CP v2

Tag: Ekonomikos ir inovacijų ministerija

  • Regionams meta 7,27 mln. eurų: keturi projektai žada išjudinti per 700 startuolių

    Ekonomikos ir inovacijų ministerija skyrė 7,27 mln. eurų Inovacijų agentūros administruojamai priemonei „Startuolis“, orientuotai į Vidurio ir Vakarų Lietuvos startuolių kūrimą bei jau veikiančių komandų augimą. Keturi finansuoti projektai numato preakceleruoti 706 startuolius ir prisidėti prie 211 naujų įmonių įsteigimo.

    Priemonė skirta spręsti vieną didžiausių ankstyvosios stadijos verslų problemų: vien finansavimo dažnai nepakanka, kai trūksta mentorystės, rinkos validavimo, produkto vystymo ir komandos kompetencijų. Būtent šias spragas siekiama užpildyti intensyviomis programomis, konsultacijomis ir praktiniais renginiais.

    „Turime stiprų pagrindą tolesniam augimui, todėl investuojame į naujų perspektyvių verslų srauto didinimą ir startuolių potencialą regionuose“, – sakė ekonomikos ir inovacijų ministras Edvinas Grikšas.

    Į projektų veiklas bus kviečiami ne tik jau veikiantys startuoliai, bet ir žmonės, kurie dar tik turi verslo idėją. Numatyti hakatonai, idėjų testavimas, inkubavimas ir preakceleravimas, taip pat pagalba kuriant produktą, tikslinant verslo modelį ir ruošiantis investicijų pritraukimui.

    Pagal taikomus kriterijus, dalyvauti galės labai mažos arba mažos įmonės, turinčios inovacijomis grindžiamą augimo potencialą ir registruotos ne ilgiau kaip penkerius metus. Mokslinius tyrimus ir eksperimentinę plėtrą vykdantiems startuoliams leidžiamas ilgesnis, iki dešimties metų, veiklos laikotarpis.

    Inovacijų agentūros vadovė dr. Monika Paulė pabrėžė, kad šios apimties finansavimas leidžia pasiekti skirtingo brandumo komandas, nuo idėjos stadijos iki augimui besirengiančių startuolių. Skaičiuojama, kad vidutiniškai vienam galutiniam naudos gavėjui bus suteikta apie 10,3 tūkst. eurų vertės paslaugų, priskiriamų de minimis pagalbai.

    Projektus įgyvendins VšĮ „Startuolių platforma“, Saulėtekio slėnio mokslo ir technologijų parkas, VšĮ Kauno mokslo ir technologijų parkas ir UAB „Bendradarbystė Klaipėda“. Skirtingi vykdytojai orientuosis į nevienodus poreikius: nuo bazinių idėjos patikrinimo programų iki gilesnių pasirengimo augimui ir investuotojų pritraukimui veiklų.

    Didžiausia tiesioginė nauda prognozuojama Kauno ir Klaipėdos apskrityse, tačiau veiklos bus vykdomos ir Alytaus, Marijampolės, Panevėžio, Šiaulių, Tauragės, Telšių bei Utenos apskrityse. Taip siekiama išplėsti startuolių ekosistemos geografiją už Vilniaus regiono ribų ir sumažinti atotrūkį tarp didžiųjų centrų ir regionų.

    Rinkoje vis labiau ryškėjant DI, kibernetinio saugumo, finansinių technologijų, pramonės skaitmeninimo ir gyvybės mokslų sprendimams, ankstyvosios pagalbos priemonės tampa kritiškai svarbios, kad idėjos greičiau pasiektų tarptautines rinkas. Ministerija ir Inovacijų agentūra tikisi, kad investicijos į preakceleravimą padidins sėkmingų startuolių srautą ir sustiprins regionų kompetencijas.

  • Seimas atvėrė kelią 250 mln. investicijoms: stambūs projektai gaus žemę greičiau ir pigiau

    Seimas pritarė Ekonomikos ir inovacijų ministerijos inicijuotiems Investicijų ir Žemės įstatymų pakeitimams, kuriais siekiama greičiau pritraukti stambius, aukštos pridėtinės vertės projektus. Pagrindinė naujovė – lankstesnės valstybinės žemės suteikimo sąlygos investuotojams ir aiškesnės lengvatų taisyklės.

