Vokietijos dienraštis „Berliner Zeitung“ atkreipė dėmesį, kad Rytų Vokietijos gyventojai šiandien vis dažniau lygina savo regiono raidą su Vidurio ir Rytų Europa, o kai kuriais aspektais net pavydi. Leidinys kaip pavyzdžius mini Lenkiją, Čekiją ir Lietuvą, kurios po 1990 metų pertvarkas vykdė neturėdamos vadinamojo turtingo brolio.
Pasak publikacijos, Rytų Vokietija po suvienijimo gavo didžiulę Vakarų paramą: greitai perkeltą teisinę ir administracinę sistemą, institucijų modelį, investicijas ir kapitalą. Tačiau kartu, anot autoriaus, dalis gyventojų prarado jausmą, kad patys kontroliuoja savo ateitį, nes sprendimų priėmime dominavo Vakarų Vokietijos elitas.
Tuo metu Lenkijos, Čekijos ir Lietuvos kelias buvęs kitoks: valstybės turėjo kurti rinkos ekonomiką ir demokratines institucijas pačios, dažnai esant ribotiems ištekliams. „Berliner Zeitung“ pabrėžia, kad būtent ši atsakomybė ir būtinybė greitai prisitaikyti ilgainiui tapo šių šalių stiprybe, nes leido greičiau išsiugdyti konkurencingumą ir lankstesnį ekonomikos modelį.
Kas lėmė spartesnį augimą?
Leidinys primena ir politinius sprendimus, kurie, vertinant iš šiandienos perspektyvos, padėjo sumažinti visuomenės susipriešinimą pereinamuoju laikotarpiu. Kaip vienas pavyzdžių pateikiamas pirmojo nekomunistinio Lenkijos ministro pirmininko Tadeuszo Mazowieckio pasirinktas kursas, siejęs demokratijos kūrimą su žvilgsniu į priekį, o ne su kerštu ar plataus masto politinėmis represijomis.
„Buvo siekiama kurti ateitį, o demokratiją pasiūlyti visiems visuomenės sluoksniams, net ir buvusiems komunistų partijos nariams“, – rašoma apibendrinant leidinio pateikiamą argumentą.
Kalbėdamas apie dabartį, „Berliner Zeitung“ akcentuoja, kad Lenkija šiandien laikoma viena didžiausių Europos Sąjungos ekonomikų. Leidinys taip pat teigia, kad po įstojimo į Europos Sąjungą 2004 metais šalies ekonomikos augimo tempas buvo gerokai spartesnis nei Europos Sąjungos vidurkis, o nedarbo rodikliai kai kuriais laikotarpiais buvę mažesni nei Vokietijoje.
Publikacijoje Lenkijos raida apibūdinama kaip plačiau Europoje matoma sėkmės istorija, pabrėžiant ryškų gyvenimo lygio ir ekonomikos modernizacijos šuolį per kelis dešimtmečius. Kartu išvada aiški: ilgainiui svarbus ne vien išorinis finansinis užnugaris, bet ir tai, kiek visuomenė jaučia galinti pati priimti sprendimus ir prisitaikyti prie pokyčių.