikos srautus.

    „Džiugu, kad Klaipėdai skirtas didžiausias finansavimas – tai rodo mūsų miesto svarbą šalies ekonomikai ir tai, kad esame vienas iš reikšmingų investicijų centrų“, – sako Klaipėdos meras Arvydas Vaitkus.

    Didžiausia Klaipėdai skirto finansavimo dalis – 1,64 mln. eurų – numatyta Lypkių sankryžos jungiamųjų kelių rekonstrukcijai. Projekto metu planuojama pertvarkyti sankryžą, įrengti patogesnius įvažiavimus ir išvažiavimus į LEZ teritoriją, taip pat lėtėjimo juostas 141 kelio ruože nuo 227,00 iki 228,64 km.

    Kartu numatytas inžinerinių tinklų atnaujinimas: vandentiekio ir nuotekų sistemos, elektroninių ryšių infrastruktūra, elektros tinklai, planuojami ir dujotiekio tinklų darbai. Rangos darbai pradėti 2025 metais, o užbaigti planuojama dar šiais metais, projekto rangovas – AB „Eurovia Lietuva“.

    Antrasis projektas – Kretainio gatvės statyba Klaipėdos LEZ teritorijoje, kuriai skirta 1,36 mln. eurų. Numatyta įrengti apie 0,95 km ilgio naują gatvę su asfaltbetonio danga, pėsčiųjų ir dviračių takais, sunkiasvoriui transportui pritaikytomis apsisukimo aikštelėmis ir automobilių stovėjimo vietomis.

    Šiame projekte taip pat suplanuoti Pramonės gatvės sankryžos pakeitimai: papildomos posūkių juostos, atnaujintas ženklinimas ir sprendimai, skirti intensyviam eismui. Rangos sutartis sudaryta su UAB „Plungės lagūna“, bendra sutarties kaina siekia apie 1,54 mln. eurų.

    Trečiasis etapas – 132 400 eurų finansavimas Švepelių sankryžos rekonstrukcijos techniniam projektui. Juo numatoma suprojektuoti jungiamąjį kelią į Klaipėdos LEZ, rekonstruoti Švepelių gatvę ir suplanuoti visą reikalingą inžinerinę infrastruktūrą, įskaitant vandentiekį, nuotekas, elektros, dujų ir ryšių tinklus.

    Taip pat projektuojamas gatvės apšvietimas, prijungiant jį prie ESO tinklų, ir ryšių linijų rekonstravimas. Techninį projektą rengia UAB „Tyrens Lietuva“, bendra sutarties vertė siekia apie 174 400 eurų.

    Savivaldybės vertinimu, įgyvendinus visus tris projektus, Klaipėdos LEZ teritorijoje turėtų sumažėti spūstys, pagerėti eismo sauga ir sutrumpėti maršrutų laikas sunkiasvoriui transportui. Tokie sprendimai paprastai laikomi vienu iš svarbiausių veiksnių, vertinamų investuotojų, kai renkamasi vieta gamybai ar logistikai.

    Infrastruktūros atnaujinimas LEZ prieigose ypač aktualus augant krovinių srautams ir didėjant transporto intensyvumui, nes siauresnės jungtys ir pasenusios sankryžos greitai tampa „butelio kakleliais“. Klaipėdos projektai orientuoti būtent į šias vietas, kuriose eismo pralaidumas ir sauga turi didžiausią poveikį kasdieniam verslo veiklos tęstinumui.