    Ekonomikos ir inovacijų ministras Edvinas Grikšas pabrėžė, kad tikslas yra didesnę investicijų dalį nukreipti į regionus ir kurti geriau apmokamas darbo vietas.

    „Siekiame, kad bent 30 proc. naujų investicijų pasiektų Lietuvos regionus, o stambūs projektai kurtų aukštą pridėtinę vertę ir gerai apmokamas darbo vietas“, – sakė Edvinas Grikšas.

    Pagal priimtus pakeitimus, stambiam investuotojui galės būti taikoma valstybinės žemės nuomos mokesčio lengvata, o tam tikrais atvejais valstybinę žemę bus galima ir įsigyti, jei tai neprieštarauja kitiems teisės aktams. Ministerija akcentuoja, kad tokie sprendimai turėtų sutrumpinti pasirengimo investicijoms laiką ir sumažinti biurokratinių procedūrų naštą.

    Lengvatos bus taikomos tik projektams, kurie atitinka griežtus investicijų masto, darbo vietų ir darbo užmokesčio kriterijus. Numatyta, kad investicijos turi siekti mažiausiai 250 mln. eurų, o Lietuvos regionuose, išskyrus Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos miestų savivaldybes, kartelė mažinama iki 20 mln. eurų.

    Ekonomikos ir inovacijų ministerijos skaičiavimais, vienas stambus investicinis projektas vidutiniškai gali sukurti daugiau nei 270 darbo vietų, kurių vidutinis darbo užmokestis gali siekti apie 3 000 eurų. Taip pat vertinama, kad vidutinė stambaus projekto investicija į ilgalaikį turtą sudaro daugiau nei 88 mln. eurų, o pridėtinės vertės augimo indėlis gali siekti apie 18,9 mln. eurų per metus.

    Ministerija nurodo, kad per pirmuosius 10 veiklos metų vidutinis stambus projektas valstybei gali atnešti apie 27 mln. eurų darbo santykių mokesčių. Šie rodikliai tampa vienu iš argumentų, kodėl konkuruojant dėl tarptautinių investuotojų svarbu turėti greitas ir prognozuojamas žemės suteikimo procedūras.

    Įstatymų pakeitimai įsigalios nuo 2027 metų liepos 1 dienos. Iki tol numatomas pereinamasis laikotarpis, per kurį turėtų būti parengti įgyvendinamieji sprendimai, kad nauja tvarka veiktų vienodai visose savivaldybėse.

  • Vyriausybė keičia kurortų taisykles: daugiau miestelių galės pretenduoti į statusą

    Vyriausybė pritarė Ekonomikos ir inovacijų ministerijos inicijuotiems pakeitimams, kuriais atnaujinami reikalavimai vietovėms, siekiančioms gauti kurorto ar kurortinės teritorijos statusą. Tikimasi, kad supaprastintos procedūros ir aiškesni kriterijai atvers kelią didesniam skaičiui savivaldybių vystyti turizmą ir pritraukti investicijas.

    Pakeitimai siejami su Lietuvos ekonomikos transformacijos planu „3i“, kuriame akcentuojamas regionų atotrūkio mažinimas ir tolygesnė plėtra. Ekonomikos ir inovacijų ministerija pabrėžia, kad atnaujinti reikalavimai turėtų padėti savivaldybėms kryptingiau planuoti infrastruktūrą ir gerinti paslaugų kokybę kurortinėse vietovėse.

    „Priimtais pakeitimais sustiprinsime regionus, kuriuose planuojama kurortų ir kurortinių teritorijų plėtra. Jais suteikiama daugiau lankstumo savivaldybėms stiprinti turizmą ir modernizuoti esamą infrastruktūrą“, – sakė ekonomikos ir inovacijų ministras Edvinas Grikšas.

    Lankstesnis požiūris į aplinkkelius

    Vienas svarbiausių pokyčių susijęs su iki šiol taikytais aplinkkelių reikalavimais. Praktikoje jie dažnai tapdavo kliūtimi, ypač mažesnėms savivaldybėms, nes tokie projektai reikalauja didelių investicijų, ilgų planavimo procedūrų ir sudėtingų derinimų.

    Po pakeitimų aplinkkelių poreikis bus vertinamas lanksčiau tais atvejais, kai vietoves kerta valstybinės reikšmės keliai. Tai turėtų leisti realistiškiau atsižvelgti į konkrečios savivaldybės galimybes ir faktinius eismo srautus, kartu ieškant sprendimų, kaip užtikrinti saugumą ir mažinti triukšmą.

    Daugiau dėmesio patogiam judumui

    Atnaujintose nuostatose didesnis akcentas skiriamas infrastruktūrai, kuri realiai atliepia lankytojų poreikius. Numatoma daugiau dėmesio skirti pėsčiųjų ir dviračių takų, taip pat pažintinių maršrutų sistemai, kad kurortinės teritorijos būtų patogios tiek turistams, tiek vietos gyventojams.

    Svarbi kryptis – prieinamumas žmonėms su negalia, kad judėjimas ir paslaugos būtų kuo universalesnės. Toks požiūris atitinka ir platesnę Europos tendenciją kurortus vystyti kaip sveikatingumo, lėtojo turizmo ir kokybiško poilsio kryptis, kur svarbus ne tik apgyvendinimas, bet ir patogus susisiekimas vietoje.

    Aiškesni aplinkos kriterijai

    Kartu atsisakoma dalies nuostatų, kurios nebeatitiko šiandienos poreikių, ir pereinama prie aiškiau pamatuojamų kriterijų. Tarp jų išskiriami aplinkos oro kokybės, triukšmo ir elektromagnetinės taršos reikalavimai, kurie turėtų padėti objektyviau vertinti aplinkos sąlygas ir planuojamą plėtrą.

    Ministerija nurodo, kad rengiant pakeitimus dirbo tarpinstitucinė darbo grupė, į kurią įtraukti skirtingų sričių specialistai: nuo sveikatos ir aplinkos iki susisiekimo, teritorijų planavimo ir viešojo saugumo. Tai turėtų sumažinti riziką, kad reikalavimai būtų formalūs, bet nepraktiški, ir padėti suderinti interesus.

    Šiuo metu Lietuvoje yra keturi kurortai: Birštonas, Druskininkai, Neringa ir Palanga. Kurortinių teritorijų statusą turi Anykščiai, Trakai, Zarasai, Ignalinos miesto Strigailiškio ir Palūšės kaimų dalių teritorijos bei Kulautuvos, Kačerginės miestelių ir dalies Zapyškio miestelio teritorijos.

  • Regionų verslui – dar 5 „Spiečiai“: nemokamos konsultacijos ir mentorystė atkeliauja į naujus miestus

    Ekonomikos ir inovacijų ministerijos iniciatyva plečiamas Inovacijų agentūros aktyvaus verslo erdvių „Spiečius“ tinklas. Netrukus duris atvers penkios naujos erdvės Mažeikiuose, Šakiuose, Lazdijuose, Šalčininkuose ir Anykščiuose.

    Skelbiama, kad iki metų pabaigos Lietuvoje turėtų veikti 20 „Spiečių“. Šiose erdvėse regionų verslininkams ir kuriantiems verslo idėjas gyventojams numatytos nemokamos verslo augimo paslaugos, konsultacijos ir bendruomenės renginiai.

    Pagalba verslui arčiau regionų

    Ministerija pabrėžia, kad naujų įmonių kūrimasis ir savarankiškos veiklos augimas regionuose rodo neišnaudotą potencialą už didmiesčių ribų. Todėl prioritetu įvardijama ne tik paskatinti startą, bet ir padėti jau veikiantiems verslams pereiti į aukštesnės pridėtinės vertės etapą.

    „Augantis naujų verslų skaičius regionuose rodo, kad verslumo potencialas nėra sutelktas tik didžiuosiuose miestuose“, – sakė ekonomikos ir inovacijų ministras Edvinas Grikšas.

    Pasak Inovacijų agentūros, regionuose dažnai netrūksta idėjų ir motyvacijos, tačiau augimo kliūtimi tampa praktinės žinios, pardavimų kanalai ir kontaktai. Dėl to „Spiečiuose“ didžiausias dėmesys skiriamas ne vien informavimui, bet ir nuosekliam verslo stiprinimui per individualias konsultacijas ir mentorystę.

    Kokias paslaugas žada „Spiečiai“

    „Spiečių“ veikla orientuota į augimą ir konkurencingumą, todėl akcentuojamos sritys, kurios dažniausiai lemia įmonių proveržį. Tarp jų minimi verslo valdymas, pardavimai, rinkodara, skaitmenizavimas, procesų efektyvinimas ir produktyvumo didinimas.

    „Tam reikia ne vien finansavimo, bet ir žinių, ekspertinės pagalbos, kontaktų bei galimybės mokytis iš kitų verslų patirties – „Spiečius“ suteikia būtent tokią aplinką“, – sakė Inovacijų agentūros direktorė Monika Paulė.

    Praktikoje tokios erdvės veikia kaip vietos verslo bendruomenės centrai, kur lengviau rasti mentorių, partnerių ar pirmuosius klientus. Pastaraisiais metais verslams vis svarbesnis tampa ir DI pritaikymas kasdieniuose procesuose, todėl konsultacijose dažnai ieškoma būdų, kaip automatizuoti rutiną ir greičiau priimti sprendimus.

    Atidarymai rudenį ir esamas tinklas

    Naujų erdvių atidarymo renginiai suplanuoti rudenį: Mažeikiuose rugsėjo 28 dieną, Šakiuose spalio 2 dieną, Šalčininkuose spalio 6 dieną, Anykščiuose spalio 16 dieną. Nurodoma, kad Lazdijų „Spiečiaus“ atidarymo data bus paskelbta vėliau.

    Skelbiama, kad į atidarymo renginius kviečiama vietos bendruomenė, o susitikimų metu bus pristatytos paslaugos ir galimybės prisijungti prie bendruomenės. Taip pat žadama, kad nuo renginių pradžios bus galima užmegzti kontaktus su kitais verslais ir konsultantais.

    Šiuo metu „Spiečių“ erdvės veikia Alytuje, Birštone, Gargžduose, Kaune, Kėdainiuose, Klaipėdoje, Marijampolėje, Panevėžyje, Plungėje, Rokiškyje, Šiauliuose, Tauragėje, Ukmergėje, Utenoje ir Visagine. Išplėtus tinklą penkiomis naujomis vietomis, bendras skaičius turėtų pasiekti 20.

  • Ministras atvyko į Vilkaviškį: „Balticovo“ planai ir žaliasis koridorius investicijai

    Ministras atvyko į Vilkaviškį: „Balticovo“ planai ir žaliasis koridorius investicijai

    Vilkaviškio rajone lankėsi ekonomikos ir inovacijų ministras Edvinas Grikšas su ministerijos komanda. Vizito centre buvo rajono ekonominės plėtros kryptys, investicijų pritraukimas ir sąlygos naujoms darbo vietoms kurti.

    Savivaldybėje ministras susitiko su administracijos vadovais, tarybos nariais ir verslo atstovais. Aptarta, kokių sprendimų reikia, kad didesni projektai rajone judėtų greičiau, o verslui būtų užtikrintas aiškesnis ir prognozuojamas procesas.

    „Balticovo“ investicija Vilkaviškio rajone

    Viena pagrindinių susitikimo temų tapo UAB „Balticovo“ planuojama stambi investicija Pilviškių seniūnijoje, Balčiūnų kaime. Bendrovė sieja projektą su paukštininkystės komplekso statybomis, todėl svarstyta, kaip savivaldybė ir valstybė galėtų prisidėti prie sklandesnio įgyvendinimo.

    Diskusijose akcentuota ir vadinamojo žaliojo koridoriaus galimybė, kai projektui sudaromos sąlygos greičiau derinti procedūras ir sprendimus. Tokiu atveju ypatingai svarbu užtikrinti, kad visi reikalavimai būtų įvykdyti, o sprendimų terminai nekeltų papildomos rizikos investuotojui.

    Investiciniai sklypai ir vietos verslas

    Ministrui taip pat pristatyti Vilkaviškio rajone esantys investiciniai sklypai, jų parengtis ir potencialas. Tokie sklypai paprastai vertinami pagal inžinerinės infrastruktūros prieinamumą, susisiekimą ir galimybes greitai pradėti statybas.

    Vizito programoje numatyti ir susitikimai su vietos įmonėmis. Ministras aplankė ledų gamybos bendrovę UAB „Art Glacio“ bei plastiko gaminių bendrovę UAB „Triplan“, su atstovais aptarta jų veikla, poreikiai ir plėtros planai.

    Ko tikisi verslo bendruomenė?

    Darbotvarkėje buvo ir Paežerių dvaras, o diena užbaigta susitikimu su rajono verslo bendruomene Vilkaviškio turizmo ir verslo informacijos centre. Tai tapo proga aptarti praktinius klausimus, su kuriais susiduria įmonės, ir įvardyti, kokių sprendimų tikimasi iš valstybės institucijų.

    Susitikimuose akcentuota, kad regionų konkurencingumą lemia ne tik pavienės investicijos, bet ir nuosekliai gerinama verslo aplinka, darbuotojų pritraukimas, profesinis rengimas bei aiškūs leidimų ir derinimų procesai. Savivaldybė pabrėžė siekį išlaikyti rajoną patrauklų tiek jau veikiančiam, tiek naujai ateinančiam verslui.

  • Klaipėdai skirta didžiausia dalis: 12,4 mln. eurų keliams, prioritetas – LEZ jungtys

    Klaipėdai skirta didžiausia dalis: 12,4 mln. eurų keliams, prioritetas – LEZ jungtys

    Ekonomikos ir inovacijų ministerija paskirstė 12,4 mln. eurų finansavimą kelių ir susisiekimo infrastruktūros projektams dešimtyje savivaldybių. Didžiausia suma atiteko Klaipėdos miesto savivaldybei – daugiau kaip 3,1 mln. eurų, kurie bus nukreipti į susisiekimo sprendimus Klaipėdos LEZ teritorijoje.

    Ministerijos teigimu, tokios investicijos skirtos užtikrinti sklandesnį krovinių ir darbuotojų judėjimą, mažinti eismo konfliktus bei gerinti saugą intensyvaus transporto zonose. Klaipėdos atvejis išsiskiria tuo, kad didžioji dalis projektų orientuota į konkrečias jungtis, kurios tiesiogiai aptarnauja pramonės ir logistikos srautus.

    „Džiugu, kad Klaipėdai skirtas didžiausias finansavimas – tai rodo mūsų miesto svarbą šalies ekonomikai ir tai, kad esame vienas iš reikšmingų investicijų centrų“, – sako Klaipėdos meras Arvydas Vaitkus.

    Didžiausia Klaipėdai skirto finansavimo dalis – 1,64 mln. eurų – numatyta Lypkių sankryžos jungiamųjų kelių rekonstrukcijai. Projekto metu planuojama pertvarkyti sankryžą, įrengti patogesnius įvažiavimus ir išvažiavimus į LEZ teritoriją, taip pat lėtėjimo juostas 141 kelio ruože nuo 227,00 iki 228,64 km.

    Kartu numatytas inžinerinių tinklų atnaujinimas: vandentiekio ir nuotekų sistemos, elektroninių ryšių infrastruktūra, elektros tinklai, planuojami ir dujotiekio tinklų darbai. Rangos darbai pradėti 2025 metais, o užbaigti planuojama dar šiais metais, projekto rangovas – AB „Eurovia Lietuva“.

    Antrasis projektas – Kretainio gatvės statyba Klaipėdos LEZ teritorijoje, kuriai skirta 1,36 mln. eurų. Numatyta įrengti apie 0,95 km ilgio naują gatvę su asfaltbetonio danga, pėsčiųjų ir dviračių takais, sunkiasvoriui transportui pritaikytomis apsisukimo aikštelėmis ir automobilių stovėjimo vietomis.

    Šiame projekte taip pat suplanuoti Pramonės gatvės sankryžos pakeitimai: papildomos posūkių juostos, atnaujintas ženklinimas ir sprendimai, skirti intensyviam eismui. Rangos sutartis sudaryta su UAB „Plungės lagūna“, bendra sutarties kaina siekia apie 1,54 mln. eurų.

    Trečiasis etapas – 132 400 eurų finansavimas Švepelių sankryžos rekonstrukcijos techniniam projektui. Juo numatoma suprojektuoti jungiamąjį kelią į Klaipėdos LEZ, rekonstruoti Švepelių gatvę ir suplanuoti visą reikalingą inžinerinę infrastruktūrą, įskaitant vandentiekį, nuotekas, elektros, dujų ir ryšių tinklus.

    Taip pat projektuojamas gatvės apšvietimas, prijungiant jį prie ESO tinklų, ir ryšių linijų rekonstravimas. Techninį projektą rengia UAB „Tyrens Lietuva“, bendra sutarties vertė siekia apie 174 400 eurų.

    Savivaldybės vertinimu, įgyvendinus visus tris projektus, Klaipėdos LEZ teritorijoje turėtų sumažėti spūstys, pagerėti eismo sauga ir sutrumpėti maršrutų laikas sunkiasvoriui transportui. Tokie sprendimai paprastai laikomi vienu iš svarbiausių veiksnių, vertinamų investuotojų, kai renkamasi vieta gamybai ar logistikai.

    Infrastruktūros atnaujinimas LEZ prieigose ypač aktualus augant krovinių srautams ir didėjant transporto intensyvumui, nes siauresnės jungtys ir pasenusios sankryžos greitai tampa „butelio kakleliais“. Klaipėdos projektai orientuoti būtent į šias vietas, kuriose eismo pralaidumas ir sauga turi didžiausią poveikį kasdieniam verslo veiklos tęstinumui.

  • Pakruojyje startavo „vienos sąskaitos“ sistema: „Mano Pakruojis“ sujungė komunalinius mokesčius

    Pakruojyje startavo „vienos sąskaitos“ sistema: „Mano Pakruojis“ sujungė komunalinius mokesčius

    Pakruojo rajone oficialiai pristatyta integruota skaitmeninė paslaugų platforma „Mano Pakruojis“, veikianti vieno langelio principu. Ji leidžia gyventojams vienoje vietoje matyti ir apmokėti kelis skirtingus komunalinius įsipareigojimus, o savivaldybei tikimasi supaprastinti administravimą.

    Naujoji sistema apima UAB „Pakruojo šiluma“, UAB „Pakruojo vandenys“, UAB „Pakruojo komunalininkas“ teikiamas paslaugas bei savivaldybės rinkliavą už atliekų tvarkymą. Gyventojai gauna vieną sąskaitą, kurioje suvedami mokesčiai už skirtingas paslaugas ir aiškiai matoma bendra mokėtina suma.

    Projektą „Vieno langelio principu veikianti integruota skaitmeninė paslaugų platforma Pakruojo rajone“ Pakruojo rajono savivaldybės administracija įgyvendino kartu su VšĮ „Inovacijų agentūra“. Sistemos kūrimą po laimėto konkurso realizavo „Informatikos ir ryšių technologijų centras“, dirbantis su savivaldybių ir jų įmonių veiklos skaitmeninimu.

    Oficialus „Mano Pakruojis“ atidarymas įvyko gegužės 27 dieną Pakruojo spaustuvėje. Renginyje dalyvavo Pakruojo rajono savivaldybės vadovai, tarybos nariai, savivaldybės įmonių atstovai ir projekto įgyvendintojai.

    „Sistema startavo ir pradėjo veikti, tačiau vis dar yra tobulinama, tad vis dar pasitaiko klaidų“, – sakė projekto pristatyme dalyvavę savivaldybės atstovai.

    Pasak savivaldybės, gyventojų aptarnavimui Pakruojo mieste atidarytas klientų aptarnavimo centras, kuriame galima gauti konsultacijas, išsiaiškinti klausimus ir pranešti apie pastebėtas problemas. Pabrėžiama, kad „viena sąskaita“ nėra galutinis tikslas, o platforma bus plečiama ir toliau pritaikoma gyventojų poreikiams.

    Atsižvelgiant į vyresnio amžiaus gyventojų poreikius, Pakruojo spaustuvėje veikia vieno langelio kabinetas, kuriame galima atvykti konsultacijai gyvai. Sąskaitas numatyta teikti elektroniniu būdu, tačiau prireikus popierinę sąskaitą bus galima atsispausdinti aptarnavimo vietoje.

    Gyventojams taip pat išduodamos kliento kortelės, kurios skirtos patogesniam suvartojimo duomenų deklaravimui. Savivaldybė nurodo, kad deklaravus duomenis ir gavus apskaičiuotas sumas, atsiskaityti už paslaugas bus galima ir numatytose prekybos vietose.

    Projektas įgyvendinamas Pakruojo rajono savivaldybei laimėjus Ekonomikos ir inovacijų ministerijos konkursą. Projekto vertė siekia 91 548,60 euro.

  • Panevėžio regiono LEZ prie „Rail Baltica“: ką žada 424 ha projektas gynybai ir pramonei

    Panevėžio miesto savivaldybės tarybai pristatyta atnaujinta Panevėžio regiono laisvosios ekonominės zonos (LEZ) vizija. Numatyta iki 424 hektarų teritorijos plėtra greta būsimo „Rail Baltica“ terminalo ir intermodalinio logistikos mazgo, siekiant kurti pramonės, logistikos ir gynybos pramonės kryptims pritaikytą erdvę.

    Projekte akcentuojama, kad būtent tarptautinės geležinkelio jungties ir logistikos infrastruktūros artumas gali tapti pagrindiniu konkurenciniu pranašumu pritraukiant investuotojus. Savivaldybė tikisi, kad tai padėtų Panevėžiui įsitvirtinti kaip regioninis gamybos ir krovinių judėjimo centras Baltijos šalyse.

    „Panevėžys turi galimybę tapti vieta, kur susitinka strateginė infrastruktūra, pramonė, technologijos ir tarptautinės investicijos“, – sakė Panevėžio miesto vicemeras Rytis Račkauskas.

    Idėja dėl naujos investicijoms skirtos teritorijos vystymo, savivaldybės teigimu, buvo pradėta formuoti dar prieš penkerius metus, vertinant „Rail Baltica“ kuriamas galimybes. 2023 metais Panevėžio miesto ir Panevėžio rajono savivaldybės pasirašė bendradarbiavimo sutartį, įtvirtinusią bendrą kryptį planuojant teritoriją šalia būsimo infrastruktūros mazgo.

    Pristatymo metu pabrėžta, kad teritorijos plėtra būtų vykdoma etapais per ilgesnį nei 30 metų laikotarpį. Tokia trukmė siejama su didelės apimties infrastruktūros parengimu, sklypų pritaikymu investuotojams ir ilgalaikiu įmonių įsikūrimo ciklu.

    Skaičiavimai: darbo vietos ir investicijos

    Pristatyti ekonominiai vertinimai rodo ambicingą potencialą: LEZ teritorijoje galėtų atsirasti iki 7 000 naujų darbo vietų. Taip pat skaičiuojama, kad per visą projekto įgyvendinimo laikotarpį privačios investicijos galėtų siekti apie 3 mlrd. eurų.

    Studijoje nurodoma, kad vietos tiekėjams sukuriama ekonominė vertė teoriškai galėtų viršyti 22 mlrd. eurų, o valstybės ir savivaldybių biudžetai iš gyventojų pajamų ir pelno mokesčių galėtų gauti apie 1,7 mlrd. eurų pajamų. Šie skaičiai pateikiami kaip ilgalaikės projekto naudos scenarijus, priklausantis nuo investuotojų pritraukimo tempo.

    Taip pat pažymėta multiplikacinė LEZ įtaka: augant įmonėms, didėja užsakymų kiekis vietos tiekimo grandinėse ir paslaugų sektoriuje. Tokia logika grindžiama praktika, kai gamybos ar logistikos darbo vietos kuria papildomą paklausą transportui, inžinerinėms paslaugoms, statyboms ir aptarnavimui.

    Naujos kartos LEZ kryptys

    Projektą rengę ekspertai pristatė naujos kartos LEZ koncepciją, orientuotą ne vien į tradicinę gamybą. Tarp prioritetų įvardijami aukštesnės pridėtinės vertės sektoriai, gynybos pramonė, technologijų vystymas ir modernesni infrastruktūros sprendimai, kurie didintų teritorijos patrauklumą tarptautinėms bendrovėms.

    Tokios kryptys siejamos su Europoje vykstančia pramonės transformacija, tiekimo grandinių persitvarkymu ir didėjančiu gynybos pajėgumų stiprinimo poreikiu. Regionams, galintiems pasiūlyti dideles, iš anksto investicijoms parengtas teritorijas prie pagrindinių transporto koridorių, tai atveria papildomų galimybių konkuruoti dėl kapitalo ir kompetencijų.

    Šiuo metu Panevėžio regiono LEZ projektas, savivaldybės teigimu, derinamas su Ekonomikos ir inovacijų ministerija. Artimiausiu metu numatoma tęsti koordinavimą su nacionalinėmis institucijomis, kad teritorijos vystymas būtų suderintas su „Rail Baltica“ projekto eiga ir valstybės investicijų planavimu.

  • Penki Lietuvos kaimai varžysis dėl geriausių turizmo kaimų vardo: ką suteikia šis PTO įvertinimas?

    Penki Lietuvos kaimai varžysis dėl geriausių turizmo kaimų vardo: ką suteikia šis PTO įvertinimas?

    Ekonomikos ir inovacijų ministerija atrinko penkias Lietuvos vietoves, kurios atstovaus šaliai Pasaulio turizmo organizacijos konkurse „Geriausi turizmo kaimai“. Tarp kandidatų yra ir Švenčionių rajone esantys Kaltanėnai, kuriuos nacionalinei atrankai pasiūlė savivaldybė kartu su Švenčionių verslo ir turizmo informacijos centru.

    Ši iniciatyva pasauliniu mastu skirta išskirti mažas gyvenvietes, kurios turizmą vysto taip, kad jis stiprintų vietos bendruomenę, saugotų kraštovaizdį ir padėtų išlaikyti tradicijas. Konkurse vertinama ne vien lankytinų objektų gausa, bet ir tai, kaip vietovė tvarkosi su augančiais srautais, ar turi aiškią plėtros kryptį.

    Kokie reikalavimai keliami kaimams?

    Dalyvauti gali nedidelės gyvenvietės, kuriose gyvena iki 15 000 žmonių. Vertinant kandidatūras, dėmesys skiriamas turizmo infrastruktūrai, paslaugų kokybei, kultūros ir gamtos paveldo apsaugai, taip pat tam, ar turizmas kuriamas kartu su vietos gyventojais.

    Svarbi konkurso dalis yra tvarumas: kaip skatinamas vietinis verslas, ar saugomi jautrūs gamtos objektai, kaip sprendžiami sezoniškumo ir transporto klausimai. Tokie kriterijai padeda atsijoti vietoves, kurios į turizmą žiūri ne kaip į trumpalaikę kampaniją, o kaip į ilgalaikę regiono stiprinimo priemonę.

    Ką realiai duoda tarptautinis įvertinimas?

    Konkurso rezultatai paprastai skelbiami rudenį, o laureatai tampa tarptautinio tinklo dalimi. Tai reiškia ne tik didesnį matomumą keliautojams, bet ir praktines galimybes keistis patirtimi, gauti ekspertines rekomendacijas, kelti vietos kompetencijas ir gerinti turizmo valdymą.

    Tokie pripažinimai dažnai veikia kaip kokybės ženklas, kuris palengvina komunikaciją užsienio rinkose ir padeda vietos paslaugų teikėjams pasiekti platesnę auditoriją. Kartu tai skatina savivaldybes ir bendruomenes tiksliau planuoti, kad turizmo augimas nekonfliktuotų su kasdieniu gyvenimu ir vietos identitetu.

    Ministerija pabrėžia, kad atranka yra galimybė mažoms vietovėms parodyti išskirtinumą ir sustiprinti regionų patrauklumą. Lietuvos kandidatų sėkmė konkurse prisidėtų prie šalies, kaip tvaraus ir autentiško turizmo krypties, įvaizdžio.